Regionų apygardos administracinio teismo nutartis, I-8391-580/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-09-29
Bylos Nr.: I-8391-580/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02215-2015-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūra Marija Strumskienė, Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas: Šalčininkų medžiotojų būrelio „Suopis“
Atsakovas: Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“
Advokatai: Karolis Kurapka, Rokas Rudzinskas, Rytis Rudzinskas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-8391-580/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02215-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Rokui Rudzinskui, advokato padėjėjui Ryčiui Rudzinskui ir Stanislovui Lebedžiui,

atsakovo atstovei Vaclavai Jelaginai,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Karoliui Kurapkai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Šalčininkų medžiotojų būrelio „Suopis“ skundą atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalčininkų medžiotojų klubo „Suopis“ prašė panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo komisijos (toliau – Komisija) 2015-03-20 sprendimą, kuriuo buvo tenkintas UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ prašymas ir inicijuotas medžioklės plotų ribų pakeitimas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių tikslus dydis bus nurodytas bylos eigoje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija 2015-03-20 posėdžio metu nusprendė inicijuoti medžioklės plotų ribų pakeitimą, pagal UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ prašymą. Vilniaus apskrities viršininko 2003-11-07 įsakymu Nr. 5657 buvo suformuotas medžioklės ploto vienetas „AB Šalčininkų žuvis“, kurio naudotoju yra UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“. „AB Šalčininkų žuvis" priklauso 669 ha ploto specialiosios paskirties medžioklės plotas, įsteigtas suteikiant teisę trečiajam suinteresuotam asmeniui, kaip žuvininkystės tvenkinio naudotojui, reguliuoti žuvilesių paukščių gausą ir medžioti smulkiuosius medžiojamuosius gyvūnus. Tokio pobūdžio specialiuosiuose medžioklės plotuose yra draudžiama kanopinių gyvūnų medžioklė, žuvininkystės ūkiams priskirti medžioklės plotai formuojami su tikslu apsaugoti žuvininkystės ūkyje veisiamas žuvis. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ 2013-10-03 prašymą grindė tuo, kad jų medžioklės ploto vienetas ribojasi su Baltarusijos Respublikos siena, todėl būtina reguliuoti iš Baltarusijos Respublikos ateinančių ir migruojančių kanopinių žvėrių (šernų) populiaciją, nes Baltarusijos Respublika laikoma afrikinio kiaulių maro užkrato židiniu. Be to, kanopiniai žvėrys daro žalą. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ prašė padidinti medžioklės plotą iki bendriesiems medžioklės plotams keliamo dydžio kriterijaus – 1000 ha. Komisijos 2013-11-27 posėdyje UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ atstovas A. G. paaiškino, kad prašė specialistų nužymėti ribas Gundulos miško pusėje, nes toje pusėje yra išsidėsčiusios jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės, t. y. nedviprasmiškai nurodė, jog prašo keisti medžioklės ploto ribas vedinas asmeninių interesų ir norėdamas turėti galimybę medžioti visus žvėris prie savo tvenkinių. Komisija prašymą atmetė ir neinicijavo medžioklės plotų ribų pakeitimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-07-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-457-815/2014 panaikino Komisijos sprendimą ir įpareigojo prašymą išnagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Aplinkos ministro 2014-04-14 įsakymu Nr. Dl-364 papildytas Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 54 punktas (toliau – Medžioklės taisyklės) ir leista žuvininkystės ūkių teritorijose suformuotuose specialiosios paskirties medžioklės plotuose pilną kalendorinių metų sezoną medžioti šernus. Tuo 2013-10-04 prašyme deklaruotas poreikis reguliuoti šernų populiaciją, neteko aktualumo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2014-07-31 pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad prie „AB Šalčininkų žuvis“ medžioklės ploto vieneto būtina prijungti teritoriją, kurioje yra hidrotechninis įrenginys - nuleistuvas, kuriam žalą daro bebrai. Tačiau nuleistuvas patenka į „Suopis“ medžioklės ploto vieneto teritoriją ir bebrų populiacijos kontrolė yra efektyviai vykdoma. Komisija 2015-03-20 posėdyje prašymą tenkino ir inicijavo medžioklės ploto vieneto ribų pakeitimą.

„AB Šalčininkų žuvis“ medžioklės ploto vienetas valdomas uždarosios akcinės bendrovės, kurios viena iš komercinės veiklos sričių yra komercinių medžioklių organizavimas. Komercinės medžioklės galėtų atnešti didesnį pelną bendrovei, jei ji galėtų pasiūlyti visapusišką komercinės medžioklės paslaugų spektrą – galimybę medžioti ne tik smulkią fauną, bet ir vandens paukščius bei stambiąją miško fauną. Jei būtų padidintas trečiojo suinteresuoto asmens valdomas specialiosios paskirties medžioklės plotas ir medžioklės ploto paskirtis būtų pakeista į bendrojo naudojimo medžioklės ploto paskirtį, kuo būtų pažeista imperatyvi bendrųjų medžioklės plotų vienetų suformavimo tvarka. Bendrojo naudojimo medžioklės ploto vienetai sudaromi konkurso būdu, todėl jų naudotojas parenkamas objektyviai. Jei būtų padidintas specialiosios paskirties medžioklės plotas, tačiau nebūtų pakeista medžioklės ploto paskirtis, medžioklės ploto ribų pakeitimas sąlygotų neefektyvų ir žalingą gamtos išteklių panaudojimą, kadangi būtų išplečiama teritorija, kurioje būtų draudžiama medžioti kanopinius žvėris.

Motyvuojamoji dalis

Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta takoskyra tarp skirtingos paskirties medžioklės plotų. Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje bendrojo naudojimo medžioklės ploto naudotojais yra tik medžiotojų visuomeninės organizacijos ar pavieniai medžiotojai, t. y. uždarosios akcinės bendrovės negali būti bendrojo naudojimo medžioklės ploto naudotojais. Bendrojo naudojimo medžioklės plotuose medžiojamosios faunos populiacijos kontrolė yra visuomeninis, interesas. Leidus komerciniam subjektui būti bendrojo medžioklės ploto naudotoju, būtų sudarytos prielaidos komerciniam subjektui vykdyti pelno siekiančią veiklą, panaudojant visuomeninį turtą – gyvosios gamtos išteklius.

Medžioklės įstatymo 10 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius konkrečiame medžioklės ploto vienete išduoda Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuodami konkursą, išskyrus išimtinius atvejus. Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius yra susietas su konkrečiai apibrėžtu medžioklės ploto vienetu. Konkurso įtvirtinimas siejamas su objektyviu ir racionaliu visuomenės išteklių paskirstymu. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ medžioklės ploto vieneto naudotoju tapo ne konkurso tvarka.

Byloje nėra Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, rodančių poreikį koreguoti medžioklės ploto ribas. Medžioklės įstatyme nėra numatyta, kad būtų galima keisti medžioklės ploto vieneto ribas kito medžioklės ploto sąskaita. Medžioklės įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas pasibaigia. Tarp leidimo pabaigos pagrindų nėra nurodytas medžioklės ploto ribų pasikeitimas, visi pagrindai susieti su grubiais medžioklės ploto naudotojo pareigų pažeidimais. Medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi ir jų ribos keičiamos Komisijos iniciatyva, kai tai būtina siekiant užtikrinti Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ naudojamuose medžioklės plotuose yra tik maži miškeliai ir krūmynai, kurių bendras plotas apie 66 ha, kai pagrindinių medžiojamųjų gyvūnų – šernų, stirnų ir briedžių, populiacijos gyvena 200, 300 ir 1000 ha miškų plotuose. Reikalavimas išvengti didesnės daromos žalos reiškia, jog medžioklės ploto vieneto ribų keitimo inicijavimo metu žala žmogaus ūkinės veiklos objektams jau būtų objektyviai nustatyta. VĮ Šalčininkų miškų urėdijos 2013-10-02 rašte Nr. (9.4)-3-1064 nurodoma, kad nereguliuojant kanopinių žvėrių (stirnų, elnių, briedžių) skaičiaus ateityje gali būti daroma ženkli žala miškui, tačiau šiuo metu žala nenustatyta. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – Apskaičiavimo metodika) 20 punkte nurodyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala hidrotechnikos ir melioracijos įrenginiams atlyginama pateikus realiai patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau išlaidas patvirtinantys dokumentai nepateikti. Išvadą apie medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą būtų kompetentingas pateikti atsakovas ar jo padalinys medžiojamųjų žvėrių žalos faktų registravimui ir žalos dydžio įvertinimui. Medžioklės taisyklių 54 straipsnyje nurodytos medžiojamų laukinių žvėrių grupės, kurias leistina medžioti žuvininkystės tvenkiniuose įsteigtuose, medžioklės ploto vienetuose – šernus, bebrus ir ondatras, bei kitus smulkiuosius gyvūnus (kiaunes, barsukus, kiškius ir kt.). Stambiųjų kanopinių žvėrių medžioklės specialiosios paskirties medžioklės ploto vienete vykdyti negalima.

Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatytas baigtinis subjektų, turinčių teisę teikti pasiūlymą dėl medžioklės ploto ribų pakeitimo. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ tokios teisės neturėjo, kadangi siūlymus dėl tokios paskirties medžioklės plotų ribų pakeitimo gali teikti tik Žemės ūkio ministerija. Atsakovo sprendimas neatitinka individualaus administracinio teisės akto reikalavimų. Iš posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio metu pasisakė trečiasis suinteresuotas asmuo, pareiškėjas ir Komisijos pirmininkė. Visi pasisakymai lakoniški, nebuvo nagrinėjami argumentai ir įrodymai, nepateiktas teisinis pagrindas, nepasisakyta dėl pareiškėjo argumentų, nėra motyvų.

UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ pateikė medžioklės ploto vieneto ribų pakeitimo projektą, kuriuo siūloma trečiajam suinteresuotam asmeniui priskirti medžioklės ploto vienetus, esančius Visinčios miško kvartaluose Nr. 458, Nr. 460, Nr. 439, Nr. 169, Nr. 171, Nr. 172 ir Nr. 173, kurie įtraukti į patvirtintą pareiškėjo medžioklės plotų vienetą, dėl ko pareiškėjas prarastų teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius minėtuose medžioklės plotuose.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus. Papildomai nurodė, kad skundžiamas sprendimas turi būti laikomas galutiniu, kadangi teisės aktai nenumato galimybės nutraukti procedūros ir įpareigoja parengti medžioklės ploto vienetų projektą. Pažymėjo, kad teismuose buvo nagrinėtos bylos, kai ginčo dalyku buvo Komisijos sprendimas atsisakyti inicijuoti medžioklės plotų ribų pakeitimo procedūrą.

Atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-07-10 sprendimu buvo panaikintas Komisijos 2013-11-27 sprendimas atsisakyti inicijuoti medžioklės plotų ribų pakeitimą, įformintas 2013-11-27 posėdžio protokolu Nr. 1 ir Komisija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013-10-03 prašymą.

Komisijos sudarymo tvarką ir jos veiklą reglamentuoja Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti nuostatai, patvirtinti aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 487/361 (toliau – Komisijos nuostatai). Komisijos 2015-10-16 posėdyje dalyvavo UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir medžiotojų klubo „Suopis“ atstovai. Komisija dirba visuomeniniais pagrindais. Komisijos nuostatų 15 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę Komisijos nariai. Dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-l 17 yra pridedamas Protokolo formos pavyzdys. Komisijos priimti dokumentai atitinka minėtų dokumentų rengimo taisyklių reikalavimus. Įvyko 5 Komisijos posėdžiai. Pagrindinė problema, kad Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje nėra laisvų medžioklės plotų. Komisijos 2014-10-21 posėdyje aptarti UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ prašymo argumentai, pasisakė kiekvienas Komisijos narys. Komisija dėjo pastangas, kad ginčas būtų išspręstas taikiai, 2014-01-14 sudarė Taikinimo komisiją. Šiame posėdyje dalyvavo UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir medžiotojų klubo „Suopis“ atstovai, kurie sutiko su Komisijos siūlymu. Komisijos 2015-03-20 posėdyje priimtas sprendimas inicijuoti medžioklės plotų ribų pakeitimą. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ raštu paprašyta pateikti Žemės ūkio ministerijos siūlymą.

UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ medžioklės plotų vieneto planas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2003-11-07 įsakymu Nr. 5679. Medžioklės plotų vieneto plotas sudaro 669 ha, iš jų 629 ha yra medžioklės plotai. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ medžioklės ploto teritorija ribojasi su medžiotojų klubo „Suopis“ teritorija. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu naujas medžioklės plotų vienetas gali būti sudaromas tik tuose medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuose esančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir medžiotojų klubas „Suopis“ nėra sudarę susitarimų dėl medžioklės plotų vieneto padalijimo. Mano, kad nėra Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytų pagrindų, kuriems esant gali būti keičiamos medžioklės plotų ribos. Pasiūlymą pakeisti UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ medžioklės plotų vienetą Komisijai turi pateikti Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija. Tokio siūlymo Komisija negavo, todėl kitų veiksmų Komisija neatliko.

Komisijos 2015-03-20 protokolinis sprendimas pagal savo tikslą, adresatą, turinį ir formą nėra administracinis sprendimas, jis nesukuria, nekeičia, nenaikina teisių ir pareigų, todėl negali būti administracinės bylos dalyku. Komisijos sprendimas sukeltų teisines pasekmes pareiškėjui tik tuo atveju, jei Komisija priimtų sprendimą, numatytą Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 4 punkte.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, papildomai nurodė, kad Komisija negali pati panaikinti savo sprendimo. Komisija savo iniciatyva sprendimo dėl medžioklės plotų vienetų pakeitimo neiniciavo, ji buvo nuolat prašoma UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“. Komisijos sprendimas priimtas neturint Žemės ūkio ministerijos siūlymo, tačiau Komisijai negalint pasinaikinti savo sprendimo, reikalinga pradėti ruošti projektą, kurio parengimas kainuoja pinigus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ prašė administracinę bylą dėl Komisijos 2015-03-20 sprendimo nutraukti, o netenkinus šio prašymo – skundą atmesti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis" 2013-10-04 kreipėsi į Komisiją prašydamas UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ medžioklės ploto vienetą padidinti iki medžioklės ploto vieneto apimties (1000 ha) reikalavimo. Komisija 2013-11-27 nusprendė neinicijuoti medžioklės ploto ribų pakeitimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-07-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-457-815/2014 Komisijos sprendimą panaikino ir įpareigojo prašymą išnagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-7492-596/2015 dėl 2015-01-13 ir 2015-01-19 UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ prašymų nagrinėjimo vilkinimo Komisijoje. Komisija 2015-03-20 priėmė sprendimą inicijuoti medžioklės plotų ribų pakeitimą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas teikti skundą dėl Komisijos 2015-03-20 sprendimo. Komisijos 2015-03-20 sprendimas teisines pasekmes sukelia ne pareiškėjui, bet UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, kadangi sprendimu tik inicijuojama ribų pakeitimo procedūra, o ne keičiamos medžioklės ploto vieneto ribos. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalis reglamentuoja medžioklės ploto vieneto ribų pakeitimo etapus. Šiai dienai yra įgyvendintas tik pirminis etapas (pasiūlymo medžioklės plotų vienetui sudaryti ar jo riboms pakeisti pateikimas;), neįgyvendinus sekančių etapų, t. y. nesurinkus teisinės informacijos ir neparengus grafinių bei ekologinių duomenų, nepaskelbus spaudoje informacijos apie projektą bei nepatvirtinus medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto negalima teigti, kad medžiotojų klubo „Suopis“ medžioklės ploto vieneto ribos keičiamos. Komisijai parengus preliminarų UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ medžioklės ploto vieneto projektą, pareiškėjas turės teisę teikti siūlymus ir pastabas, kurias Komisija privalės nagrinėti, ir tik Komisijai išnagrinėjus pastabas, o savivaldybės administracijos direktoriui patvirtinus Komisijos parengtą projektą, sprendimas pareiškėjui gali sukelti teisines pasekmes. Dėl šių aplinkybių prašė bylą nutraukti.

Pažymėjo, kad Komisijos 2015-03-20 sprendimas neapsprendė UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ medžioklės ploto vieneto naudotojo statuso kitimo iš specialaus į bendrąjį. Pagal Komisijos nuostatų 5 punktą Komisijos užduotis yra parengti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą, pateikti jį patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui, o patvirtintą dokumentą pateikti savo savivaldybės administracijai, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo iniciatoriui.

Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalis nurodo, kad medžioklės ploto vienetas gali būti keičiamas Komisijos iniciatyva. Apie būtinybę praplėsti UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ medžioklės ploto vienetą, kad šis atitiktų Medžioklės įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nurodė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Šalčininkų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba bei VĮ Šalčininkų miškų urėdija. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-07-10 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-457-815/2014 su tokia pozicija sutiko. Komisijai suteikta teisė savo iniciatyva keisti medžioklės ploto vieneto ribas siekiant užtikrinti racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat, kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams.

Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies tikslų įgyvendinimą patvirtina tai, kad Šalčininkų rajono teritorija apie 200 km ribojasi su Baltarusijos Respublika, kurioje plinta afrikinis kiaulių maras. Atsižvelgdamas į Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) prašymą, aplinkos viceministras pavedė Aplinkos ministerijai pavaldžioms institucijoms kas savaitę teikti sumedžiotų šernų skaičių kontroliuojamose teritorijose ir kreiptis į medžiotojus, kad suintensyvintų šernų medžioklę pasienio su Baltarusijos Respublika rajonuose. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ medžioklės ploto vienetas yra per mažas, kad jame būtų galima valdyti šernų ir kitų kanopinių žvėrių populiaciją. Medžioklės ploto vienete buvo užfiksuoti šernų kritimai. VMVT Šalčininkų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-08-01 posėdžio su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros ir UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkio“ atstovais metu nutarta klausimą spręsti artimiausiu metu. VMVT Šalčininkų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013-09-30 rašte Nr. 565-(56.5.)-249 nurodyta, kad siekiant išvengti pavojingai gyvūnų užkrečiamai ligai išplisti būtina skubiai UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkio“ medžioklės ploto vienetą padidinti iki 1000 ha. Tai patvirtinta ir Šalčininkų miškų urėdijos 2013-10-02 rašte Nr. (9.4.)-3-1064.

Į UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ medžioklės plotų vienetą svarbu įtraukti hidrotechninio įrenginio-nuleistuvo teritoriją, kadangi šioje teritorijoje yra bebrų, kurie daro žalą (gali ją daryti) šiems hidrotechniniams UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkio“ įrenginiams. Bebrus galima medžioti tik nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d. Dėl bebrų veiklos renčiant užtvankas yra trikdomas/gali būti trikdomas nuleistuvo funkcionavimas, dėl ko gali kilti ekologinė grėsmė aplinkai. Priskyrus šią teritoriją UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkio“ medžioklės ploto vienetui, pagal Medžioklės taisyklių 54.1 punktą žuvininkystės tvenkiniuose bebrus būtų galima medžioti ištisus metus, kas leistų užtikrinti įrenginio veiklą. Hidrotechniniai įrenginiai, pagal Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127(1) punktą, patenka į žuvininkystės tvenkinių apsaugos juostą, kuri turi būti 20 metrų pločio.

UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ medžioklės ploto vieneto ribų aprašyme nurodoma, kad priskiriami plotai yra prie Šalčininkai – Butrimonys kelio ir prie Tribonių, Karolinos bei Švenčiaus kaimų teritorijų ir užima visus akcinės bendrovės nuomojamus tvenkinius. Palyginus Aprašymą su AB „Šalčininkų žuvis“ medžioklės plotų vieneto žemėlapiu matyti, kad šiaurinė UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ priklausanti dalis (ties 147 ir 420 kvartalu), kurioje yra hidrotechniniai įrenginiai, neįtraukta į planą. Aprašyme nurodoma, kad pietinėje pusėje medžioklės plotų vieneto plotus riboja Lietuvos ir Baltarusijos Respublikos siena (nuo geležinkelio iki Grundulos miško kvartalo Nr. 172), tačiau palyginus su žemėlapiu, matyti, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ medžioklės ploto vieneto riba nubrėžta ne ties 172 kvartalo riba, o ties 173 ir 171 kvartalo riba ir neįtrauktas 171 ir 173 kvartalai. Aprašyme nurodyta, kad nuo Grundulos miško medžioklės ploto vieneto riba sutampa su medžioklės klubo „Suopis“ medžioklės plotų vieneto ribomis, kurios eina keliuku prie tvenkinių. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ teritorijoje šioje vietoje nėra jokio keliuko, kelio, o yra hidrotechniniai įrengimai.

Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127(1) punktą žuvininkystės tvenkinių apsaugos juostoje draudžiama: statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, statinius, skirtus žuvininkystės tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti), statyti autotransporto priemones, išskyrus specialiąsias, kurių reikia žuvininkystės tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti. Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje reglamentuoja, kad akvakultūros tvenkinių apsaugos juostose draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos statinius ir statinius, skirtus akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti) ir statyti motorines transporto priemones, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti. Iš to seka, kad keliuko ar kelio negali būti. Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, kad kelias, tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Aplinkos ministro 2002-09-30 įsakymu Nr. 514 patvirtintų Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijų ir reikalavimų medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti (toliau - Kriterijai) 10 punkte nurodoma, kad medžioklės plotų vienetų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis (upėmis, upeliais, ežerais, griovomis) arba dirbtinėmis (miško kvartalinėmis linijomis, tvenkiniais, melioracijos grioviais ir kanalais, magistraliniais, krašto ar kitais bendro naudojimo keliais, geležinkelių ruožais, įvairiais pylimais, elektros perdavimo linijomis, dujotiekio, naftotiekio ar kitomis trasomis) ribomis, gerai matomomis vietovėje. Aprašyme nurodoma, kad prie septinto tvenkinio riba eina miško kvartalo linija ir keliuku iki krašto kelio Šalčininkai – Eišiškės link Švenčios kaimo. Praktiškai riba eina pamiške, nors Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir Kriterijų 13 punktas draudžia medžioklės plotų vienetų ribas nustatyti pamiške. Komisijai suteikta teisė inicijuoti medžioklės ploto vieneto ribų pakeitimą ir esant realiai grėsmei žalai kilti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė atsiliepimo argumentus.

Byla nutrauktina.

Ginčas byloje kilęs dėl teisės skųsti Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo komisijos sprendimą inicijuoti medžioklės plotų ribų pakeitimą bei šio sprendimo teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-11-07 įsakymu Nr. 5676 (I-457-815/2014, b. l. 14) buvo patvirtinti medžiotojų būrelio „Suopis“ ir AB „Šalčininkų žuvis“ medžioklės plotų vienetų planai, ribų aprašymai ir eksplikacijos. Remiantis Šalčininkų rajono AB „Šalčininkų žuvis“ medžioklės plotų vieneto ribų aprašymu (I-457-815/2014, b. l. 13) AB „Šalčininkų žuvis“ medžioklės plotai užima 669 ha, iš jų 629 ha – medžioklės plotai; minėti plotai yra prie kelio Šalčininkai–Butrimonys ir prie Tribonių, Karolinos bei Švenčiaus kaimų teritorijų ir užima visus Bendrovės nuomojamus tvenkinius; pietinėje pusėje medžiokles plotų vieneto plotus riboja Lietuvos ir Baltarusijos siena (nuo geležinkelio iki Gundulos miško kvartalo Nr. 172), toliau nuo Gundulos miško medžioklės plotų vieneto riba sutampa su medžiotojų klubo „Suopis“ medžioklės plotų vieneto ribomis, kurios eina keliuku prie tvenkinių; prie septinto tvenkinio riba eina miško kvartalo linija ir keliuku iki krašto kelio Šalčininkai–Eišiškės link Švenčios kaimo, nuo Švenčiaus k. medžioklės plotų vieneto riba eina krašto keliu Šalčininkai–Eišiškės į Šalčininkų pusę iki posūkio į Tribonių k., toliau žvyruotu keliu per Karolinos ir Tribonių kaimus iki pervažos per geležinkelį ir geležinkeliu iki Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2003-11-25 išduotame leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete Nr. 7.11-107 AB „Šalčininkų žuvis“ leista jos medžioklės plotų vienete, esančiame Šalčininkų r. savivaldybėje, naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (I-457-815/2014, b. l. 11–12).

VMVT Šalčininkų valstybinėje maisto ir veterinarinėje tarnybos 2013-08-01 posėdyje svarstyta dėl afrikinio kailių maro stebėsenos, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ teritorijoje vyksta šernų migracija, dėl ko kyla rizika afrikinio kiaulių maro plitimui (I-457-815/2014, b. l. 15–16). VMVT Šalčininkų valstybinė maisto ir veterinarinė tarnyba 2013-09-30 rašte Nr. 56S-(56.5.)-209 informavo, kad Baltarusijoje nekontroliuojamai plinta afrikinis kiaulių maras, ryšium su didele galimybe pavojingai gyvūnų užkrečiamai ligai išplisti siūlo kuo skubiau spręsti klausimą, kad UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ teritorijoje būtų sudarytos sąlygos medžioti laukinius šernus (I-457-815/2014, b. l. 18). VĮ Šalčininkų miškų urėdija 2013-10-02 rašte Nr. (9.4.)-3-1064 nurodė, kad būtų tikslinga padidinti UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ medžioklės plotų vienetą tam, kad Visinčios miško kvartaluose Nr. 163, Nr. 461 ir Nr. 462, iš viso 74 ha, būtų galima reguliuoti kanopinių žvėrių populiaciją ir išvengti ženklios žalos miškui (I-457-815/2014, b. l. 19).

VĮ Valstybinio miškotvarkos institutas 2013-09-03 parengė UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ medžioklės plotų vieneto ribų aprašymą (I-457-815/2014, b. l. 20-22), pagal kurį medžioklės plotų vienetas yra Šalčininkų r. savivaldybės teritorijose, medžioklės plotai yra Visinčios girininkijoje; ribos šiaurėje: nuo Šalčios upės, keliu Eišiškės–Šalčininkai, šiaurės rytų kryptimi apie 3,4 km iki keliuko, esančio ties UAB Bendrovės tvenkiniais, šiuo keliuku, palei tvenkinius iki Urėdijos Visinčios girininkijos 158 ir 163 kvartalų kvartalinės linijos, kvartalinėmis linijomis, tarp 158 ir 163; 163 ir 164; 461 ir 164 kvartalų iki kelio Eišiškės–Šalčininkai, šiuo keliu šiaurės rytų kryptimi apie 1.3 km iki kelio Tribonys per Karaliną; rytuose: keliu Tribonys per Karaliną, pietryčių kryptimis apie 3,6 km iki geležinkelio, geležinkeliu pietų kryptimi apie 0,9 km iki administracinės Lietuvos ir Baltarusijos sienos; pietuose: administracine Lietuvos ir Baltarusijos siena, vakarų kryptimis iki Pašalčių gyvenvietės, nuo šios gyvenvietės Šalčios upe palei srovę iki kelio Eišiškės–Šalčininkai. Bendras medžioklės plotų vieneto plotas yra 1 587,50 ha.

UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ 2013-10-04 raštu Nr. 10/04 (b. l. 78-80) kreipėsi į Komisiją ir prašė inicijuoti UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ medžioklės ploto vieneto ribų pakeitimą, kad jis atitiktų Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytą medžioklės ploto vieneto apimtį – 1000 ha; parengti medžioklės ploto vieneto ribų pakeitimo projektą ir jį pateikti savivaldybės administracijos direktoriui. Prašymas buvo grindžiamas afrikinio kiaulių maro plitimo iš Baltarusijos Respublikos prevencija bei reikalingumu imtis priemonių užkirsti kelią didėjančios kanopinių žvėrių populiacijos daromai žalai. Komisija 2013-11-27 sprendimu, įformintu 2013-11-27 posėdžio protokolu Nr. 1, prašymą atmetė ir nusprendė neinicijuoti medžioklės ploto ribų pakeitimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-07-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-457-815/2014 panaikino Komisijos 2013-11-27 sprendimą atsiakyti inicijuoti medžioklės plotų ribų pakeitimą ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2013-10-03 prašymą. Teismo sprendime pažymėta, kad Komisija neišaiškino faktinių aplinkybių, nevertino Šalčininkų miškų urėdijos 2013-10-02 rašto Nr. (9.4.)-3-1064 „Dėl medžioklės ploto vieneto“, o taip pat nurodė, jog Komisijos sudėtis buvo neteisėta.

UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ 2014-07-31 raštu Nr. 2 (b. l. 84-86) pakartotinai kreipėsi į Komisiją pateikdamas papildomus argumentus ir prašydamas juos išnagrinėti kartu su 2013-10-03 prašymu. Kartu pateikė medžioklės ploto vieneto projektą. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2014-10-03 raštu Nr. 3 (b. l. 87-88) dar kartą paprašė išnagrinėti prašymą. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ 2014-10-16 raštu (b. l. 89-90) atkreipė dėmesį į papildomus argumentus dėl 2013-10-04 prašymo išnagrinėjimo. Komisija 2014-10-27 raštu Nr. S-2559 (b. l. 91) UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ paprašė pateikti dokumentus, patvirtinančius bendrovės vadovo arba jo šeimos narių turimą nuosavybės teise žemę Gervičkių sen., Šalčininkų r. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ 2014-10-31 raštu Nr. 07 (b. l. 92) paprašė pateikti Komisijos 2014-10-06 ir 2014-10-21 posėdžių protokolus. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ 2014-11-06 raštu Nr. 7 (b. l. 93-94) pateikė duomenis apie vadovo bei jo šeimos narių, o taip pat ir pačios bendrovės nuosavybės teise valdomą žemę. Komisija 2014-11-11 posėdyje UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ buvo įpareigotas pateikti dokumentus apie nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, juos atvaizduojant žemėlapyje. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2014-12-15 raštu Nr. 9 duomenis pateikė (b. l. 96-97). UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ 2015-01-13 raštu Nr. 10 (b. l. 98-102), pakartotinai Komisijos paprašė išnagrinėti 2013-10-03 prašymą kartu su kitais raštais Komisijai; inicijuoti UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ medžioklės ploto vieneto ribų pakeitimą, kad jis atitiktų Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimą dėl medžioklės ploto vieneto apimties (1000 ha); parengti medžioklės ploto vieneto ribų pakeitimo projektą ir jį teikti savivaldybės administracijos direktoriui.

Komisija 2015-03-20 sprendimu, įformintu protokolu Nr. 5 (b. l. 20-21) nutarė inicijuoti medžioklės plotų ribų pakeitimą.

Visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu reguliuoja Medžioklės įstatymas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalį medžioklės plotai – žemės, miškų ir vandens telkinių plotai, kuriuose Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka gali būti medžiojama. Medžioklės plotai skirstomi į atskirus vienetus, kurie pagal 2 straipsnio 14 dalį suprantami kaip vientisa medžioklės plotų teritorija, kuri sudaryta vadovaujantis medžioklėtvarkos principais Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka ir kurioje planuojamas ir organizuojamas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimas. Medžioklės plotų vienetų sudarymas – tai teritorijos, kurioje fizinis ar juridinis asmuo turėdamas leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete gali planuoti ir organizuoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą bei medžiojamųjų gyvūnų apsaugą, ploto ir ribų nustatymas (Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis).

Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo tvarka nustatyta Medžioklės įstatymo 8 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis apibrėžia medžioklės plotų vienetų sudarymo principines nuostatas ir pažymi, kad medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti tvirtina Aplinkos ministerija. Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijai ir reikalavimai medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti patvirtinti aplinkos ministro 2002-09-30 įsakymu Nr. 514.

Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalis įtvirtina atvejus, kada gali būti sudaromi ir keičiami medžioklės plotų vienetai ir jų ribos. Medžioklės ploto vieneto ribų keitimo procedūra reglamentuota Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3-6 dalyse. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti.

Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 5 dalis nurodo, jog pasiūlymus medžioklės plotų vienetams sudaryti ar jų riboms pakeisti šio straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai teikia: 1) Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos – dėl mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienetų ir profesionalios medžioklės plotų vienetų bei dėl bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų, jeigu yra gautas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas; 2) Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliotos institucijos – dėl medžioklės plotų vienetų žuvininkystės tvenkinių teritorijoje; 3) fiziniai ir juridiniai asmenys – dėl bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų. Pagal to paties straipsnio 6 dalį medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi ir jų ribos keičiamos Komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Tarp šalių šiuo metu yra kilęs ginčas dėl to, realizuojant kieno iniciatyvos teisę buvo priimtas sprendimas dėl medžioklės plotų ribų iniciavimo. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog Komisija sprendimą priėmė ne savo iniciatyva, o dėl trečiojo suinteresuoto asmens raštų gausumo ir vykdydama teismo sprendimą. Ši Komisijos pozicija patvirtinta tuo, kad jau 2015-03-27 raštu Komisija paprašė pateikti Žemės ūkio ministerijos pasiūlymą pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 2 punktą.

Įvertinus byloje surinktus duomenis matyti, kad pirminis 2013-10-04 UAB „Šalčininkų žuvininkystės“ ūkis“ prašymas buvo pateiktas remiantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, t. y. prašant medžioklės plotų ribų pakeitimo Komisijos iniciatyva. Iš Komisijos 2015-03-20 posėdžio protokolo matyti, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į antstolio patvarkymą dėl teismo sprendimo vykdymo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-10-10 sprendimu Komisija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ 2013-10-03 prašymą. Tokia teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė neįpareigoja Komisijos priimti sprendimą inicijuoti medžioklės plotų ribų pakeitimą, o tik įpareigoja išnagrinėti UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ pateiktą prašymą ir priimti teigiamą ar neigiamą atsakymą dėl iniciatyvos iškėlimo, remiantis Komisijos nagrinėjimo metu surinktais faktais bei pateikti tirtų aplinkybių vertinimą. Iš Komisijos 2015-03-20 posėdžio protokolo, o taip pat ir ankstesnių Komisijos posėdžių protokolų matyti, kad ir faktiškai niekas Komisijos neįtakojo ir nevertė priimti išimtinai teigiamo sprendimo. Tuo remiantis konstatuotina, kad ginčijamas Komisijos 2015-03-20 sprendimas, kuriuo nuspręsta inicijuoti medžioklės plotų ribų pakeitimą, yra priimtas laisva valia Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalies pagrindu. Dabartinis atsakovo atstovo aiškinimas, jog sprendimas priimtas ne Komisijos iniciatyva, bei to rašytinė išraiška – prašymas pateikti Žemės ūkio ministerijos siūlymą, galėtų būti svarstomas tik kaip administravimo subjekto valios išraiškos problema, tačiau administracinė teisė, skirtingai nei civilinė teisė, teisinės reikšmės asmens valios išraiškai neteikia.

Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo etapai:

1) pasiūlymo medžioklės plotų vienetui sudaryti ar jo riboms pakeisti pateikimas;

2) teisinės informacijos surinkimas ir grafinių bei ekologinių duomenų apie siūlomą sudaryti arba pakeisti medžioklės plotų vienetą parengimas;

3) informacijos apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą paskelbimas šalies bei vietinėje spaudoje;

4) medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto tvirtinimas.

Iš to išplaukia, kad Komisijai 2015-03-20 sprendimu pateikus pasiūlymą dėl medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimo buvo atlikta Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta procedūra. Pateikus iniciatyvą toliau vykdytini kiti Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodyti etapai – renkama informacija, grafiniai duomenys, paskelbiama spaudoje, o galiausiai projektas patvirtinamas. Komisijos 2015-03-20 sprendimas rodo, jog yra pasibaigęs tik pirmasis etapas.

Byloje spręstinas klausimas, ar sprendimas, priimtas remiantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punktu, gali būti laikomas skųstinu sprendimu Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje nurodoma, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymo saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis analogiškai nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo.

Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Tai, kad yra nuspręsta inicijuoti procedūrą, pareiškėjo teisių ir pareigų turinio nekeičia. Nežinoma, koks bus parengtas projektas, ar jis tenkins pareiškėjo interesus, ar jis teiks pastabas, ar projektas bus patvirtintas. Tik tokiu atveju, jei medžioklės plotų vieneto patvirtintu projektu būtų nuspręsta pakeisti pareiškėjo valdomų plotų ribas, ir tai netenkintų pareiškėjo interesų, jis įgytų teisę kreiptis į teismą. Svarbu ir tai, kad bet kokio veiksmo skundimas teismui, dėl ilgo bylinėjimosi laiko neleistų praktiškai įgyvendinti svarbių teisės aktų nuostatų ir paralyžiuotų medžioklės plotų vienetų procedūros vykdymą. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje atliekamos procedūros nėra baigiamos kokiu nors atskiru administraciniu sprendimu. Pati teisės normos konstrukcija rodo, jog atskirų etapų apskundimo įstatymų leidėjas nenumatė.

Klausimas dėl pačios Komisijos nesutikimu su savo 2015-03-20 sprendimu, spręstinas ne šioje byloje, o, vadovaujantis Komisijos nuostatais, tolesnėje medžioklės ploto vieneto ribų pakeitimo procedūros eigoje.

Kadangi, teismas nustatė, jog šioje byloje apskųstas Komisijos 2015-03-20 sprendimas nėra teismui skųstinas administracinis aktas, byla nutraukiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsniu, 149 straipsniu,

nutarė:

Bylą nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Irena PaulauskienėJūra Marija StrumskienėDonatas Vansevičius