Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės, Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajam K. M., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B., jo atstovui advokatui Mindaugui Vagoniui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams M. K., A. U.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenęs bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas: 2006-02-01 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., BK 286 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. M., laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 9 d. 21.06 val. iki 2014 m. rugpjūčio 10 d. 00.06 val., tikslesnis laikas ikiteisminiu tyrimu nenustatytas, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. E. Ž., gim. 1944-(duomenys neskelbtini) metu, itin žiauriai – padarydamas nukentėjusiajai daugybę kūno sužalojimų, tuo siekdamas sukelti dideles fizines bei dvasines kančias, tyčia rankomis bei kojomis sudavė esančiai bejėgiškoje būklėje dėl amžiaus ir silpnos sveikatos A. E. Ž. ne mažiau kaip penkiasdešimt smūgių į įvairias kūno vietas, rankomis spaudė – smaugė nukentėjusiajai kaklą, tuo jai padarė daugybines poodines kraujosruvas abiejų akių aplinkoje, dešiniame skruoste, dešinės ausies kaušelyje, smakre, dešinėje pažandėje, kaklo priekyje, krūtinėje, kairėje krūtyje, pakrūtinio srityje, pilvo apačioje dešinėje pusėje, kairės pusės klubinėje srityje ir sėdmenyje, kairiojo peties srityje, kairiojo žasto užpakaliniame paviršiuje, abiejų rankų dilbių ir plaštakų nugariniuose paviršiuose, abiejų kojų priekiniuose paviršiuose kelių srityse ir blauzdose; minkštųjų audinių kraujosruvas pakaušio ir sprando viduje abipus, abipus smilkininėse srityse, dešinėje kaktos pusėje, kairiame ir dešiniame skruoste, dešinėje pažandėje, kaklo priekyje ir dešiniame šone, abiejų pečių srityse, abipus krūtinės šonuose ir krūtinės centrinėje dalyje ties krūtinkaulio kūno viduriu, pakrūtinio srityje kairiau vidurio linijos; kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių ir į smegenų skilvelius, daugybinius abipusius dvigubus šonkaulių lūžius, krūtinkaulio kūno skersinį lūžį; kraujosruvas tarpuplautyje, taukinėje ir žarnų pasaituose, nuo ko A. E. Ž. įvykio vietoje mirė, taip itin žiauriai nužudė esančią bejėgiškoje būklėje A. E. Ž..

Šiais veiksmais K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 6 p.

Be to, kaltinamasis K. M., 2014 m. rugpjūčio 10 d. apie 01.06 val. viešoje vietoje – bendrame koridoriuje prie (duomenys neskelbtini), buto durų, siekdamas išvengti sulaikymo dėl padarytos nusikalstamos veikos, atvykusiems Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patruliams M. K. ir A. U. norint jį sulaikyti įtariant A. E. Ž. nužudymu, mosikuodamas rankoje laikomu peiliu bei grasindamas tuoj pat prieš juos panaudoti fizinį smurtą – juos nudurti ir taip nužudyti šiuo peiliu, artinosi link policijos pareigūnų, tuo pasipriešino valstybės tarnautojams.

Šiais veiksmais, K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Kaltinamasis K. M. dėl tyčinio nužudymo kaltu prisipažino pilnai, o dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojams kaltu neprisipažino ir parodė, jog pas A. Ž. bute nuomininko teisėmis gyveno apie du mėnesius laiko, taip pat buvo sutarę, jog už tai jai ir padės. A. Ž., būdama 70 metų amžiaus, sveikata nesiskundė, invalidumo neturėjo, tačiau sunkiai vaikščiodavo, jos judesiai būdavo apriboti, kartais tekdavo padėti jai ir atsikelti bei apsiprausti. Kadangi sunkiai vaikščiodavo, tai pati nueiti į parduotuvę negalėdavo. 2014-08-09 kartu su draugais prie garažų gėrė vyną ir alų. Būdamas stipriai girtas, nešinas buteliu vyno ir buteliu alaus, grįžo į nuomojamą butą, kurio duris atrakino ir į vidų įsileido A. Ž.. Atsigulus į lovą, vonioje parkrito A. Ž., todėl parnešęs ją į kambarį, pasodino ant lovos ir davė išgerti vyno. Paklausus kur jo alus, pastaroji atsakė, jog išgėrė. Dėl girtumo neatsimena, jog būtų sudavęs A. Ž. smūgius, tačiau pamena, jog ją tik krestelėjo. Dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau pripažįsta, jog smūgius nukentėjusiajai galėjo suduoti tik jis, nes nieko daugiau bute nebuvo. Neprisimena, jog klūpančiai ant grindų A. Ž. būtų sudavęs 4 smūgius į šonus, ką tvirtino ikiteisminio tyrimo metu. Neprisimena, jog su peiliu rankose būtų puolęs policijos pareigūnus, tačiau nemano, jog taip galėjo pasielgti. Kažką sakė atėjusiam kaimynui, tačiau prieš jį buvo panaudotas elektrošokas. Kokią paliko A. Ž. nepameną, atsigavo tik sulaikymo kameroje. Kas įvyko, suprato tik atvežtas į A. Ž. namus ir pamatęs juos apverstus. Gailisi to, ką padarė, atsiprašo mirusiosios vaikų. Su nukentėjusiojo V. B. civiliniu ieškiniu sutinka pilnai. Kadangi neatsimena, jog būtų policijos pareigūnus puolęs peiliu, tai nesutinka su jų pareikštais civiliniais ieškiniais.

Kaltinamojo K. M. kaltė įrodyta šiais įrodymais.

Nukentėjusysis V. B. parodė, jog mirusioji A. E. Ž. buvo jo motina ir gyveno (duomenys neskelbtini). Mamos sveikata nebuvo bloga, o pagrindinis dalykas buvo tai, jog ji sunkiai vaikščiojo, tačiau invalidumo neturėjo ir į gydytojus dėl to nesikreipė. Pragyveno motina iš gaunamos pensijos, taip pat maisto ir pinigų duodavęs ir jis. Maždaug nuo 2014 m. birželio mėn., mama pas save į butą gyventi savavališkai priėmė K. M., šis padėdavo mamai buityje, nueidavo į parduotuvę nupirkti maisto. Mama mėgdavo išgerti alkoholio, kurį nuolat vartojo apie 15 metų laiko, daug kartų mėgino ją gydyti nuo alkoholizmo, tačiau nesėkmingai, nes ji šios priklausomybės nepripažino. K. M. pažinojo jau iš anksčiau, motina jau buvo jį priėmusi kartą gyventi pas save, tačiau jai atsidūrus ligoninėje, grįžęs į motinos būtą rado ten girtaujantį jau neblaivų K. M., todėl jį išvarė. Pas savo motiną paskutinį kartą buvo nuvažiavęs 2014-08-05 apie 18 val., jai nuvežė maisto, davė pinigų. Bute kartu su mama buvo ir K. M., kuris buvo išgėręs. Mamos veide kairėje pusėje virš lūpos pamatęs kraujosruvą, klausęs, kas atsitiko, ji teigė parkritusi ir susižalojusi. Kaip ji parkrito teigė neatsimenanti. Apie sužalojimą mamos veide klausęs ir K., šis sakė mamos nemušęs. Su mama telefonu kalbėjo gal 2014-08-06 dienos metu, ji paskambinusi klausė, kada vėl atvažiuosiąs, pažadėjęs penktadienį, tačiau dėl darbų gausos nuvažiuoti nepavyko. Mama niekuomet nėra sakiusi, kad K. M. jos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą. Apie tai, kad mama yra negyva, galimai nužudyta, sužinojo iš policijos. Motina pagal savo fizinę būklę negalėjo pasipriešinti K. M..

Nukentėjusysis M. K. parodė, jog dirbant Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinėje patruliu, 2014-08-10 apie 01.06val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) girdimas triukšmas. Kartu su bendradarbiu A. U. nuvykus minėtu adresu ir pasibeldus į 709 buto duris, durų niekas neatidarė, jos buvo užrakintos. Iš to, jog buto viduje buvo girdimas bruzdesys suprato, jog viduje kažkas yra. Kartu su A. U. apie 1-2 minutes besibeldžiant į duris, jas atidarė be drabužių tik trumpikes dėvintis, kaip vėliau nustatė, K. M., kuris iš karto juos puolė dešinėje rankoje turimu virtuviniu plastmasine rankena peiliu. K. M. ištiesus dešinę ranką peiliu mojuojant į jo pusę bei sakant, jog papjaus, A. U., panaudodamas kovinius savigynos veiksmus, dešine koja spyrė K. M. į pilvą, nuo ko šis susirietė, tuomet jis pats vyriškio atžvilgiu panaudojo elektroimpulsinį prietaisą „Taser X-26“, po ko abu su A. U. paguldė K. M. ant grindų ir prispaudė kojomis. Tik tuomet jam iš rankų iškrito turimas peilis. Uždėjus K. M. antrankius, pats nuėjo pažiūrėti į butą, kur kambario viduje pamatė ant grindų gulinčią nejudančią be gyvybės ženklų moterį. Bute daiktai buvo išvartyti, pamanęs, kad jame galėjo būti muštynės ir minėta gulinti moteris yra sužalota, per radijo stotį apie tai informavo budėtoją bei paprašė iškviesti greitąją med. pagalbą. Tuo metu sulaikytas K. M. koridoriuje bandė save žaloti trankydamas galvą į sieną, kojomis spardydamas į sieną. Pastarąjį laikė, kad jis nesusižalotų. Kadangi K. M. stovėdamas muistėsi, elgėsi agresyviai, todėl antrą kartą palietė jį su elektroimpulsiniu prietaisu. Atvykus medikų brigadai, gydytojas M. konstatavo moters mirtį, nurodė, kad mirtis įvyko valandos - dviejų laikotarpyje. Prie buto atėjęs kaimynas D. B. paaiškino, kad apie 20 val. girdėjo 709 bute moters šauksmus, vėliau triukšmas nutilo. Policiją iškvietė vėliau, kuomet garsiai keiktis pradėjo tame bute buvęs vyriškis.

Nukentėjusysis A. U. parodė, kad 2014-08-10, apie 01.06 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), pilietis, gyvenantis aukštu žemiau, girdi riksmus, daiktų daužymus. Kartu su kolega M. K. nuvykus minėtu adresu ir pabeldus į užrakintas nurodyto buto duris, apie minutę jų niekas neatidarė, tačiau už jų buvo girdėti bruzdesys. Besibeldžiant į duris, staiga jos atsidarė ir išėjęs be drabužių tik su trumpikėmis labai girtas K. M. iš karto puolė juos dešinėje rankoje turimu virtuviniu peiliu juo mojuodamas į M. K.. Todėl jis, panaudodamas kovinius savigynos veiksmus, dešine koja spyrė K. M. į pilvą, nuo smūgio jis susirietė, tuomet M. K. vyriškio atžvilgiu panaudojo elektroimpulsinį prietaisą „Taser X-26“, po ko abu vyriškį paguldė ant grindų ir tik tada jam iš rankų iškrito peilis. Uždėjus vyriškiui antrankius, pasukęs galvą, buto kambaryje pamatė ant grindų gulinčią moterį. Tuo metu patrulis M. K. užėjo į butą pažiūrėti, ar jame yra žmonių, o jis liko koridoriuje su įtariamuoju ir į butą nėjo. M. K. per radijo stotį apie galimai sužeistą nejudančią moterį informavo budėtoją, prašė iškviesti greitąją med. pagalbą. K. M. koridoriuje bandė save žaloti trankydamas galvą į sieną, kojomis spardydamas į sieną, pastarąjį laikė, kad nesusižalotų. Kadangi K. M. muistėsi, neklausė, todėl M. K., priliesdamas antrą kartą, prieš K. M. panaudojo elektroimpulsinį prietaisą. Atėjęs D. B. paaiškino, kad apie 20 val. girdėjo 709 bute moters šauksmus, vėliau triukšmas nutilo. Policiją iškvietė vėliau, kuomet garsiai keiktis pradėjo tame bute buvęs asmuo.

Liudytojas D. B. parodė, jog gyvena name žemiau 709 buto ir kaimynę A. Ž. buvo ankščiau matęs vieną kartą, iš pažiūros ji buvo sunkiai vaikščiojanti. K. M. nebuvo matęs. Iš 709 buto vieną arba du kartus į savaitę girdėdavosi triukšmas, atrodė, jog jame yra girtaujama. 2014-08-09 vakare nuo 20 iki 23 val. girdėjo triukšmą, sklindantį iš 709 buto, girdėjo vyro ir moters balsus, šauksmus. Vėliau triukšmai nutilo, kaimynai vėl pradėjo triukšmauti 2014-08-10 apie 00.30 val. Kadangi moteris šaukdama kvietėsi pagalbos, girdėjo daužymąsi, trenksmus, lyg būtų mušamasi, todėl 2014-08-10, gal apie 00.40 val. iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, nuėjęs koridoriuje ties 709 buto durimis pamatė girtą jau antrankiais surakintą K. M., kuris muistėsi, bandė priešintis policijos pareigūnams, neklausė jų reikalavimų, todėl šie prieš jį panaudojo elektrošoką. Po to K. M. nurimo, netriukšmavo ir nesipriešino. Pro atidarytas 709 buto duris pamatė 709 kambaryje ant grindų gulinčią savo kaimynę. Policijos pareigūnai radijo ryšio pagalba iškvietė greitąją med. pagalbą. Atvykę medikai konstatavo A. E. Ž. mirtį. Kaimynės bute daugiau asmenų nebuvo.

Liudytojas A. M. parodė, jog dirba VšĮ Kauno m. greitosios medicinos pagalbos stotyje gydytoju. 2014-08-10 01.29 val. greitosios med. pagalbos stotyje buvo gautas telefoninis pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), guli pamėlynavusi nežinomos tapatybės moteris. 01.39 val. nuvykus minėtu adresu, namo septintajame aukšte juos pasitiko policijos pareigūnas, kuris palydėjo iki 709 buto. Koridoriuje prie lifto matė policijos pareigūnų sulaikytą vyriškį, kuris tuo metu buvo su antrankiais. Pareigūnų teigimu, minėtas vyriškis buvo rastas 709 bute, buvo agresyvus, priešinosi policijos pareigūnams, todėl buvo panaudotas elektrošokas, po ko jis buvo sulaikytas ir jam uždėti antrankiai. Vyriškis iš išvaizdos atrodė netvarkingai, suveltais plaukais, galimai buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Vyriškis sveikatos nusiskundimų neišsakė. Nuėjus į 709 butą, rado kambaryje ant grindų gulinčią moteriškę, kurią apžiūrėjęs konstatavo jos mirtį. Kadangi ant moteriškės buvo išorinių sužalojimų, tai įtarė, jog mirtis yra smurtinė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2014-08-10 apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) esantis butas, jame esantys objektai, jų tarpusavio padėtis, lavonas, jo padėtis patalpoje esančių daiktų bei baldų atžvilgiu bei išoriniai lavono kūno sužalojimai, sutepimai bei pėdsakai ant daiktų, išimti daiktai: peilis ir mobilaus ryšio telefonas Samsung (t. 1, b. l. 10-14, 15-24, 25).

Iš specialisto išvados matyti, jog A. E. Ž. mirties priežastis galvos ir krūtinės sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis galvos, veido ir krūtinės minkštuosiuose audiniuose, daugybiniai abipusiai šonkaulių bei krūtinkaulio kūno lūžiai, kraujosruva tarpuplaučio srityje.

A.E. Ž. mirė 1-4 val. iki jos kūno apžiūros įvykio vietoje fiksuojant lavoninius reiškinius. A.E. Ž. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta.

A.E. Ž. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino ir jo metabolitų, metamizolio, opijatų nerasta.

A.E. Ž. kūne konstatuotos daugybinės poodinės kraujosruvos abiejų akių aplinkoje, dešiniame skruoste, dešinės ausies kaušelyje, smakre, dešinėje pažandėje, kaklo priekyje, krūtinėje, kairėje krūtyje, pakrūtinio srityje, pilvo apačioje dešinėje pusėje, kairės pusės klubinėje srityje ir sėdmenyje, kairiojo peties srityje, kairiojo žasto užpakaliniame paviršiuje, abiejų rankų dilbių ir plaštakų nugariniuose paviršiuose, abiejų kojų priekiniuose paviršiuose kelių srityse ir blauzdose; minkštųjų audinių kraujosruvos pakaušio ir sprando riboje abipus, abipus smilkininėse srityse, dešinėje kaktos pusėje, kairiame ir dešiniame skruoste, dešinėje pažandėje, kaklo priekyje ir dešiniame šone, abiejų pečių srityse, abipus krūtinės šonuose ir krūtinės centrinėje dalyje ties krūtinkaulio kūno viduriu, pakrūtinio srityje kairiau vidurio linijos; kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių ir į smegenų skilvelius, daugybiniai abipusiai dvigubi šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio kūno skersinis lūžis; kraujosruvos tarpuplautyje, taukinėje ir žarnų pasaituose. Visi konstatuoti sužalojimai yra vienodo arba labai artimo padarymo laiko, susidarę nedaugiau kaip 6 valandos iki mirties, paveikiant išvardintas kūno sritis kietais bukais riboto paviršiaus daiktais daugybinių, vyraujamais smūginių, kontaktų pasėkoje. Izoliuotai (hipotetiškai) vertinant poodinės ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvos būtų vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, krūtinkaulio, šonkaulių lūžiai bei kraujo išlajos po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir į skilvelius nekomplikuoto sveikimo atveju laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tačiau šiuo atveju krūtinės trauma laikytina kaip vientisa sužalojimų visuma su krūtinės ląstos nestabilumu, atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir kartu su galvos smegenų pažeidimu tapo mirties priežastimi.

Pomirtinių sužalojimų A.E. Ž. kūne nėra. Nors dauguma sužalojimų yra ranka pasiekiamose lokalizacijose, tačiau mažai tikėtina, kad A.E. Ž. būtų susižalojusi pati.

Gausios poodinės kraujosruvos kairiojo peties srityje ir žasto užpakaliniuose paviršiuose, dešinio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje ir dešinėje alkūnėje, abiejų rankų dilbių ir plaštakų nugariniuose paviršiuose atitinka gynybinių sužalojimų apibūdinimą ir galėjo susidaryti jai rankomis dengiantis nuo į įvairias kūno vietas suduodamų smūgių kojomis, nuogomis ar ginkluotomis rankomis.

Esant neabejotinai gynybiniams sužalojimams rankose akivaizdu, kad A. E. Ž. smurtaujant prieš ją buvo sąmoninga, koordinavo savo veiksmus ir gynėsi. Taip pat labai tikėtina prielaida, kad buvo bandyta ją užtildyti sugriebiant dešinės rankos pirštais už kaklo iš priekio (į tai nurodytų smulkių poodinių kraujosruvų kaklo priekyje ir dešiniam šone skaičius ir lokalizacija), arba smaugiant apkabinus ranka. Kategoriškai pasisakyti, ar po kažkurio eilinio smūgio į galvą prarado sąmonę pasisakyti negalima. Kai nuo padarytų sužalojimų visumos išsivystė galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas bei progresuojantis pulmokardialinis nepakankamumas peržengia kritinę ribą, sąmonė turi išnykti ir dar kažkurį laiko tarpsnį tęstis agonija. Kategoriškai nurodyti agonijos trukmės negalima.

Kaip atsakyta remiantis histologinio tyrimo rezultatais sužalojimų amžius neviršija 6 valandų.

Kadangi A.E. Ž. kūne konstatuoti įvairiose lokalizacijose visose kūno plokštumose akivaizdu, kad jos ir užpuoliko tarpusavio padėtys buvo kintančios. Viso galima išskirti ne mažiau kaip 50 atskirų trauminių kontaktų į įvairias kūno vietas. Sužalojimuose užsifiksavę bendrieji, grupinę žalojusių daiktų priklausomybę apibūdinantys bruožai. Individuali identifikacija negalima. Tikėtina, kad žalojama galėjo būti smūgiuojant rankomis, kojomis ar kokiais nors įrankiais, daiktais.

Skaitmeninės sužalojimų padarymo jėgos išraiškos nustatyti negalima, tačiau dauguma sužalojimų atspindi smūginius kontaktus. Sužalojimų padarymo sekos nustatyti negalima (t. 1, b. l. 115-125).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog įtariamasis K. M. bute (duomenys neskelbtini), parodė vietą, kur jis gyveno pas A. E. Ž., bei kur įvyko konfliktas tarp jo ir A. E. Ž., taip pat parodė kokius veiksmus ir kokiose vietose jis atliko 2014 m. rugpjūčio 9 d. nukentėjusiosios atžvilgiu (t. 1, b. l. 174-175).

Iš specialisto išvados matyti, jog K. M. padaryta odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo susidaryti suduodant smūgius. Sužalojimai padaryti prieš 1-2 dienas iki apžiūros. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 128).

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusysis M. K. atpažino peilį su kuriuo 2014-08-10 nakties metu jį ir patrulį A. U. puolė sulaikytasis K. M. (t. 1, b.l. 70, 71).

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusysis A. U. atpažino peilį, su kuriuo 2014-08-10 nakties metu jį ir patrulį M. K. puolė K. M. (t. 1, b. l. 76, 77).

Iš Kauno apskrities VPK Viršininko 2013-10-31 Įsakymo Nr. 20-TE-936 matyti, jog policininkas A. U. nuo 2013-11-01 perkeliamas iš Kauno apskrities VPK PR 6-ojo būrio patrulio (statutinio valstybės tarnautojo, C lygio 3 kategorijos) pareigų į Kauno apskrities VPK PR 4-ojo būrio patrulio (statutinio valstybės tarnautojo, C lygio 3 kategorijos) pareigas (t. 1, b. l. 78).

Kauno apskrities VPK Viršininko 2014-12-05 Įsakyme Nr. 20-TE-1217 nurodyta skirti policininką M. K., Kauno apskrities VPK PR 4-ojo būrio patrulį (statutinį valstybės tarnautoją, C lygio 3 kategorijos) į Kauno apskrities VPK PR 4-ojo būrio vyresniojo patrulio (statutinio valstybės tarnautojo, C lygio 4 kategorijos) pareigas (t. 1, b. l. 81-82).

Kauno apskrities VPK Viršininko 2008-08-01 Įsakymu (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintas Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patrulio pareigybės aprašymas (t. 1, b. l. 79- 80).

Kauno apskrities VPK Viršininko 2014-02-14 Įsakymu Nr. 20-V-113 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintas Patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašymas (t. 1, b. l. 83- 84).

Greitosios med. pagalbos kvietimo 2014-08-10, 01:29 val. į adresą (duomenys neskelbtini), kortelė (kopija) patvirtina greitosios med. pagalbos iškvietimo aplinkybes (t. 1, b. l. 89-90).

Kaltinamasis K. M. dėl A. E. Ž. tyčinio nužudymo ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju savo kaltę pripažino iš dalies ir nuosekliai nurodęs vakaro veiksmų seką teigia, jog dėl girtumo pamenantis, kaip sudavė A. E. Ž. tik 4 smūgius rankomis į šonus (t. 1, b. l. 167-169, 172 -173). Šiuos savo parodymus K. M. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamasis K. M. parodė, jog dėl girtumo neatsimena, jog būtų sudavęs A. E. Ž. smūgius, tačiau pamena, jog ją tik krestelėjo. Tvirtina, jog dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau pripažįsta, jog smūgius nukentėjusiajai galėjo suduoti tik jis, nes nieko daugiau bute nebuvo. Tai, jog K. M. įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtino nukentėjusieji M. K., A. U. ir liudytojas D. B.. Pastarasis parodė, jog visą vakarą girdėjo iš nukentėjusiosios buto sklindantį triukšmą, po to iš jo pasigirdus pagalbos šauksmams, D. B. iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę prie nukentėjusiosios buto durų, rado jas užrakintas. Pabeldus kurį laiką į buto duris, jas iš vidaus atidaręs agresyviai nusiteikęs K. M., puolė peiliu policijos pareigūnus, o kambaryje ant grindų buvo rastas A. E. Ž. lavonas su smurto žymėmis. Nustatyta, jog D. B. į policiją kreipėsi 2014-08-10, 01:01val., policijos pareigūnai įvykio vietoje buvo 2014-08-10, 01:26 val. A. Ž. mirė 1-4 val. iki jos apžiūros įvykio vietoje fiksuojant lavoninius reiškinius (įvykio vietos apžiūra daryta 2014-08-10, 3:10 val. – 4:20 val.), o sužalojimo amžius neviršija 6 valandų, kas pilnai atitinka liudytojo D. B. parodymus apie konflikto nukentėjusiosios bute pradžią ir laiką. Atsižvelgiant į paminėtą, neginčijamai nustatyta, jog įvykio vietoje smurtą visa ekspertizės išvadoje fiksuota apimtimi nukentėjusiosios atžvilgiu vartojo kaltinamasis K. M., padarydamas jai visus ekspertizės išvadoje užfiksuotus kūno sužalojimus. Ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis K. M. apklausiamas įtariamuoju ir parodymų patikrinimo vietoje metu, sumažindamas pavartoto nukentėjusiosios atžvilgiu fizinio smurto apimtį, nurodė visą to vakaro veiksmų eigą, o tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu, pilnai pripažindamas savo kaltę, teigia, jog dėl girtumo iš viso neatsimena vartoto nukentėjusiosios atžvilgiu smurto aplinkybių, iš ko darytina išvada, jog kaltinamasis K. M. tik vengia duoti parodymus apie jam nepalankius veikos padarymo aplinkybes ir mechanizmą.

Nustatyta, jog K. M. A. E. Ž. atžvilgiu fizinį smurtą naudojo ilgą laiko tarpą, sudavė jai daugybinius smūgius ir smaugė rankomis kaklą, nukentėjusiajai konstatuoti daugybiniai viso kūno sužalojimai, dėl ko ji neabejotinai jautė didelį fizinį skausmą ir patyrė dideles fizines kančias ir kaltinamasis tai suvokė.

Taip pat nustatyta, jog A. E. Ž. dėl senatvės (70 m.) ir silpnos sveikatos (sunkiai vaikščiojo) negalėjo gintis ar kitaip vengti arba aktyviai priešintis kaltininkui. K. M. suvokė nukentėjusiosios bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas, atėmė jai gyvybę.

