Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos atstovei pirmininkei V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. Š. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijai, dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, kompensacijos ir išeitinės išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas J. L. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti jo atleidimo iš Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos pirmininko pareigų pagrindą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 3 punktą arba 124 straipsnio 1 dalį neteisėtu, pakeisti atleidimo pagrindą į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, priteisti dviejų mėnesių atlyginimo kompensaciją, trijų mėnesių atlyginimo dydžio išmoką. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 19 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas, kuriuo nuspręsta neperrinkti jo bendrijos pirmininku ir kurio pagrindu jis buvo atleistas iš pirmininko pareigų, yra neteisėtas, nes susirinkimą iniciavo tam teisės neturintis subjektas. Ieškovo nuomone, kadangi jis savo iniciatyva darbo sutarties nutraukti nepageidavo, šalių susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo, todėl atsakovė, savo iniciatyva nutraukdama darbo sutartį, turėjo jam nurodyti darbo sutarties nutraukimo motyvus ir įspėti jį prieš du mėnesius iki atleidimo, o to atsakovė nepadarė. Atsakovė Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. baigėsi ieškovo, kaip bendrijos pirmininko, kadencija, tačiau jis toliau ėjo šias pareigas, kol 2016 m. gruodžio 19 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo išrinktas naujas bendrijos pirmininkas. Atsakovė, nesutikdama su tuo, kad įvykęs bendrijos narių visuotinis susirinkimas neteisėtas, nurodė, kad jį sušaukė 1/4 gyventojų rašytinių prašymu, kaip tai numato bendrijos įstatai.Ieškovas J. L. Š. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas paaiškino, kad 2012 m. buvo išrinktas bendrijos pirmininku trejiems metams, pasibaigus kadencijai, šaukė du visuotinius narių susirinkimus (eilinį ir pakartotinį), tačiau jie neįvyko. Ieškovas nurodė, kad toliau tęsė darbą ir terminuota darbo sutartis tapo neterminuota. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. du kartus teikė pasiūlymus nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu, tačiau atsakymo negavo. Ieškovo nuomone, 2016 m. gruodžio 19 d. įvykęs bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kuriame išrinktas naujas pirmininkas, buvo neteisėtas, nes jį sušaukė neįgaliotas subjektas. Ieškovas taip pat nurodė, kad susirinkimo protokole nėra nurodyta, kad su juo nutraukiama darbo sutartis, be to, atsižvelgiant į tai, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo ir darbdavio susitarimu, darbuotojo iniciatyva arba darbdavio iniciatyva, o ieškovo iniciatyvos nutraukti darbo sutartį nebuvo, į pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu atsakovė nesureagavo, todėl darbo sutartis laikytina nutraukta darbdavio iniciatyva. Ieškovo nuomone, net laikant, kad susirinkimas įvyko teisėtai, darbo sutartį nutraukus darbdavio iniciatyva, turėjo būti pranešta prieš du mėnesius, o tai nebuvo padaryta. Ieškovo nuomone, atsakovė nurodė neteisingus darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Atsakovės Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos atstovė pirmininkė V. B. teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atstovė nurodė, kad 1/4 bendrijos narių inicijavo bendrijos narių visuotinį susirinkimą dėl pirmininko perrinkimo ir todėl 2016 m. gruodžio 19 d. bendrijos narių visuotinis susirinkimas buvo sušauktas teisėtai, be to, susirinkime buvo narių kvorumas. Atstovė nurodė, kad darbo sutarties nutraukimo pagrindus pakeitė, kai į juos kreipėsi ieškovas, ir po konsultacijos su valstybine darbo inspekcija. Atsakovės atstovė nurodė, kad nutraukus darbo sutartį su ieškovu visiškai atsiskaityta, ieškovui buvo išmokėtas darbo užmokestis už 2017 m. sausio mėn. ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, o išmokant šias išmokas į ieškovo sąskaitą taip pat buvo pervestos lėšos už ieškovo nupirktas prekes, todėl sumos pažymoje ir sąskaitos išraše nežymiai skiriasi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl juridinio asmens vadovo darbo sutarties pabaigos

Ieškovas J. L. Š. 2012 m. rugpjūčio 29 d. Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo išrinktas Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos pirmininku, be to, valdybos nariais išrinkti V. B., G. S. ir M. A.. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d.) 14 straipsnio 2 dalį bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį bendrijos narių visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui, bendrijos pirmininko kadencijų skaičius neribojamas, o bendrijos pirmininkas pradeda eiti pareigas nuo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal to paties straipsnio 3 dalį darbo sutartį su bendrijos pirmininku, šios sutarties pakeitimus (darbo sutarties nutraukimą) pasirašo visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) įgaliotas asmuo. 2012 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė su atsakovu sudarė terminuotą darbo sutartį 3 metų laikotarpiui, numatydami, kad ieškovas pradeda dirbti 2012 m. rugsėjo 3 d.2016 m. gruodžio 19 d. Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo svarstomas bendrijos pirmininko perrinkimo, pasibaigus pirmininko kadencijai, klausimas ir nauja bendrijos pirmininke vienbalsiai išrinkta V. B., už ieškovo kandidatūrą nariams nebalsavus. Susirinkimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, buvo nustatyta, kad bendrijos pirmininką iš pareigų atšaukia bendrijos narių visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas renka ir atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius). Ginčo dėl bendrijos narių visuotinio susirinkimo teisės atšaukti pirmininką nėra, tačiau byloje kilęs ginčas, kokiu pagrindu su pirmininku, bendrijos narių visuotinio susirinkimo atšauktu iš pareigų, pasibaigia darbo sutartis.Pažymėtina, kad bendrijos pirmininkas yra juridinio asmens – bendrijos – valdymo organas, per kurį bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina. Ši nuostata įtvirtinta Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos įstatų, Juridinių asmenų registre įregistruotų 2013 m. lapkričio 21 d., 42.1 papunktyje. Bendrijos vadovo teisinė padėtis yra specifinė dėl to, kad darbo sutartis atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos. Bendrijos, kaip juridinio asmens, ir jos vadovo teisiniai santykiai analogiški akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės ir jos vadovo teisiniams santykiams. Todėl nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl bendrovės (akcinės ar uždarosios akcinės) vadovo, visuotiniam akcininkų susirinkimui atšaukus jį iš pareigų, darbo sutarties pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo teisiniai santykiai, kurių pagrindinis tikslas – veikti bendrovės naudai yra specifiniai, o tų santykių ypatumai lemia kitokius bendrovės vadovo darbo sutarties pasibaigimo pagrindus nei numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Visuotiniam akcininkų susirinkimui įgyvendinus bendrovės vadovo atšaukimo teisę su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis pasibaigia, nes pasibaigia visuotinio akcininkų susirinkimo pavedimas. Atsižvelgiant į bendrovės vadovo teisinės padėties prigimtį ir specifiką, nuo visuotinio akcininkų sprendimo atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų darbdavys neturi nutraukinėti darbo sutarties, bet privalo įforminti jos pabaigą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir specialiojo įstatymo konkretų pagrindą. Bendrovės valdybos teisės atšaukti vadovą absoliutaus pobūdžio nekeičia Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 37 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis ir, kad ginčai tarp bendrovės ir jos vadovo priskiriami darbo ginčų kategorijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2006; 2013 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2013).Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnis, į kurį ieškovas prašo pakeisti jo atleidimo pagrindą, reglamentuoja pagrindus ir tvarką, kai darbo sutartis nutraukiama dėl svarbių priežasčių darbdavio iniciatyva ir nesant darbuotojo kaltės. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta galimybė įstatymuose nustatyti kitokius nei Lietuvos Respublikos darbo kodekso nurodytus darbo sutarties pasibaigimo pagrindus. Todėl, kaip ir bendrovės vadovo atveju, jeigu bendrijos vadovas yra atšaukiamas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, yra taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas – darbo sutarties pabaiga kitų įstatymų numatytais pagrindais, bet netaikomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnis, nes jis numato darbo sutarties nutraukimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytu pagrindu ir kitokiomis aplinkybėmis nei nagrinėjamu atveju taikytinos ieškovui, kaip bendrijos vadovui. Todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad, nutraukiant su juo darbo sutartį, turėjo būti taikomi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai ir teisiniai padariniai. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad atsakovė darbo sutarties pabaigos pagrindu nurodė ne Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalį, kurioje išvardinti visi galimi darbo sutarties pasibaigimo pagrindai, bet konkretų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą.Nustačius, kad atsakovė tinkamai parinko darbo sutarties su ieškovu pabaigos pagrindą, būtina nustatyti, ar bendrijos narių visuotinis susirinkimas pirmininko atšaukimą iš pareigų atliko pagal 2016 m. gruodžio 19 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo ir Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos įstatų nuostatas.2016 m. gruodžio 19 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Ši nuostata atkartota ir Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos įstatų, Juridinių asmenų registre įregistruotų 2013 m. lapkričio 21 d., 31 punkte. Šia iniciatyvos teise pasinaudojo 12 daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos narių, tą patvirtina 2016 m. lapkričio 25 d. jų pasirašytas prašymas valdybos nariams. Pagal VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pateiktus duomenis daugiabučiame gyvenamajame name (unikalus Nr. 2997-9001-6013), esančiame Dainų g. 4, Šiauliai, yra 45 gyvenamosios patalpos (butai), o pagal atsakovės pateiktus duomenis bendriją sudaro 35 nariai. Teismo skaičiavimu, ketvirtadalį bendrijos narių sudaro 9 nariai. Todėl, priešingai nei teigia ieškovas, 12 bendrijos narių buvo subjektas, kuris galėjo pagal galiojantį teisinį reglamentavimą reikalauti sušaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą, o valdybos nariai, kurių kadencija buvo pasibaigusi, privalėjo susirinkimą sušaukti, ką nagrinėjamu atveju teisėtai padarė. Teismo nuomone, formalūs pažeidimai, kad reikalavimas sušaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą nebuvo perduotas bendrijos pirmininkui ir kad jį sušaukė dvi valdybos narės V. B. ir G. S. iš trijų (ketvirtas narys M. A. neturėjo įgaliojimų, nes buvo pasibaigusi jo nuosavybės teisė į butą, o Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos įstatų 44 punktas numato, kad valdybos nariu gali būti tik butą daugiabučiame gyvenamajame name turintis fizinis asmuo) nesudaro pagrindo teigti, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Atsakovė pateikė 2016 m. gruodžio 1 d. skelbimo apie 2016 m. gruodžio 19 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimą nuorašą bei sąrašą bendrijos narių, kurie apie susirinkimą supažindinti raštu pasirašytinai ir aktą, pagal kurį likę bendrijos nariai supažindinti pranešimais paštu. Pagal susirinkimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalį visuotinis susirinkimas buvo laikomas teisėtu ir galinčiu priimti sprendimus, kai jame dalyvavo daugiau kaip pusė bendrijos narių. Iš 2016 m. gruodžio 19 d. bendrijos narių visuotiniame susirinkime dalyvavusių narių sąrašo nustatyta, kad jame dalyvavo 30 narių, o tai pagal bendrą narių skaičių yra daugiau kaip pusė. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalį visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo buvo laikomi teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (trys penktadaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais). Nagrinėjamu atveju už naujo pirmininko išrinkimą ir ieškovo neperrinkimą balsavo 30 bendrijos narių. Išdėstyti argumentai leidžia padaryti išvadą, kad bendrijos narių visuotinis susirinkimas turėjo teisę atšaukti ieškovą iš bendrijos vadovo pareigų ir tuo pagrindu nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį bei toks susirinkimo sprendimas yra teisėtas pagal galiojusį teisinį reglamentavimą. Formalūs sprendimo trūkumai, kad pažodžiui nenurodyta, kad iš pareigų atšaukiamas buvęs bendrijos primininkas, nesudaro pagrindo pritarti ieškovui, kad buvo pažeista jo atšaukimo iš pareigų procedūra. Iš 2016 m. gruodžio 19 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolo yra visiškai aiški susirinkimo valia atšaukti ieškovą iš pareigų, nes jo kandidatūra, kaip esamo pirmininko buvo siūloma, tačiau jai nepritarė nė vienas bendrijos narys, visi balsavo prie šią kandidatūrą.Ta aplinkybė, kad iš pradžių ieškovo atleidimui iš darbo įforminti parinktas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kurio nereikėjo taikyti (to neginčija ir atsakovė), nesudaro pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, nes bendrijos narių teisė atšaukti bendrijos vadovą yra absoliuti, jos negali paneigti netinkamas valios įforminimas, jeigu bendrijos narių valia atšaukti bendrijos vadovą iš pareigų išreikšta aiškiai. Kaip minėta, iš bendrijos 2016 m. gruodžio 19 d. susirinkimo protokolo turinio matyti, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas pasinaudojo šia absoliučia teise, todėl darbo sutartis su ieškovu pasibaigė. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre pagal ieškovės pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą klaidingai padarytas įrašas apie darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 3 punktą buvo ištaisytas be ginčo ieškovui pareikalavus. Kadangi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnyje numatyta galimybė įstatymuose nustatyti kitokius nei Lietuvos Respublikos darbo kodekso nurodytus darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, tai nepagrįstas ieškovo argumentas, kad, nutraukiant darbo sutartį su juo, turi būti įrodinėjami būtent Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad su ieškovu sudarytos darbo sutarties nutraukimas buvo teisėtas, pakeisti atleidimo pagrindą į ieškovo reikalaujamą nėra teisinio pagrindo. Netenkinus ieškovo reikalavimų pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės kompensacijos priteisimo.

Dėl teismo, nagrinėjančio darbo bylą, aktyvaus vaidmens

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, nes jos kyla iš materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos. Teismas darbo bylose privalo būti aktyvus siekdamas apsaugoti tiek privatų darbuotojo, tiek viešąjį interesą. Darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (savo iniciatyva) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 417 straipsnį byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Iš Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos 2017 m. sausio 31 d. darbo užmokesčio žiniaraščio Nr. 17/01 bei ieškovo ir atsakovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį atsiskaitant su ieškovu jam buvo išmokėta darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka nebuvo išmokėta. Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas išeiti už ieškinio ribų ir konstatuoti, kad turi būti taikoma Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Teismo vertinimu, reikalavimas dėl dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos priteisimo, nors ieškovo nėra pareikštas, tačiau yra tiesiogiai susijęs su ieškovo pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Todėl, teismui pasinaudojus teise viršyti pareikštus reikalavimus, ieškovui iš atsakovės priteistina jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.Pastebėtina, kad vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį pagal pareikštus reikalavimus, tačiau teismui pasinaudojus teise viršyti pareikštus reikalavimus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl už patenkintą reikalavimą priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kuris ieškovo nebuvo pareikštas, iš atsakovės valstybei priteistinas 20,00 Eur žyminis mokestis.Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos valstybei iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 269–270, 417 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškinį pagal pareikštus reikalavimus.

Viršyti pareikštus ieškinio reikalavimus ir priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos, kodas 145581155, ieškovui J. L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo Dainų g. 4 savininkų bendrijos, kodas 145581155, į valstybės biudžetą 20,00 Eur (dvidešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.