- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-05
- Bylos Nr.
- e2S-713-324/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vakonda group“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pastolių centras“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakonda group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-31957-199/2015 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Pastolių centras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pastolių centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakonda group“ dėl skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10764,21 Eur skolos, 378,63 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pareikšto reikalavimo dydžio atsakovės turtą. Nurodė, kad reikalavimo suma pakankamai didelė, atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove, turi ir kitų skolinių įsipareigojimų, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino. Ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo 11142,84 Eur vertės atsakovei priklausančio kilnojamojo ir/ ar nekilnojamojo turto, o jo nesant, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, leidžiant atsakovei iš areštuotų piniginių lėšų sumokėti įsiskolinimą ieškovei, darbo užmokestį atsakovės įmonės darbuotojams bei privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetą. Nustatė, kad atsakovė turi ir daugiau pradelstų įsiskolinimų. Sprendė, kad 11142,84 Eur reikalavimo suma juridiniam asmeniui, nevykdančiam prievolės atsiskaityti ir turinčiam pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, yra didelė. Ieškovės argumentai dėl atsakovės vengimo atsiskaityti sudaro prielaidas atsakovės elgesį laikyti nesąžiningu, dėl to gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, atsakovė gali imtis priemonių nuslėpti jai priklausantį turtą ar pinigines lėšas.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad su nutartimi nesutinka.
Atsiliepimas
Ieškovės reikalavimų nepagrindžia prie ieškinio pridėti dokumentai, todėl laikinosios apsaugos priemonės atsakovei neturi būti taikomos. 2015 m. balandžio 7 d. įrangos nuomos sutartis Nr. 2015.04.07/01 pasibaigė 2015 m. liepos 13 d., todėl ieškovė turėjo teisę atsakovei išrašyti sąskaitas už įrangos nuomą iki 2015 m. liepos 13 d. Atsakovė neprašė pratęsti nuomos termino, todėl išrašytos sąskaitos po nuomos termino pabaigos yra nepagrįstos ir negali būti apmokėtos. 2015 m. balandžio 16 d. PVM sąskaita faktūra serija PAS Nr. 00000418 ir 2015 m. gegužės 5 d. PVM sąskaita faktūra serija PAS Nr. 00000434 yra išrašytos nepagrįstai, nes jų objektas yra tariamos transportavimo paslaugos, dėl kurių teikimo ir kainos šalys nesitarė ir nesiderino, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad realiai vykdė transportavimo paslaugas. Kitos PVM sąskaitos faktūros yra neaiškios, atsakovė negali jų patvirtinti, jose nėra detalizuota, už kokius atsakovės nuomotus objektus ir kokį jų kiekį yra apskaičiuotos mokėtinos sumos, kainos neatitinka užsakymuose nurodytų kainų. Įrangos priėmimo–perdavimo aktus pasirašė ne atsakovės įgaliotas asmuo, o jame nurodytos įrangos kainos neatitinka užsakymuose nurodytų kainų. Atsakovė 2015 m. gruodžio 2 d. informavo ieškovę, kad buhalterė, neatsižvelgdama į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, per klaidą pasirašė 2015 m. spalio 8 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą, dėl to šis aktas negalioja ir nepatvirtina atsakovės skolos. Ieškovės darbuotojai be atsakovės žinios ėmė iš atsakovės objektų įrangą, todėl jie patys turėjo pasiimti visą sutartinę įrangą, o atsakovė nėra atsakinga už ieškovės pradangintą įrangą. Ieškovės pretenzijos dėl tariamai negrąžintos įrangos yra nepagrįstos. Be to, ieškovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nepateikė pastolių eksploatavimo instrukcijų, iki šiol negrąžino neteisėtai paimtų pastolių.
Ieškovė nepateikė jokių faktų ar įrodymų, patvirtinančių prielaidą, kad yra reali sprendimo neįvykdymo ar jo įvykdymo pasunkėjimo grėsmė. Vien turtinis ieškovės reikalavimas nereiškia būtinybės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad prezumpcija, jog didelė reikalavimo suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1075/2010, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1539/2010, 2011 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011). Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir argumentų, kad reikalaujama suma yra didelė, duomenų apie atsakovės nemokumą, slapstymąsi, dėl kurių pasunkėtų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove. Atsakovė nevengė apmokėti piniginių sumų, kurias pripažino. Atsakovė neapmoka ieškovei nepagrįstai ir neteisėtai reikalaujamų sumų. Atsakovė siekia apginti įmonės teises ir teisėtus interesus. Atsakovė niekuomet nesislapstė nuo ieškovės, siūlė ginčą spręsti taikiai, atsakinėjo į ieškovės raštus.
Pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė turi ir daugiau pradelstų įsipareigojimų. Atsakovė yra atsiskaičiusi su UAB „Angel statyba“. Atsakovė pripažįsta Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos ieškinį, reikalavimus ketina įvykdyti iki 2016 m. sausio 31 d. Tai patvirtina atsakovės geranorišką įsipareigojimų vykdymą.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų teisingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovės reikalaujama suma neegzistuoja, o išrašyti dokumentai nepagrįsti, todėl, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai trikdoma atsakovės ūkinė veikla, įsipareigojimų užsakovams vykdymas, tai nepagrįstai suvaržytų atsakovės teises, pažeistų viešąjį interesą ir turėtų neigiamą socialinę reikšmę, dėl ko nebūtų užtikrintas teisingumas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus, pusiausvyrą tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovės teisių apsaugos. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovei būtų leidžiama piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (reikšti reikalavimus, neatitinkančius sutarties ir teisės aktų sąlygų).
Prašo nutartį panaikinti, atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, priteisti iš ieškovės 28 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovės argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, jie netiriami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, atliekamas tik preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas. Atsakovė patvirtina, kad siekia nesąžiningai išvengti savo piniginių prievolių vykdymo, nors iki ieškinio pareiškimo savo veiksmais atitinkamas prievoles pripažino. Ieškovės pareikšto reikalavimo suma atsakovei yra didelė, priešingų duomenų ji nepateikė. Atsakovė visus mokėjimus ieškovei atliko pavėluotai, tai patvirtina, kad ji pakankamai lėšų neturi. Atsakovės prastą finansinę būklę papildomai įrodo dvigubai mažesnė nei ieškovės reikalavimas 5360 Eur skola UAB „Angel statyba“, šią sumą atsakovė išgalėjo sumokėti daugiau nei po vienerių metų nuo kreditorės reikalavimo pareiškimo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovei šiais metais yra iškeltos dar dvi civilinės bylos dėl skolos priteisimo. Atsakovė yra skolinga ir kitiems kreditoriams, kurie į teismą nesikreipė. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškinio sumos dydžio reikalavimų užtikrinimui, todėl nutartis teisėta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant ieškinio sumos dydžio atsakovės turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliacinio proceso metu šalys pateikė naujus įrodymus. Apeliantė pateikė 2015 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. lapkričio 26 d. atsakymus į ieškovės 2015 m. lapkričio 10 d. pranešimą dėl 2015 m. balandžio 7 d. įrangos nuomos sutarties esminio pažeidimo; 2015 m. gruodžio 2 d. atsakymą į ieškovės 2015 m. lapkričio 30 d. pranešimą; ieškovės 2015 m. gruodžio 8 d. pranešimą; apeliantės 2015 m. gruodžio 9 d. atsakymą į ieškovės 2015 m. gruodžio 8 d. pranešimą; 2015 m. gegužės 22 d. kasos pajamų orderio kvitą Serija AS Nr. 34; išrašą iš Juridinių asmenų registro. Ieškovė pateikė išrašą apie atsakovės darbuotojų skaičių, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, išrašą apie atsiliepimus apie atsakovę.
Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 180 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų ryšio su byla, CPK 197 straipsnio nustatytais reikalavimais rašytiniams įrodymams, CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šalių pateikti rašytiniai įrodymai susiję su nagrinėjama byla, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovės pateikti duomenys yra viešai prieinama informacija, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai įvertintini.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. A. V., bylos Nr. 2-1028/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Magdelenas“, UAB „Galinta ir partneriai“ v. UAB „Borkas“, UAB „Davgena“, D. B. , D. B. , UAB „Tigro šuolis“, bylos Nr. 2-971/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Informacijos saugumo agentūra“ v. UAB „Ikolta“, bylos Nr. 2-882/2012). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti.
Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovės reikalavimų nepagrindžia prie ieškinio pridėti dokumentai, todėl, ieškinio reikalavimo tikėtinai nepagrindus, laikinosios apsaugos priemonės atsakovei neturi būti taikomos. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą apie akivaizdų ieškinio nepagrįstumą, priimant ieškinį. Reikalavimą atsakovei ieškovė grindžia sutartiniais santykiais, teiktomis paslaugomis; atsakovės argumentai apie ieškinio nepagrįstumą susiję su sutartinių santykių pasibaigimu, paslaugų suteikimo neigimu, kt. Šios aplinkybės gali būti nustatytos nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio reikalavimą teikiantis asmuo laikomas jį tikėtinai pagrindusiu, jei savo reikalavimams įrodyti pateikia tai grindžiančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismui ieškovė 2015 m. gruodžio 21 d. pateikė ieškinį ir jo priedus. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinį kartu su reikalavimą pagrindžiančiais įrodymais, 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti, primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, kad būtų galima ieškinį nagrinėti ginčo teisenos tvarka. Pašalinus trūkumus, 2015 m. gruodžio 28 d. ieškinys buvo priimtas. Tuo remiantis atmestini apeliantės nurodyti argumentai apie ieškovės reikalavimo tikėtiną nepagrindimą.
Apeliantė teisingai nurodo, kad ieškovė turi pareigą įrodyti sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą, tačiau neteisingai teigia, jog šios sąlygos neįrodytos. Nagrinėjamoje byloje pareikšto reikalavimo suma yra 11 142,84 Eur. Apeliantė, remdamasi rungimosi principu, turi teisę pateikti įrodymus, kad pareikšto reikalavimo suma jos atžvilgiu pagal turimo turto vertę, pajamas ar įsipareigojimus nėra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „DNB lizingas“ v. UAB „Transports Padrosa“, „Transports Padrosa SA“, byloje Nr. 2-594/2012 dėl skolos priteisimo). Apeliantė apeliacinės instancijos teismui galėjo pateikti įrodymus, šią aplinkybę patvirtinančius, ir tokiu būdu paneigti objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė 2015 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. lapkričio 26 d. atsakymus į ieškovės 2015 m. lapkričio 10 d. pranešimą dėl 2015 m. balandžio 7 d. įrangos nuomos sutarties esminio pažeidimo; 2015 m. gruodžio 2 d. atsakymą į ieškovės 2015 m. lapkričio 30 d. pranešimą; ieškovės 2015 m. gruodžio 8 d. pranešimą; apeliantės 2015 m. gruodžio 9 d. atsakymą į ieškovės 2015 m. gruodžio 8 d. pranešimą; 2015 m. gegužės 22 d. kasos pajamų orderio kvitą Serija AS Nr. 34; išrašą iš Juridinių asmenų registro. Iš šių duomenų turinio apeliacinės instancijos teismas negali spręsti, jog reikalavimo suma apeliantei nėra didelė, ir tokiu būdu paneigti objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (CPK 12, 178 straipsniai). Kartu su 2016 m. kovo 25 d. rašytiniais paaiškinimais, registracijos Nr. E1-11726, apeliantė nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad apeliantės atžvilgiu yra pareikšti ir kiti turtiniai reikalavimai dėl skolos priteisimo, dėl dalies reikalavimų yra patvirtintos taikos sutartys, nustatant apeliantei sąlygas skolą sumokėti. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymą gali pasunkinti. Apeliantei nepateikus turtinės padėties įrodymų, pagrindžiančių, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ieškovės reikalavimo patenkinimo atveju nekeltų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareikšto reikalavimo suma konkrečiu atveju yra didelė, o tai objektyviai padidina teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.
Atmestini apeliantės argumentai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, nes reikalaujama suma neegzistuoja, kad nepagrįstai trikdoma atsakovės ūkinė veikla, suvaržomos atsakovės teisės, tai pažeidžia viešąjį interesą. Minėta, jog apeliantės argumentai dėl reikalavimo pagrįstumo (išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, tarpusavio įsiskolinimo suderinimo akto pagrįstumo) išsamiai bus įvertintini išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Plungės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-155/2011). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp dviejų privačių asmenų dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Toks ginčas su viešuoju interesu nesusijęs, todėl atmestinas apeliantės teiginys, kad laikinoji apsauga pažeidžia viešąjį interesą. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Atskirojo skundo teiginiai nesudaro pagrindo abejoti pritaikytos laikinosios apsaugos ekonomiškumu bei atitikimu teisingumo ir sąžiningumo principams. Piniginės lėšos turi didžiausią apyvartumą, jų areštas sukelia didžiausius nepatogumus, todėl ieškovės reikalavimams užtikrinti pagrįstai nutarta pirmiausiai areštuoti apeliantei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį reikalavimo sumos vertės turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – to paties dydžio apeliantės turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas apeliantę ir/ ar trečiuosius asmenis (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Apeliantė, mananti, kad jos teisės yra pažeidžiamos, turi teisę CPK 146 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Šiuo metu ji nepagrindė, kad dėl skundžiamų laikinųjų apsaugos priemonių patirs neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškovės reikalavimo atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį.