- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 2-1219/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Litmax Trading“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei ,,Litmax Trading“ atsisakyta kelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-4086-798/2012 pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Litmax Trading“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. P. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Litmax Trading“. Nurodė, kad pagal 2011 m. sausio 25 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 2 buvo paskirtas eiti komercijos direktoriaus pareigas UAB „Litmax Trading“. Darbo sutartis buvo nutraukta, tačiau atsakovas liko skolingas 5 742,96 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Litmax Trading“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, priteisti iš T. P. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas remiasi vieninteliu pagrindu – laiku neišmokėtu darbo užmokesčiu, kurį ieškovas vienašališkai pasiskaičiavo ir nurodė 5 742,96 Lt sumą. Šis įsiskolinimas yra ginčo objektas. Be to, yra kitų tarp šalių neišspręstų klausimų, t. y. ieškovas nėra grąžinęs įmonei priklausančio mobiliojo ryšio telefono, kaip buvęs komercijos direktorius yra padaręs finansinių nuostolių. Šie klausimai turi būti sprendžiami nesinaudojant bankroto iškėlimo procedūra. Įmonės su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudaro 4 684,81 Lt, PVM – 39 681 Lt, skola pagal paskolos sutartį su fiziniu asmeniu – 8 000 Lt, taip pat skolos 10 tiekėjų, kuriems atsakovas iš viso skolingas 18 259,47 Lt. Pagal 2011-12-31, 2012-03-01 balansus bei pelno (nuostolių) ataskaitas nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nemokumo. Ženklių įsiskolinimų įmonė neturi, be to, jie nėra pradelsti nepagrįstai ilgą laiką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą UAB „Litmax Trading“, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „Litmax Trading“, priteisė iš ieškovo T. P. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Litmax Trading“. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte yra numatytas pagrindas bankroto bylos iškėlimui, kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. Tačiau teismų praktikoje yra pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. Teismo teigimu, iš atsakovo pateikto 2011-11-31 balanso matyti, kad įmonės turtas sudaro 250 855 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 290 030 Lt; iš 2012-02-29 balanso matyti, kad turtą sudaro 206 924 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 260 100 Lt. Pagal 2012-02-29 pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė patyrė 14 001 Lt nuostolių. Pagal atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą pradelstos skolos kreditoriams 2012-02-29 dienai sudarė 70 895,28 Lt. Teismas nurodė, kad iš šių finansinių duomenų seka, jog nepaisant nestabilios finansinės padėties, atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma neviršija pusę į įmonės balansą įtraukto turto vertės, todėl laikyti, kad UAB „Litmax Trading“ yra nemoki, nėra pagrindo. Įmonės debitorių skolos sudaro 98 802,77 Lt, atsakovas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neskolingas, atsakovo skola biudžetui ir fondams sudaro 42 229,44 Lt, tačiau vadovaujantis MAĮ 88 str., Mokestinės nepriemokos sumokėjimo arba išdėstymo taisyklėmis skolos sumokėjimo terminas yra išdėstytas iki 2012-12-25, ką patvirtina ir atsakovo pateikta 2012 m. sausio 6 d. Mokestinės paskolos sutartis, sudaryta su Valstybine Mokesčių inspekcija. Taip pat teismas nurodė, kad iš atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, jog jis nesutinka su ieškovo T. P. reikalavimu, nurodydamas, jog skolos dydis yra ginčo objektas ir kad pats ieškovas yra padaręs įmonei finansinių nuostolių, negrąžines mobiliojo ryšio telefono. Teismas pažymėjo, kad šiame bankroto proceso etape teismas nesprendžia skolos dydžio pagrįstumo. Atsakovui ginčijant ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą atsakovo skolą ieškovui, reikia nustatyti, ar įmonės pradelstos skolos, neįskaitant ginčijamos skolos dydžio, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, tačiau, net įtraukus minėtąjį ieškovo reikalavimą į UAB „Litmax Trading“ pradelstų įsipareigojimų sumą (t.y. tuomet atsakovo pradelsti įsipareigojimai siektų 76 638,24 Lt sumą (70 895,28 Lt + 5742,96 Lt)), atsakovo pradelsti įsipareigojimai vis tiek neviršys pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo kelti UAB „Litmax Trading“ bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas T. P. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB ,,Litmax Trading“ bankroto bylą. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas yra skolingas ieškovui darbo užmokestį ir tai patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos 2011-07-29 pažyma. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad kaip viena iš sąlygų kada turi būti keliamas įmonei bankrotas, t. y. kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Ši alternatyvi sąlyga nereikalauja įmonės nemokumo, tačiau imperatyviai nurodo, kad bet koks neatsiskaitymas su darbuotoju yra pagrindas kelti įmonei bankroto bylą. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą.
2. Teismas, vertindamas finansinę atsakovo padėtį, neįvertino tos aplinkybės, kad iš atsakovo pateiktos finansinės ataskaitos matyti, jog šiais metais atsakovas patyrė 14 001 Lt, o praeitais metais – 49 918 Lt nuostolį, todėl akivaizdu, kad atsakovo finansinė padėtis nepagerės artimiausiu metu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ilgalaikis turtas tesudaro 22 550 Lt materialaus turto, sukelia dideles abejones, kad esant tokiai įmonės finansinei padėčiai, galės atsiskaityti su esamais kreditoriais. Taip pat iš pateiktų ataskaitų matyti, kad praeitų ir šių metų finansiniu laikotarpio įsipareigojimų suma sutampa su turimo turto suma, todėl teismas nepagrįstai neįvertino įmonės nemokumo.
3. Ieškovas, paduodamas ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo turėtų būti aiškinamas lingvistiškai bei sistemiškai ir reikšti ne tik atleidimą nuo žyminio mokesčio, bet ir atleidimą nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe ir atleidimą nuo kitos šalies advokato paslaugų išlaidų kompensavimo. Kadangi ieškovas, prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą, siekė apginti savo kaip silpnesniosios šalies interesus, todėl negalima taikyti kaip sankcijos dar ir bylinėjimosi išlaidas, nes tokia teismų praktika užkirstų kelią į Konstitucinę teisę į teisinę gynybą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime, bei teismas nutartyje nurodė aplinkybes, nesusijusias su bankroto byla, taip peržengdami bankroto bylos nagrinėjimo ribas. Atsakovo minima aplinkybė, kad ieškovas turi mobiliojo ryšio telefono aparatą nėra susijusi su nagrinėjama bankroto byla. Taip pat atsakovo nepagrįsti teiginiai dėl ieškovo padarytų nuostolių turėjo būti įrodinėjami atskirame teismo procese.
Atsakovas UAB „Litmax Trading“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovui 2012-02-27 buvo sumokėta 358,84 Lt suma, kaip likutis neišmokėto darbo užmokesčio. Už visą dirbtą UAB ,,Litmax Trading“ laiką iki darbo sutarties nutraukimo buvo sumokėta, o suma, kurios reikalauja ieškovas kaip nesumokėto darbo užmokesčio, yra ginčo objektas. Reikalavimas, kurio patenkinimo siekia ieškovas naudodamasis bankroto iškėlimo procedūra, gali būti patenkinamas reiškiant savarankišką ieškinį, kaip kylantį iš darbo teisinių santykių. Atmetęs ieškovo reikalavimą iškelti atsakovui bankroto bylą, teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovo naudai patirtas advokato išlaidas, kaip turėtas ginant savo teises procese, nes atsakovas į procesą buvo įtrauktas ieškovo iniciatyva, todėl turėjo tinkamai pasirengti, įvertinti tokio proceso galimas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.
Dėl bankroto
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Minėtose ĮBĮ normose įtvirtintas savarankiškas darbuotojo pažeistos teisės į darbo užmokestį gynybos būdas. Remiantis tiek pažodiniu, tiek sisteminiu ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų aiškinimu, vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą faktas yra savarankiška sąlyga, kurią nustatęs teismas turi iškelti įmonei bankroto bylą, nepriklausomai nuo įmonės mokumo ar nemokumo. Be to, ši bankroto bylos iškėlimo sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai, susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35 str.). Tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą, teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju (darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams) dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byla Nr. 2-526/2012; 2011 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-440/2011; 2010 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1173;2009 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-561/2009; kt.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu nustatė, kad pagal atsakovo 2012 m. vasario 29 d. balanso duomenis, įmonės turtas sudaro 206 924 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 260 100 Lt (b. l. 58). Tačiau vertinant įmonės finansinę būklę (jos mokumą) svarbu nustatyti, kokie įmonės įsipareigojimai yra pradelsti. Pagal atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą pradelstos skolos kreditoriams 2012 m. vasario 29 d. sudarė 70 895,28 Lt (b. l. 35). Atsižvelgdamas į bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma neviršija pusę į įmonės balansą įtraukto turto vertės, todėl nėra pagrindo laikyti, kad UAB „Litmax Trading“ yra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Apeliantas neginčija atsakovo pateikto balanso ir kreditorių sąrašo duomenų, tik nurodo, kad šiais metais atsakovas patyrė 14 001 Lt, o praeitais metais – 49 918 Lt nuostolį, todėl akivaizdu, kad atsakovo finansinė padėtis nepagerės artimiausiu metu. Tačiau šie apelianto argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas šiuo metu yra nemokus.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 358,84 Lt darbo užmokesčio, tai patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos 2011-07-29 pažyma, bei 7 124,11 Lt delspinigių. Tačiau atsakovas atsiliepime teigia, kad ieškovui buvo sumokėta 358,84 Lt suma, o suma, kurios reikalauja ieškovas kaip nesumokėto darbo užmokesčio, yra ginčo objektas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas 2012 m. vasario 27 d., t. y. dar iki ieškinio teismui pateikimo (ieškinys paduotas 2012 m. kovo 7 d.) ieškovui sumokėjo 358,84 Lt (b. l. 99). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiame bankroto proceso etape nėra sprendžiamas ieškovo reikalavimo pagrįstumas, tačiau, net įtraukus minėtąjį reikalavimą į UAB „Litmax Trading“ pradelstų įsipareigojimų sumą, atsakovo pradelsti įsipareigojimai vis tiek neviršys pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, t. y. nebus paneigtas bendrovės mokumas.
Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012). Ieškovas, norėdamas inicijuoti atsakovui bankroto bylą, iš pradžių turėtų išspręsti kilusį ginčą, pareikšdamas ieškinį dėl jo nurodomo atsakovo įsiskolinimo priteisimo ginčo teisenos tvarka. Ir tik išsprendus kilusį ginčą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimas būtų patenkintas, bei nesant galimybės išieškoti priteistų sumų iš atsakovo, inicijuoti bankroto bylą atsakovui. Ieškovo nurodoma priteisti suma yra ginčijama, o šio reikalavimo pagrįstumas negali būti nustatytas bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Nenustačius atsakovo nemokumo ir esant ginčui dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovui, kaip buvusiam bendrovės darbuotojui, nėra pagrindo atsakovui iškelti bankroto bylą ir ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė bankroto bylos iškėlimą pagal darbuotojo ieškinį reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl to pagrįstai atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, todėl naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl pirmosios instancijos teismas netenkinęs ieškovo ieškinio dėl bankroto bylos UAB „Litmax Trading“ iškėlimo, pagrįstai iš ieškovo atsakovui priteisė šio turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju netenkinus atskirojo skundo, bylos rezultatas yra palankus atsakovui, todėl iš ieškovo priteistina atsakovui 500 Lt (b. l. 100) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penki šimtai litų) atsakovui UAB „Litmax Trading“ (į. k. 302528056) bylinėjimosi išlaidų.