- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-24
- Bylos Nr.
- 2A-816-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00142-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- I. P., G. R., A. A., J. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vytautas Tučkus
procesinio dokumento kategorijos: 30.4.1; 30.5; 121.14; 121.18.
2014 m. rugsėjo 24 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Eglei Siderevičiūtei, dalyvaujant apeliantės G. R. atstovui advokatui Vytautui Tučkui, atsakovės atstovei Gintarei Baziliukaitei, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. P., G. R., A. A., A. A. ir J. Š. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-308/2013 pagal ieškovų I. P., G. R., A. A., A. A. ir J. Š. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT prie ŽŪM) dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktų nustatymo, NŽT prie ŽŪM Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus įsakymo panaikinimo ir pažymų pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai pareiškė Varėnos rajono apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė
1) nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A. iš O. A. 1926-10-19 rejestru Nr. 3836 nuosavybės teisėmis įgijo 2,875 ha žemės Navikų k., Liškevos valsčiuje, ir ją nuosavybės teise valdė iki jos nacionalizacijos;
2) nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A. s. V. iš savo tėvo V. A., mirusio 1912 m., paveldėjo 8,625 ha žemę Navikų k., Liškevos valsčiuje, tapo jos savininku ir ją nuosavybės teise valdė iki jos nacionalizacijos;
3) nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A. s. V. 1927 m. balandžio 30 d. žemės perleidimo akto Nr. 5990 pagrindu įgijo 2,1448 ha žemės sklypą Nr. 19 Kudrėnų k., Liškevos valsčiuje, ir jį nuosavybės teisėmis valdė iki žemės nacionalizacijos;
4) pripažinti negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus 2010-01-28 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2005 m. rugsėjo 8 d. pažymų Nr. 26092 ir Nr. 26093 pripažinimo negaliojančiomis ir 2005 m. rugsėjo 8 d. pažymų Nr. 26094 ir Nr. 26095 keitimo“ ir negaliojančiomis 2005-09-08 pažymas Nr. 26094 ir 26095 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl M. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės Navikų ir Kudrėnų kaimuose Liškevos valsčiuje įgijimo pagrindų ir žemės sklypų dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, o bylą dalyje dėl pirmojo reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A. iš O. A. nuosavybės teisėmis įgijo 2,875 ha žemės (pirmas ieškinio reikalavimas) nutraukė konstatavęs, kad ieškovai turi išlikusius archyvinius dokumentus, patvirtinančius šį faktą. Dėl kitų ieškinio reikalavimų teismas nurodė šiuos argumentus:
1. Dėl antro ieškinio reikalavimo. Teismas ieškinį šioje dalyje atmetė, iš esmės vadovaudamasis 1924 m Liškevos valsčiaus žemės reformos komisijos sudaryto kandidatų sąraše Kudrėnų dvaro žemei gauti (t. l, b.1. 33-37) esančiu įrašu, kad M. A. Navikų k. gaus 2,50 ha žemės (sklypo Nr. 19 braižinyje) ir aprašoma jo šeimos sudėtis (t. l, b. 1. 37). Sąraše nurodoma, kad šeimą sudaro žmona Marė, sūnus Jonas, dukra Albina, seserys - Amilė 40 m. (pastaboje atžymėta Amerikoje), Juzė 30 m. ir Ona 22 m., o skiltyje „Kiek pats kandidatas ar jo tėvai, žmona, broliai valdo žemės” nurodyta 11 ½ ha, o skiltyje „Kam toji žemė priklauso“ aiškiai nurodyta - jam ir seserims. 1926-10-19 Alytaus II notaro surašytam Rejestre Nr. 3836 (t. 1, b. l. 45-46) nurodyta, kad po V. A. mirties apie keturiolika metų atgal liko vienuolika su puse hektaro žemės ir pasiliko įpėdinystėn ketvertas jo vaikų, kur toks palikimo priėmimo faktas notarui buvo patvirtintas Liškevos valsčiaus valdybos 1926-10-16 liudijimu Nr. 1607 , kur rejestre yra aiškiai įvardinta, kad mirusio V. A. palikimą yra priėmę keturi jo vaikai, kur vienas iš vaikų O. A. perleido savo palikimo dalį už užmokestį M. A.. Jokių įrodymų, kad kitos V. A. dukros Amilė ir Juzė būtų perleidę nuosavybės teises į savo paveldėtą palikimo dalį (šiuo atveju žemės dalį) M. A. nėra pateikta. Ieškovai šį reikalavimą dar grindžia ir 1942-01-27 sudarytu Merkinės valsčiaus arklių savininkų sąrašu, kuriame yra įrašytas Navikų k gyventojas A. M., kur skiltyje „Turimos žemės plotas ha „yra „11„, t. y. reikia suprasti 11 ha (t. 1, b. l. 53-54). Tačiau šiame sąraše buvo nurodytas tik turimos žemės kiekis, kuriuo faktiškai galėjo naudotis M. (M.) A., kur žemę jis galėjo gauti naudotis nuomos, panaudos ar kitais pagrindais. Bet šiuo atveju seserų Amilės ir Juzės turėtų iš tėvo V. A. palikimo 2/4 dalių žemės sklypo faktinis valdymas nesukūrė M. A. nuosavybės teisių, nes nėra patvirtinama pateiktais įrodymais, kad šios palikimo dalys būtų perleistos iki nacionalizacijos M. A. valdyti nuosavybės teise. Ieškovai šio prašomo fakto nustatymui taip pat rėmėsi ir 1993-10-26 sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūros ir ribų nustatymo aktu (t. 1, b. l. 22), kuriame nurodyta, kad Merkinės apylinkės agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininkas A. Pautienius, dalyvaujant J. A., M., su instituto darbuotoju J. S. ir gretimų sklypų savininkais arba naudotojais bei liudytojais - V. P. ir O. M. apžiūrėję A. J., Motiejaus sklypą Merkinės apyl. Navikų k. , į kurį pageidauja atstatyti nuosavybės teises ir remiantis liudytojų atpasakojimais buvo užrašyta, kad R. A. sūnus Vincas perleido M. A. 13,50 ha, bei dabar 13,50 ha priklauso J. A.. Tačiau toks aktas negali būti laikomas nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu, nes juo faktiškai konstatuotas juridinę reikšmę turintis faktas apie tai, kad V. A. perleidęs M. A. nuosavybės teises į 13,50 ha žemės, kada juridinę reikšmę turintį faktą gali nustatyti tik teismas. Kartu šis aktas aiškiai prieštarauja 1926-10-16 Liškevos valsčiaus valdybos liudijimui, bei 1926-10-19 notaro surašytam rejestrui Nr. 3836.
2. Dėl trečiojo ieškinio reikalavimo. Teismas, pasisakydamas dėl šio ieškovų reikalavimo, rėmėsi Žemės reformos įstatymo pakeitimo (1934-09-19 Valstybės žinios Nr.456) įstatymu, kurio 25 straipsniu buvo nustatyta, kad išperkamieji mokesčiai mokami kas metai lygiomis dalimis valstybiniams žemės mokesčiams nustatytais terminais ir turi būti pradėti mokėti devintais metais po išdavimo žemės perleidimo dokumentų. Šio įstatymo 331 straipsnis nurodo, kad gavusio už trobesius, medžius ir pasėlius valstybės duota paskola duodant žemės pripažinimo dokumentus, sumušamos su priklausančiais už žemę išperkamaisiais mokesčiais į vieną bendrą skolos valstybei sumą, kuri išskaidoma mokėti lygiomis dalimis per 36 metus. Įstatymo 64 straipsnis nurodo, kad išperkamuosius už žemę mokesčius (24 ir 50 str.) skolas valstybei už trobesius, medžius ir pasėlius ir valstybės duotas paskolas išieško mokesčių inspektoriai pagal Žemės reformos valdybos jiems pateikus sąrašus. Remdamasis šiomis nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad 1935-06-11 pranešimas Nr. 196 buvo pasiųstas Alytaus mokesčių inspektoriui pradėti nurodytų mokesčių išieškojimą iš M. (M.) A. prasidedant šių mokesčių mokėjimo terminui, nes tokių mokesčių išieškojimą turi atlikti mokesčių inspektoriai minėto įstatymo 64 straipsnio pagrindu. Teismas laikė, kad paskutinis šio pranešimo sakinys „Ši skola Žemės reformos atskaitomybės knygose nurašyta“ parodo, kad šis mokestis yra nurašytas iš Žemės reformos valdybos buhalterijos apskaitos ir yra perduotas išieškojimui (administravimui) mokesčių inspektoriui bendrais mokesčių įstatymais numatytais pagrindais. Civilinėje byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad M. (M.) A. iki įvykdytos nacionalizacijos būtų sumokėjęs visą šią skolą už gautą 2,1148 ha žemės sklypą, parceliacijos plane pažymėtą Nr. 19, todėl teismas nepripažino, kad M. (M.) A. iki nacionalizacijos visą šį sklypą būtų valdęs nuosavybės teise.
3. Teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo nustatyti didesnį M. (M.) A. nuosavybės teise valdytos žemės kiekį negu yra atkurta, netenkino ieškovų reikalavimo dėl Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-01-28 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-09-08 pažymų Nr. 26094 ir Nr. 26095 panaikinimo, nes minėtu įsakymu buvo ištaisytos klaidos dėl valdytos iki nacionalizacijos žemės kiekių pripažinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovai (toliau apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovų reikalavimas dėl juridinių faktų nustatymo ir administracinių aktų panaikinimo, ir ieškinį tenkinti šiais argumentais:
1. Dėl antro ieškinio reikalavimo. Iki žemės nacionalizacijos - 1940-07-22, nėra sudaryto dokumento (ar archyvinių duomenų), kuriuose būtų nurodoma, kad seserys: Albina, Amilė ar J. A. (išskyrus O. A.) yra kokio tai žemės kiekio savininkė. Amilė buvo Amerikoje, todėl paveldėti netgi negalėjo ir nepaveldėjo. Amilė ir Juzė taip pat netapo žemės savininkėmis. Pradinės ieškovės G. J. A. (jau mirusios) atstovė G. R. Lietuvos centriniam valstybės archyvui pateikė 2011-02-14 prašymą, į kurį buvo atsakyta, kad dokumentų patvirtinančių, kad Amilei, Juzei ir O. A. (A.) priklausė po 2,875 ha žemės nurodytame kaime, dokumentų apie M. A. Navikų kaime nuosavybės teise turėtą žemė, mokesčių už žemę mokėjimą pardavimo, dovanojimo, mainų įkeitimo, nuomos ar kitų sudarytų sandorių dokumentų apie žemės pasidalinimo, nusavinimą archyve saugomuose fonduose nerasta. Tokiu būdu jokių žinių apie tai, kad M. A. seserys būtų savininkėmis (išskyrus Oną, kuri 2,875 ha žemės Navikų k. perleido M. A.) ir iki nacionalizacijos valdė žemė, nėra. Visa 8,625 ha. žemė po V. A. mirties, kaip palikimas atiteko jo sūnui M. A.. A. A. ir J. A. iš namų (Navikų kaimo, Amilė į Ameriką) išvyko ir žemės nepaveldėjo, nes jokiose archyviniuose dokumentuose nėra kokių nors duomenų apie jų nuosavybę mokesčių mokėjimus, nėra ir kitų juridinių faktų, kad jos buvo žemės savininkės. Duomenys apie M. A. seserų turėtą nuosavybę nėra pakankami nei Albinos, nei Amilės, nei Juzės nuosavybei į žemę joms atkurti, jeigu jos būtų pasikreipusios atkurti nuosavybę. Todėl šie nepakankami duomenys Albinai, Amilei ir Juzei nuosavybei į žemę atkurti, negali būti pakankami paneigti faktą, kad M. (M.) A. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 8,625 ha žemės. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004-04-26 pažymėjime Nr. R4-2283 yra pakankami duomenys apie tai, kad M. (M.) A. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdė 11 ½ ha žemės. Jų tarpe ir Merkinės valsčiaus arklių salininkų 1942-01-27 (data pagal lydraščio datą) sąraše A. M., gyvenantis Navikų kaime nurodomas turintis 11 ha žemės. Šis dokumentas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ (Žin., 1993, Nr. 22-531) sąrašas žemės savininkų Liškevos valsčiaus sustatytas 1924 metais yra tinkamas nuosavybės teisei į žemę patvirtinantis dokumentas. Šio Merkinės valsčiaus arklių savininkų 1942-01-27 sąrašo duomenys apie tai, kad A. M., gyvenantis Navikų kaime, turėjo 11 ha žemės baigia ginčą dėl šio fakto nustatymo. Teismas privalėjo vadovautis Lietuvos valstybės archyvo 2004-04-26 archyvo pažymėjimu Nr. R4-2283, kuriame pirmuoju nurodoma, kad Alytaus apskrities savivaldybės fonde, žemės savininkų sąraše byloje Liškevos valsčiaus žemės savininkų 1924 m. sąraše įrašytas A. M., gyv. Navikų kaime, ir valdo 11 ½ ha žemės. Šis sąrašas yra specialus žemės savininkų sąrašas, sudarytas dėl valdomo žemės nuosavybės kiekio nustatymo ir būtina tik juo vadovautis. Teismas teisingai vertindamas gausius įrodymus turėjo pagrįstą galimybę nustatyti faktą kad M. (M.) A.s. V. iš savo tėvo V. A., mirusio 1912 m., paveldėjo 8,625 ha. žemę Navikų k. Liškevos valsčiuje, tapo jos savininku ir ją nuosavybės teise valdė iki jos nacionalizacijos.
2. Dėl trečiojo ieškinio reikalavimo. Iš 1924-05-19 Liškevos valsčiaus žemės reformos komisijos sudaryto kandidatų sąrašo Kudrėnų dvaro žemei gauti (t. l, b. 1. 33-37) matyti, kad įrašytas M. A. Navikų k. gauti 2,50 ha žemės (sklypo Nr. 19 braižinyje). Jame nurodoma, kad karys mažažemis, iš tikrųjų jis buvo karys savanoris. 1926-04-30 Žemės ūkio ministerijos žemės perleidimo akto Nr. 5990 (t. l, b. 1. 40-43) pagrindu A. M. perleista nuosavybėn iš nusavintos Liškevos valsčiaus Kudrėnų dvaro žemės 1 žemės sklypą pažymėtą 1924 m parceliacijos plane Nr. 19, kurio bendras plotas 21448 kv. m. Akto Nr. 5990 pabaigoje nurodoma, kad Marijampolės Apygardos Teismo Hpotekos Skyrius 1927 m spalio mėn. 20 dieną sulig šiuo žemės perleidimo aktu pateiktą Marijampolės Apskrities Ž. T. L. J. pareiškimą patvirtino ir suprojektuotus straipsnius įnešė hipotekos knygos rodyklėn. Tokiu būdu 1927-04-30 Žemės perleidimo aktu Nr. 5990 perleidimo M. A. 2,1448 ha žemės faktas buvo įregistruotas hipotekos skyriuje. Pradinės ieškovės G. J. A. (jau mirusi) atstovė G. R. Lietuvos centriniam valstybės archyvui pateikė 2011-02-14 prašymą, į kurį Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2011-02-18 raštu Nr. R4-216 atsakė, kad daugiau žinių apie M. (M.) A.Alytaus apskrities Liškiavos valsčiaus Navikų k. turėtą žemę bei apie jo žemę, įgytą iš Kudrėnų dvaro, negu yra 2004-04-26 archyvo pažymėjime Nr. R.4-2283 bei prie jo pridėtose dokumentų kopijose, dokumentų apie išperkamųjų mokesčių sumokėjimą, dokumentų apie šio savininko įrašymą į skolininkų sąrašus bei dokumentų apie žemės pardavimą archyvo saugomuose fonduose nerasta. Teismo sprendime teigiama, kad pagal Žemės reformos įstatymo pakeitimo (1934-09-19 Valstybės žinios Nr. 456) (t. 2, b. 1. 99-100) 64 str. išperkamuosius už žemę mokesčius (24 ir 50 str.) skolas valstybei už trobesius, medžius ir pasėlius ir valstybės duotas paskolas išieško mokesčiu inspektoriai pagal Žemės reformos valdybos jiems pateiktus sąrašus. Jeigu, anot teismo, Žemės reformos valdybos buhalterijos 1935-06-11 pranešimu Nr. 196 skola buvo nurašyta tik Žemės reformos valdybos atskaitomybės knygose (šių laikų kalba nurašė iš savo balanso) ir perdavė išieškojimui mokesčių inspektoriui bendrais pagrindais, tai kyla klausimas, kaip ir kokiu pagrindu Žemės reformos valdyba mokesčių inspektoriui sudarys ir pateiks sąrašus asmenų nesumokėjusių išperkamuosius už žemę mokesčius skolas valstybei už trobesius, medžius ir pasėlius ir valstybės duotas paskolas išieškojimui, jei ji jau iš savo balanso viską nurašė ir perdavė mokesčių inspektoriui išieškojimui, t.y. jokių duomenų apie asmenis nemokančius išperkamuosius mokesčius neturės. Kitaip šią aplinkybę galima pakomentuoti taip, kadangi iš savo atskaitomybės knygų Žemės reformos valdybos buhalterija nurašė, tai ir negali kontroliuoti ir nekontroliavo išperkamųjų mokesčių mokėjimų ir, žinoma, nieko nežino apie jų nemokėjimus. Todėl Žemės reformos valdyba taip padariusi (nurašiusi nuo savo atskaitomybės knygose) negalėtų mokesčių inspektoriui sudaryti sąrašų asmenų nesumokėjusių išperkamuosius mokesčius. Teismas sprendime teigia, kad nemokamų mokesčių išieškojimą turi atlikti mokesčių inspektoriai šio įstatymo (1934 m. Žemės reformos įstatymo pakeitimo) 64 str. pagrindu pagal sąrašus sudarytus Žemės reformos valdybos. Be to 1935-06-11 pranešimo Nr. 196 apačios kairėje pusėje yra spaudas su žymomis „Išperk. mokesčių kn. 262/11 Naujakurių paskolų 172/IX”. Tai patvirtina apeliantų teiginį, kad M. A. skola visiškai nurašyta ir jis į jokius skolininkų sąrašus įrašytas negali būti. Vadinasi 1935-06-11 pranešimu Nr. 196 išperkamieji už žemę mokesčiai, skola valstybei už pasėlius M. A. buvo visiškai nurašyti ir, žinoma, skola nurašyta Žemės reformos valdybos atskaitomybės knygose, nes M. A. skola nurašyta ir nebus išieškoma. M. A. neliko valstybei skolingas, nes skola nurašyta. Tai patvirtina ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2011-02-18 raštu Nr. R4-216 atsakęs, kad daugiau dokumentų apie išperkamųjų mokesčių sumokėjimą dokumentų apie šio (M. A.) savininko įrašymą į skolininkų sąrašus bei dokumentų apie žemės pardavimą archyvo saugomuose fonduose nerasta. Jų nėra ir negali būti, nes skola nurašyta. Be to, byloje yra Žemės reformos departamento Žemės perleidimo skyriaus pradėta (ir baigta) 1937 m. lapkričio 24 d. Kudrėnų dvaro sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)byla Nr. 37907 (sprendime suklystas Nr. 3790J), kurioje yra: plačiai aptartas 1935-06-11 pranešimas Nr. 196, 1928-03-28 pasižadėjimas Nr. 251, 1928-03-26 pažymėjimas Nr. 1914 ir Pastabų lapas dėl 2,1448 ha sklypo. Ši sklypo Nr. 19 byla Nr. 37907 užbaigta. Joje esančių 1935-06-11 pranešimu Nr. 196 M. A. skola nurašyta. Todėl byloje esančiame Pastabų lape dėl 2,1448 ha sklypo nėra jokių atžymų ar pastabų apie skolos mokėjimus ar nesumokėjimus ir M. A. įrašymą į skolininkų sąrašą. Skolininkų sąraše M. A. nėra. Iš pateiktų tiesioginių archyvo dokumentų galima išvada, kad M. A. 1927-04-30 Žemės perleidimo akto Nr. 5990 pagrindu 2,1448 ha žemės savininku be jokių apribojimų tapo 1935-06-11 (pranešimo Nr. 196 apie skolos nurašymą data) ir ją nuosavybės teisėmis valdė iki jos nacionalizacijos. A. M. gavęs 1935-06-11 pranešimą Nr. 196 taip ir suprato, kad jo mokestinės prievolės už įgytą žemę ir už paskolą sėjai nurašytos ir jis valstybei neskolingas. Atkreiptinas dėmesys į dar vieną 1935-06-11 pranešime Nr. 196 esančią aplinkybę. Jame nurodoma, kad šis pranešimas sudaromas remiantis Žemės reformos įstatymo pakeitimu (V.Ž. Nr. 456, eilės Nr. 3170). Tačiau šio Žemės reformos įstatymo pakeitime nėra nei vieno straipsnio reikalaujančio, kad vyktų skolų nurašymai iš Žemės reformos valdybos buhalterijos atskaitomybės knygų. Tačiau šio įstatymo pakeitimo 32³ str. yra numatyta pašalpa, kariui savanoriui iki 4800 litų. M. A. buvo karys savanoris. Jo skolos 1935-06-11 pranešimu Nr. 196 nurašymas buvo tokia pašalpos jam forma. Tokiu būdu M. A. buvo panaikinta prievolė mokėti žemės išperkamuosius mokesčiu 1936-06-11 pranešimu Nr. 196 ir jis tapo šios 2,1448 ha. žemės savininkų be jokių apribojimų ir tokiu buvo iki jos nacionalizacijos. Priešinga teismo išvada, kad šis pranešimas Nr. 196 mokesčių inspektoriui buvo siųstas pradėti nurodytų mokesčių išieškojimą iš M. A. prasidedant šių mokesčių mokėjimo terminui, nepagrįsta, tai teismo prielaida. Galimybės prielaidomis sprendimo grįsti įstatymas nenumato. Pranešimas sudarytas 5 metais prieš prievolės vykdymo pradžią - 1939 m. Iki šio termino, 1939 metų, M. A. dar neturėjo valstybei prievolės mokėti išperkamųjų mokesčių ir tokio dokumento išieškojimo reikalui sudaryti nereikėjo. Jeigu, kaip teigia teismas pranešimas Nr. 196 sudarytas ir mokesčių inspektoriui buvo siųstas pradėti nurodytų mokesčių išieškojimą iš M. A. prasidedant šių mokesčių mokėjimo terminui, tai turėtų būti nurodyta, kad jis mokesčių inspektoriui siunčiamas mokesčių išieškojimams vykdyti. Tačiau taip nėra nurodyta. Taigi, apeliantų manymu, skola už žemę M. A. buvo nurašyta 1935-06-11 pranešimu Nr. 196, todėl M. A. tapo šios žemės savininku ir ją valdė iki nacionalizacijos.
3. Patenkinus šiuo su reikalavimus, turi būti patenkintas ir ketvirtasis.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą šiai argumentais:
1. Sprendžiant iš 2005 m. rugsėjo 8 d. parengtos pažymos Nr. 26093, Nr. 26095 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir 2005 m. rugsėjo 8 d. buvo parengtos pažymos Nr. 26092 (t. 1, b. l. 56), Nr. 26094 (t. 1, b. l. 58) dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kiekvienas iš 1924 m. sąraše nurodytų asmenų, t. y. V. A. vaikų (M. A., sesuo Amilė, sesuo Juzė ir sesuo Ona) galėjo atskirai nepriklausomai vienas nuo kito disponuoti ¼ dalimi 11,5 ha žemės sklypo. Taigi M. A. nuosavybės teise valdė 2,875 ha. Kitų iki nacionalizacijos dokumentų, patvirtinančių duomenis apie M. A. žemės įsigijimą, arba jo seserų dovanojimo ar nuosavybės teisių į žemę perleidimą M. A., nėra. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis numato, kad tuo atveju, jei ne visi savininko vaikai kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, piliečio prašymu nuosavybės teisės gali būti atkurtos į visą buvusio savininko turėtos žemės plotą. Tačiau nagrinėjamu atveju 11,5 ha žemės plotas priklausė keturiems savininkams. Nesant testamento ar kitų dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisių į žemę perleidimą M. A., o kitų savininkų (M. A. seserų Amilės, Juzės ir sesers Onos) turto paveldėtojams nesikreipus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, M. A. seserų iki nacionalizacijos valdytos žemės dalys turi būti paliekamos valstybės nuosavybėje. Dėl šių priežasčių NŽT prie ŽŪM 2009 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) likviduotos Alytaus apskrities viršininko administracijos viršininkui nurodė įvertinti Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus parengtų 2005 m. rugsėjo 8 d. pažymų Nr. 26095 ir Nr. 26094 pagrįstumą. Įvykdžiusi Nacionalinės žemės tarnybos nurodymus, likviduotos Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2010 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1.5(V)-1 (t. 1, b. l. 60) 2005 m. rugsėjo 8 d. pažymos Nr. 26095 ir Nr. 26094 buvo pakeistos nurodant, kad J. A. ir J. Š. kiekvienas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,4375 ha M. A. nuosavybės teise valdytos 2,875 ha žemės Navikų kaime, Varėnos rajone. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. balandžio 26 d. pažymėjime Nr. R-4-2283 nurodyta, kad Alytaus apskrities Liškevos valsčiaus Kudrėnų kaimo (buv. Kudrėnų dv.) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)byloje nurodyta, kad 1927 m. balandžio 30 d. žemės perleidimo aktu Nr. 5990 M. A. (vardas - kaip dokumente) su išperkamaisiais mokesčiais perleistas sklypas Nr. 19, kurio plotas 2,1448 ha. Minėtame 1927 m. balandžio 30 d. žemės perleidimo akte Nr. 5990 nurodyta, kad už perleidžiamąją žemę M. A. privalo sumokėti septyniasdešimt penkis litus 60 centų išperkamųjų mokesčių per 36 metus, kasmet įnešdamas į valstybės iždą du litus 10 centų, pradedant mokėti 1939 metais, todėl kyla abejonių, ar M. A. iki nacionalizacijos sumokėjo visą mokėti skirtą sumą, t. y. išsipirko žemę iš valstybės, nes nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys mokėjimą už perkamą žemę. Be to, 1927 m. balandžio 30 d. žemės perleidimo akto Nr. 5990 6 punktu nurodyta, kad kol bus sumokėti išperkamieji mokesčiai ir sugrąžintos valstybės duotos paskolos, perleidžiamosios žemės savininkas be žemės reformos vykdomųjų įstaigų sutikimo neturi teisės jos perleisti, įkeisti, pasidalyti, apsunkinti įvairias suvaržymais, išnuomoti ir turi pildyti visas žemės reformos vykdomųjų įstaigų nustatytas ūkiui įsikurti sąlygas. To paties akto 7 punkte nurodyta, kad sumokėjęs išperkamuosius mokesnius ir sugrąžinęs valstybei išduotas paskolas, perleidžiamosios žemės savininkas yra laisvas nuo suvaržymų, nurodytų 6 šio akto punkte, bet ligi 1937 m. balandžio 30 d. gali ją perleisti į kitas rankas tik Žemės ūkio ministerijai leidus ir tik tiems žmonėms, kurie vertėsi ar verčiasi žemės ūkio darbu. 1927 m. balandžio 30 d. žemės perleidimo pakeitimo 41 ir 43 paragrafus. Minėtų nuostatų analizė leidžia teigti, kad asmuo, tarpukaryje įsigijęs žemę su išperkamaisiais mokesčiais, neturėjo nuosavybės teisei visa apimtimi būtinų to daikto (t. y. žemės) valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių.
2. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuosavybės teisių atkūrimo subjektu įvardijamas turto savininkas. Todėl sprendžiant, kas buvo turto savininkas, kuriam galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės, būtina nustatyti, kam turtas nuosavybės teise priklausė būtent jo nacionalizavimo metu. Tai nustatyta ir Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte, savininką apibrėžiant kaip asmenį, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Vadinasi, turto savininkas turėtų būti suprantamas kaip asmuo, kuriam turtas nuosavybės teise priklausė turto nacionalizavimo momentu ir kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam priklausęs turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip nusavintas. Dėl to ir teismas, nagrinėdamas bylą dėl tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi aiškintis, ar turtas, dėl kurio prašoma nustatyti atitinkamą faktą, priklausė nuosavybės teise tam tikram asmeniui būtent tuo metu, kai buvo įvykdytas to turto nacionalizavimas. Kas buvo nusavintos žemės savininkas 1940 m. liepos 22 d., turi būti nustatoma pagal atitinkamoje Lietuvos teritorijoje galiojusius teisės aktus. Ši nuostata ne kartą buvo pažymėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2008). Tokia pati pozicija dėstoma ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, bei remiantis į bylą pateiktais dokumentais, atsakovės nuomone, teismas pagrįstai nenustatė juridinę reikšmę turinčio fakto, jog M. A. s. Vinco iš savo tėvo V. A., mirusio 1912 m., paveldėjo 8,625 ha. žemės Navikų k. Liškevos valsčiuje, tapo jos savininku ir ją nuosavybės teise valdė iki jos nacionalizacijos. Kaip teisingai pažymima skundžiamame sprendime, šis ieškinio reikalavimas nėra patvirtinamas byloje pateiktais įrodymais, kurie neginčijamai patvirtintų M. A. nuosavybės teises į šią nurodomą žemę.
3. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 13 punkte nustatyta, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Siekiant nustatyti J. A. nuosavybės teise valdytos žemės, buvusios Varėnos rajono Navikių kaime, kiekį, vėliausias dokumentas yra 1926-10-19 Alytaus II notaro surašytas Rejestras Nr. 3836, pagal kurį po V. A. mirties liko 11,5 ha žemės ir pasiliko įpėdinystėn ketvertas jo vaikų. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi šiuo dokumentu. Kaip teisingai pažymima skundžiamame sprendime, jokių įrodymų, kad kitos V. A. dukros Amilė ir Juzė būtų perleidę nuosavybės teises į savo paveldėtą palikimo dalį (šiuo atveju žemės dalį) M. A., nėra pateikta.
4. Atsakovė pritaria teismo argumentams, kad M. A. neįgijo nuosavybės teisių į 1927 m. balandžio 30 d. žemės perleidimo aktu Nr. 5990 su išperkamaisiais mokesčiais suteiktą sklypą Nr. 19, kurio plotas 2,1448 ha, esantį Varėnos rajono Kudrėnų kaime.
5. Teismas pagrįstai, netenkinęs apeliantų reikalavimų dėl juridinių faktų nustatymo, netenkino reikalavimo dėl administracinių aktų panaikinimo. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Savininko nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas buvo pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Dėl to nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą yra turto savininkas, būtina nustatyti, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip neteisėtai nusavinto turto nuosavybės teisės subjektas to turto nacionalizavimo ar kitokio nusavinimo momentu, o po to nustatoma, kokiems asmenims priklauso teisė į nuosavybės teisių atkūrimą buvusio turto savininko mirties atveju. Aplinkybė, kas buvo iki 1940-06-15 pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip neteisėtai nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940-06-15 atitinkamoje Lietuvos Respublikos dalyje galiojusius teisės aktus. Būtent tokią teismų praktiką, nustatant nuosavybės teisės subjektus jų turėtų nuosavybės teisių praradimo momentu, formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 1999-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/1999). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintis faktas, kas nuosavybės teise valdė atitinkamą žemės sklypą, nuosavybės teisės atkūrimo tikslu yra nustatomas, kai pareiškėjas nurodo konkretų teisės įgijimo pagrindą ir tą pagrindą patvirtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2005).
Dėl 8,625 ha žemės Navikų km., Liškevos valsčiuje valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo
Spręsdamas dėl M. A. valdymo nuosavybės teise 8,625 ha žemės Navikų km., Liškevos valsčiuje pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi vėliausiai išduoti dokumentu - Alytaus II notaro 1926-10-19 sudarytu rejestru Nr. 3836 ( 1 t., b.l. 45-46) ir jame užfiksuotus duomenis vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Šiame rejestre nurodyta, kad O. A. (V. A. duktė), perleido M. A. (M. A. žmona) įpėdinystės teises. Rejestro 1 paragrafe nurodyta, kad dalyvės paaiškino ir pristatytas Liškevos valsčiaus valdybos 1926-10-16 liudijimas Nr. 1607 patvirtino, kad palikimą po V. A., mirusio keturiolika metų atgal, kas galėjo būti apie 1912 m., mirties pasiliko 11,5 ha žemės Navikų km., Liškevos valsčiuje ir, kad įpėdiniais pasiliko ketvertas jo vaikų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai nenurodė konkretaus M. A. teisės į savo tėvo V. A. 3/4 dalis palikimo įgijimo pagrindo. Ieškinyje nurodoma, kad išliko duomenys, jog O. A. savo įpėdinės teises perleido M. A., o jų manymu, kitos dvi Mato seserys Juzė ir Amilė teisių į tėvo palikimą neįgijo. Šie paaiškinimai prieštarauja 1926-10-19 sudaryto rejestro Nr. 3836 ir jame minimo 1926-10-16 liudijimo Nr. 1607 duomenimis. Sutiktina su apeliantais, kad Liškevos valsčiaus žemės savininkų sąraše (1 t., b.l. 29-32), eilės Nr. 444 yra įrašytas A. M. ir 11 ½ ha valdomos žemės. Tačiau to pačio laikotarpio - 1924-05-19 sąraše Kudrėnų dvaro žemei gauti (1 t., b.l. 33-37) prie kandidato M. A. grafoje „žemės plotas“ nurodyta - 11 ½ ha valdomos žemės, tačiau grafoje „kiek pats kandidatas ar jo tėvai, žmona, broliai valdo žemės ir kam ji priklauso“ yra nurodyta – „jam ir seserims“. Be to, šiame sąraše nurodyti visi palikėjo V. A. vaikai, be M. A., kuriam sąrašo sudarymo dienai buvo 28 m., nurodytos jo seserys: Amilė – 40 m., Juzė – 30 m., Ona – 22 m. Jeigu sprendžiant pagal 1926-10-19 sudaryto rejestro Nr. 3836 duomenis, palikėjas V. A. mirė 1912 m., tuomet M. A. tėvo mirties dieną buvo tik 16 m., o O. A. buvo tik 10 m. amžiaus. Pagal iki nacionalizacijos Navikų km., Liškevos valsčiuje galiojusio Napoleono kodekso 778 straipsnį palikimo priėmimas galėjo būti atliktas oficialiu arba faktiniu palikimo priėmimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad po V. A. mirties jo vaikai nebūtų gyvenę tėvo ūkyje, todėl yra pagrindas laikyti, kad jie tėvo palikimą priėmė faktiniu palikimo priėmimu lygiomis dalimis. Dėl Liškevos valsčiaus Kudrėnų dvaro byloje, kandidatų Kudrėnų dvaro žemei gauti 1924 m. sąrašo pastabos, jog sesuo Amilė „Amerikoje“ (2 t., b.l. 115), pažymėtina, kad palikimas atsirado apie 1912 m., sąrašas sudarytas 1924 m., byloje nėra duomenų, kad Amilė į Ameriką išvyko iki tėvo mirties, be to, vėliausiai išduotame dokumente - Liškevos valsčiaus valdybos 1926-10-16 liudijime Nr. 1607 nurodyta, jog įpėdiniais pasiliko ketvertas M. A. vaikų. Napoleono kodekso 784 straipsnyje nustatyta tvarka galima buvo atsisakyti nuo palikimo (surašant rejestrą pirmos instancijos ar apygardos teisme), tačiau duomenų, kad sesuo Amilė ir Juzė atsisakė palikimo brolio Mato naudai, byloje taip pat nėra. Nagrinėjamu atveju apeliantai nenurodo jokio kito teisės į nuosavybę atsiradimo pagrindo, kaip paveldėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog M. A. nuosavybės teise valdė 8,625 ha žemės Navikų km., Liškevos valsčiuje, o dėl šio asmens teisės į ¼ arba 2,875 ha yra išlikę jau paminėti dokumentai, kurių atsakovė neginčija. Apeliantų argumentai, kad nei Amelija, nei Juzė išlikusiuose dokumentuose nėra nurodytos kaip turinčios po 2,875 ha žemės nepaneigia šių asmenų įpėdinystės teisių įgyvendinimo, kurias patvirtina tie patys archyviniai dokumentai, kaip ir M. A., apie kurio mokesčių mokėjimą taip pat nėra išlikę jokių duomenų. Todėl apeliantų apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.
Dėl 2,1448 ha žemės sklypo Nr. 19 Kudrėnų k., Liškevos valsčiuje valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo
Sprendžiant žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo klausimą, kai šis faktas reikalingas nuosavybės teisėms į iki nacionalizacijos valdytą žemę atkurti, turi būti taikomos ne tik CPK nustatytos bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taisyklės, bet ir specialiosios normos – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas) ir jo lydimieji teisės aktai. Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais dokumentais gali būti patvirtintos nuosavybės teisės. Pareiškėjai nuosavybės teisėms į iki nacionalizacijos valdytą žemę įrodyti atsakovei pateikė pagal Žemės reformos įstatymą sudarytą Žemės reformos valdybos 1927-04-30 Žemės perleidimo aktą Nr. 5990, kuriuo 1 punkte buvo aiškiai nurodyta, kad A. M. 2,1448 ha. žemės sklypas Nr. 19 Kudrėnų k., Liškevos valsčiuje perleidžiama nuosavybėn (1 t., b.l. 40-43, 1 p.). Už nuosavybėn perleistą žemę M. A. privalėjo sumokėti 75 Litus 60 centų išperkamųjų mokesčių per 36 metus, pradedant mokėti 1939 m. (2 p.), vėliau buvo pakeista išperkamųjų mokesčių mokėjimo pradžia nuo 1936 m. ir sumažinta pusmetinių mokesčių suma iki 1,72 litų (1 t., b.l. 41, 48). Šio akto 5, 6, 7 ir 8 punktų redakcija akivaizdžiai patvirtina, kad šiuo aktu įgijęs žemę asmuo yra laikomas žemės savininku, kuriam taikomi disponavimo žeme apribojimai, nurodyta kokios gali būti pasekmės, jeigu nesumokės nustatytu laiku išperkamųjų mokesčių. Šio akto 9 punkte nurodyta, kad jis turi būti įregistruotas Marijampolės apygardos Teismo hipotekos skyriuje nuosavybės teisėms perrašyti bei 5,6 ir 7 punktuose perleidžiamai žemei dedamiems suvaržymas ir skoloms apdrausti. Šio punkto redakcija nukreipia į Žemės reformos įstatymo 51 paragrafą, kuris skelbė, kad pažymėjus tokį turto perleidimą atitinkamose (ipotekos) knygose, toks aktas įgyja nuosavybės akto galią. Ieškovų pateiktas aktas 1927-10-20 buvo įregistruotas Marijampolės apygardos Ipotekos skyriuje, todėl jis turi nuosavybės akto galią. Be to, Žemės reformos įstatymo IV skyriaus 21 paragrafas numatė, kad žmonėms, pažymėtiems 13, 14, 15 ir 16 paragrafuose žemė duodama nuosavybėn. Šios žemės gavimo tikslu 1927-03-08 Liškevos valsčiaus valdybos paliudijimas Nr. 335 (1 t., b.l. 55), kad M. (M.) A. buvo mažažemis, o 1927-03-28 Žemės reformos valdybos nutarime Nr. 907 nustatant išperkamųjų mokesčių normas dėl Kudrėnų dvaro žemės nurodyta, kad M. A. yra bežemis (2 t., b.l. 122-123). Tokį faktą taip pat patvirtino 2004-11-24 archyvo pažymėjimas Nr. 5269 (1 t., b.l. 50). Taigi, Žemės reformos įstatymas nustatė, kad žemė duodama nuosavybėn, apribojant disponavimą, kol neįvykdytos žemės perleidimo aktu numatytos sąlygos. Žemės reformos įstatymo 42 paragrafas numatė, kad gavusieji žemės turi įkurti ūkį, o neatlikę šių reikalavimų gali būti pašalinti iš gautų žemių. 1935-06-11 Alytaus mokesčių inspektoriaus pranešime Nr. 196 dėl išperkamųjų mokesčių termino pradžios ir periodinių mokėjimų dydžio (1 t., b.l. 49) yra duomenys, kad gautos žemės savininkui 1928 m. buvo suteikta 48 litų paskola sėjai. Be to, pagal Žemės reformos įstatymo 32 paragrafą, Kudrėnų dvaro žemės sklypo Nr. 19 naujakuriui M. A. buvo išduota javų sėklos (1 t., b.l. 49-50, 51), kas duoda pagrindą spręsti, kad ūkis buvo įsteigtas, o duomenų, kad M. A. būtų pašalintas iš gautų žemių nėra. 2011-02-18 Lietuvos Centrinio archyvo pažymoje Nr. R4-216 nurodyta, kad dokumentų apie išperkamųjų mokesčių sumokėjimą, dokumentų apie M. (M.) įrašymą į skolininkų sąrašus bei dokumentų apie žemės pardavimą archyvo saugomuose fonduose nerasta (2 t., b.l. 117).
Apibendrinant pirmiau paminėtus duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Žemės reformos įstatymo nuostatas dėl nuosavybės teisių įgijimo momento, todėl nepagrįstai paneigė M. (M.) A. nuosavybės teisę į 2,1448 ha. žemės sklypą Nr. 19 Kudrėnų k., Liškevos valsčiuje. Ją patvirtina 1927-04-30 Žemės perleidimo aktas Nr. 5990. Ieškovams turint šį nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą (Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 12 p.), byla dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad M. A. valdė nuosavybės teise iki nacionalizacijos 2,1448 ha žemės sklypą Nr. 19 Kudrėnų k., Liškevos valsčiuje nustatymo nutraukiama, panaikinus skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 5 p., 444 str. 1 d., 445 str., 294 str. 1 d. 1 p.).
Dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus 2010-01-28 įsakymo.
Remiantis giminystės ryšį patvirtinančiais dokumentais ir 1927-04-30 žemės perleidimo aktu Nr. 5990, skl. Nr. 19 (1 t., b.l. 40-43) ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004-04-26 pažymėjimu Nr. R-4-2283 (t. 1, b. l. 53-54) 2005-09-08 buvo parengtos pažymos Nr. 26092 ir Nr. 26093 (t. 1, b. l. 56, 57) dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų apie tai, kad J. Š. ir J. A. turi nuosavybės teisę į 1.07 ha. buvusio savininko M. A. Varėnos raj. Kudrėnų km. nuosavybės teisėmis valdytos 2,14 ha. Šios pažymos buvo pripažintos negaliojančiomis Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus 2010-01-28 įsakymo Nr. 1.5(V)-1 1 punktu. Pažymėtina, kad pažymomis dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nėra išsprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, kuomet toks sprendimas galėtų būti skundžiamas teismui per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje numatytą 30 dienų terminą nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Pažymomis dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų nėra baigiama nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, tačiau atsakovė šiuo klausimu priėmė skundžiamą įsakymą, kuriam apskųsti taikomas LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytas vieno mėnesio terminas nuo skundžiamo akto individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2011ir kt). Asmenims, kuriems ginčijamas įsakymas turėjo būti įteiktas, šis terminas skaičiuojamas nuo įteikimo dienos, o kitiems pradedamas skaičiuoti nuo jų sužinojimo apie skundžiamo įsakymo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2010; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-27/2011). Apie ginčijamą administracinį aktą byloje dalyvaujantys asmenys sužinojo, pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-02 nutarties argumentus (1 t., b.l. 135), ne vėliau kaip 2010 m. pradžioje, o pagal bylos duomenis G. R. pasirašytinai jis buvo įteiktas 2010-03-05 (2 t., b.l. 9), tačiau ieškinį dėl jo pareiškė tik 2011-02-19, todėl akivaizdu, kad paminėtas vieno mėnesio terminas yra praleistas. Šio termino neprašoma atnaujinti, todėl taikant jo praleidimo pasekmes, ieškinys šioje dalyje, nors ir remiantis kitais argumentais, pagrįstai atmestas. Tačiau teisėjų kolegija laiko, kad ieškovai turi M. A. 2,1448 ha. žemės sklypo Nr. 19 Kudrėnų k., Liškevos valsčiuje valdymą nuosavybės teise patvirtinantį dokumentą - pagal Žemės reformos įstatymą sudarytą Žemės reformos valdybos 1927-04-30 Žemės perleidimo aktą Nr. 5990, todėl atsakovė turi tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir priimti dėl jos sprendimą, skundžiamą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti iš dalies.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų ieškinys dėl M. A. 2,1448 ha žemės sklypo Nr. 19 Kudrėnų k., Liškevos valsčiuje valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir šią bylos dalį nutraukti.
Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.