Atsižvelgiant i išdėstytą neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis K. M., laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 9 d. 21.06 val. iki 2014 m. rugpjūčio 10 d. 00.06 val., tikslesnis laikas ikiteisminiu tyrimu nenustatytas, buto, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. E. Ž., gim. 1944-(duomenys neskelbtini) metu, itin žiauriai – padarydamas nukentėjusiajai daugybę kūno sužalojimų, tuo siekdamas sukelti dideles fizines bei dvasines kančias, tyčia rankomis bei kojomis sudavė esančiai bejėgiškoje būklėje dėl amžiaus ir silpnos sveikatos A. E. Ž. ne mažiau kaip penkiasdešimt smūgių į įvairias kūno vietas, rankomis spaudė – smaugė nukentėjusiajai kaklą, tuo jai padarė daugybinius kūno sužalojimus, nuo ko A. E. Ž. įvykio vietoje mirė, taip itin žiauriai nužudė esančią bejėgiškoje būklėje A. E. Ž., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 p. ir 6 p.

Kaltinamasis K. M. tvirtindamas, jog dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena, neigia, jog būtų galėjęs peiliu užpulti atvykusius policijos pareigūnus. Tuo tarpu nukentėjusieji M. K. ir A. U. nuosekliai tvirtina, jog buto duris atidaręs K. M. iš karto juos puolė dešinėje rankoje turimu virtuviniu peiliu. K. M. ištiesta dešine ranka peiliu mojuojant į M. K. pusę, bei sakant, jog papjaus, tuo metu A. U., panaudodamas kovinius savigynos veiksmus, dešine koja spyrė K. M. į pilvą, nuo ko šis susirietė, tuomet M. K. vyriškio atžvilgiu panaudojo elektroimpulsinį prietaisą „Taser X- 26“, po ko abu paguldė K. M. ant grindų ir prispaudė kojomis. Tik tuomet jam iš rankų iškrito turimas peilis. Tai, jog sulaikytas K. M. toliau elgėsi agresyviai, patvirtino ir jau po įvykio atėjęs liudytojas D. B., pamatęs girtą jau antrankiais surakintą besimuistantį K. M., kuris bandė priešintis policijos pareigūnams, neklausė jų reikalavimų, todėl šie prieš jį vėl panaudojo elektrošoką. Netikėti policijos pareigūnų parodymais, kuriuos pilnai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, nėra pagrindo. Kaltinamojo K. M. parodymai paneigti byloje esančiais įrodymais, todėl vertintini kritiškai, kaip noras sušvelninti savo kaltę.

Atsižvelgiant į išdėstytą, neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis K. M., 2014 m. rugpjūčio 10 d. apie 01.06 val. viešoje vietoje – bendrame koridoriuje prie (duomenys neskelbtini) buto durų, siekdamas išvengti sulaikymo dėl padarytos nusikalstamos veikos, atvykusiems Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio patruliams M. K. ir A. U. norint jį sulaikyti įtariant A. E. Ž. nužudymu, mosikuodamas rankoje laikomu peiliu bei grasindamas tuoj pat prieš juos panaudoti fizinį smurtą – juos nudurti ir taip nužudyti šiuo peiliu, artinosi link policijos pareigūnų, tuo pasipriešino valstybės tarnautojams, todėl jo veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Kaltinamasis K. M. abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesioginės tyčios forma, tai yra, juos darydamas, suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs vieną nusikalstamą veika (BK 129 str.) ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui.

Nukentėjusysis V. B. prašo priteisi iš kaltinamojo K. M. 4398,20 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro motinos laidojimo išlaidos (t. 1, b. l. 45- 51). Pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tačiau tenkintinas iš dalies, nes 520 litų laidojimo išlaidų nukentėjusiajam atlygino Teisingumo ministerija (t. 2, b. l. 38-41) ir nukentėjusysis yra gavęs 1040 litų dydžio laidojimo pašalpą, todėl civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas 2838,20 litų sumai, kas sudaro 822 EUR.

Nukentėjusysis V. B. yra pareiškęs 100000 litų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 45-47), nes su motina jį siejo artimas ryšys, kartą per savaitę pas ją nuvažiuodavo, nuolatos bendraudavo telefonu. Dėl motinos smurtinės mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinį šoką, depresiją, nepatogumus.

CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusysis V. B. dėl savo motinos smurtinės mirties, patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, todėl jis neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Rušienė v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nustatyta, jog nusikalstama veika padarytos pasekmės yra neatstatomos, veika padaryta tiesioginės tyčios forma, kaltinamasis nors ir nedirba, tačiau yra darbingas, jokio nekilnojamojo turto neturi, nukentėjusysis nors ir rūpinosi savo mirusiąja motina, teikė materialinę paramą, tačiau gyveno atskirai, todėl įvertinus jau išdėstytus kriterijus, nukentėjusiojo V. B. pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies 70000 litų sumai. Įvertinus tai, jog 7800 litų neturtinės žalos nukentėjusiajam atlygino Teisingumo ministerija (t.2, b. l. 38-41), nukentėjusiojo civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas 62200 litų sumai, kas sudaro 18014,36 Eurų.

Nukentėjusieji M. K. ir A. U. yra pareiškę po 1000 litų civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 68, 69, 74,75), dėl pasipriešinimo jiems, kaip valstybės tarnautojams.

Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo, kuris atlieka viešojo administravimo funkcijas, šiuo atveju – policijos pareigūnas, taip pat be jokių sąlygų pripažįstamas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje. Tiek tais atvejais, kai viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo patiria fizinės, turtinės ar neturtinės žalos dėl nusikalstamos veikos, kai jo statusas nėra prieš jį daromos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis, tiek tais atvejais, kai pareigūnas patiria fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, kai jo statusas yra prieš jį daromos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis, jis turi visas BPK 28 straipsnio 1 dalyje numatytas nukentėjusiojo teises, taip pat BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatytą teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pirmiausia, CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Nukentėjusieji teismui nepristatė įrodymų, patvirtinančių jų išgyvenimus, stresą ar kt. Pastarieji yra policijos pareigūnai, kuriems vykdant profesines pareigas keliami specialūs reikalavimai. Jų išsakyti neturtinės žalos požymiai, kurių jie konkrečiai neįvardija, keltų grėsmę atliekant jiems profesines pareigas, tačiau jie šiuo metu ir toliau vykdo savo profesines funkcijas. Pabrėžtina, kad policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji M. K. ir A. U. patyrė fizinę traumą, buvo sužaloti, pažeminti ar kad jie patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, sumažėjo galimybės jiems atlikti savo pareigas. Įvykęs incidentas yra normali profesinė pareigūno veiklos rizika. Nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl sužalojimo atliekant tarnybines pareigas kompensacijos į policijos administraciją ar draudimo įstaigas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 42 straipsnį, atsižvelgiant į pareigūnų darbo specifiką (dėl vykdomų tiesioginių darbinių funkcijų padidinta psichologinė įtampa, didesnė fizinės agresijos tikimybė) pareigūnai turi teisę, kad jų medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir antirecidyvinio gydymo išlaidos būtų apmokėtos iš valstybės biudžeto po sužalojimo, vykdant tarnybines pareigas. Byloje nėra duomenų, jog tokios priemonės pareigūnams buvo taikomos. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiųjų M. K. ir A. U. pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti atmestini.

Pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymas (t. 2, b. l. 30-31, 57-58), advokatai Valerijus Karpovas, Ramutė Budrytė, Angelė Fominienė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam K. M., advokatų užmokestis sudaro 127,38 EUR, tačiau minėtos išlaidos valstybei iš kaltinamojo nepriteistinos, nes gynėjų dalyvavimas procese buvo privalomas.

Skiriant bausmę kaltinamajam K. M., atsižvelgiama į veikų pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį - įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskirtą labai sunkių, vieną, nesunkių nusikaltimų kategorijoms, į jo asmenybę - praeityje laikomas neteistu, nedirbantis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į veikų padarymo aplinkybes bei priežastis, bei pasekmes, vienos veikos pasekmės yra neatstatomos - žmogaus mirtis, todėl jam, BK 54 str. 1 d., 2 d., 61 str. pagrindais, už abi nusikalstamas veikas skirtinos bausmės rūšys - laisvės atėmimas, tačiau už tyčinį nužudymą griežtesnė, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau jam artimą, o už pasipriešinimą valstybės tarnautojui – tolygią sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. M. pripažinti kaltu padarius nuskalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., BK 286 str. ir nubausti:

pagal LR BK 286 str. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. pagrindu, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę paskirti 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

LR BK 66 str. pagrindu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąją priemonę - suėmimą nuo 2014-08-10 iki 2015-04-14.

Priteisti iš kaltinamojo K. M. nukentėjusiajam V. B. 822 EUR turtinės žalos atlyginimo ir 18014,36 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiųjų M. K. ir A. U. pareikštus civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Daiktinius įrodymus – peilį, A. E. Ž. drabužius, palaidinę be rankovių ir sijoną – sunaikinti.

Mobilaus ryšio telefoną Samsung IMEI Nr. 353606057291210 su Tele2 „Pildyk“ SIM kortele perduoti K. M. broliui G. M..

Du kompaktinius diskus grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo jo nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.