Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-798-556/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-15
Bylos Nr.: A-798-556/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02885-2021-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas: A. J.
Atsakovas: Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. A-798-556/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02885-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.12; 22.3; 22.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo, darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. TE-1183 „Dėl A. J. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punkto galiojimą nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. spalio 18 d.; 2) panaikinti VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. TE-1183 2.1 punktą; 3) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. spalio 18 d.; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT, pareiškėjui 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. VSAT vado Įsakymu buvo neteisėtai nušalintas nuo einamų pareigų. Ginčijamo Įsakymo dalis 2021 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. TE-1520 iš dalies buvo pakeista ir pareiškėjas nuo 2021 m. spalio 19 d. sugrąžintas į ankstesnes VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialisto pareigas. Už neteisėtą nušalinimą nuo pareigų nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. spalio 19 d. pareiškėjui nesumokėtas priklausantis darbo užmokestis. Įsakymu pareiškėjas buvo viešai pažemintas prieš bendradarbius, jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pasireiškė dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas.

2.2. Pareiškėją nušalinant nuo einamų pareigų buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos. Pareiškėjas yra sveikas, sveikatą tikrinasi periodiškai, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas. Pareiškėjas turi teisę į kūno neliečiamumą, valstybė turi pareigą rūpintis žmonių sveikata, bet šiandien manipuliuojama tuo, kad individo (silpnesniojo) teisės turi būti paaukojamos dėl kitų gerovės – dėl liaudies. Kiekviena diktatūra turi savo taisykles. Pareiškėjas tiki medicina ir kitais mokslais. Pareiškėjo nuomone, negalima smerkti žmonių, kurie galvoja kitaip, kad jie nusprendė savo imunitetą stiprinti kitaip, jog žmonės abejoja vakcinomis. Neteisinga yra bausti už tai, jog jis nenori eksperimentuoti su savo kūnu. Pripažįsta skiepus, bet pripažįsta ir tai, kad jie yra receptinis vaistas ir šį receptinį vaistą turi paskirti ne vadas ar premjerė, ne Lietuvos Respublikos Seimas, o gydytojas, apžiūrėjęs pacientą, ir nuspręsti – reikia jam to vaisto ar nereikia. O jeigu juos skiria Vyriausybė, kas garantuos už to vaisto neigiamas pasekmes. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Konstitucijos 109 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 str. 1 d.).

2.3. Pasienio užkardos specialistu pareiškėjas dirba nuo 1998 m. sausio 24 d. Per šį dvidešimt ketverių metų laikotarpį savo darbą atliko gerai ir sąžiningai, tai rodo gauti dešimt paskatinimų ir apdovanojimų už gerą ir pavyzdingą tarnybą. Pareiškėjo nušalinimas nuo einamų pareigų pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 4 dalį, bet ir Konstitucijos reikalavimus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Taip pat Vyriausybė 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

3.2. VSAT vado Įsakymas buvo parengtas ir pasirašytas vadovaujantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo, patvirtinto Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) 2 punktu, 2.10 ir 2.12 papunkčiais, Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimosi tvarkos (toliau – ir Tikrinimosi tvarka), patvirtintos Nutarimo 4 punktu, 10 punktu, VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. K-1693 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir Pasieniečių mokyklos kursantų privalomų profilaktinių tikrinimų, siekiant nustatyti, ar neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), organizavimo“, VSAT vado 2020 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 4-90 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių veiklos organizavimo“ 3.28.1.1 papunkčiu, atsižvelgiant į VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos vado 2021 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinį pranešimą Nr. 150-12858 „Dėl VSAT prie LR VRM vado įsakymo nevykdymo“ ir VSAT Personalo valdybos viršininko 2021 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinį pranešimą Nr. 13VaR-126 „Dėl atsisakymo nustatytu laiku išsitirti, ar neserga COVID-19 liga“. VSAT vado Įsakymas buvo parengtas vadovaujantis galiojančiais ir aukščiausią teisinę galią turinčiais norminiais teisės aktais.

3.3. Pareiškėjas VSAT vado Įsakymu buvo ne atleistas iš einamų pareigų, o nušalintas nuo VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialisto pareigų, nemokant jam darbo užmokesčio iki tos dienos, kol jis tiesioginiam vadovui pateiks sveikatos patikrinimo rezultatus, kad pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba dokumentą, patvirtinantį, jog tyrimai jam neatliekami. 2021 m. spalio 18 d. pareiškėjas pateikė savo tiesioginiam vadovui (Kalvarijos pasienio užkardos vadui R. K.) UAB „Baltic Medics“ kraujo tyrimų laboratorijos protokolą, patvirtinantį, jog jis neserga užkrečiamąja liga SARS-CoV-2, todėl 2021 m. spalio 19 d. jis buvo grąžintas į pareigas (VSAT vado 2021 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. TE-1520 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. TE-1183 „Dėl A. J. nušalinimo nuo pareigų“ 1 punkto pripažinimo netekusiu galios“).

3.4. Įsakymas darbdavio buvo pasirašytas ir pareigūnas (pareiškėjas) nušalintas nuo pareigų neturint kito pasirinkimo. Pareiškėjo darbdavys veikė vadovaudamasis teisės aktais ir įgaliojimais (teisėtai). Pareiškėjo skundas dėl VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. TE-1183 teisėtumo ir darbo užmokesčio jam nemokėjimo už nušalinimo laikotarpį taip pat buvo nagrinėjamas VSAT individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo komisijoje (toliau – ir Komisija). Komisija 2021 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo skundą (Komisijos 2021 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. ITG-7 „Dėl A. J. skundo nagrinėjimo“). Įsakymas yra teisėtas ir VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialistas (pareiškėjas) nuo pareigų buvo nušalintas pagrįstai (teisėtai). Nesant valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, jokia žala negali atsirasti, todėl negali būti ir atlyginama.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialistu dirba nuo 1998 m. sausio 24 d. Per šį dvidešimt ketverių metų laikotarpį pareiškėjas savo darbą atliko gerai ir sąžiningai, – tai rodo gauti dešimt paskatinimų ir apdovanojimų už gerą ir pavyzdingą tarnybą, dėl to byloje ginčo nėra. VSAT vado pavaduotojo 2021 m. liepos 19 d. pavedimu Nr. 53-44 tarnybos struktūrinių padalinių vadovams nurodoma: 1.1 punktu užtikrinti, kad visi jiems pavaldūs darbuotojai, kurie nėra vakcinavęsi nuo COVID-19 ligos, iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. pateiktų tarnybos Veiklos kokybės skyriui tarnybiniu pranešimu informaciją dėl tolesnių ketinimų vakcinuotis (sutikimą arba nesutikimą). Vėliau VSAT vadas 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. K-1693 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir pasieniečių mokyklos kursantų privalomų profilaktinių tikrinimų, siekiant nustatyti, ar neserga COVID-19 liga, organizavimo“ (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. K-1693) 1 punktu patvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti valstybės tarnautojams, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir Pasieniečių mokyklos kursantams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą (toliau – ir Sąrašas).

5.2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre pareiškėjo sveikata buvo patikrinta 2021 m. rugpjūčio 25 d., medicinos išvados nustatytos ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. paskelbta, kad pareiškėjas tinkamas eiti pareigas, neserga jokia užkrečiamąja liga, jog negalėtų atlikti savo pareigų. Po sveikatos patikrinimo VSAT vado priimtas 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. TE-1183 dėl pareiškėjo nušalinimo nuo einamų pareigų. VSAT vado 2021 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. TE-1520 VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. TE-1183 „Dėl A. J. nušalinimo nuo pareigų“ 1 punktas pripažintas netekusiu galios. Pareiškėjui nebuvo sumokėtas atlyginimas už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį.

6. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.) 18 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, Tikrinimosi tvarkos 4, 5, 7, 10 punktais.

7. Teismas pažymėjo, kad Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, patvirtintame Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 (suvestinė redakcija nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d.) 2 punktu, nurodyti šie darbai ir veiklos, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, prieš pradedant dirbti ir (ar) vykdyti veiklą ir (ar) atnaujinant veiklą pasitikrinusiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas: viešojo administravimo subjektų veikla (2.10 p.); veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (nuolatinis tiesioginis kontaktas su šiais užsieniečiais) (2.12 p.). VSAT vadas 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. K-1693 1 punktu patvirtino Sąrašą. Pagal Sąrašo 46 punktą, pareiga pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, be kita ko, numatyta ir visiems VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos darbuotojams (darbuotojai pagal įsakymą suprantami kaip valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis). VSAT vado įsakymo 2.1.1 papunktyje nustatyta, kad Sąraše nurodyti VSAT darbuotojai (tarp jų ir VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos darbuotojai) per 10 dienų nuo įsakymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d., privalo išsitirti pirmąjį kartą, ar neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir vėliau periodiškai kas 7–10 dienų profilaktiškai tikrintis, ar neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). Minėto VSAT vado įsakymo 3.1 papunktyje nustatyta tikrinimosi išimtis, numatanti, kad tikrintis dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) neprivalo darbuotojai, pateikę tiesioginiam vadovui dokumentus, patvirtinančius, jog: yra persirgę COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir nuo teigiamo PGR arba antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 180 dienų (3.1.1 p.); turi COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų (3.1.2 p.) ir yra paskiepyti viena iš COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų pagal skiepijimo schemas, nurodytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ 4.2.2 papunktyje (3.1.3 p.). Analogiška nuostata dėl sveikatos patikrinimo, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, išimčių yra įtvirtinta ir Tikrinimosi tvarkos 7 punkte.

8. Teismas nurodė, kad pagal VSAT vado įsakymo 3.2 papunktį, darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį, skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o, jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia tiesioginiam vadovui sveikatos patikrinimo išvadą, nurodytą įsakymo 2.1.5 papunktyje, kad gali tęsti darbą. Analogiškos pasekmės darbuotojams, atsisakiusiems nustatytu laiku pasitikrinti ir vėliau tikrintis periodiškai, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, yra nustatytos ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje. Teismas pažymėjo, kad Tikrinimosi tvarkos 10 punkte nustatyta, jog darbdavys privalo užtikrinti, kad Darbuotojų sąraše nurodytus darbus dirbtų tik sveikatą pasitikrinę darbuotojai, nesergantys užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.

9. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad su VSAT vado įsakymu pareiškėjas susipažino per dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ 2021 m. rugpjūčio 7 d. Iš byloje esančio VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos vado R. K. 2021 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio pranešimo Nr. 150-12858 „Dėl VSAT prie LR VRM vado įsakymo nevykdymo“ nustatyta, kad pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, įrodančių, jog yra persirgęs COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) arba turi COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, arba yra paskiepytas viena iš COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų pagal skiepijimo schemas, todėl teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui, vadovaujantis VSAT vado įsakymo 2.1.1 papunkčiu, buvo privaloma iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. atlikti sveikatos patikrinimą ir išsitirti pirmąjį kartą, ar neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos vado R. K. tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad pareiškėjas žodžiu yra pareiškęs, jog nesitestuos ir nesiskiepys nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos). Aplinkybės, jog nėra atlikęs sveikatos patikrinimo dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), neneigia ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo nurodytą iniciatyvą dėl sveikatos patikrinimo paneigia VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. K-1708 „Dėl Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų sveikatos patikrinimų 2021 metų rugpjūčio mėnesio grafiko patvirtinimo“, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas 2021 m. rugpjūčio 25 d. vykti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą atlikti profilaktinio sveikatos patikrinimo.

