Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-12-27 · Administracinė byla Nr. I-17-163/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-12-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-06-19Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-27
Bylos Nr.
I-17-163/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00799-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Alona Romanovienė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
S.Č.
Advokatai
Artūras Jucevičiusį
Administracinė byla Nr. I-17-163/2010(Proceso Nr. 3-63-3-00799-2010-3)
Teismo procesinio sprendimo kategorija 74.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Alonos Romanovienės, kolegijos teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei, 2010-12-15 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S.Č. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja skundu ( I t., b.l. 5-6 ) ir skundo papildymu (I t., b.l. 125 ) kreipėsi į teismą, prašydama:

- panaikinti 2007-10-05 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 2.1-387-(1.14), kuriuo atsisakyta atkurti S.Č. nuosavybės teises į A.L. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą;

- įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities viršininko administraciją atkurti S.Č. nuosavybės teises į A.L. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą;

- įpareigoti Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių atkurti žemę Klaipėdos apskrityje, iš valstybinio laisvos žemės fondo sklypų, išsikeliant žemę išvadomis kitoje vietovėje pasirinktinai.

Nurodo, kad 2006-03-26 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos senelis A.L., miręs 1966-10-14, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 47,25 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Šis teismo sprendimas buvo išsiųstas Kretingos rajono Žalgirio seniūnijos Raguviškių žemėtvarkos skyriui vykdyti, nepaisant to, kad visi dokumentai buvo paruošti ir pateikti rajono žemėtvarkos skyriui, atsakymo pareiškėja iš jų nėra gavusi iki dabar.

Šalies argumentai

2007-09-05 pareiškėja skundu kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl Kretingos rajono apylinkės teismo spendimo nevykdymo ir 2007-10-05 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 2.1-387-(1.14) buvo informuota apie tai, jog pareiškėja S.Č. yra provaikis B.P., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės jai negali būti atkuriamos.

Pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija dalyvavo civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjime, sutiko su tuo, kad pareiškėjos S.Č. senelis A.L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 47,25 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ir neskundė minėto sprendimo apeliacine tvarka. Teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys nebegali iš naujo ginčyti teismo nustatytų faktų ar teisinių santykių. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl ginčijamas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimas, kuriuo atsakovas atsisako pripažinti teismo nustatytą faktą, kad A.L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 47,25 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija pateikė atsiliepimą į skundą dėl 2007-10-05 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2.1-387-(1.14) panaikinimo ( I t., b.l.30 ), kuriame nurodo, kad nesutinka su skundo reikalavimais, nes B.P. ir A.L. nenurodyti kaip buvę žemės savininkai Kukoriškių kaime. Be to, pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateiktus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad pareiškėja yra B.P. provaikaitis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi nuosavybės teisės jai negali būti atkuriamos.

Pabrėžia, kad 2004-06-04 Lietuvos centrinis valstybės archyvas rašte Nr. R4-2967 nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktos dokumentų kopijos neatitinka archyve saugomų dokumentų, dėl ko buvo kreiptasi į Kretingos rajono Policijos komisariatą su prašymu ištirti, ar pareiškėjos S.Č. Kretingos rajono apylinkės teismui pateikti Lietuvos Centrinio valstybės archyvo dokumentai nėra suklastoti.

Po reorganizacijos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas perėmus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovu byloje laikytina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo administracinę bylą nagrinėti jų institucijos atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra ( I t., b.l. 23).

Atsiliepimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Vaičikauskaitė teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Pareiškėja ir jos įgaliotas atstovas advokatas Artūras Jucevičius į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai ir jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bylos medžiaga nustatyta, kad S.Č. 2000-09-26 kreipėsi į Šilutės rajono Saugų žemės ūkio skyrių prašydama atkurti jai nuosavybės teises į K.L. ir B.L. bei jų sūnaus A.L. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytą žemę. Prie prašymo pridėjo giminystės ryšį įrodančius dokumentus (prijungta nuosavybės teisų atkūrimo byla Nr.1, b.l.10 – toliau nuosavybė byla Nr.1). 2001-12- 27 prašymu pareiškėja patikslino savo prašymą ir nurodė, kad yra pretendentė į L. giminės, prosenelių K. ir B., senelių A. ir B. turėtą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį teritorinį susiskirstymą esančią (duomenys neskelbtini) (nuosavybės byla Nr. 1, b.l. 14, 15). Be giminystės ryšį įrodančių dokumentų buvo pateikti Kretingos apskrities, Endriejavo valsčiaus, išparceliuoto 1923 metais nusavinto turto likvidavimo apyskaita (nuosavybės byla Nr.1 b.l. 24-23) ir 1925-06-10 žinutė Žemės reformos valdybos buhalterijai, dėl suvalstybintų žemių bei įmonių likvidavimo (nuosavybės byla Nr.1 b.l.23).

Šilutės rajono žemėtvarkos skyrius 2003-01-14 nutarė persiųsti nuosavybės teisę į buvusių savininkų A., K. ir B. L. valdytą žemę ir giminystės ryšį įrodančių dokumentų bylą į Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių, nes nuosavybės teises įrodančiuose dokumentuose, Kretingos apskrities, Endriejavo valsčiaus, išparceliuoto 1923 metais nusavinto turto likvidavimo apyskaitoje, nurodyta, kad žemė į kurią pretenduoja S.Č., pagal ankstesnį administracinį susiskirstymą buvo Kretingos apskrityje, todėl ši žemė negali būti pagal dabartinį administracinį susiskirstymą Šilutės rajono, Saugų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) (nuosavybės byla Nr.1 b.l. 41,40).

Trūkstant duomenų apie A.L. nuosavybės teise valdomą žemę, S.Č. 2003-12-30 kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Kretingos rajono apylinkės teismas 2004-03-26 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A.L., miręs 1966-10-14, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 47, 25 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas dėl nuosavybės atkūrimo. Šį teismo sprendimą, kartu su Kretingos apskrities Kretingos valsčiaus, Kukoriškių, Slučkų, Dopulčių ir Miežečių kaimų žemės vienkiemiais išskirstymo planu padarytu 1927 m. žemės tvarkymo departamento matininko J.B., bet be eksplikacijos, kurioje būna surašyti plane nurodyti sklypų numeriai ir savininkų vardai ir pavardės, S.Č. 2004-06-21 atsiuntė Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2007-10-05 priėmė sprendimą Nr. 2.1-387-(1.14), kuriuo S.Č. atsisakyta atkurti nuosavybės teises į B.P. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą (I t., b.l. 9). Sprendime nurodyta, kad Lietuvos centrinis valstybės archyvas atsiuntė raštą Nr. R4-2967 su pridėtomis archyvinių dokumentų „Kretingos valsčiaus viršnorminių ūkių“ 1940-08-07 sąrašo ištraukų kopijomis, kuriose B.P. ir A.L. nenurodyti kaip buvę žemės savininkai (duomenys neskelbtini), o pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateiktus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, nustatyta, jog S.Č. yra B.P. provaikaitis, todėl nuosavybės teisės negali būti atkuriamos.

1991-06-18 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu Nr. VIII-359 siekiama nuosavybės teisę atkurti asmenims, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Kitų asmenų, nustatytų pirmiau nurodytų įstatymų 2 straipsnyje, teisė atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra išvestinė iš savininko teisės – šie asmenys įgyja teisę į nuosavybės teisės atkūrimą tik tuo atveju, jeigu buvęs turto savininkas miręs. Tai lemia išvadą, kad visais atvejais turi būti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas. TSR Sąjungai 1940-06-15 įvykdžius agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir ją aneksavus buvo sustabdytas 1938-05-12 Lietuvos Konstitucijos veikimas, tokiu būdu panaikinta privatinės nuosavybės teise grindžiama ūkio sistema. Dėl to aplinkybė, kas buvo po 1940-06-15 pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas, turi būti nustatoma pagal iki 1940-06-15 atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-7-4, 1999). Tačiau turi būti nustatomas ne 1940-06-15, bet nekilnojamojo turto nacionalizavimo momentu buvęs savininkas, nes nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas jau po 1940-06-15 priimtais 1940-07-15 d. išrinkto Liaudies Seimo bei vykdomosios valdžios institucijų aktais. 1940-07- 22 Liaudies Seimas priėmė deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė paskelbta tautos, t. y. valstybės, nuosavybe. Dėl to atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, kuri buvo nacionalizuota po 1940-07- 22 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A8-841-2002, Nr. A3-232-2003).

1991-06-18 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, įsigaliojusio 1991-08-1, 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad „Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma: buvusiam turto savininkui, jeigu jis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos pilietis ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje; mirus buvusiam savininkui – jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ar sutuoktiniui, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje“. 1992-01-14 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-2200 (įsigaliojo 1992-01-17) pakeitus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, buvo numatyta galimybė, mirus buvusio savininko vaikui (įvaikiui), nuosavybės teises į jam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį atkurti jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. 1993-07-15 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-229 (įsigaliojo 1993-07-28) šio įstatymo 2 straipsnį papildant 2 dalimi, buvo numatyta galimybė asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, šią teisę perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams.

S.Č. savo prašyme atkurti nuosavybės teises nurodė tris savininkus: K.L., jo žmoną B.L. (B.L. 1922-04-15 ištekėjo už K.P. ir tapo B.P.) ir jų sūnų A.L. A.L. buvo S.Č. senelis, o B.P. buvo jos prosenelė. Esant šioms aplinkybėms S.Č. gali pretenduoti tik į A.L. nuosavybės teise valdytą ir nacionalizuotą žemę.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija priimdama ginčijamą sprendimą teisingai nurodė, kad S.Č. negali pretenduoti į prosenelės B.P. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą. B.P. 1925-03-05 iš varžytinių nusipirko (duomenys neskelbtini) 47, 0252 ha ( nuosavybės atkūrimo byla Nr. 1, b.l. 22) ir 1928-12-04 pilnai sumokėjo visą valstybei priklausomą skolą (civilinė byla Nr.2-222-4/2004, b.l. 22). Tačiau, spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, Klaipėdos apskrities viršininko administracija neatkreipė dėmesio į tai, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2004-03-26 sprendimu patenkino S.Č. prašymą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A.L., miręs 1966-10-14, iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 47, 25 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl nuosavybės atkūrimo (civilinė byla Nr.2-222-4/2004, b.l. 52). Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir nepanaikintas. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas dalyvavo teisme nagrinėjant minėtą bylą, teismo sprendimo kopiją S.Č. pateikė Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, todėl teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B.P. nupirktą (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė jos sūnus A.L., viršininko administracijai buvo žinomas. Tai patvirtina ir ginčijamo sprendimo antraštė „Dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2004-03-26 sprendimo nevykdymo“. Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis yra privalomi visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Esant išdėstytoms aplinkybėms Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007-10-5 sprendimas Nr. 2.1-387-(1.14), kuriuo S.Č. atsisakyta atkurti nuosavybės teises, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas.

Skundu ir patikslintu skundu S.Č. prašo ne tik panaikinti ginčijamą sprendimą, bet ir įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti jai nuosavybės teises į A.L. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą arba įpareigoti Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių atkurti žemę Klaipėdos apskrityje, iš valstybinio laisvos žemės fondo sklypų, išsikeliant žemę išvadomis kitoje vietovėje pasirinktinai.

Teisė spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus šiuo metu įstatymu yra suteikta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Teismas negali jos įpareigoti priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Todėl panaikinus ginčijamą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimą, teismas tik gali įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą spręsti S. prašymą iš naujo. Todėl reikalavimas įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atkurti jai nuosavybės teises į A.L. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą arba įpareigoti Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių atkurti žemę Klaipėdos apskrityje, iš valstybinio laisvos žemės fondo sklypų, išsikeliant žemę išvadomis kitoje vietovėje pasirinktinai, tenkintinas dalinai, įpareigojant Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti S.Č. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K.L., jo žmonos B.L. (B.P.) ir jų sūnaus A.L. iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdytą žemę..

Teismas atkreipia Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos dėmesį, kad bylos medžiaga yra nustatyta, jog S.Č. kreipdamasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pateikė suklastotą archyvo pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad Lietuvos TSR Žemės ūkio liaudies komisariato archyviniame fonde, Kretingos apskrities valstybinio žemės fondo byloje, žemės ūkio komisijos 1940-10-31 nutarime įrašyta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime (taip dokumente) buvę 47,25 ha žemės bendrasavininkai P.B. ir L.A. (taip dokumente, tėvo vardas, gimimo metai nenurodyti). Į valstybinį žemės fondą paimtą 17,25 ha. (civilinė byla Nr.2-222-4/2004, b.l.23). Nagrinėjant administracinę bylą paaiškėjo, kad archyve saugomo dokumento originale įrašytas (duomenys neskelbtini) kaimas ir ties juo nėra nurodyta jokių pavardžių, bei nurodytas kitoks žemės plotas (I t., b.l.33-36). Kretingos žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo. Šiame prašyme, be kitą ko nurodyta, kad S.Č. pirminį prašymą į senelio A.L. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą Klaipėdos rajono Endriejavo agrarinei tarnybai pateikė 1996-08-13, nurodydama, kad jos senelis A.L. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdė 53 ha žemės, pagal dabartinį administracinį susiskirstymą priklausantį Klaipėdos rajonui, Naujokų km.. Tos pačios dienos pareiškimu S.Č. perleido savo teises į senelio A.L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį seseriai J.B. ir šis pareiškimas patvirtintas notariškai (I t., b.l. 111). Kaip matyti iš apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1997-01-31 pažymos į L.A. nuosavybės teisę valdytą žemę 53 ha., be S.Č., kreipėsi dar 8 pretendentai – A.L. vaikai ir anūkai (I t., b.l.162-173). Nuosavybės teisės į šią žemę yra pretendentams atkurtos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad Klaipėdos rajono Endrejavo apylinkės agrarinės reformos tarnyba 1991-09-26 gavo S.L., gim. 1912-09-07 prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B.P. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdytą 47,25 ha žemės sklypą. Klaipėdos apskrities 1999-08-11 sprendimais Nr. 55/5097, 55/5096, 55/5095 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B.P. turėtą žemę S.L., V.V., S.K. (I t., b.l.146-161).

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

skundą patenkinti dalinai.

Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007-10-05 sprendimą Nr.2.1-387-(1.14), kuriuo S.Č. atsisakyta atkurti nuosavybės teises į B.P. ir A.L. nuosavybės teise valdytą žemę.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo svarstyti S.Č. 2000-09-26 prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. ir B.L. bei jų sūnaus A.L. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytą žemę ir priimti naują sprendimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui.

Teisėjai Alona RomanovienėLaimutė JokubauskaitėEglė Kiaurakytė