Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovių Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovėms Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo, darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. TE-1183 1 punkto galiojimą nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. spalio 18 d.; 2) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. TE-1183 2.1 punktą; 3) įpareigoti atsakovę išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. spalio 18 d.; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pareiškėjui A. J. 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir paaiškino, jog VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. TE-1183 buvo nušalintas nuo einamų pareigų. Ginčijamo įsakymo dalis 2021 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1520 iš dalies buvo pakeista ir pareiškėjas nuo 2021 m. spalio 19 d. sugrąžintas į ankstesnes Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialisto pareigas.

Teigia, kad VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. TE-1183, kuriuo pareiškėjas buvo nušalintas nuo einamų pareigų, yra neteisėtas, ir tai pripažino VSAT administracija, sugrąžinusi pareiškėją į ankstesnes pareigas.

Pareiškėjas nurodė, jog jį nušalinant nuo einamų pareigų buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos. Pareiškėjas yra sveikas, sveikatą tikrinasi periodiškai, kaip reikalauja Lietuvos Respublikoje sienos apsaugos tarnybos įstatymas. Pareiškėjas turi teisę į kūno neliečiamumą, valstybė turi pareigą rūpintis žmonių sveikata, bet šiandien manipuliuojama tuo, kad individo (silpnesniojo) teisės turi būti paaukojamos dėl kitų gerovės – dėl liaudies. Kiekviena diktatūra turi savo taisykles. Pareiškėjas tiki medicina ir kitais mokslais. Jo nuomone, negalima smerkti žmonių, kurie galvoja kitaip, kad jie nusprendė savo imunitetą stiprinti kitaip, kad žmonės abejoja vakcinomis, nes šių vakcinų tyrimai bus baigti tik kitais metais. Pareiškėjo nuomone, neteisinga yra bausti už tai, jog jis nenori eksperimentuoti su savo kūnu. Pripažįsta skiepus, bet pripažįsta ir tai, kad jie yra receptinis vaistas ir šį receptinį vaistą turi paskirti ne vadas ar premjerė, ar Seimas, o gydytojas, apžiūrėjęs pacientą, ir nuspręsti – reikia jam to vaisto ar nereikia. O jeigu juos skiria Vyriausybė, kas garantuos už to vaisto neigiamas pasekmes. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas mano, jog neteisėtu tarnybos vado įsakymu jis buvo viešai pažemintas prieš bendradarbius, jam buvo sukelta dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pasireiškė dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Jeigu žmogus serga, jis pats kreipiasi į gydytojus, o pareiškėjas nesirgo jokiomis ligomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250, 6.245, 6.248, 6.249 straipsniai). Šiuo įsakymu ypač šiurkščiai pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas. Mano, jog dėl neteisėto ginčijamo įsakymo dalies priėmimo pareiškėjas neteisėtai buvo nušalintas nuo einamų pareigų, todėl panaikinus ginčijamus įsakymus jam turi būti išmokėtas vidutinis darbo užmokestis už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį ir sumokėtas jo prašomas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Pasienio užkardos specialistu pareiškėjas dirba nuo 1998 m. sausio 24 d. Per šį dvidešimt ketverių metų laikotarpį savo darbą atliko gerai ir sąžiningai, – tai rodo gauti dešimt paskatinimų ir apdovanojimų už gerą ir pavyzdingą tarnybą. Pareiškėjo nušalinimas nuo einamų pareigų pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalį, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimus, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymą.

Atsakovių atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, jog su skundu nesutinka, prašė jį atmesti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. TE-1183 „Dėl A. J. nušalinimo nuo pareigų“ buvo parengtas ir pasirašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir nutarimas) 2 punktu, 2.10 ir 2.12 papunkčiais, Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimosi tvarkos, patvirtintos nutarimo 4 punktu, 10 punktu, VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. K-1693 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir Pasieniečių mokyklos kursantų privalomų profilaktinių tikrinimų, siekiant nustatyti, ar neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), organizavimo“, VSAT vado 2020 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 4-90 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių veiklos organizavimo“ 3.28.1.1 papunkčiu, atsižvelgiant į VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos vado 2021 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinį pranešimą Nr. 150-12858 „Dėl VSAT prie LR VRM vado įsakymo nevykdymo“ ir VSAT Personalo valdybos viršininko 2021 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinį pranešimą Nr. 13VaR-126 „Dėl atsisakymo nustatytu laiku išsitirti, ar neserga COVID-19 liga“.

Taigi, VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. TE-1183 „Dėl A. J. nušalinimo nuo pareigų“ buvo parengtas vadovaujantis galiojančiais ir aukščiausią teisinę galią turinčiais norminiais teisės aktais – Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“.

Pažymėtina, kad A. J. VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. TE-1183 buvo ne atleistas iš einamų pareigų, o nušalintas nuo VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialisto pareigų, nemokant jam darbo užmokesčio iki tos dienos, kol jis tiesioginiam vadovui pateiks sveikatos patikrinimo rezultatus, kad pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba dokumentą, patvirtinantį, kad tyrimai jam neatliekami.

2021 m. spalio 18 d. A. J. pateikė savo tiesioginiam vadovui (Kalvarijos pasienio užkardos vadui R. K.) UAB „Baltic medics“ kraujo tyrimų laboratorijos protokolą, patvirtinantį, jog jis neserga užkrečiamąja liga SARS-CoV-2, todėl 2021 m. spalio 19 d. jis buvo grąžintas į pareigas (VSAT vado 2021 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. TE-1520 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. TE-1183 „Dėl A. J. nušalinimo nuo pareigų“ 1 punkto pripažinimo netekusiu galios“).

Pažymėjo, kad VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. TE-1183 „Dėl A. J. nušalinimo nuo pareigų“ darbdavio buvo pasirašytas ir pareigūnas A. J. nušalintas nuo pareigų neturint kito pasirinkimo. Pareiškėjo A. J. darbdavys veikė vadovaudamasis teisės aktais ir įgaliojimais (teisėtai).

Pareiškėjo skundas dėl VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. TE-1183 „Dėl A. J. nušalinimo nuo pareigų“ teisėtumo ir darbo užmokesčio jam nemokėjimo už nušalinimo laikotarpį taip pat buvo nagrinėjamas VSAT Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo komisijoje (toliau – ir komisija). 2021 m. spalio 13 d. komisija priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo A. J. skundą (komisijos 2021 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. ITG-7 „Dėl A. J. skundo nagrinėjimo“).

VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. TE-1183 „Dėl A. J. nušalinimo nuo pareigų“ yra teisėtas ir VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialistas A. J. nuo pareigų buvo nušalintas pagrįstai (teisėtai). Nesant valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, jokia žala negali atsirasti, todėl negali būti ir atlyginama.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas patikslintu skundu prašo: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. TE-1183 1 punkto galiojimą nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. spalio 18 d.; 2) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. TE-1183 2.1 punktą; 3) įpareigoti atsakovę išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. spalio 18 d.; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pareiškėjui A. J. 3 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 109–111).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialistu dirba nuo 1998 m. sausio 24 d. Per šį dvidešimt ketverių metų laikotarpį A. J. savo darbą atliko gerai ir sąžiningai, – tai rodo gauti dešimt paskatinimų ir apdovanojimų už gerą ir pavyzdingą tarnybą, dėl to byloje ginčo nėra (b. l. 14). VSAT vado pavaduotojo 2021 m. liepos 19 d. pavedimu Nr. 53-44 tarnybos struktūrinių padalinių vadovams nurodoma: 1.1 punktu užtikrinti, kad visi jiems pavaldūs darbuotojai, kurie nėra vakcinavęsi nuo COVID-19 ligos, iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. pateiktų tarnybos Veiklos kokybės skyriui tarnybiniu pranešimu informaciją dėl tolesnių ketinimų vakcinuotis (sutikimą arba nesutikimą) (b. l. 10). Vėliau VSAT vadas 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. K-1693 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir pasieniečių mokyklos kursantų privalomų profilaktinių tikrinimų, siekiant nustatyti, ar neserga COVID-19 liga, organizavimo“ (b. l. 6–7) 1 punktu patvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti valstybės tarnautojams, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir Pasieniečių mokyklos kursantams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą (toliau – ir Sąrašas).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre pareiškėjo sveikata buvo patikrinta 2021 m. rugpjūčio 25 d., medicinos išvados nustatytos ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. paskelbta, kad pareiškėjas tinkamas eiti pareigas, neserga jokia užkrečiamąja liga, kad negalėtų atlikti savo pareigų (b. l. 12–13). Po sveikatos patikrinimo VSAT vado priimtas 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. TE-1183 dėl pareiškėjo nušalinimo nuo einamų pareigų (b. l. 8). VSAT vado 2021 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. TE-1520 VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. TE-1183 „Dėl A. J. nušalinimo nuo pareigų“ 1 punktas pripažintas netekusiu galios (b. l. 9). Pareiškėjui nebuvo sumokėtas atlyginimas už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį. Pareiškėjas nurodo, jog atlyginimas už nušalinimą nuo pareigų buvo nesumokėtas neteisėtai, dėl to jis patyrė išgyvenimų, neigiamų emocijų, pažeminimą, todėl prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. 517 ir kiti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo COVID-19 viruso plitimo grėsmės. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2021-03-26 iki 2021-11-30) 18 straipsnyje „Privalomas sveikatos tikrinimas dėl užkrečiamųjų ligų“ nurodyta: Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, taip pat Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą, darbuotojų tikrinimosi tvarką nustato Vyriausybė (1 dalis); darbdavys ir darbuotojas privalo laikytis darbuotojo sveikatos privalomo tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų išvadų nurodymų (2 dalis); darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas – iki tol, kol pasibaigs laikotarpis, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas – pasibaigus laikotarpiui, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį (4 dalis).

Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2021-07-26 iki 2021-09-12) 2 punktu, nurodyti šie darbai ir veiklos, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, prieš pradedant dirbti ir (ar) vykdyti veiklą ir (ar) atnaujinant veiklą pasitikrinusiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas: viešojo administravimo subjektų veikla (2.10 papunktis); veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (nuolatinis tiesioginis kontaktas su šiais užsieniečiais) (2.12 papunktis).

VSAT vadas 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. K-1693 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir Pasieniečių mokyklos kursantų privalomų profilaktinių tikrinimų, siekiant nustatyti, ar neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), organizavimo“ 1 punktu patvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti valstybės tarnautojams, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir Pasieniečių mokyklos kursantams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą (b. l. 6–7). Pagal Sąrašo 46 punktą, pareiga pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, be kita ko, numatyta ir visiems VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos darbuotojams (darbuotojai pagal Įsakymą suprantami kaip valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis). VSAT vado įsakymo 2.1.1 papunktyje nustatyta, kad Sąraše nurodyti VSAT darbuotojai (tarp jų ir VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos darbuotojai) per 10 dienų nuo įsakymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d., privalo išsitirti pirmąjį kartą, ar neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir vėliau periodiškai kas 7–10 dienų profilaktiškai tikrintis, ar neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). Minėto VSAT vado įsakymo 3.1 papunktyje nustatyta tikrinimosi išimtis, numatanti, kad tikrintis dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) neprivalo darbuotojai, pateikę tiesioginiam vadovui dokumentus, patvirtinančius, jog:

- yra persirgę COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir nuo teigiamo PGR arba antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 180 dienų (3.1.1 p.);

- turi COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų (3.1.2 p.) ir

- yra paskiepyti viena iš COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų pagal skiepijimo schemas, nurodytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ 4.2.2 papunktyje (3.1.3 p.).

Analogiška nuostata dėl sveikatos patikrinimo, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, išimčių yra įtvirtinta ir Tikrinimosi tvarkos 7 punkte.

Pagal VSAT vado įsakymo 3.2 papunktį, darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia tiesioginiam vadovui sveikatos patikrinimo išvadą, nurodytą įsakymo 2.1.5 papunktyje, kad gali tęsti darbą.

Analogiškos pasekmės darbuotojams, atsisakiusiems nustatytu laiku pasitikrinti ir vėliau tikrintis periodiškai, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, yra nustatytos ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje.

Pažymėtina, kad Tikrinimosi tvarkos 10 punkte nustatyta, jog darbdavys privalo užtikrinti, kad Darbuotojų sąraše nurodytus darbus dirbtų tik sveikatą pasitikrinę darbuotojai, nesergantys užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad su VSAT vado įsakymu pareiškėjas A. J. susipažino per dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ 2021 m. rugpjūčio 7 d.

Kaip matyti iš byloje esančio VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos vado R. K. 2021 m. rugpjūčio 26 d. tarnybinio pranešimo Nr. 150-12858 „Dėl VSAT prie LR VRM vado įsakymo nevykdymo“, pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, įrodančių, kad yra persirgęs COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) arba turi COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, arba yra paskiepytas viena iš COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų pagal skiepijimo schemas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui, vadovaujantis VSAT vado įsakymo 2.1.1 papunkčiu, buvo privaloma iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. atlikti sveikatos patikrinimą ir išsitirti pirmąjį kartą, ar neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija).

Anksčiau minėtame VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos vado R. K. tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad pareiškėjas žodžiu yra pareiškęs, jog nesitestuos ir nesiskiepys nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) (b. l. 74–75).

Aplinkybės, jog nėra atlikęs sveikatos patikrinimo dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), neneigia ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas skunde nurodo, jog jis savo iniciatyva sveikatos patikrinimui registravosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre, kuriame jam 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo surašyta išvada, kad jo sveikata tinkama eiti pareigas. Jokios informacijos, kad šio periodinio sveikatos patikrinimo metu jam būtų atliktas papildomas sveikatos tikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, pareiškėjas nepateikia. Paminėtina, kad pareiškėjo nurodytą iniciatyvą paneigia VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. K-1708 „Dėl Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų sveikatos patikrinimų 2021 metų rugpjūčio mėnesio grafiko patvirtinimo“, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas 2021 m. rugpjūčio 25 d. vykti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą atlikti profilaktinio sveikatos patikrinimo (b. l. 69–71).

Pažymėtina, kad Periodinių pareigūnų sveikatos patikrinimų tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-230 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Aprašas nustato, kad pareigūnų sveikatos patikrinimų tikslas – sistemingai vertinti, ar pareigūnų sveikatos būklė leidžia jiems eiti pareigas vidaus tarnyboje, taip pat laiku nustatyti ligas ar sveikatos sutrikimus, susijusius su vidaus tarnyba, kad būtų laiku taikomos pareigūnų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad Aprašas nereglamentuoja papildomų sveikatos patikrinimų, susijusių su sveikatos patikrinimais dėl užkrečiamųjų ligų. Šių papildomų sveikatos patikrinimų privalomumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnis.

Kadangi pareiškėjas nepateikė sveikatos patikrinimo rezultatų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), vadovaujantis Tikrinimo tvarkos 10 punktu (darbdavys privalo užtikrinti, kad Darbuotojų sąraše nurodytus darbus dirbtų tik sveikatą pasitikrinę darbuotojai, nesergantys užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas), VSAT, kaip darbdaviui, kilo pareiga užtikrinti, kad darbuotojas, nepasitikrinęs dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), nevykdytų tarnybos, kurioje turėtų tiesioginį kontaktą su kitais asmenimis.

Pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalį ir VSAT vado įsakymo 3.2 punktą, darbuotojas, atsisakęs arba iki nurodyto termino be labai svarbių priežasčių nepasitikrinęs, ar neserga užkrečiamąja liga, atsižvelgiant į darbo pobūdį yra skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio.

Įvertinus nuotolinio ir kito darbo pasiūlymo galimybes, pareiškėjui 2021 m. rugpjūčio 27 d. buvo parengtas ir pateiktas VSAT Personalo valdybos viršininko tarnybinis pranešimas Nr. 13Var- 126 „Dėl atsisakymo nustatytu laiku išsitirti, ar neserga COVID-19 liga“, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, jog, atsižvelgiant į jo darbo pobūdį, vykdomas funkcijas ir technines galimybes, pareiškėjas negali būti skiriamas dirbti nuotoliniu būdu, taip pat nėra galimybių pareiškėją perkelti dirbti kitą darbą.

Pareiškėjui ir po nurodytos informacijos gavimo nepateikus sveikatos patikrinimo rezultatų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialistas A. J. VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. TE-1183 „Dėl A. J. nušalinimo nuo pareigų“ nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo nušalintas nuo tarnybos nemokant jam darbo užmokesčio iki tos dienos, kol pareiškėjas tiesioginiam vadovui pateiks sveikatos patikrinimo rezultatus, kad pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba dokumentą, patvirtinantį, kad tyrimai jam neatliekami.

Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimosi tvarkoje (toliau – ir tvarka), patvirtintoje nutarimo 4 punktu, nurodyta: Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu Darbų sąrašo 2 punkte nurodytus darbus dirbantys ir (ar) veiklas vykdantys darbuotojai, turintys nuolatinį tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, turi pasitikrinti prieš pradėdami dirbti ir (ar) vykdyti veiklą ir (ar) atnaujindami veiklą po veiklos draudimų ar ribojimų panaikinimo ir periodiškai tikrintis, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas (4 punktas); šios tvarkos 3 ir 4 punktuose nurodytų darbuotojų sąrašus sudaro ir atnaujina darbdavys, taip pat informuoja sąrašuose nurodytus darbuotojus apie pareigą atlikti sveikatos patikrinimą (5 punktas); atsižvelgiant į sveikatos apsaugos ministro patvirtintus kriterijus, sveikatos patikrinimai neatliekami šios tvarkos 3 ir 4 punktuose nurodytiems darbuotojams, kurie persirgo užkrečiamąja liga arba kurie buvo paskiepyti užkrečiamosios ligos vakcina pagal skiepijimo schemą. Darbuotojai darbdaviui turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šias aplinkybes (7 punktas); darbdavys privalo užtikrinti, kad Darbų sąraše nurodytus darbus dirbtų tik sveikatą pasitikrinę darbuotojai, nesergantys užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas (10 punktas).

VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. TE-1183 „Dėl A. J. nušalinimo nuo pareigų“ (b. l. 82–84) buvo parengtas ir pasirašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ 2 punktu, 2.10 ir 2.12 papunkčiais, Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimosi tvarkos, patvirtintos nutarimo 4 punktu, 10 punktu, VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. K-1693 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir Pasieniečių mokyklos kursantų privalomų profilaktinių tikrinimų, siekiant nustatyti, ar neserga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), organizavimo“, VSAT vado 2020 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 4-90 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių veiklos organizavimo“ 3.28.1.1 papunkčiu, atsižvelgiant į VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos vado 2021 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinį pranešimą Nr. 150-12858 „Dėl VSAT prie LR VRM vado įsakymo nevykdymo“ ir VSAT Personalo valdybos viršininko 2021 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinį pranešimą Nr. 13VaR-126 „Dėl atsisakymo nustatytu laiku išsitirti, ar neserga COVID-19 liga“.

VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. TE-1183 „Dėl A. J. nušalinimo nuo pareigų“ darbdavio buvo pasirašytas ir pareigūnas A. J. nušalintas nuo pareigų neturint kitokio pasirinkimo. Pareiškėjo A. J. darbdavys veikė vadovaudamasis teisės aktais ir įgaliojimais (teisėtai). 2021 m. spalio 18 d. pareiškėjas pateikė savo tiesioginiam vadovui (Kalvarijos pasienio užkardos vadui R. K.) UAB „Baltic medics“ kraujo tyrimų laboratorijos protokolą (b. l. 86), patvirtinantį, jog jis neserga užkrečiamąja liga SARS-CoV-2, todėl 2021 m. spalio 19 d. jis buvo grąžintas į pareigas (VSAT vado 2021 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. TE-1520 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. TE-1183 „Dėl A. J. nušalinimo nuo pareigų“ 1 punkto pripažinimo netekusiu galios“).

Taigi, VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. TE-1183 „Dėl A. J. nušalinimo nuo pareigų“ buvo parengtas vadovaujantis galiojančiais ir aukščiausią teisinę galią turinčiais norminiais teisės aktais – Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo, Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“. Minėti teisės aktai priimant ginčijamus įsakymus buvo galiojantys, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, nepripažinti prieštaraujančiais aukštesnę galią turintiems teisės aktams, todėl naikinti ginčijamus aktus nėra teisinio pagrindo. Teismas sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis.

Pažymėtina, kad pareiškėjas VSAT vado 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. TE-1183 buvo ne atleistas iš einamų pareigų (taip pareiškėjas nurodęs skunde), o nušalintas nuo VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialisto pareigų, nemokant jam darbo užmokesčio iki tos dienos, kol jis tiesioginiam vadovui pateiks sveikatos patikrinimo rezultatus, kad pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba dokumentą, patvirtinantį, kad tyrimai jam neatliekami.

Nenustačius pažeidimų priimant skundžiamus administracinius aktus nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį priteisimo.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą – 3 000 Eur. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (Civilinio kodekso 6.245 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalį, terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (Civilinio kodekso 6.271 str. 2 d.).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Teisinį pagrindą neturtinei žalai, atsiradusiai viešojo administravimo srityje, atlyginti sudaro Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis. Minėta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepatenka į viešojo administravimo sritį. Tačiau ši išvada neduoda pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos išplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, teismas sprendžia, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Tokios praktikos, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir tiesiogiai taikydamas Konstituciją, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-330/2008, procesinio sprendimo kategorija 15.4). Taigi neturtinė žala asmeniui turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.).

Kaip minėta anksčiau, teismas, išanalizavęs ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, nenustatė pažeidimų priimant atsakovei ginčijamus įsakymus, taip pat nenustatė atsakovės veiksmais / neveikimu padarytų pareiškėjo teisėms ar interesams žalos. Priešingai, teismas nustatė, jog atsakovė veikė remdamasi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais, jų nepažeisdama, todėl nagrinėjamoje byloje nenustatyta būtinų sąlygų neturtinei žalai atsirasti. Taigi ir ši skundo dalis netenkintina.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog pagrindinis Lietuvos Respublikos Įstatymas – Konstitucija, jog prievartos mechanizmas, ribojantis asmens apsisprendimo teisę ir laisvę, pažeidžia ne tik draudimą riboti asmeninę teisę į gyvybę ar asmenybės neliečiamumą, bet ir visus Europos humanizmo pasiekimus, netgi ir elementarų padorumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė daug ką reguliuoja nutarimais, o ne Įstatymais, taip šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją. Negalima smerkti ir žeminti žmogaus, jeigu jis nerimauja dėl savo sveikatos ar gyvybės: tokios pačios baimės turi skiepyti ir atsisakę skiepo darbuotojai, žmonės. Tokį jiems pasirinkimą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (18, 21, 22, 25 str.). Nors pareiškėjas nepateikė teismui prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau iš to, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog, pareiškėjo nuomone, ginčą reguliuojantys teisės aktai prieštarauja Konstitucijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o yra teismo diskrecija (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016).

Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino akto atitikties Konstitucijai (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-659/2011). Pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, yra abejonė, kuri turi būti iš tiesų pagrįsta, pakankamai aiški, susijusi su abejonių protingumo ir teisingumo principų kontekste keliančių santykių reguliavimu.

Šiuo atveju teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje kilusio ginčo pobūdį ir byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, nekyla abejonių dėl jų galimos neatitikties Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nepateikė pagrįstų ir konkrečių teisinių argumentų, leidžiančių abejoti byloje taikytinų teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams. Be to, kaip jau minėta, ginčo teisinius santykius reglamentuojantys Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. 517 ir kiti teisės aktai yra ir buvo galiojantys ginčijamų įsakymų priėmimo metu, todėl atsakovė neturėjo galimybės jų netaikyti.

Pareiškėjas skundu prašė iš atsakovės išieškoti bylinėjimosi išlaidas. Remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kadangi prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su apskaičiavimu ir pagrindžiančiais dokumentais pateikta nebuvo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kaip matyti, pareiškėjo skundas netenkintas, todėl pareiškėjas nelaikytinas bylą laimėjusia šalimi ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (ABTĮ 40, 41 str.).

Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.