Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. P. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. K. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metas 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė R. K. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

J. P. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. P. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, galutinė subendrinta bausmė J. P. paskirta – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. ir R. K. nuteisti už tai, kad veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kalinčiu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, pasikėsino sukčiauti, o būtent: 2016 m. kovo 22 d., laikotarpiu nuo 9.12 val. iki 14.45 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kalinčiam (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš neteisėtai turėtų telefonų, kurių abonentiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skambinant ir rašant trumpąsias žinutes į J. P. naudojamą mobilųjį telefoną, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) ir R. K. naudojamą telefoną, kurio abonentinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ir taip juos įkalbinus nueiti paimti iš senyvo amžiaus moters apgaule išviliotus pinigus, o jiems sutikus, po to, 2016 m. kovo 22 d. 13.11.29 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kalinčiam (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, paskambinus nukentėjusiajai K. N. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei nurodžius, kad jos dukra G. L. virsdama sužalojo vaiką ir jo tėvams reikia sumokėti 9000 eurų siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiajai K. N. sutikus mokėti pinigus, po to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui duodant nurodymus telefonu J. P. ir R. K. vykti adresu: (duomenys neskelbtini), tikslu paimti apgaule išviliotus pinigus, išaiškinus J. P. ir R. K. nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, t. y. pinigų paėmimo būdą iš senyvo amžiaus moters, po to, tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami kartu, taksi automobiliu nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), R. K. laukiant automobilyje, J. P. namo kambaryje nukentėjusiajai liepė jam paduoti sutartus pinigus, paėmė 695 eurus, po to, į namą atėjus nukentėjusiosios K. N. sūnui A. N. ir sulaikius J. P., jis pinigus išmetė ant stalo, o R. K. atėjus į namą, pastūmus A. N., o šiam nugriuvus ant lovos ir taip sudarius sąlygas pabėgti, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, tokiu būdu apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą – nukentėjusiajai K. N. priklausančius 695 eurus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. P. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis (J. P.) prisipažino padaręs nusikaltimą ir taip padėjo išaiškinti šią veiką, turi šeimą, dirbo, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, be to, nusikaltimas nebuvo baigtas, jis nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, jog jis turi mažametį vaiką, jo materialinė padėtis sunki, jis kaltu prisipažino visiškai.

2016 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistojo R. K. prašymas (šis prašymas paduotas nepraleidus nuosprendžio apskundimo termino) taikyti BK 190 straipsnį, atsižvelgti į tai, kad žala nepadaryta, civilinio ieškinio nėra, ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Šiaulių apygardos teisme 2016 m. rugpjūčio 18 d. gautas nuteistojo J. P. prašymas netaikyti jam draudimo kalėti vienoje kameroje su R. K., kurį jis išsiųsti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai pateikė 2016 m. rugpjūčio 17 d., o 2016 m. spalio 14 d. gautas nuteistojo J. P. apeliacinio skundo papildymas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme apeliantams nenumatyta galimybė paduotus apeliacinius skundus keisti ar pildyti, šie skundai gali būti tik atšaukiami (BPK 316 straipsnis), be to, minėtas prašymas ir skundo papildymas paduoti praleidus nuosprendžio apskundimo terminą, skundo papildymas ir prašymas nenagrinėjami.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti.

Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas tenkinamas.

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. K., atsižvelgė į tai, kad pastarasis pasikėsino padaryti vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau teistas, neišnykus teistumui (2 t., 3–12, 14–17, 18–25 b. l.)., yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 28–35 b. l.), nedirba (2 t., 27 b. l.), yra registruotas darbo biržoje (2 t., 26 b. l.). Teismas taip pat įvertino R. K. skunde nurodytą aplinkybę, kad jis kaltu prisipažino, šią aplinkybę pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę, taigi, dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra pagrindo. Be to, teismas pagrįstai įvertino ir R. K. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kurių nustatytos net trys. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. K. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, didesnę negu BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis – laisvės atėmimą 2 metams (vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Be to, teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Tenkinti nuteistojo R. K. skundą jame išdėstytais argumentais, be kita ko atsižvelgiant ir į tai, kad pastarasis nepasikėsino pagrobti didelės vertės svetimo turto, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nėra teisinio pagrindo.

Pastebėtina, kad teismas nepagrįstai nauju ir ankstesniu, t. y. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d., nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrino vadovaudamasis BK 63 straipsniu – kadangi nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. K. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nauju ir ankstesniu nuosprendžiais pastarajam paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad prokuroras apeliacinio skundo nepateikė, apeliacinės instancijos teismas šios klaidos, padarytos neteisingai subendrinant bausmes, ištaisyti negali (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

Skirdamas bausmę nuteistajam J. P., teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą, šio nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nusikalto būdamas anksčiau teistas, neišnykus teistumui, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu (2 t., 39–44 b. l.), yra baustas administracine tvarka (2 t., 51 b. l.), iki sulaikymo dirbo (2 t., 49 b. l.), yra nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurią nuteistasis nurodė ir savo skunde – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus J. P. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuteistajam J. P. už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje,182 straipsnio 1 dalyje paskirta bausmė nėra tinkamai individualizuota ir yra per griežta – skundžiamu nuosprendžiu pastarajam paskirta maksimali minėto straipsnio dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kai šios bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų. Kaip jau minėta, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę, ir, įvertinęs visas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, turi paskirti nuteistajam individualizuotą bausmę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuteistajam J. P. už tą pačią nusikalstamą veiką skirdamas žymiai didesnę bausmę, negu nuteistajam R. K., nevertino to, kad J. P. veiksmai buvo nedaug intensyvesni negu R. K. – jie kartu vyko paimti pinigų, tik R. K. liko laukti automobilyje, o J. P. nuėjo į nukentėjusiosios namus, be to, R. K. iki nusikaltimo padarymo buvo teistas keturis kartus, o J. P. – tris, R. K. administracine tvarka baustas daug kartų, o J. P. – vieną (2010 metais), R. K. iki sulaikymo nedirbo, o J. P. – dirbo, be to, nustatytos trys R. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir dvi J. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taigi, atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, J. P. vertinti kaip žymiai pavojingesnį asmenį vien dėl to, kad jo anksčiau padaryti nusikaltimai buvo sunkesni, negu padaryti R. K., ir todėl jam skirti maksimalią BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo. Kolegija mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai R. K. gali būti pasiekti sumažinus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuteistajam J. P. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Kolegija taip pat pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendį pakeisti.

J. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę sumažinti iki laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę J. P. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.