10. Teismas pažymėjo, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1V-230 (toliau – ir Aprašas), nereguliuoja papildomų sveikatos patikrinimų, susijusių su sveikatos patikrinimais dėl užkrečiamųjų ligų. Šių papildomų sveikatos patikrinimų privalomumą reguliuoja Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnis. Kadangi pareiškėjas nepateikė sveikatos patikrinimo rezultatų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), vadovaujantis Tikrinimosi tvarkos 10 punktu, VSAT, kaip darbdaviui, kilo pareiga užtikrinti, kad darbuotojas, nepasitikrinęs dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), nevykdytų tarnybos, kurioje turėtų tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis. Pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalį ir VSAT vado įsakymo 3.2 punktą, darbuotojas, atsisakęs arba iki nurodyto termino be labai svarbių priežasčių nepasitikrinęs, ar neserga užkrečiamąja liga, atsižvelgiant į darbo pobūdį, yra skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio. Įvertinus nuotolinio ir kito darbo pasiūlymo galimybes, pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio 27 d. buvo parengtas ir pateiktas VSAT Personalo valdybos viršininko tarnybinis pranešimas Nr. 13Var-126 „Dėl atsisakymo nustatytu laiku išsitirti, ar neserga COVID-19 liga“, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog, atsižvelgiant į jo darbo pobūdį, vykdomas funkcijas ir technines galimybes, pareiškėjas negali būti skiriamas dirbti nuotoliniu būdu, taip pat nėra galimybių pareiškėją perkelti dirbti kitą darbą. Pareiškėjui ir po nurodytos informacijos gavimo nepateikus sveikatos patikrinimo rezultatų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialistas (pareiškėjas) VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. TE-1183 nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo nušalintas nuo tarnybos nemokant jam darbo užmokesčio iki tos dienos, kol pareiškėjas tiesioginiam vadovui pateiks sveikatos patikrinimo rezultatus, kad pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba dokumentą, patvirtinantį, kad tyrimai jam neatliekami.

11. Teismas priėjo prie išvados, kad VSAT vado Įsakymas darbdavio buvo pasirašytas ir pareigūnas (pareiškėjas) nušalintas nuo pareigų neturint kitokio pasirinkimo. Pareiškėjo darbdavys veikė vadovaudamasis teisės aktais ir įgaliojimais (teisėtai). 2021 m. spalio 18 d. pareiškėjas pateikė savo tiesioginiam vadovui (Kalvarijos pasienio užkardos vadui R. K.) UAB „Baltic Medics“ kraujo tyrimų laboratorijos protokolą, patvirtinantį, jog jis neserga užkrečiamąja liga SARS-CoV-2, todėl 2021 m. spalio 19 d. jis buvo grąžintas į pareigas (VSAT vado 2021 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. TE-1520). Taigi, VSAT vado Įsakymas buvo parengtas vadovaujantis galiojančiais ir aukščiausią teisinę galią turinčiais norminiais teisės aktais – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu ir Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544. Minėti teisės aktai priimant ginčijamus įsakymus buvo galiojantys, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, nepripažinti prieštaraujančiais aukštesnę galią turintiems teisės aktams, todėl naikinti ginčijamus aktus nėra teisinio pagrindo. Teismas sutiko su atsakovo padarytomis išvadomis.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas VSAT vado Įsakymu buvo ne atleistas iš einamų pareigų (taip pareiškėjas nurodęs skunde), o nušalintas nuo VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialisto pareigų, nemokant jam darbo užmokesčio iki tos dienos, kol jis tiesioginiam vadovui pateiks sveikatos patikrinimo rezultatus, jog pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba dokumentą, patvirtinantį, jog tyrimai jam neatliekami. Nenustatęs pažeidimų priimant skundžiamus administracinius aktus, teismas priėjo prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį priteisimo.

13. Teismas nustatė, jog atsakovas veikė vadovaudamasis ginčo teisinius santykius reguliuojančiais teisės aktų reikalavimais, jų nepažeisdamas, todėl nagrinėjamoje byloje nenustatyta būtinų sąlygų neturtinei žalai atsirasti.

14. Šiuo atveju teismui, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje kilusio ginčo pobūdį ir byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, nekilo abejonių dėl jų galimos neatitikties Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų ir konkrečių teisinių argumentų, leidžiančių abejoti byloje taikytinų teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams. Be to, ginčo teisinius santykius reguliuojantys Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152, Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. 517 ir kiti teisės aktai yra ir buvo galiojantys ginčijamų įsakymų priėmimo metu, todėl atsakovas neturėjo galimybės jų netaikyti.

15. Atmetus pareiškėjo skundą, netenkintas ir pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. TE 1183 2.1 punkto galiojimą nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. spalio 19 d.; įpareigoti atsakovą VSAT pareiškėjui išmokėti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. spalio 19 d.; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš VSAT išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismo sprendimas priimtas aiškiai pažeidžiant Konstitucijos 30 straipsnį ir galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, šališkai palaikant VSAT vado priimtus neteisėtus įsakymus ir nutarimus. VSAT vadas įsakymus priėmė pagal Vyriausybės nutarimus, kurių Vyriausybė neturėjo teisės priimti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iki dabar nėra išaiškinęs, ar teisingai pasielgė Vyriausybė priimdama nutarimus, skelbdama ekstremalią padėtį ir drausdama piliečiams naudotis jiems suteiktomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis, priversdama žmones vakcinuotis neaiškiomis neištirtomis vakcinomis, kurios neapsaugoja nuo šio baisaus viruso.

16.2. Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl naujo koronaviruso plitimo grėsmės, taip pat Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. 517 prieštarauja Konstitucijai. Grupė Seimo narių 2021 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar šie Vyriausybės nutarimai neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2022 m. gegužės 6 d. atsisakė nagrinėti, nes Vyriausybė šiuos savo nutarimus panaikino.

16.3. VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. TE-1183, kuriuo buvo nušalintas nuo užimamų pareigų, buvo neteisėtas (tai neginčijamai pripažino ir VSAT administracija sugrąžinusi pareiškėją į ankstesnes pareigas). VSAT vado 2021 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. TE- 1520 nuo 2021 m. spalio 19 d. pareiškėjas buvo sugrąžintas į ankstesnes pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialisto pareigas. Už neteisėtą nušalinimą nuo pareigų nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. spalio 19 d. pareiškėjui neišmokėtas priklausantis darbo užmokestis. Teismas visiškai neanalizavo pareiškėjo nurodytas svarbias aplinkybes ir jomis nesivadovavo. Teismas sprendimu tik perrašė atsakovo pateiktus šališkus atsiliepimus, nurodydamas, kad Konstitucija nepažeista, pasisakydamas už Konstitucinį Teismą.

16.4. Kiekvienas save gerbiantis žmogus privalo priimti asmeninį sprendimą dėl intervencijos į savo kūną savarankiškai, toks žmogaus apsisprendimas turi būti įformintas sveikatos įstaigoje. Iki šios dienos Seimas sustabdė įstatymo priėmimą dėl žalos atlyginimo pakenkus sveikatai nuo skiepų. Negalima smerkti ir žeminti žmogaus, jeigu jis nerimauja dėl savo sveikatos ar gyvybės. Tokį pasirinkimą garantuoja Konstitucija (18 str., 21 str., 22 str., 25 str.).

16.5. Pareiškėjui VSAT Medicinos centre sveikata buvo patikrinta 2021 m. rugpjūčio 26 d. ir neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas tinkamas eiti užimamas pareigas, neserga jokia užkrečiama liga, jog negalėtų eiti savo užimamų pareigų. Po sveikatos patikrinimo priimtas Įsakymas, kuris pažeidžia ne tik Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalį, bet ir Konstitucijos reikalavimus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymą. Įsakymu padaryta pareiškėjui didelė moralinė žala. Moraliniai psichiniai pakenkimai yra ilgalaikiai, tokio pobūdžio, kad iš karto negali būti pašalinta jų pasekmės, o pasekmių šalinimas susijęs su įvairių psichinės sveikatos grąžinimo metodų taikymu. Susirūpinimas dėl būsimų pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje. Pareiškėjas turi teisę į kūno neliečiamumą, valstybė turi pareigą rūpintis žmonių sveikata, bet šiandien manipuliuojama ta linkme, jog individo teisės (silpnesnio) turi būti paaukojamos dėl kitų gerovės – dėl liaudies.

Atsiliepimas

17. Atsakovas VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia tuos pačius klausimus, kurie jau buvo keliami, atsakyti ir išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovas atsiliepime nesikartos. Teismo priimtas sprendimas teisingas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Pareiškėjas (apeliantas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. nutarties 4–14 p.), apeliaciniame skunde nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, spręsdami jo skundo reikalavimus (žr. nutarties 1 p.), pažeidė Konstitucijos 30 straipsnį (žr. nutarties 16.1 p.), Vyriausybės nutarimai, kuriais vadovautasi priimant Įsakymą, buvo panaikinti pačios Vyriausybės (žr. nutarties 16.2 p.), negalima smerkti ir žeminti žmogaus, jeigu jis nerimauja dėl savo sveikatos ar gyvybės (žr. nutarties 16.4 p.).

20. Pasisakant dėl Konstitucijos 30 straipsnio pažeidimo, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų (žr., pvz., 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-636-502/2021).‏‏‎ ‏‏‎

22. Pareiškėjas teise į teisminę gynybą pasinaudojo. Jo skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Dabar nagrinėjamas ir apeliacinis skundas, dėl ko nėra jokio pagrindo tvirtinimui apie Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

23. Atsižvelgiant į Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, valstybės institucijų veiksmais padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-406-602/2015).‏‏‎ ‏‏‎

24. Gautoje patikrinti administracinėje byloje nekyla jokių abejonių dėl Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies paisymo, kadangi materialinės ir moralinės žalos atlyginimas yra nustatytas ir įstatymu, tačiau šiuo konkrečiu atveju neturtinės žalos atlyginimo galimybė buvo paneigta dėl to, kad nenustatytas vienas iš privalomų elementų viešajai atsakomybei atsirasti.

25. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2768-12).‏‏‎

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas ginčijamu VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu buvo nušalintas nuo VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialisto pareigų, nemokant jam darbo užmokesčio iki tos dienos, kol jis tiesioginiam vadovui pateiks sveikatos patikrinimo rezultatus, kad pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba dokumentą, patvirtinantį, jog tyrimai jam neatliekami. Šis įsakymas priimtas, pareiškėjui nevykdžius įpareigojimo tikrintis, ar neserga COVID-19 liga.

27. Įsakymas priimtas vadovaujantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo, patvirtinto Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 (toliau – ir Nutarimas), 2.10 ir 2.12 papunkčiais, Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimosi tvarkos, patvirtintos Nutarimu, 10 punktu, VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. K-1693 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir Pasieniečių mokyklos kursantų privalomų profilaktinių tikrinimų, siekiant nustatyti, ar neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), organizavimo“, VSAT vado 2020 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 4-90 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių veiklos organizavimo“ 3.28.1.1 papunkčiu, atsižvelgiant į VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos vado 2021 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinį pranešimą Nr. 150-12858 „Dėl VSAT prie LR VRM vado įsakymo nevykdymo“ ir VSAT Personalo valdybos viršininko 2021 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinį pranešimą Nr. 13VaR-126 „Dėl atsisakymo nustatytu laiku išsitirti, ar neserga COVID-19 liga“.

28. Konstitucinis Teismas 2022 m. spalio 12 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio (2021 m. kovo 23 d. redakcija, TAR, 2021 m. kovo 25 d., Nr. 5878) 4 dalies nuostata „Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, <...> perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

29. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal ginčijamą Įstatymo 18 straipsnio (2021 m. kovo 23 d. redakcija) 4 dalies nuostatą, siekiant sudaryti sąlygas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą, darbuotojas yra nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, tik laikinai, t. y. iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga (tikrinamoje administracinėje byloje taip ir įvyko). Taigi darbuotojo nušalinimo nuo darbo nemokant jam darbo užmokesčio terminas, t. y. laikas, per kurį jis negauna darbo užmokesčio dėl to, kad atsisakė nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrino be labai svarbių priežasčių, ir nėra galimybių, atsižvelgiant į darbo pobūdį, skirti jį dirbti nuotoliniu būdu arba perkelti toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, priklauso nuo paties darbuotojo, t. y. nuo to, kada jis įvykdys Įstatymo 18 straipsnio (2021 m. kovo 23 d. redakcija) nuostatose įtvirtintą pareigą privalomai pasitikrinti sveikatą.

30. Konstitucinis Teismas 2022 m. birželio 21 d. nutarime inter alia (be kita ko) pažymėjo, kad, paisydamas iš Konstitucijos, be kita ko, jos 48 straipsnio 1 dalies, 53 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančių reikalavimų, atsižvelgdamas į tai, kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, ir siekdamas užkirsti kelią žmonių užkrečiamųjų ligų plitimui visuomenėje, taip pat suvaldyti šių ligų plitimą, dėl kurio valstybėje susidaro ypatinga situacija, kelianti grėsmę daugelio žmonių sveikatai ir gyvybei, kitoms konstitucinėms vertybėms, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas pareigą sudaryti teisines prielaidas užtikrinti konstitucinę teisę į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gali nustatyti, kad tose darbovietėse, kuriose nustatytas staigus užkrečiamosios ligos išplitimas, būtų taikomos tam tikros teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygos, susijusios su žmonių užkrečiamųjų ligų plitimo valdymu (kontrole), be kita ko, reikalavimas įgyvendinti priemones, kurių privaloma imtis siekiant suvaldyti užkrečiamosios ligos staigų plitimą ir sumažinti riziką kitiems asmenims, inter alia darbuotojams, užsikrėsti plintančia liga; atsižvelgiant į žmonių užkrečiamųjų ligų įvairovę, jų ypatumus, išplitimo mastą ir keliamą riziką sveikatai ir gyvybei, jų valdymui (kontrolei) darbovietėje gali būti taikomos tiek bendro pobūdžio priemonės (kaip antai reikalavimas darbuotojui pasitikrinti, ar neserga plintančia užkrečiamąja liga), tiek specialios priemonės, kurių pasirinkimą nulemia tam tikros užkrečiamosios ligos ypatumai.

31. Konstitucinio Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarime taip pat pažymėta ir tai, kad įstatymų leidėjo įstatyme įtvirtintos žmonių užkrečiamosioms ligoms suvaldyti skirtos priemonės gali būti detalizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose, juose nustatant tokių priemonių įgyvendinimo tvarką, atsižvelgiant inter alia į tai, kad priemonių užkrečiamajai ligai suvaldyti nustatymas ir (ar) jų įgyvendinimas suponuoja, be kita ko, tam tikrų specialių žinių turėjimą ar specialios (profesinės) kompetencijos būtinybę.

32. Bylos faktinės aplinkybės (visuotinai žinoma ir neįrodinėtina aplinkybė – COVID-19, pareiškėjo teisė rinktis pasitikrinti sveikatą ar būti perkeltam į kitą darbą, ar nušalintam (imperatyvo skiepytis nebuvo)), nurodytas teisinis reguliavimas bei jo atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai, suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai atsisakė tenkinti skundo 1–3 reikalavimus (žr. nutarties 1 p.) – pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės bei iš čia kylančių pasekmių.

33. Kadangi nebuvo nustatyti neteisėti veiksmai, neturtinės žalos atlyginimas taip pat buvo paneigtas visiškai pagrįstai (žr. nutarties 24–25 p.), todėl ir šis skundo reikalavimas negalėjo būti tenkinamas (žr. nutarties 1 p.).

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius