- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-138-159/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- V., V. R.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-138-159/2010
Teisėjas Petras Mineikis (Pr Procesinio sprendimo kategorija
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2010 m. balandžio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovei J. R. (P.), atsakovo atstovei advokatei S. B., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. R. (P.) ir atsakovo V. (V.) R. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1090-793/2009 pagal ieškovės J. R. (P.) patikslintą ieškinį atsakovui V. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo; atsakovo V. R. patikslintą priešieškinį ieškovei J. R. (P.) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. R. (iki (duomenys neskelbtini) buvusi pavardė P.) 2008-02-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo. 2008-09-04 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašė teismo: nustatyti nepilnamečio sūnaus D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą pas jo motiną J. P.; priteisti iš atsakovo V. R. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. R. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės ir 6 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2008 m. sausio mėn. (20 mėn. x 300 Lt); nustatyti atsakovui V. R. su sūnumi D. R. bendravimo tvarką: kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, pranešant apie pasirinktą vietą ieškovei; atsakovo atostogų metu dvi savaites iš eilės, pradedant nuo jo nurodytos savaitės dienos 10 val., savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, pranešant apie pasirinktą vietą ieškovei; švenčių dienomis: sausio 7 d. bei Velykų pirmą ir antrą dienomis. Nurodė, kad su atsakovu nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio iki 2006-05-05, iki atsakovas ją su vaiku išvarė iš namų, gyveno faktinėje santuokoje. Nuo tada, kai pradėjo gyventi skyrium, viena augina ir auklėja sūnų, jokios pagalbos iš atsakovo negauna, jis išlaikymo vaikui neteikia. Ji kliūčių atsakovui susitikinėti su vaiku nesudaro, jei atsakovas apie norą paimti vaiką praneša iš anksto. Vaikas dažnai aplanko senelius ir atsakovą, tačiau atsakovas grąžina vaiką ne sutartu, bet jam patogiu laiku. Po pasimatymų su atsakovu vaikas būna agresyvus ir įžūliai elgiasi (t. 1, b. l. 3–4, 69–72).
Atsakovas V. R. 2008-05-20 pateikė priešieškinį, 2009-02-23 patikslintą priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Prašė teismo nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką: kiekvieną trečiadienį, nuo 17 val. iki 20 val.; kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val.; atostogų metu po dvi savaites, pranešant prieš mėnesį; atsakovo ir jo tėvų gimtadienių dienomis nuo 10 val. iki 21 val.; dvi dienas kalėdinių švenčių, vieną dieną velykinių švenčių; sutinkant porinius naujus metus su atsakovu, neporinius – su ieškove; priteisti iš jo išlaikymą sūnui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš jo dengti sūnaus gyvybės draudimo išlaidas pagal AB SEB VB gyvybės draudimo polisą Nr. ID-018222 bei iki kiekvienos rugsėjo 1 dienos supirkti sūnui būtinus rūbus, avalynę ir mokyklinius reikmenis. Nurodė, kad su ieškove susipažino 1995 m. ir kelis metus draugavo. Atsakovui būnant jūroje, ieškovė ištekėjo, tačiau jam sugrįžus, ieškovė vienu metu gyveno su vyru ir susitikinėdavo su juo. 2003 m. atsakovas sugrįžęs iš jūros sužinojo, kad ieškovė laukiasi kūdikio ir kad pagimdė sūnų, tačiau dar gyveno su vyru. 2004 m. ieškovė telefonu jam pranešė, kad atlikus genominę ekspertizę paaiškėjo, kad vaikas yra ne jos sutuoktinio, tačiau jo, ir kad ieškovė su mažu vaiku neturi kur gyventi. 2004-11-16 įsisūnijo berniuką ir suteikė jam savo pavardę. Nuo 2004 m. gruodžio mėnesio iki 2006 m. liepos mėnesio su ieškove ir vaiku gyveno jo tėvams priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Visą tą laiką ieškovė nedirbo, atsakovas išlaikė ir ieškovę, ir sūnų. Su ieškove tarėsi, kad galės sūnų pasiimti du kartus per savaitę ir savaitgaliais. Šiuo metu nebeplaukia į jūrą, registruotas darbo biržoje, todėl sūnui gali teikti kas mėnesį po 300 Lt išlaikymą (t. 1, b. l. 48–49, 147–148).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko D. R., gimusio (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą pas motiną J. R. (iki (duomenys neskelbtini) P.), a. k. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui D. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2008-02-05, iki jo pilnametystės. Priteisė iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui D. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2008 m. sausio mėn., įskaičius bylos nagrinėjimo metu atsakovo geranoriškai teikto išlaikymo sumą.
Ieškovę J. R. (iki 2008-09-24 P.) paskyrė vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatė atsakovui V. R. tokią bendravimo su sūnumi D. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:
pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., išskyrus laikotarpį nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., kai vaikas atostogauja su motina;
antrą ir ketvirtą trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val., išskyrus laikotarpį nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., kai vaikas atostogauja su motina;
atostogų metu kartą per metus 2 savaites iš eilės pranešant prieš mėnesį, savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, pranešant apie pasirinktą vietą vaiko motinai, išskyrus laikotarpį nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., kai vaikas atostogauja su motina;
atsakovo ir atsakovo tėvų gimtadienių dienomis: kai gimtadieniai sutampa su savaitgaliais ar švenčių dienomis – nuo 10 val. iki 21 val., kai gimtadieniai sutampa su darbo dienomis – nuo 16 val. iki 21 val.;
sausio 6 d., 7 d. ir Velykų šventinėmis dienomis;
sutinkant porinius naujus metus.
Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.
Priteisė iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 156,15 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Priteisė iš ieškovės J. R. (iki (duomenys neskelbtini) P.), a. k. (duomenys neskelbtini) 12,15 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą ir 383 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. R. Nurodė sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Byloje esančiais įrodymais nustatė, kad D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės J. R. (iki (duomenys neskelbtini) P.) ir atsakovo V. R. sūnus. Šalių nepilnamečio sūnaus D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė pas motiną J. R. (iki (duomenys neskelbtini) P.), nes atsakovas sutiko su tokiu ieškovės reikalavimu, tarp šalių ginčo nebuvo, vaikas nuo gimimo gyvena su motina, yra prie jos prisirišęs.
Nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, teismas nesivadovavo ieškovės su ieškiniu pateiktais duomenimis apie atsakovo įdarbinimą bei uždarbį 2003–2004 m. bei apie ieškovės pajamas 2007 m., taip pat su pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo pateiktomis ieškovės kortelėmis ir sąskaitos išrašais, nes pateikti duomenys neleido teismui padaryti pagrįstų išvadų apie šalių turtinę padėtį sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo dieną.
Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų apie savo šiuo metu gaunamas pajamas ir byloje tokių duomenų nėra, teismas patikėjo ieškovės paaiškinimu, kad jos pajamos per mėnesį yra apie 2 000 Lt. Remdamasis rašytiniais įrodymas konstatavo, kad atsakovas turi sveikatos problemų, dėl jų, kaip teigė atsakovas, negali dirbti ir šiuo metu nedirba, nuo 2009-02-05 registruojasi darbo biržoje, ir nurodė, kad nepaisant tokių faktų, atsakovas sutinka vaiko išlaikymui kas mėnesį mokėti po 300 Lt, taip pat sutinka, kad sūnų yra būtina drausti kaupiamuoju gyvybės draudimu ir nerimaudamas, kad ieškovė bet kada gali draudimo sutartį nutraukti, sutinka mokėti 100 Lt gyvybės draudimo mėnesines įmokas bei supirkti vaikui būtinus daiktus prieš kiekvieną rugsėjo 1-ąją dieną.
Teismas suabejojęs ieškovės J. R. teiginiu, kad iš 2 000 Lt pajamų, turėdama finansinių įsipareigojimų bankui, vaiko išlaikymui ji skiria daug daugiau nei 600 Lt per mėnesį, įvertinęs ieškovės į bylą pateiktą skaičiuotę, pagal ją vaiko išlaikymo per mėnesį išlaidos sudaro 1 266 Lt, padarė išvadą, kad skaičiuotėje kai kuriose eilutėse nurodytos išlaikymo išlaidos yra šiek tiek nepagrįstai padidintos; ieškovės sutuoktinio liudytojo M. R. parodymus, kad įprastai vaiko išlaikymui per mėnesį skiriama apie 800 Lt, ir tik vaikui susirgus išlaikymui skiriamų lėšų poreikis yra didesnis; konstatavęs, kad pagal byloje esančius įrodymus atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra blogesnė nei ieškovės ir atsižvelgęs, kad atsakovas iš esmės sutinka teikti didesnį nei 400 Lt per mėnesį išlaikymą nepilnamečiam sūnui, vadovaudamasis vaiko interesais bei siekdamas šalių interesų pusiausvyros, įvertinęs būtinus ir protingus šešerių metų amžiaus vaiko poreikius bei šalių sūnaus specialius poreikius, susijusius su regėjimu, manė, kad protinga, tėvų galimybes ir nepilnamečio vaiko interesus atitinkanti išlaikymo suma per mėnesį yra 900 Lt. Ieškinį ir priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkino iš dalies – iš atsakovo V. R. nepilnamečiam sūnui D. R. priteisė išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2008-02-05, iki jo pilnametystės. Ieškovę J. R. (iki (duomenys neskelbtini) P.) paskyrė lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.
Įvertinęs ieškovės J. R. paaiškinimus, kad atsakovas nuo 2006 m. birželio mėnesio išlaikymo vaikui neteikė ir yra įsiskolinęs iki kreipimosi į teismą dienos už 20 mėnesių kas mėnesį skaičiuojant po 300 Lt; atsakovo paaiškinimus, kad duodavo ieškovei vaiko išlaikymui grynaisiais pinigais po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis laikotarpiu nuo 2006 m. birželio mėnesio iki 2008 m. sausio mėnesio; liudytojų ieškovės sutuoktinio – M. R. ir J. S. parodymus, nepatvirtinusių atsakovo nurodytų išlaikymo vaikui teikimo aplinkybių, konstatavęs, kad asmuo, teigiantis prievolę įvykdęs, turi įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai, kad šiuo atveju ne ieškovei tenka pareiga įrodinėti, kad ji vaiko išlaikymui skirtų lėšų negavo, bet atsakovui, kad jis išlaikymą vaikui teikė; teismas padarė išvadą, kad atsakovas pastovaus išlaikymo vaikui nurodytu laikotarpiu periodinėmis išmokomis neteikė.
Įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes – kad šalių nepilnametis sūnus daug laiko (kartais po pusę savaitės) praleisdavo pas atsakovą ir jo tėvus, – jas patvirtino teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas ieškovės sutuoktinis, jų nepaneigė ieškovė ir pripažino, kad seneliai kartais skirdavo po nedaug lėšų vaikui išlaikyti; lopšelio–darželio išduotą pažymą, kad tėvas V. R. nuo 2005 m. gegužės mėnesio dažnai atveda darželį lankantį sūnų D. R., teismui nekilo abejonių, kad vaikas, būdamas pas tėvą ir pas senelius, buvo tinkamai prižiūrimas (pamaitinamas, nuprausiamas ir panašiai), ir kad tuo metu, kai vaikas būdavo pas tėvą ar senelius, ieškovė būtų jiems davusi pinigų vaiko išlaikymui. Nustatęs tokias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad būtų neteisinga ir nesąžininga teigti, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, ir vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo tenkino iš dalies, išlaikymo įsiskolinimą už mėnesį sumažino iki 150 Lt ir nustatė, kad atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2006 m. birželio mėnesio iki 2008 m. sausio mėnesio sudaro 3 000 Lt (20 mėn. x 150 Lt). Į priteistiną išlaikymo įsiskolinimo sumą įskaitė bylos nagrinėjimo metu atsakovo geranoriškai teiktą išlaikymo sumą – 5 kartus po 200 Lt atsakovo į ieškovės sąskaitą pervestus 1 000 Lt.
