- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- 2S-178-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00142-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- G. J. A., J. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. J. A. ir J. Š. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovų G. J. A. ir J. Š. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėk žemės nuosavybės teisės faktų nustatymo ir Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą prašydami žemės nuosavybės atkūrimo tikslu nustatyti tris juridinę reikmę turinčius faktus: 1) kad M. A. iš O. A. 1926-10-19 rejestru Nr. 3836 nuosavybės teisėmis įgijo 2,875 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir ją nuosavybės teisėmis valdė iki žemės nacionalizacijos, 2) kad M. A., V., po savo tėvo V. A. mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjo 8,625 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir ją nuosavybės teisėmis valdė iki žemės nacionalizacijos, 3) kad M. A., V., 1927-04-30 žemės perleidimo akto Nr.5990 pagrindu įgijo 2,1448 ha žemės sklypą Nr. 19 (duomenys neskelbtini) ir jį nuosavybės teisėmis valdė iki žemės nacionalizacijos; taip pat prašė pripažinti negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-01-28 įsakymą Nr.1.5(V)-1 „Dėl 2005 m. rugsėjo 8 d. pažymų Nr.26092 ir Nr.26093 pripažinimo negaliojančiomis ir 2005 m. rugsėjo 8 d. pažymų Nr.26094 ir Nr.26095“ Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos r. apylinkės teismas 2011-08-08 nutartimi civilinę bylą sustabdė iki bus išnagrinėta apeliacine tvarka Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr.I-2510-189-2011. Teismas konstatavo, jog ieškovai kartu su ieškiniu yra pateikę ir pareiškimą atnaujinti terminus prašymui atkurti nuosavybės teises ir nuosavybę patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pagal šį ieškovų pareiškimą Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr.I-2510-189/20011 2011-05-18 priėmė sprendimą, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjų pareiškimas ir buvo atnaujintas terminas prašymui atkurti nuosavybės teises į M. A. iki nacionalizacijos valdytą 2,875 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) paduoti bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Tačiau priimtą sprendimą apeliacine tvarka yra apskundusi Nacionalinė žemės tarnyba ir byla yra perduota nagrinėjimui į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą. Tokiu būdu nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl termino atnaujinimo negali būti nagrinėjama ir ši byla dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kadangi sprendimo priėmimas šiuo klausimu nesukeltų teisinių pasekmių, nes neatnaujinus termino iš ieškovų negalėtų būti priimami dokumentai apie nuosavybės teises į šį žemės sklypą ir giminystės ryšį. Kiti ieškovų reikalavimai yra betarpiškai susiję su šiuo prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai prašo Varėnos r. apylinkės teismo 2011-08-08 nutartį panaikinti. Nurodo, jog ieškovai prašė bylą nagrinėti, nes ji menkai susijusi su administracine byla. Nurodo, jog iki šiol ieškovams nėra atkurta nei vieno aro M. A. iki nacionalizacijos turėtos žemės. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas tęsiamas, vyksta žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui projektavimas, todėl bylas, susijusias su nuosavybės atkūrimu būtina nagrinėti jų nevilkinant, kadangi M. A. žemėje gali būti suprojektuoti sklypai, atkurti nuosavybės teises kitiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo Varėnos r. apylinkės teismo 2011-08-08 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovų atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, teisingai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo ir įvertino bylos faktines aplinkybes. Nurodo, jog tarp nagrinėjamos ir administracinės bylos yra tiesioginis ryšys, kadangi atsižvelgiant į tai, kad dėl M. A. nuosavybės teise valdytos žemės atkūrimo nėra kreiptasi ir nuosavybės teisių atkūrimo byla nėra pradėta, teismo sprendimas ginčijama nutartimi sustabdytoje byloje toje dalyje, kurioje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A. iš O. A. 1926-10-19 rejestru Nr. 3836 nuosavybės teisėmis įsigijo 2,875 ha žemės ir ją nuosavybės teisėmis valdė iki nacionalizacijos, nesukeltų teisinių padarinių. Atsakovas nurodo, jog nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad M. A. žemėje gali būti suprojektuoti sklypai, atkurti nuosavybės teise kitiems asmenims. Kadangi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-01-18 įsakymu patvirtintos asmenų, pageidaujančių žemę, mišką, vandens telkinius susigrąžinti natūra, įsigyti nuosavybėn neatlygintinai ir kt., eilės; pagal pateiktus prašymus (duomenys neskelbtini) vietovėje numatoma grąžinti žemę natūra dešimčiai savininkų, Navikų kaime atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra pretenduoja tik J. A. ir J. Š., laisvas plotas sudaro apie 9,4 ha.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 str. 8 d.), taigi atskirojo skundo nagrinėjimui taikytinos Civilinio proceso kodekso normos su pakeitimais, numatytais Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480, ir įsigaliojusiais nuo 2011-10-01; tačiau skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas vadovaujantis nutarties priėmimo metu galiojusiomis Civilinio proceso kodekso normomis.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 163 str. 3 p., kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. CPK 163 str. 3 p. įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys. Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.
Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti tris juridinė reikšmę turinčius faktus žemės nuosavybės atkūrimo tikslu. Nagrinėjamos situacijos kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog būtina atsižvelgti į tai, kad pagal CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės.
Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo 10 str. įtvirtinta prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo tvarka, o šio straipsnio 1 d. numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šio įstatymo 4 d. numatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 str. nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tai reiškia, jog asmuo, siekiantis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turėjo iki 2001-12-31 pateikti prašymą, o kartu su prašymu – pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, turėjo teisę pateikti šiuos dokumentus iki 2003-12-31. Dėl to, visų pirma būtina nustatyti, ar pareiškėjai laiku yra pateikę prašymus atkurti jiems nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jei ne – ar praleistas terminas prašymui pateikti pareiškėjams yra teismo atnaujintas, tuomet – ar pareiškėjai per įstatyme nustatytą terminą įvykdė kitus įstatyme keliamus reikalavimus (pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus), jei ne – ar praleistas terminas giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teises įrodančius dokumentus teismo yra atnaujintas.
Nuosavybės teisės įgyvendinimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas. Asmuo siekiantis ją įgyvendinti, visų pirma turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008). Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta byla, kurioje 2011-05-18 sprendimu atnaujintas G. J. A. ir J. Š. terminas pateikti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą. Sprendimas apskųstas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui ir kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, byla apeliacine tvarka dar neišnagrinėta. Tai reiškia, jog apeliantams įstatymų nustatyta tvarka dar nėra atnaujintas praleistas įstatyme nustatytas terminas pateikti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį įrodančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. apeliantai neturi teisės pradėti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl termino atnaujinimo negali būti nagrinėjama ir byla dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kadangi sprendimo priėmimas šiuo klausimu nesukeltų teisinių pasekmių, nes neatnaujinus termino, iš ieškovų negalėtų būti priimami dokumentai apie nuosavybės teises į šį žemės sklypą ir giminystės ryšį.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2011-08-08 Varėnos r. apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinėje instancijoje nagrinėjamoje byloje nesudaro 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teismas
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.