- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-13
- Bylos Nr.
- 1-633-1078/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), netekėjusi, (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
ji, 2025 m. gruodžio 30 d., apie 23.50 val., Vilniuje, Ukmergės g., ties 1-ąja Bukiškės autobusų stotele, pažeisdama Kelių eismo taisyklių14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 1.69 promilių neblaivumą.
Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. K. kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną išgėrė butelį vyno, dar šiek tiek trauktinės ir su draugu nutarė važiuoti iki (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo jos draugas. Kelionės metu jie susipyko, todėl Ukmergės g. esančioje degalinėje „Emsi“ jos draugas išlipo iš automobilio. Kadangi ji tuo metu buvo neblaivi, neapgalvotai nusprendė pati vairuoti automobilį ir juo išvažiavo. Bevažiuojant jai automobilis užgeso, ji pamatė, kad už jos stovi kitas automobilis, ji išlipo iš savo automobilio, nuėjo prie kitame automobilyje buvusių žmonių paprašyti pagalbos, tačiau pastarieji pasakė, kad jai iškvietė policiją. Ji grįžo į savo automobilį ir laukė atvykstančių pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams, buvo patikrintas jos blaivumas, ji su rodmenimis sutiko. Paaiškino, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tai jai buvo didelė pamoka. Tokiam jos poelgiui galimai turėjo įtakos netinkami draugai, vaikinas, su šiais žmonėmis šiuo metu yra nutraukusi santykius. Stengiasi kuo daugiau bendrauti su šeima. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos mamos V. K. atsakomybėn. Kaltinamoji nurodė, kad ją ir mamą sieja artimas santykis, mama jai yra autoritetas, apie nagrinėjamą nusikaltimą mamai papasakojo tą pačią naktį, mama jos elgesį pasmerkė, jos labai daug kalbėjosi apie tai, kas nutiko. Paaiškino, kad su mama bendrauja dažnai, tiki, kad mama gali padaryti teigiamą įtaką jai, kad toks elgesys ateityje nepasikartotų.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji V. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Vairuotojo teises turi, jos yra galiojančios. 2025 m. gruodžio 30 d., apie 22:30 val., grįžo po darbo namo, kur išgėrė alkoholio. Išgėrė butelį vyno ir truputį trauktinės „Trejos devynerios“. Alkoholį išgėrė, norėdama atsipalaiduoti po darbo. Po 23 val. su draugu išėjo iš namų ir planavo nuvažiuoti iki jo namų (duomenys neskelbtini) mieste. Iš pradžių automobilį vairavo draugas. Kelionės metu tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir jie apsipyko. Tikslaus adreso nežino, tačiau važiuojant Ukmergės keliu, draugas sustabdė automobilį prie „Emsi“ degalinės, kuri yra šiek tiek už Vilniaus ir išlipo iš automobilio. Tuomet ji sėdo į vairuotojo vietą ir palikusi draugą išvažiavo. Kur ji važiavo, kiek laiko važiavo, nurodyti negali, kadangi dėl išgerto alkoholio kiekio bei apimtų emocijų nelabai prisimena. Atsimena, kad sustojo pranešime apie įtarimą nurodytoje vietoje, tačiau dėl kokių priežasčių sustojo: ar užgeso automobilio variklis ar pati sustojo - neprisimena. Po kelių minučių prie jos privažiavo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Su jų nurodymais sutiko. Alkotesteriu buvo tikrinta du kartus, su alkotesterio parodymais sutiko. Pareigūnams iš karto pripažino, kad yra neseniai vartojusi
alkoholį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Tokio savo poelgio nepateisina, dėl to labai išgyvena (b. l. 69-72)
Iš policijos registruojamų įvykių pažymos nustatyta, jog 2025 m. gruodžio 30 d., 23.35 val., privatus fizinis asmuo Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad važiuoja iš paskos pavojingai manevruojančio automobilio, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Vilnius – Ukmergė, pravažiuoja Avižienių žiedą (b. l. 15-16).
Iš 2025 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio E. K. tarnybinio pranešimo nustatyta, 2025 m. gruodžio 30 d., dirbant kartu su specialistu A. G., iš Vilniaus apskrities OVS buvo gautas pranešimas, jog nuo Vilniaus link Ukmergės važiuoja galimai neblaivi vairuotoja, vairuojanti automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš paskos važiuoja pranešėja. Iš OVS gauta informacija, kad automobilis sustojo Vilniuje, Ukmergės g., ties 1-osios Bukiškės autobusų stotele. Atvykus į vietą ir priėjus prie automobilio, už automobilio vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivi moteris, kuri prisipažino vartojusi alkoholinius gėrimus. Ji paaiškino, kad susipyko su draugu ir nusprendė važiuoti pas tėvus. Pranešėja A. K. nurodė, kad automobilis vinguriavo važiuojamojoje kelio dalyje, todėl sukėlė įtarimų. Kai automobilis sustojo, iš automobilio „Škoda“ vairuotojo pusės išlipo mergina, priėjo prie pranešėjos ir paprašė telefono, kad galėtų paskambinti savo vaikinui. Pranešėja dar kartą paskambino policijai ir likusi savo automobilyje stebėjo vairuotoją, nepaleisdama jos iš akių iki atvykstant policijos pareigūnams. Toliau bendraujant su vairuotoja, pastaroji sutiko pasitikrinti blaivumą. Pirmuoju pūtimu nustatytas 1.69 prom. girtumas, antruoju – 1.86 promilių girtumas (b. l. 17-18).
Iš pranešėjos A. K. 2025 m. gruodžio 30 d. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 30 d., apie 23.30 val. ji išvažiavo automobiliu nuo parduotuvės „BIG“ aikštelės (Ukmergės g.) ir Bendorių k. Netrukus priekyje pastebėjo, kad automobilis „Škoda Octavia“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo kelkraščiu, šiek tiek vingiavo per kelią beveik atsitrenkdamas į atitvarus. Ji (pareiškėja) padarė trumpą vaizdo įrašą, įrašą perdavė policijos pareigūnams. Kelio remonto zonoje (automobilis „Škoda“) numušė kelio įspėjamąjį ženklą (stulpelį). Po kelių minučių automobilis sustojo, įjungė avarines šviesas. Vėl pavažiavo kelis metrus ir vėl sustojo. Iš automobilio vairuotojo vietos išlipo jauna mergina, kuri priėjo prie jos (pareiškėjos) automobilio verkdama ir prašydama paskambinti pareiškėjos telefonu jos vaikinui. Ji informavo merginą, kad yra iškviesta policija. Iki atvykstant policijos pareigūnams stebėjo automobilį, iš jo niekas daugiau neišlipo (b. l. 48)
Iš 2025 m. gruodžio 31 d. Daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Škoda Octavia“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 19-25).
Iš AB „Regitra“ išrašo nustatyta, kad transporto priemonės „Škoda Octavia“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra V. K. (b. l. 35).
Iš VšĮ Emprekis pažymos nustatyta, jog vidutinė transporto priemonės - automobilio „Škoda Octavia 1.9 TDI“ 2004 m. vertė Lietuvoje 2026 m. sausio mėn. – 1040 Eur (b. l. 36).
Iš 2025 m. gruodžio 30 d. Neblaivumo nustatymo akto bei alkotesterio rodmenų nustatyta, jog V. K. 2025 m. gruodžio 30 d. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą negali. Atlikus tikrinimą prietaisu Drager Alcotest 6810, Nr. AREN 0112 pirmu pūtimu 2025 m. gruodžio 30 d., 23.49 val., nustatytas 1.69 prom. girtumas, 2025 m. gruodžio 31 d., 00.08 val. – 1.86 prom. girtumas. Su alkotesterio parodymais V. K. sutiko (b. l. 26-28)
Iš Patikros sertifikato nustatyta, kad alkotesterio Drager Alcotest 6810, Nr. AREN 0112 patikros sertifikatas Nr. 2400478 galioja iki 2026 m. sausio 27 d. (b. l. 29).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme V. K. kalta prisipažino visiškai, nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną prieš vairuodama automobilį ji vartojo vyną, trauktinę, po ko vairavo automobilį. Kaltinamosios kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir tiesiogiai V. K. vairavimo faktą mačiusios liudytojos A. K. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės apie tai, kad ji matė pavojingai manevruojantį automobilį „Škoda Octavia“, todėl apie tai pranešė policijai, kai minėtas automobilis sustojo, iš automobilio išlipo jauna moteris, daugiau niekas iš automobilio neišlipo, Drager Alcotest 6810 (patikros sertifikatas Nr. 2400478) rodmenų kvitai, kuriuose užfiksuota, jog V. K. 2025 m. gruodžio 30 d., 23.49 val., nustatyta 1.69 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o 2025 m. gruodžio 31 d., 00.08 val. – 1.86 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore, Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenis, kita bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad V. K. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–2, 4 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. K. padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teista nebuvo, bausta administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius KET pažeidimu, paskirtas baudas už administracinius nusižengimus susimokėjusi laiku, kas rodo, jog ji nevengia atsakomybės už savo teisei priešingą elgesį, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, V. K. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, V. K. anksčiau neteista. Nors praeityje ir buvo bausta administracine tvarka, tačiau, kaip minėta, ne už šiurkščius KET pažeidimus, visas jai paskirtas baudas sumokėdavo laiku. Teismo posėdyje V. K. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. Kaltinamoji darbdavio yra charakterizuojama išimtinai teigiamai. V. K. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Nagrinėjamu atveju kaltinamosios V. K. laiduotoja prašo būti paskirta jos motina V. K.. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad būtent ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes ją ir kaltinamąją sieji artimi ir glaudūs santykiai, ji savo dukrai yra autoritetas, jos daug bendrauja. Ji pati niekaip negali pateisinti dukters poelgio, su ja daug kalbėjo apie tai, kas įvyko, yra įsitikinusi, kad jos dukra supranta, kad nederamai pasielgė, nes tikrai nuoširdžiai gailėjosi ir išgyveno dėl to, kas įvyko.
Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės, susijusios su V. K. asmenybe, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja V. K. yra verta teismo pasitikėjimo: dirbanti, darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai, neteista, nebausta administracine tvarka. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinanti savo dukters V. K. elgesį, negalinti jo pateisinti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad V. K. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant laiduotojos V. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos motinos V. K. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamosios ir laiduotojos itin ilgalaikius ir glaudžius santykius, nagrinėjamu atveju, papildomų priemonių, t. y. užstato, taikymas, nėra būtinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Kaltinamajai V. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog V. K. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas neblaivumas (1.63prom.), t. y. vidutinis girtumas, tokios būsenos, ji vairavo automobilį vakaro metu mieste, tokiu savo elgesiu keldama itin didelį pavojų tiek kitų eismo dalyvių, tiek savo gyvybei, sveikatai bei turtui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, V. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 1 vienų metų 10 mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Termino pradžia skaičiuotina nuo nutarimo, kuriuo kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y., nuo 2025 m. gruodžio 31 d. (b. l. 75-74).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „Škoda Octavia“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajai V. K.. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamosios V. K. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Prokurorė 2026 m. sausio 5 d. nutarimu paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. K. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2026 m. sausio 5 d. iki 2026 m. balandžio 6 d. Kadangi automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2026 m. sausio 5 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintinos. Įsiteisėjus nuosprendžiui V. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio, perduoti AB „Regitra“.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2026 m. sausio 9 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamosios V. K. priteistinos 168,75 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato A. P. darbo užmokestis. Šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Kaltinamajai V. K. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Kadangi kaltinamajai gynėjas paskirtas ne jos paties, o teismo iniciatyva, taip pat atsižvelgiant į duomenis apie kaltinamosios turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamosios nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu 4 dalimi, 307 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
V. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos V. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 10 (dešimt) mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 31 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2026 m. sausio 5 d. nutarimu paskirą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. K. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, ir V. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotajai V. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.