Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija išvadai teikti - Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2016-09-06 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės Ž. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija išvadai teikti - Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (b. l. 2-3). Ieškovė prašė teismo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai tą pačią pavardę, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur iki jo pilnametystės. Nustatyti, kad tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku nebus ribojamas, taip pat padalinti santuokoje įgytą turtą.

Atsakovui pranešimas apie bylos iškėlimą buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu (b. l. 19), atsiliepimo atsakovas nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam taip pat pranešta viešo paskelbimo būdu (b. l. 30) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 123 straipsnio 1 dalis), prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, neatvykimo priežastys neaiškios. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad ieškovė su mažamečiu sūnumi gyvena Klaipėdoje, todėl skyriui nepavyko įvertinti ieškovės gyvenimo ir buities sąlygų. Skyriui taip pat nepavyko įvertinti ir atsakovo G. M. gyvenimo sąlygų bei išsiaiškinti nuomonės dėl ieškinio reikalavimų. Nurodo, kad Žanos ir G. M. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą (b. l. 10).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad Ž. M. šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, duomenų apie netinkamą vaikų priežiūrą ar smurtą artimoje aplinkoje skyrius neturi, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 31).

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad su atsakovu susituokė 2010-11-16. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D.. Atsakovas elgėsi netinkamai, girtavo, buvo ir smurto panaudojimo atvejų, todėl kartu negyvena. Norėdama, kad santuokos nutraukimo procesas vyktų kuo greičiau prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi atsakovas nesirūpina vaiku ir išlaikymo neteikia, prašo berniuko gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir išlaikymui priteisti po 100,00 Eur kas mėnesį, nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką. Padalinti santuokoje įgytus automobilius, t. y. atsakovui priteisti automobilį „Audi A6“, o ieškovei priteisti automobilį „VW Golf“, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad G. M. ir Ž. M. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 7), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. M. (b. l. 6), ieškovė Ž. M. šiuo metu su mažamečiu sūnumi gyvena Klaipėdoje (b. l. 11-12); iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymos matyti, kad ieškovės šeima nėra įrašyta į skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą ir skyrius neturi duomenų apie netinkamą vaiko priežiūrą (b. l. 31), ieškovei byloje buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 4, 28); patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ nustatyta, kad Ž. M. dirba UAB Saugos tarnyba „Argus“, duomenų apie atsakovo įdarbinimą nėra. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė „VW Golf“, atsakovo vardu registruota transporto priemonė „Audi A6“. Šalys registruoto nekilnojamojo turto neturi.

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šalių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą (viešo paskelbimo būdu), į posėdį neatvyko, prašymų iš jo negauta. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprieštaravo dėl savo kaltės ir nenurodė faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės teismo sprendime nenurodant šeimos iširimo aplinkybių.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos tos pačios pavardės M. ir M. (CK 3.69 straipsnio 1dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Įstatyme nustatyta, kad teismas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė galėtų netinkamai vykdyti savo kaip motinos pareigas sūnaus D. M. atžvilgiu. Išvadą, jog vaiko gyvenimas su ieškove atitinka vaiko interesus, pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (b. l. 31). Kadangi atsakovas šioje byloje savo pozicijos neišreiškė, todėl laikoma, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina nėra. Atsižvelgiant į tai, kad berniukas nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove (vaiko motina) labiausiai atitiks vaiko interesus, todėl nepilnamečio D. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina Ž. M. (CK 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dali). Teismas iš esmės sutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, apie šalių mažamečio sūnaus išlaikymui reikalingas lėšas. Šalių sūnui yra 5 metai. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (b. l. 32) matyti, kad berniukas lanko Klaipėdos lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti 100,00 Eur dydžio išlaikymas sūnui iš atsakovo yra pagrįstas. Byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, tačiau jis yra jaunas, darbingo amžiaus žmogus, todėl galintis ir privalantis teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis CK 3.196 straipsniu, iš atsakovo priteistinas materialinis išlaikymas D. M. po 100,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki sūnaus pilnametystės. Toks išlaikymas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis vaikui priteisiamas iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2016-08-29. Teismo vertinimu, nurodytas išlaikymas iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Ieškovė skirtina nepilnamečiui vaikui mokamų piniginių išmokų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik sūnaus interesams. (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Tiek kiekvieno iš tėvų teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tiek ir atitinkama vaiko teisė įtvirtintos CK 3.170 straipsnyje. Tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais.

Ginčo dėl bendravimo tvarkos tarp ieškovės ir atsakovo nėra, Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad atsakovas su sūnumi bendraus bendru šalių sutarimu. (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Ieškovė nurodė, kad gyvendami santuokoje su atsakovu įgijo du automobilius, automobilį “Audi A6” ir automobilį “VW Golf”, kurių vertė po 500 Eur. Ieškovė prašo padalyti turtą lygiomis dalimis, t. y. priteisiant po automobilį. Atsakovas nepateikė teismui jokio kito turto padalijimo varianto. Pripažintina, kad ieškovės pasiūlytas turto pasidalijimo būdas iš esmės atitinka pagrindinį sutuoktinių bendro turto principą, jog dalys bendrame turte yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1dalis), nuo lygių dalių principo iš esmės nenukrypta, dalijant turtą, įgytą gyvenant santuokoje, atsižvelgtina į tai, kad po santuokos nutraukimo ir turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių kiltų kuo mažiau konfliktų dėl naudojimosi turtu. Byloje nėra pareikšta reikalavimo, kad būtų padalytas neregistruotas kilnojamasis turtas (baldai, namų apyvokos reikmenys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas), jai buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba (b. l. 4), antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 115,80 Eur (b. l. 28).

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybės naudai turėtų būti priteistas žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis) - 36,00 Eur už išlaikymo priteisimą, 20,00 Eur už turto padalijimą ir 41,00 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą, viso 97,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat 115,80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo, pasikeitus situacijai, vaiko gyvenamosios vietos, vaiko išlaikymo formos ir dydžio, bendravimo su vaiku klausimai gali būti peržiūrimi teisme pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnis, 3.170 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir Ž. M. (pavardė iki santuokos sudarymo R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims tas pačias pavardes: M. ir M..

Nepilnamečio D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2016-08-29 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją kas mėnesį, paskiriant, sūnui išlaikyti gaunamų lėšų tvarkytoja motiną Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) su sūnumi D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendraus bendru šalių sutarimu.

- ieškovei Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500,00 Eur;

- atsakovui G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500,00 Eur.

Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 97,00 (devyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 115,80 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 80 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Žyminis mokestis (97,00 Eur) turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Lėšos už antrinės teisinės pagalbos teikimą (115,80 Eur) turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai Civilinės metrikacijos įstaigai (Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui).

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.