Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-05-15 · Byla Nr. ATP-475-211/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-15
Bylos Nr.
ATP-475-211/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00256-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laureta Ulbienė
Pažeidėjas
R. A.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasAdm. byla Nr. ATP-475-211/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00256-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties, kuria jo skundas dėl Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2014-12-12 nutarimo panaikinimo buvo patenkintas iš dalies, nustatė :

Aprašomoji dalis

R. A. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2014-12-12 nutarimu už KET 9, 16, 119 p.p. pažeidimus buvo nubaustas pagal LR ATPK 123 str. 1 d. 37 eurų (130 Lt) bauda, pagal LR ATPK 124¹ str. 7 d. 8 eurų (30 Lt) bauda, pagal LR ATPK 124² str. 2 d. 463 eurų (1600 Lt) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 14 mėnesių, vadovaujantis LR ATPK 33 str. galutinė nuobauda paskirta 463 eurų bauda ir atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 14 mėnesių už tai, kad jis 2014-12-09 apie 12.05 val. vairuodamas automobilį „Mercedes Benz SLK 230“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš degalinės, Subačiaus g. 64, Vilniuje teritorijos, akseleratoriaus pagalba smarkiai didino automobilio variklio apsukas, prasisukus ratams automobilis slydo į vieną šoną, vėliau į kitą, galiausiai automobilis apsisuko, tuo savo chuliganiškais veiksmais kėlė grėsmę kitų vairuotojų ir pėsčiųjų gyvybei ir saugumui, automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neturėdamas 2 metų vairavimo stažo nustatyta tvarka nepažymėjo vairuojamo automobilio.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs nubaustojo R. A. skundą, 2015-03-10 nutartimi Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2014-12-12 nutarimą pakeitė ir administracinę bylą pagal LR ATPK 123 str. 1 d. R. A. nutraukė, likusioje dalyje nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-30 nutartį ir bylą jo atžvilgiu dėl pažeidimo, padaryto 124-2 str. 2 d. nutraukti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teismo išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pasak apelianto, nėra neginčijamai įrodyta, kad R. A. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² str. 2 d., įvykio ir sudėties.

Apeliantas nurodo, kad vertinant jo parodymus, jis davė juos nuoseklius ir kartotinai paaiškino, kad įprastai važinėja su kitu automobiliu, o šį pasiskolino iš brolio. 2014-12-09 buvo slidi kelio danga, oro sąlygos buvo blogos, išvažiuojant iš degalinės automobilį ties posūkiu sumėtė ir apeliantas, siekdamas išlyginti, pasuko vairą, po ko automobilis metėsi į kitą pusę, po ko jis vėl pasuko vairą ir automobilis galiausiai apsisuko. Šie veiksmai nebuvo chuliganiški, kadangi apeliantas elgėsi pagal situaciją, susiklosčiusią kelyje. Pažymi, kad išvažiuodamas iš degalinės tyčia greičio nedidino, toks įspūdis galėjo susidaryti policijos pareigūnams, kadangi dėl slidžios kelio dangos tiesiog praslydo automobilio ratai, o ratams slystant girdisi stiprus garsas. Apeliantas teigia spaudęs akseleratoriaus pedalą tikslu išlyginti automobilį. Nurodo, kad liudytojas K. G. patvirtino apelianto duotus parodymus, nuosekliai paaiškinęs teismui, kad apeliantas nevairavo tyčia chuliganiškai, t.y. negazavo, kad užneštų automobilio galą. Apelianto teigimu, byloje apklaustų policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi, tarpusavyje nesutampa, esmines įvykio aplinkybes pareigūnai aiškina skirtingai. Apeliantui kyla abejonių, ar iš tiesų policijos pareigūnai gerai matė įvykio vietą, kadangi pareigūnai nenurodė, iš kur stebėjo įvykį, kas, pasak apelianto, turi esminės reikšmės vertinant, ar jie galėjo matyti ir kokia apimtimi matė įvykį, ar galėjo girdėti automobilio ratų slydimo garsą. Pažymi, kad policijos pareigūnų automobilis privažiavo prie automobilio „Mercedes Benz“ jau po to, kai jis buvo sustojęs, be to, abu policijos pareigūnai į teismo užduotą klausimą, ką reikia daryti, kuomet slysta automobilis, kuris varomas priekiu, siekiant jį išlyginti, atsakė – spausti akseleratoriaus pedalą, atitinkamai, jei automobilio varomi yra galiniai ratai – atleisti akseleratoriaus pedalą. Todėl, apelianto nuomone, vien automobilio pasisukimų ir ratų slydimo garso nepakanka konstatuoti chuliganiško vairavimo pažeidimą.

Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad pareigūnai teisme nenurodė, kokius konkrečiai pažeidimus, keliančius grėsmę, apeliantas neva chuliganiško vairavimo metu padarė. Teigia, kad iš jam suformuluoto kaltinimo neaišku, kokius jos KET pažeidimus padarė, jog būtų pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124² str. 2 d. Apeliantas nurodo kad nėra vieno skundžiamo straipsnio dalies sudėties elemento, t.y. nekilo jokio pavojaus eismo saugumui, paties apelianto asmens saugumui ir kitų asmenų saugumui.

Apeliantas taip pat nurodo ir tai, kad teismas visiškai neatsižvelgė į pastarojo elgesį po įvykio, kad jis iš karto sustojo šalikelėje, buvo labai susijaudinęs, po ko privažiavo policijos pareigūnai. Apelianto teigimu, šis jo elgesys vertinamas kaip atsakingas, o traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti objektyviosios pažeidimo pusės požymį – chuliganiškas paskatas, o taip pat kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad R. A. pagal LR ATPK 124² str. 2 d. nubaustas už tai, kad 2014-12-09 apie 12.05 val. vairuodamas automobilį „Mercedes Benz SLK 230“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš degalinės, Subačiaus g. 64, Vilniuje teritorijos, akseleratoriaus pagalba smarkiai didino automobilio variklio apsukas, prasisukus ratams automobilis slydo į vieną šoną, vėliau į kitą, galiausiai automobilis apsisuko, tuo savo chuliganiškais veiksmais kėlė grėsmę kitų vairuotojų ir pėsčiųjų gyvybei ir saugumui.

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas, nagrinėjant jo skundą teisme, nesutiko su pažeidimu, neigė vairavęs chuliganiškai, neneigė, kad automobilį sumėtė, tačiau nurodė, kad tai įvyko dėl slidžios kelio dangos. Nurodė, kad tai patvirtino ir K. G..

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apelianto kaltę įrodo byloje esantis Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio D. P. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad dirbant kartu su patruliu M. K. pamatė, kaip iš Subačiaus g. 64 esančios degalinės NESTE išvažiuoja automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėto automobilio vairuotojas tyčia didino akseleratoriaus pagalba automobilio variklio apsukas, tada iš degalinės išvažiavęs dar padidino variklio apsukas, ko pasėkoje automobilis pradėjo slysti į vieną šoną, paskui į kitą šoną. Taip pavažiavęs apie 50 metrų, Subačiaus g. galiausiai apsisuko (b. l. 15).

Teismo posėdyje apklaustas pareigūnas D. P. nurodė analogiškas aplinkybes, papildomai paaiškindamas, kad tokius manevrus, kokius atliko apeliantas, vairuotojas gali atlikti tik specialiai didindamas variklio apsukas ir sukdamas vairą (b. l. 35).

Šias aplinkybes patvirtino taip pat teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas M. K. (b. l. 36).

Nors apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigė, kad tai buvo netyčinis automobilio nuslydimas, nes toje vietoje kelio danga buvo slidi, tačiau skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad kelių eismo taisyklės įpareigoja transporto priemonių vairuotojus kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių eismui. Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis ir važiavimo būdo pasirinkimas yra vairuotojo pareiga. Skunde apeliantas nurodo, jog naudojosi brolio automobiliu, kurio varantieji ratai, skirtingai nei jo paties, buvo galiniai, kelio danga buvo slidi, oro sąlygos buvo blogos. Tokiu būdu, apeliantas žinodamas šias aplinkybes, privalėjo atsižvelgti į kelio dangos būklę, į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą bei ypatingai laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekti išvengti nuostolingų padarinių. Nors apeliantas, priešingai nei nurodė policijos pareigūnai, teigė, kad tuo metu netoliese buvusioje autobusų stotelėje žmonių nebuvo, taip pat kelyje kitų automobilių nebuvo, tačiau tai neturi jokios reikšmės, nes bet kuriuo atveju, žmonės galėjo pasirodyti, kadangi buvo dienos metas, kaip ir galėjo pasirodyti kiti eismo dalyviai.

Atsižvelgiant į apelianto padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pastarojo skundo teiginys, kad jis stengėsi suvaldyti vairuojamą transporto priemonę, ją ištiesinti, vertintinas kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Tai negali būti laikoma proporcinga tai žalai, kurią pastarasis galėjo sukelti padarydamas nustatytą pažeidimą, nes apeliantas padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, kadangi jis, vairuodamas automobilį vienu metu padarė kelis KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, sukėlė pavojingą situaciją, t.y. vairavo automobilį chuliganiškai – spausdamas akseleratorių, siekdamas, kad automobilio ratai prasisuktų ir tuo pačiu užneštų automobilio galą ir automobilis pradėtų slysti į šoną. Apelianto kaltė įrodyta policijos pareigūnų D. P. ir M. K. teisme duotais parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Nebuvo nustatyta ir aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų siekę apkaltinti apeliantą nebūto administracinio teisės pažeidimo padarymu. Minėtus parodymus patvirtina ir vieno iš patrulių D. P. byloje esantis tarnybinis pranešimas apie įvykį. Teismas liudytojo K. G. parodymus, kad R. A. specialiai akseleratoriaus nespaudė ir chuliganiškai apecialiai nevairavo, vertina kritiškai, kadangi jis yra apelianto draugas ir gali būti suinteresuotas padėti pastarajam išvengti atsakomybės.

Apeliantas nesutinka su Institucijos ir apylinkės teismo padaryta išvada, jog jo veiksmai atitinka LR ATPK 124² str. 2 d. įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį. Skunde nurodo esą neaišku, kokius kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, sukėlusius pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams jis padarė.

Atkreipiamas dėmesys, kad LR ATPK 124² str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011). Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus.

Nors apeliantas nurodo, kad išvažiuojant iš degalinės automobilį ties posūkiu sumėtė ir jis, siekdamas išlyginti, pasuko vairą, po ko automobilis metėsi į kitą pusę, po ko jis vėl pasuko vairą ir automobilis apsisuko, greitis nebuvo didelis, teismo vertinimu tokie jo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes juos paneigia aukščiau aptarti byloje esantys įrodymai, kurie pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti tinkamai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas suvokė, jog darbo dienos metu (2014-12-09, antradienį), apie 12.05 val., transporto eismas yra pakankamai intensyvus, todėl toks jo elgesys, kai akseleratoriaus pagalba smarkiai didinamos automobilio variklio apsukos, o prasisukus ratams automobilis slysta į vieną šoną, vėliau į kitą, galiausiai apsisuka, yra chuliganiškas, nepateisinamas ir neabejotinai keliantis grėsmę tiek pačiam apeliantui, tiek kitiems eismo dalyviams. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. A. chuliganiškai vairavo automobilį, suprasdamas tiesioginę grėsmę eismo saugumui. Akivaizdu, kad apeliantas tokiais savo veiksmais ne tik be jokios priežasties ignoravo saugų vairavimą, tačiau ir parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei sukėlė jiems realų pavojų. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairavimas pagrįstai pripažintas chuliganišku, kas atitinka ATPK 124² str. 2 d. įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad R. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 124² str. 2 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisingas ir jo naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-10 nutartis dalyje dėl apelianto nubaudimo pagal LR ATPK 124¹ str. 7 d. neskundžiama, todėl aukštesnės instancijos teismas dėl šio pažeidimo nepasisakys.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p. nutarė:

R. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Laureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė