Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, gynėjams advokatams Mantui Šriupšai ir Linui Stanislavui Bagdonui, nuteistiesiems M. B. ir D. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono bei nuteistojo D. B. gynėjo advokato Manto Šriupšos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo

M. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., ir, taikant BK 54 str. 3 d., nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.); pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d., ir nuteistas 100 MGL – 13 000 Lt (trylikos tūkstančių litų) dydžio bauda, atitikmuo eurais – 3765 eurai (trys tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt penki eurai). Vadovaujantis BK 63 str. 3 d. bausmės subendrintos jas visiškai sudedant, ir M. B. skirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (LR BK 48 str. 6 d. 5 p.) ir 100 MGL – 13 000 Lt (trylikos tūkstančių litų) dydžio bauda, atitikmuo eurais – 3765 eurai (trys tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt penki eurai).

D. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., ir, taikant BK 54 str. 3 d., nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. ir D. B. padarė sukčiavimą. M. B. dar ir apgaulingai tvarkė apskaitą:

laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-01-12, M. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg., adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bei kontroliuoti jos veiklą, faktiškai valdydamas įmonę, o D. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) akcininku (50 procentų), veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą nusikalstamą tikslą - apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) ir Pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityse, juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM ir Pelno mokesčių, nesivadovaudami PVM įstatymo 3 str. 1 dalies 1 ir 2 p. nuostatomis „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba)paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje“, 14 str. 2 d. nuostatomis „šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už teikiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaitą-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už pateiktą prekę ar suteiktą paslaugą“ ir 15 str. 1 dalies nuostatas „Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, arba jo vardu trečias asmuo...“, nesivadovaudamas LR 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 str. 24 dalies nuostatomis „Pajamos-visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba)gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais.“ Ir 4 str. 1 dalies nuostatas, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje...“;UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirkdami restauruotas automobilių padangas iš Vokietijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir Lenkijos bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“, gabendami UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu transportu ar kitomis transporto priemonėmis padangas į Lietuvą, sandėliuodami jas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu be apskaitos dokumentų, ar su apskaitos dokumentais kuriuose neteisingai surašyti parduodamų padangų kiekiai, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-01-12 vykdė neteisėtą - įmonės buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotą prekybą restauruotomis padangomis įvairiems fiziniams ar juridiniams asmenims, pardavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą restauruotų padangų kiekį už kurį gavo pajamų, šių pajamų neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-01-12 pateikė žinomai neteisingas PVM ir Pelno deklaracijas Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nefiksavę ūkinių – finansinių operacijų, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės - daugiau kaip 250 MGL (daugiau kaip 32500 litų) PVM ir daugiau kaip 250 MGL (daugiau kaip 32500 litų) Pelno mokesčio sumokėjimo, tuo valstybės biudžetui iš viso padarė didelę – daugiau kaip 500 MGL (daugiau kaip 65000 litų) dydžio turtinę žalą, tai yra jie, padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg., adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2008-01-01 iki 2011-01-12 laikotarpiu tyčia neorganizavo ir neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, -

tai yra jis pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (2008-07-03 įst. Nr.X-1679) 12 straipsnio reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas" 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti"; 16 straipsnio reikalavimus „Apskaitos registrai" 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka.." ; 2008-2010 m. laikotarpiu išrašomų PVM sąskaitų registre nefiksavo 99 vnt. įformintų PVM sąskaitų-faktūrų bendrovės „ (duomenys neskelbtini) " vardu; 2008-01-01 iki 2011-01-12 ta pačia serija ir numeriu - 2008-09-30 ZPO 000169, 2008-10-10 ZPO000171, 2010-08-06 (duomenys neskelbtini) 2010-12-22 DNJ 000161 įformino aštuonias PVM sąskaitas faktūras; 2008-01-01 iki 2011-01-10 bendrovės buhalterinėje apskaitoje nefiksavo 62178,84 Lt pardavimo pajamų, 13057,56 Lt PVM;

taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (2008-07-03 įst. Nr.X-1679) 6 straipsnio reikalavimus „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas" 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija"

12 straipsnio reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas" 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus"; 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti",

14 straipsnio reikalavimus „Apskaitos dokumentų pasirašymas" 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys",

16 straipsnio reikalavimus „Apskaitos registrai" 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose", 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka", 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad „..Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius"; laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2011-01-12 nevedė bendrovės kasos knygos; nevedė už 2010 metus ir 2011-01-01 - 2011-01-12 d. apyvartos žiniaraštis „prekių judėjimas"; nevedė UAB „(duomenys neskelbtini)" kasos (nuo 2010-04-01 iki 2011-01-12), t.y. kasos knygoje neapskaitė grynųjų pinigų operacijų; kasos apyvartos žiniaraštyje fiksavo ne visas įvykusios grynųjų pinigų operacijos, t.y. 24160 Lt buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, (nuo 2011-01-01 iki 2011-01-12 d. žiniaraštis nepateiktas); nepateikė tyrimui Grynųjų pinigų inventorizacijos aprašo;

taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (redakcija 2008-07-03 įst. Nr.X-1679) 4 straipsnio reikalavimus „Reikalavimai apskaitos informacijai" nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:l) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams";

dėl nesivadovavimo aukščiau nurodytais Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniais, kasos taisyklių reikalavimais, buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų nepateikimo, dėl oficialioje apskaitoje nefiksuotų pajamų, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to nėra galimybės iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-01-12 jo vadovaujamos įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d.

Nuteistojo M. B. gynėjas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir prašo Kauno apylinkės teismo 2014 11 24 nuosprendį panaikinti ir priimti M. B. atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nėra nei vieno iš įstatymo privalomai nurodomų aprašomosios dalies elementų, t. y.: 1) nenurodyta didelės vertės turtinės prievolės - PVM išvengimo apgaule nei vieta, nei laikas, nei būdas, atitinkamai - padariniai (žala valstybės biudžetui) galiausiai nėra net nurodyta padarytos žalos dydis formaliai apsiribojant abstrakčia sąvoka, - „apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės-daugiau nei 250 MGL (daugiau kaip 32500 litų) PVM ir daugiau nei 250 MGL ( daugiau nei 32500) Pelno mokesčio sumokėjimo, tuo valstybės biudžetui iš visos padarė didelę - daugiau nei 500 MGL 65000 litų dydžio turtinę žalą" 2) nuosprendyje M. B. ir D. B. kaltinami bendrai viso laikotarpio 2008-01-01—2011-01-12 metu, neišskiriant kiekvieno iš kaltinamųjų tariamai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, nenurodant ką kiekvienas iš kaltinamųjų, kaip, kur ir kada konkrečiai padarė, neanalizuojami jokie įrodymai 3) nenurodomi jokie šios nusikalstamos veikos motyvai bei nepateikiamos atitinkamos išvados. Todėl, gynėjo teigimu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje visiškai nepagrįstai tiek M. B. tiek ir D. B. inkriminavo Valstybės biudžetui didelės turtinės žalos daugiau nei 500 MGL padarymą apgaule. Skunde taip pat teigiama, kad teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu net negalėjo įvardinti kokia konkrečiai turtinės prievolės dalis buvo tariamai išvengta. Šiai dienai šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas konkretus nusikaltimo objektas (sukčiavimo dalykas). Šiuo atveju, advokato teigimu, net jeigu kaltinamieji M. B. ar D. B. ir pripažintų padarę savo kaltę, negalėtų atlyginti padarytos tariamos žalos, kadangi ji net nebuvo nustatyta, negalėtų įgyvendinti savo teisių numatytų BK 59 str. 1 d. 3 p. Šiuo atveju, gynėjo teigimu, žalos dydis yra itin svarbus, kadangi nuo žalos dydžio priklauso inkriminuojamo nusikaltimo kvalifikacija.

Skunde pažymėta, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytą, kad tiek M. B., teik D. B. siekė neteisėtų veiksmų, ar suprato vykdomos veikos pavojingumą ar baudžiamumą. BK 182 str. 2 d. numatyta atsakomybė atsiranda, kuomet asmuo apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (t. y. 32500 Lt) dydžio sumą. Sprendžiant atsakomybės klausimą žala yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Šiuo atveju, nesant nustatytai konkrečiai turtinei žalai, negalima nusikalstamos veikos kvalifikuoti nei pagal vieną iš BK 182 str. dalių. Šiuo atveju sprendžiant M. B. kaltės klausimą pagal BK 182 str.2 d. būtina nustatyti subjektyvinius požymius, pateikti neginčytinus įrodymus, leidžiančius teigti, kad M. B. tyčia apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą ir vykdė kokį nors sukčiavimą. Kaip jau minėjome jokių duomenų, kad M. B. vykdė apgaulingą apskaitą, klastojo kokius nors dokumentus, ar vykdė neteisėtą prekybą ar veiklą nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.

Kauno apylinkės teismas pažeisdamas šias nuostatas tiek M. B., tiek D. B. veiksmus sudėjo į vieną visumą ir apkaltinamajame nuosprendyje net nebandė konkretizuoti, ką kiekvienas iš šių kaltinamųjų buvo padaręs, nors bendrovės akcininku M. B. tapo tik 2010 m. vasario mėn. Analogiška situacija ir su D. B..

Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad M. B. dar ir apgaulingai tvarkė apskaitą. Tačiau skaitant nuosprendį sunkiai suprantama, kaip ir kokiu būdu teismas nustatė, kad buvo vedama būtent apgaulinga buhalterinė apskaita. Nuosprendyje nurodoma, kad M. B. tyčia neorganizavo ir neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tai, kad pagal atliktas specialistų išvadas iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, negalima vienareikšmiškai nuspręsti, kad M. B. veikė tyčia, kad jis tai siekė tendencingai.

UAB „(duomenys neskelbtini)" užsiėmė prekyba naujomis bei restauruotomis padangomis, kurios buvo įsigyjamos su dokumentais, ką patvirtina prie bylos pateiktos sąskaitos faktūros. Įmonė turėjo kelis sandėlius, t.y. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo atlikto kratos, tačiau apžiūrint sandėlį Europos pr. 91, Kaunas buvo apžiūrėtos ne visos patalpos, ko pasekmėje nebuvo užfiksuotos visos UAB „(duomenys neskelbtini)" užpajamuotos padangos. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo naudinga rasti neparduotų padangų, todėl nebuvo imtasi priemonių nustatyti ir surasti papildomas padangas. Jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" būtų vykdęs neleistiną veiklą ar būtų prekiavęs padangomis be buhalterinės apskaitos dokumentų, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, priešingai eilė liudytojų apklausti teisminio nagrinėjimo metu patikslino savo parodymus, kas galutinai sugriovė prokuratūros hipotezes ir prielaidas pareikštuose kaltinimuose. Nežiūrint į tai, aplinkįs teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neteisingai traktavo liudytojų parodymus, nuosprendyje apdardamas tuos pačius įrodymus juos vertino skirtingai, o būtent:

Vertindamas liudytojos E. B. parodymus teismas padarė išvadą kad įmonėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, t.y. patvirtino, kad apskaita buvo vedama galimai aplaidžiai, bet ne apgaulingai (nuosprendžio 10 lapas 1 pastraipa). Apylinkės teismas įtikėjo tuo, kad visos padangos, kurios buvo parduotos M. B. ar D. B., buvo UAB „(duomenys neskelbtini)" nuosavybė ir šios padangos buvo parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu be buhalterinių dokumentų. Tačiau taip nebuvo ir šias teismo hipotezes paneigė liudytojai, apklausti teisminio nagrinėjimo metu.

Skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas rašytiniu įrodymų nei aptarė, nei vertino, tokiu būdu parodydamas savo šališkumą. Nežiūrint į tai, specialisto išvadoje Nr. 5-2/05 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų minėtos pajamos praktiškai buvo tik paminėtos, tačiau visai nebuvo vertintos. Priešingai apklausiamos specialistės teisminio nagrinėjimo metu vienbalsiai bandė aiškinti, kad visos pajamos gautos pagal verslo liudijimą yra tik fiktyvios, nors visi asmenys vykdantys veiklą mokėjo nustatytus mokesčius, o M. B. už 2010 metus sumokėjo ir pridėtinės vertės mokestį.

Nuosprendyje apylinkės teismo parašyta, kad teismas specialistų išvadą laiko vienu svarbiausiu įrodymu šioje byloje. Būtina pažymėti, kad valstybinis kaltinimas visą kaltinimą grindė, o specialistės atlikusios patikrinimą ir surašiusios specialisto išvadą Nr. 5-2/05 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų išskirtinai rėmėsi ne kokiais nors buhalteriniais dokumentais, UAB „(duomenys neskelbtini)" sąskaitomis, o tik pas M. B. rastais sąsiuviniais. M. B. apklausiamas teisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus dėl kiekvieno rasto sąsiuvinio atskirai, tačiau sąsiuvinis su užrašu SURF, kuris buvo pildytas M. B., valstybinam kaltinimui ir specialistėms buvo „pamatinis akmuo" grindžiant kaltinimus tiek M. B. tiek ir D. B. ir surašant pirmos instancijos teismo minimą specialistą išvadą. Buvome įsitikinę, kad esant tokiai teismo pozicijai, vienas iš pagrindinių rašytinių įrodymų, kuris privalomai turėjo būti pilnai aptartas ir ištirtas, turėjo tapti būtent sąsiuvinis su užrašu „SURF", tačiau teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį praktiškai neaptarė ir neanalizavo nei vieno sąsiuvinio įrašo eilutės, tik bendromis frazėmis pasisakė dėl informacijos apie padarytus įrašus, kurios priešingai nei buvo deklaruojama, patvirtino, kad įrašai ir piniginės sumos niekaip nėra susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)" veikla. Gynėjo teigimu, Kauno apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį visiškai nieko nepasisakė dėl advokatų pasisakymų ir esamų neatitikimų ir prieštaravimų.

Nors teismas sutiko su specialisčių išvada, tačiau nieko neapsisakė per baigiamąsias kalbas nurodytų klaidų ir neatitikimų. O būtent, - pagal specialisto išvadą nustatyta, kad rastuose sąsiuviniuose užpajamuota padangų pardavimas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-01-01, kurio metu buvo parduota 10213 vnt. padangų už 913978.54 Lt. ( specialisto išvados 20 lapas) Taigi jeigu jau tikėti specialistėmis tai už padangas gauta 913978,54 Lt pinigų suma ženkliai skiraisi nuo kaltinime nurodytų gautų pajamų 5 856 320 Lt pajamų. Analogiška situacija buvo specialisto išvadoje nustatyta ir dėl pagamintų etikečių ir parduotų padangų kiekių. Specialistės vienareikšmiškai konstatavo, kad vienai padangai turi tekti viena etiketė. Teisminio nagrinėjimo metu M. B. pateikė apžiūrai padangą su ant jos užklijuotais lipdukais, kas patvirtino, kad ant vienos padangos klijuojama mažiausiai 3 vnt. lipdukų. Be to, M. B. paaiškino, kad lipdukai susigadina, sudrėksta ir dažnai būna keičiami naujais, todėl lipdukų kiekis niekaip negali apspręsti padangų kiekio.

Skunde teigiama, kad specialisto išvadoje nurodyti apgaulingos apskaitos tvarkymo požymiai, kurie buvo nurodyti kaltinime buvo pašalinti iš nuosprendžio, iš to darytina išvada, kad specialisčių išvadoje nurodytos aplinkybės nepasitvirtino dėl kaltinimo dalies, kad:

-„2008-2010 m. laikotarpiu išrašomų PVM sąskaitų registre nefiksavo 99 vnt. įformintų PVM sąskaitų-faktūrų bendrovės „(duomenys neskelbtini) " vardu; 2008-01-01 iki 2011-01-12 ta pačia serija ir numeriu- 2008-09-30 ZPO 000169. 2008-10-10 ZP0000171, 2010-08-06 (duomenys neskelbtini) 2010-12-22 DNJ 000161 įformino aštuonias PVM sąskaitas faktūras; 2008-01-01 iki 2011-01-10 bendrovės buhalterinėje apskaitoje nefiksavo 62178,84 Lt pardavimo pajamų, 13057,56 Lt PVM"

-„kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-01-12 UAB „(duomenys neskelbtini)" oficialioje buhalterinėje apskaitoje nefiksavo 5891365,33 (5511544,33+348776+31045) Lt pajamų; pagal įformintas PVM sąskaitas faktūras nefiksavo 82617,40 Lt pajamų. Iš viso nefiksavo 5973982,73 Lt pajamų".

Pažymėtina ir tai, kad specialistės surašydamos aptariamą išvadą net nebandė gauti trūkstamų dokumentų, o išvadą vienašališkai priėmė tik vadovaujantis ikiteisminio tyrimo pareigūno pateiktais dokumentais.

Iš M. B. namų rasta įforminta CMR (HA 0039320), kurioje prekių kiekis nurodytas 1331 vnt. Turėdami tik vieną CMR, net nebandydami gauti papildomų dokumentų padarė išvadą, kad „už laikotarpi nuo 2011-01-01 iki 2011-01-12 bendrovės apyvartos žiniaraščiai „pirktos prekės skirtos parduoti" bei „prekių judėjimas" tyrimui pateikti nebuvo, todėl nustatyti, ar šios prekės (padangos) buvo apskaitytos vertine išraiška, tyrimo metu nebuvo galimybės ". Šias aplinkybes paneigia teisminio tyrimo metu pateikti dokumentai bei jų vertimai, kurie patvirtino, kad pagal CMR (HA 0039320) gautos prekės buvo užpajamuotos, jų įsigijimas įformintas PVM sąskaita faktūra RE11100084 išrašyta 2011-02-1 ld., o už prekes buvo apmokėta banko pavedimais.

Gynėjas teigia, kad nėra aišku, kas šioje byloje galėtų būti atsakovu UAB "(duomenys neskelbtini)", M. B. ar D. B., nebuvo įvardintas ir aiškus galimo civilinio ieškinio dydis.

Skunde taip pat pažymėta, kad teismas, skirdamas bausmę M. B. vadovavosi BK 63 str. 3 d. bausmes subendrinti jas visiškai sudedant, ir paskyrė M. B. galutinę bausmę - laisvės apribojimą (dvejiems) metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (LR .K 48 str. 6 d. 5 p.) ir 100 MGL - 13 000 Lt (trylikos tūkstančių litų) dydžio baudą, atitikmuo eurais -765 eurai (trys tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt penki eurai). Tačiau neatsižvelgė į tai, kad 2011-1-12 M. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka (t. 12, b.l. 104). 2012-01-14 Kauno r. apylinkės teismo nutartimi M. B. paskirtas suėmimas vienam mėnesiui (t. 12, b.l. 118-119). 011-01-27 Kauno apygardos teismo nutartimi M. B. kardomoji priemonė-suėmimas, panaikinta (12, b.l. 121-122) ir į paskirtą bausmės neįskaitė suėmimo, t.y. pažeidė LR BK 66 str. nuostatas, analogiškus pažeidimus padarė ir D. B. atžvilgiu.

Nuteistojo D. B. gynėjas advokatas Manytas Šriupšta skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-11-24 nuosprendį, vadovaujantis BPK 329 str. 1 d. 1 p. ir priimti naują nuosprendį.

Skunde nurodo, kad BK 182 str. numatyto nusikaltimo, t.y. sukčiavimo sudėtis yra materiali, kurioje taip pat turi būti įrodinėjamas ir priežastinis ryšys. Šioje situacijoje reikėjo įrodyti, koks yra priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir D. B. veikos. Tačiau, tai nebuvo padaryta, t.y. priežastinis ryšys nebuvo nustatytas, nes Kauno apylinkės teismas savo nuosprendyje apskritai nenustatė padarytos žalos dydžio, o tik pasisakė, kad buvo padaryta nenustatyto dydžio žala.

Skunde atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo teisme metu, buvo keliamas klausimas dėl padarytos žalos dydžio. Tiek specialistės, tiek prokuroras nurodė, kad byloja įrodinėja ne žala, o ne priemoka. Dėl šios priežasties byloje nėra civilinio ieškinio. Kyla pagrįstas atribojimo klausimas ar nepriemoka, kuri traktuojama ne kaip žala, ir yra žala, kuri būtina šioje nusikaltimo sudėtyje, ir ar yra priežastinis ryšys. Jeigu ši nepriemoka nėra žala, kaip buvo konstatuojama byloje prokuroro bei specialisčių, tokiu atveju negalime kalbėti apie BK 182 str. numatytą nusikaltimo sudėtį. Taip pat kyla pagrįstas klausimas dėl teismo nustatytos prielaidomis žalos dydžio. Vis tik iš teismo nuosprendžio negalima suprasti žalos dydžio. Taip pat nėra aišku ir negalima suprasti kas turėtų atlyginti žalą, ar UAB „(duomenys neskelbtini)" ar M. B. su D. B.. Taip nėra aišku kam turėtų atlyginti žalą, jei nėra nukentėjusiojo ir civilinio ieškinio.

Vertinant byloje išdėstytą poziciją dėl susidariusios nepriemokos ar žalos, advokato teigimu, byloje dirbtinai kriminalizuojamos tariamos D. B. ir M. B. veikos. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad šiuo atveju nėra sukčiavimo nusikaltimo sudėties nesant žalos. Nesant tikslais žalos dydžio kaltinimas suformuotas netinkamai ir teismo nuosprendis yra neteisėtas. Todėl manytina, kad minėtas nepriemokos klausimas ir jos dydis turėtų būti sprendžiamas Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Kauno apylinkės teismas savo nuosprendyje nepasakė, kokie D. B. veiksmai atspindi būtinojo priežastinio ryšio taisyklę, kokie aktyvūs veiksmai, šių veiksmų ryšys yra su atsiradusia žala.

Skunde taip pat teigiama, nepaisant to, kad nėra byloje atskleisti objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai, taip pat nėra atskleista ir tyčia, jos turinys, kurioje atsispindėtų tiek valinis, tiek intelektualinis momentai. Iš kaltinimo ir Kauno apylinkės teismo 2014-11-24 nuosprendžio būtų galima suprasti, kad D. B. suprato, jog jis apgaule suklaidina turto savininką ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai, išvengia ar panaikina turtine prievole, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtine žala, ir to nori bei siekia. Tačiau nei nuosprendyje nei kaltinime nėra atskleistas nei tyčios nei apgaulės turinys bei nėra nustatytas padarytos žalos dydis.

Skunde teigiama, kad iš suformuluoto kaltinimo ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių matome, kad D. B. veika pasireiškė laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-01-12. Būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininku, turėdamas tikslą sukčiauti, nesivadovaudamas PVM ir Pelno įstatymo nuostatomis, UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu pirkdamas padangas, sandėliuodamas jas be apskaitos dokumentų, ar su apskaitos dokumentais, kuriuose neteisingai surašyti parduodamų padangų - kiekiai vykdė neteisėtą - įmonės buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotą prekybą restauruotomis padangomis. Įvairiems fiziniams ar juridiniams asmenims, pardavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą restauruotų padangų kiekį už kurį gavo 5 856 320 Lt pajamų. Taip D. B. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės - 997 167 Lt PVM ir 769 663 Lt Pelno mokesčio. Skunde pažymėta, kad apylinkės teismas savo nuosprendyje neatsižvelgė į aplinkybę, kad lygiagrečiai minėtu laikotarpiu D. B. turėjo verslo liudijimą, ir vykdė prekybą restauruotomis padangomis. Tačiau, jau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo D. B. atžvilgiu įrodymų apie padangų pirkimą ar pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu. Liudytojas V. B. apklausoje teigia, kad 2009 metais ir 2010 metais iš D. B. du kartus pirko restauruotas padangas. Perkant padangas D. B. išrašė prekių pirkimo - pardavimo kvitą 2009 m. kvitą Nr. 4172057 ir 2010 m. kvitą Nr. 41720776. Taigi minėti kvitai buvo išrašyti vykdant D. B. prekybą pagal verslo liudijimą. Jo veiklos apskaitos kvitai nieko bendro neturint su UAB „(duomenys neskelbtini)", tačiau dėl nesuprantamų priežasčių, žinant, kad tai padangos parduotos vykdant prekyba pagal patentą, D. B. inkriminuojami objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai kaip padangų įsigijimas ir pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu.

Taip pat yra neatskleistas turinys kaip D. B. išvengė didelės vertės turtinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu. Kaltinime teigiama: „šių pajamų M. B. neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)" apskaitą, bei laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-01-12 pateikė žinomai neteisingas PVM ir Pelno deklaracijas Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje nefiksavę ūkinių - finansinių operacijų sumoje už 5 856 320 Lt, taip D. B. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės - 997 167 Lt PVM ir 769 663 Lt Pelno mokesčio". Iš kaltinimo formuluotės negalima suprasti, ką neteisėto padarė D. B. (kaip sukčiavo), tačiau galima suprasti, kad M. B. neįtraukė, o D. B. išvengė turtinės prievolės, nors D. B. su UAB „(duomenys neskelbtini)" nebuvo visiškai susietas su UAB „(duomenys neskelbtini)" jokiais darbo santykiais. D. B. įmonės veikloje apskritai nebuvo.

Nors apylinkės teismas nuosprendyje teigia, kad liudytojo M. G. parodymai patvirtina aplinkybę, kad tiek M. B., tiek D. B. aktyviai dalyvavo, organizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)" prekybą padangomis. Tačiau toks teismo teiginys yra nepagrįstas, nes nes iš liudytojo M. G. parodymų yra neįmanoma atskirti, kada padangas jis pirkdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)", o kada iš D. B. kaip fizinio asmens. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad M. G. savo parodymuose niekur nekalba, kad D. B. padangas jam teikdavo atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)". Teismas, taip pat, neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad D. B. padangas M. G. pristatydavo kaip fizinis asmuo.

Apylinkės teismas, įvertinęs liudytojo N. S. parodymus padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kad D. B. būtų lipdukus padangoms pirkęs kaip individualus asmuo, todėl jis padangas pardavinėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu. Gynėjas pažymi, kad D. B. kaip fizinis asmuo t.y. turėdamas verslo liudijimą pirko padangas iš UAB „(duomenys neskelbtini)", kurias vėliau perparduodavo. Akivaizdu, kad įsigytos padangos buvo apklijuotos UAB „(duomenys neskelbtini)" lipdukais. Todėl negalimą daryti išvados, kad D. B. padangas pardavinėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu su lipdukais, kadangi jis lipdukų įsigijęs neturėjo. Apelianto nuomone, buvo netinkamai atliktas ikiteisminis tyrimas, kuris vadovavosi tik prielaida, kad D. B. jokių padangų nepardavinėjo pagal savo turimą verslo liudijimą, o tik prekiavo UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu. Dėl to tampa aišku, kad nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis.

Taip pat skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nuosprendyje teigia, kad <... Iš specialisčių paaiškinimų matyti, kad pagrindinis šaltinis, pagal kurį yra surašyta išvada - tai pas M. B. kratos metu paimtas sąsiuvinis „Surf" ir jame surašyti duomenys...> bei cituoja specialisčių išvadą <...Lipdukų, kurie buvo klijuojami ant padangų (trys lipdukai, o ne vienas, kaip buvo manoma) skaičius turėjo įtakos padaryti išvadą, kad galėjo būti įsigytas didesnis padangų skaičius, bet mes nepadarėme konkrečios išvados ar sumos, tai buvo tik prielaida. Tas skaičius nebuvo įtrauktas į neapskaitytų padangų skaičių. Mes padarėme tik prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) galėjo turėti virš 37 000 vnt. padangų, bet mes to skaičiaus nefiksavome ir jo neįtraukėme, apskaičiuojant mokesčius...> Iš šių teismo bei specialisčių teiginių yra visiškai nesuprantama, kaip buvo apskaičiuoti galimai nesumokėti mokesčiai. Jų teigimu, jei padangų skaičius, kuris yra mokesčio bazė bei kuris buvo galimai parduotas nelegaliai, buvo skaičiuojamas pagal lipdukų skaičių, tačiau jau mokesčiai, kurie turėjo būti sumokėti už šias galimai nelegaliai parduotas padangas buvo skaičiuojami nuo visiškai kito niekam nežinomo ir nesuprantamo padangų skaičiaus, nepriklausančio nuo lipdukų skaičiaus. Pažymėtina, kad toks mokesčio skaičiavimas yra visiškai nesuprantamas ir netinkamas.

Taip pat nebuvo įvertinta tai, kad Pridėtinės vertės mokestis buvo paskaičiuotas netinkamai ir netiksliai, bei nėra aišku nuo kokios sumos kyla mokestinė prievolė. Specialisto išvados skiltyje, kuri yra kaltinamajame akte, dėl PVM apskaičiavimo yra nurodomos kelios sumos 5 860 320 Lt. ir 5 891 366,09. Nėra aišku nuo kokios sumos kyla mokestinė prievolė. Dėl tokio netikslaus sumų įvardijimo specialisto išvada negalima remtis kaip įrodymu, kadangi pažeisti įrodymams keliame reikalavimai, ir tokiu būdu pažeidžiama D. B. teisė į gynybą eliminuojant galimybę suvokti, nuo kokio kaltinimo gintis, kadangi specialistės painioja sumas, nuo kurių skaičiuojamas mokestis.

Specialistai, atlikdami UAB „(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos tyrimą nesivadovavo MAĮ nuostatomis, todėl toks pelno apmokestinimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną nebuvo iš pelno atimtos sąnaudos. Sąnaudos- visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas. Tokiu atveju VMI, bei išvados teikimo metu, vėliau apklausos metu teigė, jog joks metodas nebuvo taikomas apskaičiuojant sąnaudas. Juk nerealu parduoti padangą jos nenusipirkus, o pats pirkimas t.y. sumokėjimas už padangą yra išlaidos. Apklausos metu specialistė paaiškino, kad pelno mokestis gali kisti, kadangi jis nėra tiksliai apskaičiuotas. Skunde pažymima ir tai, kad teismas paskyręs bausmę pažeidė BK 66 str. reikalavimus, nes neįskaitė į bausmės laiką suėmimo laiko, kuris teismo nutartimi buvo paskirtas nuo 2011-01-14 iki 2011-01-27.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. B. ir jo gynėjas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas prašė pastarojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis D. B. ir jo gynėjas advokatas Mantas Šriupša prašė pastarojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras atsisakęs kaltinimo dalies dėl BK 182 str. 2 d., prašė nuteistuosius D. B. ir M. B. pagal BK 182 str. 2 d. išteisinti, panaikinti nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisės taikymo, o nuosprendžio dalį dėl M. B. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 222 str. 1 d. palikti nepakeistą.

Nuteistojo D. B. gynėjo advokato Manto Šriupšos apeliacinis skundas tenkinamas, o nuteistojo M. B. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau -BPK 20) str., 276 str. 4 d. ir 301 str., tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to daryti apibendrinančias išvadas.

Pirmosios instancijos teismas minėtų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nesilaikė ir apeliantų atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. netinkamai aiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistųjų apeliacinio skundo argumentus, prokuroro poziciją dėl minėto kaltinimo atsisakymo, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad D. B. ir M. B. pareikšti kaltinimai pagal BK 182 str. 2 d. nepasitvirtino, todėl nuosprendis jų atžvilgiu panaikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 d. 1 p.).

Pažymima, kad sukčiavimas (BK 182 str.) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Pabrėžtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori.

Nusikalstamos veikos finansų sistemai ( BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Nusikalstamų veikų, susijusių su mokesčių apskaitos ir mokėjimų pažeidimais, sistema išdėstyta BK XXXII skyriuje, tai lemia išvadą, kad tokių veikų dirbtinis kvalifikavimas pagal turtinių nusikalstamų veikų normas (iš esmės vien dėl jų griežtesnio pobūdžio) neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakomybę už įvairius mokestinius pažeidimus nustato ne tik baudžiamieji įstatymai. Už daugybę įvairių mokestinių pažeidimų paprastai taikomos kitų teisės šakų nustatytos priemonės: Mokesčių administravimo įstatymo 66, 69, 70, 72, 89, 95-113, 139 straipsniai, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16-18 straipsniai, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴, 51¹², 51²⁴,172¹,172³, 172⁹, 172¹⁰, 172¹⁶, 173¹, 173¹¹, 188⁶ straipsniai. Kita vertus, sprendžiant, ar mokestiniai pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir kaip juos kvalifikuoti, pirmiausia vertintina šių pažeidimų atitiktis būtent nusikalstamų veiksmų finansų sistemai ( BK XXXII skyrius) požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-176-303/2015).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. B. ir M. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-01-12, M. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bei kontroliuoti jos veiklą, faktiškai valdydamas įmonę, o D. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) akcininku (50 procentų), veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą nusikalstamą tikslą - apgaule, sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) ir Pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityse, juridinio asmens - UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti turtinės prievolės, t.y. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-01-12 vykdė neteisėtą - įmonės buhalterinėje apskaitoje neatvaizduotą prekybą restauruotomis padangomis įvairiems fiziniams ar juridiniams asmenims, pardavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą restauruotų padangų kiekį už kurį gavo pajamų, šių pajamų neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-01-12 pateikė žinomai neteisingas PVM ir Pelno deklaracijas Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nefiksavę ūkinių – finansinių operacijų, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės - daugiau kaip 250 MGL (daugiau kaip 32500 litų) PVM ir daugiau kaip 250 MGL (daugiau kaip 32500 litų) Pelno mokesčio sumokėjimo, tuo valstybės biudžetui iš viso padarė didelę – daugiau kaip 500 MGL (daugiau kaip 65000 litų) dydžio turtinę žalą.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašytų įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad nebuvo nustatyta koks tiksliai buvo parduotas restauruotų padangų kiekis ir kiek buvo gauta pajamų. Taip pat pirmosios instancijos teisme tiksliai nebuvo nustatyta kokia buvo padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik nuoroda, kad nuteistieji D. B. ir M. B. padarė didelę – daugiau kaip 500 MGL (daugiau kaip 65000 litų) dydžio turtinę žalą, tačiau tokia teismo išvada yra neteisinga. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustos specialistės V. A. ir R. A.. Iš minėtų specialisčių paaiškinimų matyti, kad padaryta žala valstybei apskaičiuota nuo nustatytų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą neįtrauktų pajamų. Pajamos, kurios buvo neįtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, buvo skaičiuojamos iš visų dokumentų bei visi suvesti duomenys pagal vieną konkretų sąsiuvinį SUR, kuriame buvo nurodyti skaičiai su pliusu ir minusu.

Kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuteistųjų kaltė įrodyta specialisto išvada bei liudytojų parodymais, tačiau su tokiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Kaip matyti iš specialisto išvados ir specialisčių paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, surašant išvadą nebuvo įvertinti visi reikšmingi duomenys, t.y., kad analogiška veikla buvo verčiamasi ir pagal verslo liudijimą, taip pat ar surastuose sąsiuviniuose pateikti informacija yra susijusi išimtinai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Be to, įvertinta tai, kad dalis asmenų padangas įsigijo ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iš asmenų veikusių pagal verslo liudijimą. Pagrįstai apeliaciniuose skunduose pažymima, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą žala yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Šiuo atveju, nesant nustatytai konkrečiai turtinei žalai, negalima nusikalstamos veikos kvalifikuoti nei pagal vieną iš BK 182 str. dalių.

Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu prokuroras akcentavo, kad tokie veiksmai, kuomet įmonė vykdant prekybą už parduodamas prekes neįtraukė į buhalterinę apskaitą visų gaunamų pajamų, turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 222 str., kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas bei galimai pagal BK 220 str. kaip neteisingas duomenų pateikimas VMI apie pajamas, tačiau nėra galimybės spręsti atsakomybės klausimą pagal BK 220 str. 1 d., kadangi šiuo metu suėję senaties terminas dėl šios nusikalstamos veikos, baudžiamasis persekiojimas pagal šį BK straipsnį yra negalimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009).

Teisėjų kolegija, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, skundžiamo nuosprendžio išvadas, apeliacinės instancijos teismo posėdžio matus duotus specialisčių paaiškinimus bei prokuroro poziciją konstatuoja, kad D. B. ir M. B. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. požymių, todėl skundžiamas nuosprendžio dalis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., naikinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, ir šioje dalyje priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (329 str. 1 p.).

Atsižvelgus į tai, kad D. B. ir M. B. pagal BK 182 str. 2 d. išteisinami, naikinama ir nuosprendžio dalis, kuria galimam civiliniam ieškiniui buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į D. B. turtą: gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), į M. B. turtą - asmenines lėšas 660 050 Lt, 6 150 JAV dolerių, 42150 eurų.

Teisėjų kolegija įvertinus bylos duomenis konstatuoja, kad M. B. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 str. 1 d.

Pagal BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 str. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014).

Teisėjų kolegija įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad M. B. pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 str. 1 d. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl nuteistojo M. B. gynėjo apeliaciniame skunde dėstomų argumentų susijusių su veika, numatyta BK 222 str. 1 d. Su pirmos instancijos teismo motyvais kolegija iš esmės sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo motyvus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. B. dėl šios veikos padarymo kaltu prisipažino iš dalies. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. B. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2008-01-01 iki 2011-01-12 laikotarpiu tyčia neorganizavo ir neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, todėl dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo, kasos taisyklių reikalavimų pažeidimų, buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų nepateikimo, dėl oficialioje apskaitoje nefiksuotų pajamų, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to nėra galimybės iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-01-12 jo vadovaujamos įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nors nuteistasis M. B. neigia tyčia apgaulingai tvarkęs buhalterinę apskaitą, tačiau teisėjų kolegija tokius nuteistojo parodymus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės ir atmeta, nes tokį nuteistojo aiškinimą paneigia byloje esančių duomenų visuma. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. B., 2008 - 2010 m. laikotarpiu išrašomų sąskaitų-faktūrų registre iš viso 99 nefiksavo vienetų įformintų PVM sąskaitų-faktūrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. 2008-01-01 - 2009-01-13 laikotarpyje ta pačia serija ir numeriu buvo įformintos 8 sąskaitos-faktūros įformintos. Dėl to buhalterinėje apskaitoje buvo nefiksuotos pajamos. Be to, nustatyta, kad jis nuo 2010-04-01 iki 2011-01-12 nevedė bendrovės kasos knygos, apyvartos žiniaraščių „prekių judėjimo“, kasos knygoje neapskaitė grynųjų pinigų operacijų, apskaitoje neapskaitė dalies pinigų, nepateikė grynųjų pinigų inventorizacijos aprašo. Toks kiekis norminių aktų pažeidimų rodo, kad M. B. veikė tyčia. Dėl minėtų norminių aktų pažeidimų nėra galimybės iš dalies nustatyti laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-01-12 jo vadovaujamos įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kolegija laiko, kad nagrinėjamu atveju surinktų ir pirmos instancijos teisme ištirtų įrodymų pakanka nuteistojo M. B. kaltei dėl jam pagal BK 222 str. 1 d. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d. nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2011-01-12 M. B. laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka, 2012-01-14 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi M. B. paskirtas suėmimas vienam mėnesiui. 2011-01-27 Kauno apygardos teismo nutartimi M. B. kardomoji priemonė-suėmimas, panaikinta, jis į laisvę paleistas 2011-01-27. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio laiko nuteistajam M. B. į paskirtos bausmė laiką neįskaitė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad M. B. į paskirtą bausmę privalo būti įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalis dėl M. B. ir D. B. pripažinimo kaltais ir nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti M. B. bausmių subendrinimą pagal BK 63 straipsnio 3 dalį.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į M. B. 2014 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. sausio 12 d. iki 2011 m. sausio 27 d., 1 laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai ir M. B. paskirti 68 MGL (2560 Eur) dydžio baudą.

D. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Pakeisti nuosprendžio dalis, kuriomis taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. B. ir D. B. turtui:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti paliktas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą: gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti paliktas nuosavybės teisės apribojimas į M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą: 660 050 litų (šešis šimtus šešiasdešimt tūkstančių penkiasdešimt litų), 6.150 JAV dolerių (šešis tūkstančius šimtą penkiasdešimt JAV dolerių) ir 42.150 eurų (keturiasdešimt du tūkstančius šimtą penkiasdešimt eurų), kurie saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM depazitinėje sąskaitoje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakaistą.