Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės, Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. L. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. Š. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, kompensacijos ir išeitinės išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas J. L. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininko pareigų pagrindą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 1 dalies 3 punktą arba 124 straipsnio 1 dalį neteisėtu, pakeisti atleidimo pagrindą į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, priteisti dviejų mėnesių atlyginimo kompensaciją, trijų mėnesių atlyginimo dydžio išmoką (1–2 b. l.).

Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo išrinktas šios bendrijos pirmininku, 2012 m. rugsėjo 3 d. pradėjo dirbti šiose pareigose. Supratęs, kad tolimesnis darbas bendrijoje yra neįmanomas, 2016-11-17 valdybos narei V. B. įteikė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau atsakymo negavo. 2016-09-22 valdybos narė V. B., neturėdama įgaliojimo, sušaukė visuotinį narių susirinkimą. 2017-01-19 iš V. B. ieškovas gavo 2016-12-19 visuotinio susirinkimo protokolą, kuriame nurodyta, jog su ieškovu nutraukiama darbo sutartis, tačiau nenurodyti darbo sutarties nutraukimo motyvai, be to, ieškovas atleistas iš pareigų neįspėjus jo prieš du mėnesius. 2016-12-19 susirinkimas sušauktas neteisėtai, nes pagal LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą ir įstatus susirinkimą gali sušaukti pirmininkas, valdyba, revizorius arba ketvirtadalis bendrijos narių. Šių reikalavimų nebuvo laikytasi. Bendrijos VSDFV Šiaulių skyriui pateiktame pranešime apie darbo sutarties nutraukimą nurodytas LR DK 136 str. 1 d. 3 p., po keleto dienų pateiktas patikslinimas, nurodant atleidimo pagrindą – 124 str. 1 d. Nurodyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai neatitinka faktinės situacijos, nes darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva pagal LR DK 129 straipsnio 1 dalį.

Atsakovė (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepime į ieškinį nesutiko su pareikštu ieškiniu ir nurodė, kad 2016-12-19 įvyko bendrijos susirinkimas, kuriame buvo išrinktas naujas bendrijos pirmininkas ir valdyba. Šio susirinkimo metu buvo svarstoma ir J. L. Š. kandidatūra, bet susirinkimas jai nepritarė. Apie būtinumą sušaukti bendrijos susirinkimą dėl bendrijos pirmininko perrinkimo pasibaigus kadencijai, 2016-11-25 prašymu bendrijos nariai kreipėsi į valdybos narius. Bendrijos valdyba 2016-11-30 protokolu patvirtino susirinkimo datą ir darbotvarkę, 2016-12-02 34 bendrijos nariai pasirašytinai buvo informuoti apie planuojamą susirinkimą. Kiti bendrijos nariai pranešimą apie susirinkimą gavo į pašto dėžutes. Ieškovas apie 2016-12-19 susirinkimą ir darbotvarkę buvo informuotas telefonu, tačiau jame nedalyvavo. Kadangi su ieškovu buvo sudaryta terminuota 3 metų darbo sutartis, šiam terminui pasibaigus J. L. Š. nebuvo perrinktas bendrijos pirmininku, todėl LR DK 126 str. 1 d. pagrindu bendrija turėjo teisę dar 2015-09-03 nutraukti darbo sutartį (17–19 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. birželio 26 d. sprendimu pagal ieškovo pareikštus reikalavimus ieškinį atmetė, viršydamas pareikštus ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas iš atsakovės (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos priteisė ieškovui J. L. Š. dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, iš atsakovės (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos į valstybės biudžetą – 20,00 Eur žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas su atsakove sudarė terminuotą darbo sutartį 3 metų laikotarpiui, numatydami, kad ieškovas pradeda dirbti 2012 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2016 m. gruodžio 19 d. narių visuotiniame susirinkime buvo svarstomas bendrijos pirmininko perrinkimo, pasibaigus pirmininko kadencijai, klausimas ir nauja bendrijos pirmininke vienbalsiai išrinkta V. B., už ieškovo kandidatūrą nariams nebalsavus.Teismas konstatavo, kad bendrijos pirmininkas yra juridinio asmens – bendrijos – valdymo organas, per kurį bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina. Ši nuostata įtvirtinta savininkų bendrijos įstatų, Juridinių asmenų registre įregistruotų 2013 m. lapkričio 21 d., 42.1 papunktyje. Bendrijos vadovo teisinė padėtis yra specifinė dėl to, kad darbo sutartis atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos. Bendrijos, kaip juridinio asmens, ir jos vadovo teisiniai santykiai analogiški akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės ir jos vadovo teisiniams santykiams.

Teismo vertinimu, bendrijos narių visuotinis susirinkimas turėjo teisę atšaukti ieškovą iš bendrijos vadovo pareigų ir tuo pagrindu nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį bei toks susirinkimo sprendimas yra teisėtas pagal galiojusį teisinį reglamentavimą. Formalūs sprendimo trūkumai, kad pažodžiui nenurodyta, jog iš pareigų atšaukiamas buvęs bendrijos primininkas, nesudaro pagrindo pritarti ieškovui, kad buvo pažeista jo atšaukimo iš pareigų procedūra.

Teismas nurodė, kad nutraukus darbo sutartį ieškovui buvo išmokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau nebuvo išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas išeiti už ieškinio ribų ir ieškovui iš atsakovės priteisti jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas J. L. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti neteisėtu J. L. Š. atleidimo pagrindą pagal LR DK 124 str. 1 d. 1 p. ir jį pakeisti į LR DK 129 str. 1 d., priteisti iš atsakovo trijų mėnesių atlyginimo dydžio išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nutraukiant neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju, jis turi būti įspėtas prieš du mėnesius pasirašytinai (DK 130 str.). Darbuotojui, su kuriuo nutraukta neterminuota darbo sutartis ne dėl darbuotojo kaltės turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kuri šiuo atveju sudaro 3 mėnesių vidutinį darbo užmokestį, kadangi bendrijoje J. L. Š. dirbo daugiau nei trisdešimt šešis mėnesius.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė savininkų bendrija nurodė, kad su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinka. Visuotiniam bendrijos narių susirinkimui įgyvendinus bendrijos vadovo atšaukimo teisę, kuri yra absoliuti, su buvusiu bendrijos vadovu J. L. Š. darbo sutartis pasibaigė, nes pasibaigė visuotinio bendrijos narių susirinkimo pavedimas. Nuo visuotinio bendrijos narių sprendimo atšaukti bendrijos vadovą iš pareigų bendrija neturi nutraukinėti darbo sutarties, bet privalo įforminti jos pabaigą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai darbo sutartis baigiasi kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Baigiantis 3 metų terminui ir net jam pasibaigus, J. L. Š. elgėsi labai pasyviai ir nerodė jokios iniciatyvos, siekdamas būti perrinktu bendrijos pirmininku naujam 3 metų terminui. Į 2015-08-10 ir pakartotinio 2015-08-27 bendrijos visuotinio bendrijos narių susirinkimo darbotvarkę klausimas dėl pirmininko išrinkimo net nebuvo įtrauktas į darbotvarkę. 2016-09-05 buvo atlikta bendrijos gyventojų apklausa raštu dėl bendrijos pirmininko J. L. Š. atstatydinimo ir jau tada buvo priimtas teigiamas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas J. L. Š. 2012 m. rugpjūčio 29 d. savininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo išrinktas savininkų bendrijos pirmininku. 2012-08-03 su ieškovu sudaryta terminuota darbo sutartis 3 metų laikotarpiui, ieškovas pradėjo dirbti 2012-09-03, bendrijos pirmininko kadencija baigėsi 2015-09-03. 2016 m. gruodžio 19 d. savininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo svarstomas bendrijos pirmininko perrinkimo, pasibaigus pirmininko kadencijai, klausimas ir nauja bendrijos pirmininke vienbalsiai išrinkta V. B..

Byloje kilo ginčas, kokiu pagrindu su bendrijos pirmininku, bendrijos narių visuotinio susirinkimo atšauktu iš pareigų, pasibaigia darbo sutartis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jeigu bendrijos vadovas yra atšaukiamas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, yra taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas – darbo sutarties pabaiga kitų įstatymų numatytais pagrindais. Nesutikdamas su teismo sprendimu apeliantas nurodo, kad bendrijos pirmininką būtų galima atšaukti DK 124 str. 1 d. 1 p. pagrindu, jeigu nebūtų pasibaigusi terminuota darbo sutartis, tačiau pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai ir toliau atliekant darbo funkcijas, darbo sutartis tampa neterminuota (LR DK 126 str. 2 d.) ir šiuo atveju bendrijos pirmininkas gali būti atleidžiamas tik Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 str. 1 d. pagrindu.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčo santykiams dėl darbo sutarties pabaigos nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos DK normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą.

DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis gali pasibaigti ne tik DK, bet ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Aiškindamas šią normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad DK nėra išsamiai nustatytų darbo sutarties nutraukimo pagrindų, darbo sutartis gali būti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais, o darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas arba jų sudėtis, kuriems esant leidžiama nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“, bylos Nr. 3K-7-161/2009). Tiems pagrindams, kada darbo sutartis gali būti nutraukta ne tik DK, bet ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais, priskirtini ir atvejai, kai teisės aktų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka pasibaigia juridinio asmens ir fizinio asmens, kaip valdymo organo nario, santykiai. Tokią išvadą lemia juridinio asmens ir valdymo organų narių santykių prigimtis. Juridinį asmenį ir jo valdymo organų narius sieja pasitikėjimo santykiai. Valdymo organo nariai turi pareigą elgtis sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir jo organų narių atžvilgiu, būti jiems lojalūs ir laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, laikytis turto atskyrimo pareigų (CK 2.87 straipsnis). Tokia šių santykių prigimtis lemia valdymo organų narių skyrimo bei atšaukimo tvarką, kuria kompetentingas organas gali operatyviai naudotis juridinio asmens interesais. Valdymo organų nariai juridinio asmens dalyvių skiriami ir atšaukiami tiesiogiai arba netiesiogiai – per kitus valdymo organus. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu saistantys santykiai, įforminti darbo sutartimi. Tokiais atvejais darbo sutarties nutraukimo įforminimas yra formalus veiksmas, kurio neatlikimas gali turėti kitą reikšmę, tačiau neturi įtakos kompetentingo juridinio asmens organo sprendimo pagrindu nutrūkusiems darbuotojo ir juridinio asmens santykiams. Toks valdymo organo nario atšaukimas yra ir pagrindas darbo santykiams pasibaigti DK 124 straipsnio 1 punkto prasme, jeigu teisės aktai nenustato kitokios juridinio asmens valdymo organo nario darbo santykių pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, bylos Nr. 3K-3-185/2012).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad ieškovo, išrinkto bendrijos valdybos pirmininku ir dirbančio pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifinė ir kad bendrijos valdybos pirmininką renkančio ir atšaukiančio organo (nagrinėjamu atveju - bendrijos narių susirinkimo) teisė atšaukti jo išrinktą bendrijos valdybos pirmininką yra absoliuti. Šio kolegialaus bendrijos valdymo organo pirmininko reikšmė ir svarba lemia absoliučią ir jokių sąlygų neapribotą jį išrinkusio kito bendrijos organo – bendrijos narių susirinkimo, teisę atšaukti bendrijos valdybos pirmininką iš pareigų. Bendrijos ir jos valdybos pirmininko darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrijos valdybos pirmininko teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ieškovo atleidimą iš pareigų ne tik darbo teisės, bet ir civilinės teisės aspektu. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčui dėl darbo sutarties nutraukimo taikė DK normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą. DK 124 str. 1 d. 1 p. numato, kad darbo sutartis baigiasi ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. DK normos taikomos dėl darbo sutarties pabaigos teisinio santykio pasekmių, nes šio santykio nereglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Darbo sutartis su ieškovu baigėsi DK 124 str. 1 d. 1 p. ir DGNKPPSBĮ 14 str. 2 d. nustatytais pagrindais, t.y. bendrijos narių susirinkimui neišrinkus ieškovo bendrijos valdybos nariu, kuomet ieškovui neliko teisinio pagrindo eiti bendrijos valdybos pirmininko pareigų, tokiu atveju nurodomas ir kitas įstatymas, kuris reglamentuoja atitinkamos srities darbuotojų darbo sutarties pabaigą, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama, nurodant, kad J. L. Š. iš savininkų bendrijos pirmininko pareigų atleistas pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis DK 109 straipsnio 3 dalimi terminuotos darbo sutartys gali būti sudaromos išrinkimo laikui su renkamais darbuotojais bei renkamų organų įgaliojimų laikui (kadencijai) su skiriamais darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria į darbą renkamieji organai, išskyrus savivaldybių tarybas. Įstatymo leidėjo nurodytas pagrindas terminuotoms darbo sutartims sudaryti siejamas su rinkimais arba paskyrimu į atitinkamas pareigas, kurioms eiti yra suteikti laikini įgaliojimai. Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kai pasibaigus įgaliojimams baigėsi terminuota darbo sutartis ir nebuvo kam eiti bendrijos pirmininko pareigų, nes nebuvo išrinktas naujai kadencijai kitas asmuo. Tokiu atveju, pirmiau skirtas darbuotojas turi vykdyti savo darbo funkcijas, tačiau negalima teigti, kad faktiškai trunkant darbo santykiams darbo sutartis pratęsta neapibrėžtam terminui (Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. III dalis. Vilnius, 2004, p. 85).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo rezoliucinę dalį papildyti taip: nustatyti, kad J. L. Š. iš (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininko pareigų atleistas pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį.