Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-19 · Administracinė byla Nr. I-45-243/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-12-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-06-19Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-19
Bylos Nr.
I-45-243/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00799-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vida Stonkuvienė, Remigijus Arminas, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
L.K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-45-243/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00799-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L.K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010-07-22 sprendimo Nr. PR1-828, kuriuo perskaičiuota motinystės pašalpa, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-11-12 sprendimo Nr. (11.1) I-6908, kuriuo teritorinio skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas, panaikinimo bei įpareigojimo sumokėti motinystės pašalpos nepriemoką pagal 2010-03-22 sprendimą Nr. SMTM-1304 nuo 2010-07-01 iki 2012-01-17.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja L.K. skundu prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2010-07-22 sprendimą Nr. PR1-828, kuriuo jai buvo perskaičiuota motinystės pašalpa; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir VSDFV) 2010-11-12 sprendimą Nr. (11.1) I-6908, kuriuo teritorinio skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas; 3) įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių išmokėti motinystės pašalpos nepriemoką pagal 2010-03-22 sprendimą Nr. SMTM-1304 nuo 2010-07-01 iki 2012-01-17 (b.l. 6-10).

Pareiškėja nurodo, kad jai nuo 2010-03-18 suteiktos vaiko priežiūros atostogos ir kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-03-22 sprendimu Nr. SMTM-1304 laikotarpiu nuo 2010-03-18 iki 2011-01-17 paskirta motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros laikotarpiui: pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais – 5361,90 Lt per mėnesį (neatskaičius mokesčių), antraisiais – 4557,62 Lt per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Pareiškėjos teigimu, atsakovas Klaipėdos teritorinis skyrius ginčijamu aktu nuo 2010-07-01 motinystės pašalpą nepagrįstai perskaičiavo, remdamasis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau ir Laikinasis įstatymas) 10 straipsnio 2 dalimi. Nurodo, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesį išmokėta 4680 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, vietoje 5361,90 Lt pašalpos (neatskaičius mokesčių). Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog toks pašalpos perskaičiavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas bei pagrindinius teisės principus – teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo, teisinio tikrumo, įstatymo negaliojimo atgal, teisės į nuosavybę, proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimais prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 27-29, 87-90). Nurodo, kad kompensuojamasis uždarbis, taikytinas motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio nustatymui, buvo apskaičiuotas pareiškėjos 2009-03-01–2010-02-28 laikotarpio draudžiamąsias pajamas padalinus iš to paties laikotarpio darbo dienų skaičiaus. Atsakovo teigimu, maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal 2010 m. kovo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (1170 Lt) penkių dydžių sumą bei 2010 m. vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių buvo 275,94 Lt, todėl pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpa paskirta taikant pastarąjį dydį. Nurodo, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-03-22 sprendimu Nr. SMTM-1304 pareiškėjai vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui iki vaikui sukaks vieneri metai paskirta maksimali 5361,90 Lt dydžio per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpa ir vadovaujantis Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 1-3 dalies nuostatomis, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, perskaičiavo 2010-07-22 sprendimu Nr. PR1-828 nuo 2010-07-01 pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą laikotarpiu iki vaikui sukaks vieneri metai, taikant 90 procentų kompensuojamojo uždarbio dydį. Pažymi, kad pagal 275,94 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį apskaičiuota pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu iki vaikui sukaks vieneri metai viršijo Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, todėl pareiškėjai nuo 2010-07-01 vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu iki vaikui sukaks vieneri metai paskirta maksimali 4680 Lt dydžio per mėnesį motinystės (tėvystės) pašalpa. Akcentuoja, kad pareiškėja teisę į ginčo pašalpą įgijo 2010-03-18, t.y. po Laikinojo įstatymo įsigaliojimo 2010-01-01, todėl remiantis Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo, Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsnių nuostatomis prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ( toliau VSDFV) atsiliepimu prašo skundą atmesti. Atsikirtimą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir Klaipėdos teritorinis skyrius (b.l. 32-34, 27-29).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-07-22 sprendimo Nr. PR1-828, kuriuo pareiškėjai L.K. buvo perskaičiuota motinystės pašalpa ir VSDFV 2010-11-12 sprendimo Nr. (11.1) I-6908, kuriuo teritorinio skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas, bei įpareigojimo sumokėti motinystės pašalpos nepriemoką nuo 2010-07-01 iki 2012-01-17, susidariusią nevykdant Klaipėdos skyriaus 2010-03-22 sprendimą Nr. SMTM-1304, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2010-03-22 sprendimu Nr. SMTM-1304 paskyrė pareiškėjai L.K. motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2010-03-18 iki 2011-01-17 pagal paskaičiavimą: iki vaikui sukaks vieneri metai mokant 5361,90 Lt, iki vaikui sukaks dveji metai – 4557,62 Lt (neatskaičius mokesčių) (b.l. 14-15). VSDFV Klaipėdos skyrius 2010-07-22 sprendimu Nr. PR1-828 nusprendė pareiškėjai nuo 2010-07-01 iki 2011-01-17 mokėti perskaičiuotą motinystės (tėvystės) pašalpą, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsniais ir Nuostatų 58, 74 bei taikydamas Vyriausybės patvirtintą nuo 2010-01-01 galiojantį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, iki vaikui sukaks vieneri metai mokėti 4680 Lt (b.l. 16-17). VSDFV 2010-11-12 sprendime Nr. (11.1) I-6908 konstatavo, jog VSDFV Klaipėdos skyrius pagrįstai pareiškėjai moka perskaičiuotą 4680 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą (b.l. 12-13).

Motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu ( toliau Įstatymas). Pašalpos skyrimo metu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis pakeista 2009-09-22 įstatymu Nr. XI-420, ją išdėstant taip - „Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 90 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 75 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio“. Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2010 m. liepos 1 d. naujai skiriamoms motinystės (tėvystės) pašalpoms. Minėta, kad motinystės pašalpa pareiškėjai paskirta 2010-03-22 sprendimu Nr. SMTM-1304. Pareiškėjai L.K. pašalpa paskirta iki 2010-07-01, todėl šio įstatymo pakeitimo nuostatos jai netaikomos.

Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu, priimtu 2009-12-09, buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl nustačius tokį teisinį reguliavimą, buvo sumažintos ir asmenims, gaunantiems motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, paskirtos ir mokamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį (2010-07-02, 2011-12-20 redakcijos) šis įstatymas iki 2011-12-31 galiojo ir paskirtoms motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, tačiau pagal ginčijamas Laikinojo įstatymo 9, 10 straipsnių nuostatas atitinkamai perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos mokamos iki jų mokėjimo termino pabaigos. Motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos nuo 2010-07-01 taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010-06-30. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, neviršijančios ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžio, mokamos to paties dydžio, kokio ir buvo paskirtos. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, tačiau išmokama pašalpa negali būti mažesnė negu ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis. Pagal Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks vieneri metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatoms įgyvendinti buvo skirtas Nuostatų 75 punktas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-03-05 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 9 straipsnio 1 dalies nuostata, jog šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis, nuo 2010 m. liepos 1 d. motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki šio Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui ir konstatavo, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui. Atitinkamai prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir Nuostatų 75 punktas. Konstitucinis Teismas pripažino, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių proporcingumo reikalavimų neatitiko toks netolygaus paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimo teisinis reguliavimas, kuriuo nustatant maksimalius perskaičiuojamų pašalpų ir išmokų, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, dydžius buvo sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas nuo 2010-07-01 sumažinti papildomai. Konstitucinio Teismo nutarimas paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“ 2013-03-08.

Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsniais, 2010-07-22 sprendimu Nr. PR1-828 nuo 2010-07-01 perskaičiavo pareiškėjos L.K. motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks 1 metai, taikant 90 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydį. Dėl tos priežasties, kad pagal vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį – 275,94 Lt (1170 x 5 / 21,2) apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sukaks 1 metai buvo 5361,90 Lt (275,94 x 90 proc. x 21,2), t.y. viršijo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, nuo 2010-07-01 iki vaikui sukaks 1 metai, buvo paskirta 4680 Lt (1170 x 4) dydžio pašalpa. Nustatyta, kad pareiškėja teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijo 2010-03-18, t.y. po Laikinojo įstatymo įsigaliojimo. Motinystės (tėvystės) pašalpų, į kurias teisė įgyta po Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimo reglamentavimas remiantis Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarime nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą teismas nepagrįstais laiko pareiškėjos argumentus, jog ginčo pašalpos perskaičiavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas bei pagrindinius teisės principus. Nepagrįstu pripažįstamas taip pat pareiškėjos argumentas jog Laikinojo įstatymo 10 straipsnis, kurio pagrindu buvo perskaičiuota ginčo pašalpa, taikytinas nuo 2010-07-01, nes Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. Nr. XI-537 redakcija) 15 straipsnyje „Įstatymo galiojimas“ nurodyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Teismo 2010-10-17 nutartimi priimtas pareiškėjos skundas nagrinėti ( b.l.4-5). Priėmimo metu pakeista atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos procesinė padėtis į trečiąjį suinteresuotą asmenį, nurodant, kad jos kaip išankstinio nagrinėjimo ne per teismą institucijos sprendimas nėra šio bylos ginčo dalykas. Teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad galutinai klausimas dėl šios proceso šalies pakeitimo bus sprendžiamas teismo posėdyje. Pareiškėja ir jos atstovė į teismo posėdį neatvyko, todėl teismas negali išspręsti netinkamo atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos procesinės padėties pakeitimo klausimą. Pagal ABTĮ 54 straipsnio nuostatas netinkamas atsakovas gali būti keičiamas tik pareiškėjos sutikimu. Teismo vertinimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo kaip išankstinio nagrinėjimo ne per teismą institucijos sprendimas, kuriuo nepakeistas Klaipėdos teritorinio skyriaus sprendimas, nėra šio bylos ginčo dalykas, nes nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl nelaikytinas administraciniu aktu ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies, 3 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies požiūriu. Administracinė byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Nustatytų teisių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius teisėtai sumažino pareiškėjai paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos dydį 2010-07-22 sprendimu Nr. PR1-828, remdamasis Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Pripažinus, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, netenkintinas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių sumokėti motinystės pašalpos nepriemoką nuo 2010-07-01 iki 2012-01-17. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas, nes pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 89 straipsniais,

nusprendė:

atmesti pareiškėjos L.K. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010-07-22 sprendimo Nr. PR1-828, kuriuo perskaičiuota motinystės pašalpa, panaikinimo ir dėl įpareigojimo sumokėti motinystės pašalpos nepriemoką pagal 2010-03-22 sprendimą Nr. SMTM-1304 nuo 2010-07-01 iki 2012-01-17,

nutraukti administracinę bylą dalyje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-11-12 sprendimo Nr. (11.1) I-6908, kuriuo teritorinio skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas, panaikinimo,

nepatenkinti pareiškėjos L.K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Vida StonkuvienėRemigijus ArminasDalia Gumuliauskienė