Teismas sprendime konstatavo, kad iš esmės šalys sutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos ieškovės ir atsakovo atostogų laikotarpiu, Kalėdų bei Velykų šventinėmis dienomis, kad ieškovė iš esmės neprieštarauja, kad vaikas bendrautų su tėvu tėvo ir senelių gimtadienių dienomis bei kas antrus Naujuosius metus sutiktų su tėvu, tačiau ieškovė prieštarauja, kad vaikas bendrautų su tėvu kas antrą savaitgalį ir kiekvieną trečiadienį, ir reikalauja nustatyti, kad vaikas su tėvu bendrautų per mėnesį vieną kartą nuo pirmojo ketvirtadienio 17 val. iki antradienio 8 val. Teismo manymu, ieškovės reikalaujama nustatyti tvarka pirmiausia prieštarautų paties vaiko interesams, taip pat pažeistų ir vaiko tėvo interesus, nes vaikas, kaip paaiškino pati ieškovė ir patvirtino jos sutuoktinis, su tėvu labai noriai bendrauja ir laukia susitikimų, todėl nustačius tokią tvarką vaikas pernelyg ilgai turėtų laukti susitikimų su tėvu, vaikas būtų priverstas tomis dienomis tiesiogine prasme išsikraustyti iš savo gyvenamosios vietos 5 dienoms su darželiui ar/ir mokyklai reikalingais daiktais, į švietimo įstaigą (darželį ar mokyklą) eiti ne iš namų. Labai tikėtina, kad tokia situacija sukeltų vaikui nesaugumo jausmą ir su tuo susijusių psichologinių problemų, taip pat pernelyg apribotų tėvo teises ir pareigas vaikui. Tokiai bendravimo tvarkai nepritarus ir institucijai, teikusiai išvadą, – Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei, prioritetiškai vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgęs į šalių pozicijas tuo klausimu bei siekdamas jų interesų pusiausvyros, ieškinį ir priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkino iš dalies.
Proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio bei nepatenkintų patikslinto priešieškinio turtinių reikalavimų dėl išlaikymo sumai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 144 Lt (150 Lt x 12 mėn. x 0,03 proc. + 3 000 Lt x 0,03 proc.) žyminio mokesčio.
Atsakovas už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sumokėjo 123,50 Lt žyminį mokestį ir 1,30 Lt pinigų pervedimo mokestį. Ieškovė už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sumokėjo 126 Lt žyminį mokestį.
Atsakovas už advokato suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 826 Lt. Ieškovė už su pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo pateiktus kortelės ir sąskaitos išrašus sumokėjo 60 Lt. Proporcingai patenkintiems bei nepatenkintiems patikslinto ieškinio bei patikslinto priešieškinio reikalavimams, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, šalims vienai iš kitos priteisė po 50 proc. priešingos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų, įskaitęs ieškovės atsakovui mokėtinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovui iš ieškovės priteisė 383 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės J. R. priteisė 12,15 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (t. 2, b. l. 39–44).
Šalies argumentai
Ieškovė J. R. (P.) 2009-07-22 pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-22 sprendimo dalį ir nustatyti atsakovui V. R. tokią bendravimo su sūnumi D. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: kiekvieno mėnesio nuo pirmojo ketvirtadienio 17 val. iki antradienio 8 val. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas. Mano, kad teismo sprendimu nustatyta atsakovo V. R. bendravimo su sūnumi D. R. tvarka yra nepagrįsta, todėl keistina. Ieškovė, būdama nepilnamečio vaiko motina, niekada neprieštaravo, kad sūnus bendrautų su savo tėvu, ir tam jokių kliūčių nedaro. Sutinka su teismo sprendime nurodytu motyvu, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką tėvams gyvenant skyrium būtina prioritetiškai vadovautis vaiko interesais, kartu siekti tėvų interesų – galimybės realizuoti savo teisę ir vykdyti pareigą auklėti ir prižiūrėti vaiką – protingos pusiausvyros. Tačiau teismas, suteikęs atsakovui galimybę bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį bei du kartus darbo dienomis per mėnesį, pažeidė vaiko tėvų interesų pusiausvyrą, t. y. interesų pusiausvyros pažeidimą atsakovo naudai. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą pas jo motiną, preziumuojama, kad jai atitenka kasdieniai vaiko priežiūros ir auklėjimo rūpesčiai. Savaitgalis yra poilsio dienos, todėl daugiausia dėmesio galima skirti vaikui. Apeliantės manymu, yra protinga reikalauti, kad vaiko motinai už jos kasdieninius rūpesčius ir vargus būtų kompensuojama bei suteikiama galimybė daugiau bendrauti su vaiku savaitgaliais negu skyrium gyvenančiam vaiko tėvui, t. y. vaikas su motina per mėnesį bendrautų tris savaitgalius, o su skyrium gyvenančiu tėvu – vieną.
Teismas, nustatęs atsakovui bendravimo su vaiku tvarką, realizavo jo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku. Tėvo reikalavimu teismo sprendimas būtų įvykdytas priverstinai, apeliantei –vaiko motinai, pažeidus atsakovo teisę bendrauti su vaiku, tačiau jeigu atsakovas nebendraus su vaiku pagal teismo nustatytą tvarką, jokių sankcijų už tai jam nebus galima taikyti. Apeliantė daro išvadą, kad jos, kaip vaiko motinos, padėtis tuo klausimu yra blogesnė, teismui suteikus atsakovui galimybę su vaiku matytis savaitės viduryje, nes apeliantė dirba ir planuoja savo darbo laiką (t. 2, b. l. 45–47).
Šalies argumentai
Atsakovo V. R. atstovė advokatė S. B. 2009-07-24 pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-22 sprendimo dalis dėl vaiko išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo. Priimti tais klausimais naują sprendimą – visiškai patenkinti atsakovo priešieškinį. Nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalimis dėl vaiko išlaikymo dydžio bei įsiskolinimo priteisimo ir mano, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Nurodė, kad teismo proceso metu atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo, jis neturi darbo, pablogėjo jo sveikata, jis gydėsi stacionare ir tiems teiginiams patvirtinti teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, todėl priteista 450 Lt pinigų suma yra akivaizdžiai per didelė našta atsakovui, jos jis faktiškai įvykdyti negali.
Nesutinka su 2 000 Lt priteistu įsiskolinimu už laikotarpį nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2008 m. sausio mėn., kadangi tarp šalių niekada nebuvo konflikto dėl vaiko išlaikymo ir dėl jo priežiūros. Ieškovė dažnai palikdavo berniuką su atsakovu ir/ar jo tėvais, todėl vaikas ilgą laiką buvo išlaikomas atsakovo arba atsakovo tėvų. Vaikui buvo perkami rūbai, avalynė, žaislai ir kt. Kadangi klausimas dėl vaiko išlaikymo buvo sprendžiamas geranoriškai, todėl atsakovas nereikalavo iš ieškovės pakvitavimų dėl duodamų pinigų ir nerinko kvitų apie patirtas išlaidas. Tokią išlaikymo formą iš dalies patvirtina 2009-04-27 Klaipėdos lopšelio–darželio (duomenys neskelbtini) pažyma (t. 2, b. l. 49–50).
Atsiliepimas
Atsakovo V. R. atstovė advokatė S. B. 2009-08-26 pateikė atsiliepimą į ieškovės J. R. (P.) apeliacinį skundą. Nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-22 sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atitinka atsakovo poreikius bendrauti su vaiku ir mano, kad ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Ieškovės nusiskundimus vaikui gyvenant kartu su motina, motinai neturint laisvo savaitgalio, vertina ieškovės nemokėjimą organizuoti savo darbo. Nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad vykdant tokį teismo sprendimą vaiko motinos padėtis yra blogesnė, nes ieškovė reikalavo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, o kai jos noras buvo įvykdytas – ji pradėjo dejuoti, kad tai jai yra per sunki našta. Analizuodamas tokį ieškovės apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismas turėtų įvertinti, ar ieškovė yra pasiryžusi, kad vaikas iš tikrųjų liktų gyventi kartu su ja (t. 2, b. l. 57–58).
Motyvuojamoji dalis
.Apeliaciniai skundai atmestini.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės J. R. (iki (duomenys neskelbtini) P.) ir atsakovo V. R. sūnus (t. 1, b. l. 6; t. 2, b. l. 14) ir konstatavo, kad abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu ir kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, materialinį išlaikymą teikdami proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.165 str., 3.192 str.).
Dėl ieškovės J. R. (P.) apeliacinio skundo.
Iš ieškovės J. R. (P.) pareiškime dėl ieškinio pakeitimo suformuluotų reikalavimų matyti, kad ieškovė, prašydama teismo nustatyti atsakovui V. R. su sūnumi D. R. bendravimo tvarką, taip pat prašė nustatyti, kad tėvas su sūnumi bendrautų ir kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, pranešdamas apie pasirinktą vietą sūnaus motinai (t. 1, b. l. 69–72). 2009-06-08 teismo posėdžio metu ieškovė prašė teismo nustatyti, kad tėvas su sūnumi bendrautų kiekvieno mėnesio nuo pirmojo ketvirtadienio 17 val. iki antradienio 8 val. (t. 2, b. l. 31).
Iš atsakovo V. R. patikslintame priešieškinyje suformuluotų reikalavimų matyti, kad atsakovas, prašydamas teismo nustatyti jam su sūnumi D. R. bendravimo tvarką, prašė taip pat nustatyti, kad su sūnumi bendrautų kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val. ir kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. (t. 1, b. l. 147–148).
Nutartyje minėta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė atsakovui V. R. bendravimo su sūnumi D. R. tvarką, taip pat nustatė, kad tėvas su sūnumi bendraus pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. ir antrą ir ketvirtą trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val., išskyrus laikotarpius nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., kai vaikas atostogauja su motina.
Ieškovė J. R. (P.) nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo nustatyta tokia minėta tėvo su sūnumi bendravimo tvarka ir apeliaciniu skundu prašo nustatyti atsakovui V. R. tokią bendravimo su sūnumi D. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: kiekvieno mėnesio nuo pirmojo ketvirtadienio 17 val. iki antradienio 8 val. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius pareikšto prašymo motyvus, kad teismas, suteikęs atsakovui galimybę bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį bei du kartus darbo dienomis per mėnesį, pažeidė vaiko tėvų interesų pusiausvyrą, t. y. interesų pusiausvyros pažeidimą atsakovo naudai, nes nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą pas jo motiną, preziumuojama, kad jai atitenka kasdieniai vaiko priežiūros ir auklėjimo rūpesčiai. Teismui atsakovui suteikus galimybę su vaiku matytis savaitės viduryje, apeliantės, kaip vaiko motinos, padėtis tuo klausimu yra blogesnė, nes ji dirba ir planuoja savo darbo laiką.
Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais ieškovės J. R. (P.) apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais, nes pirmosios instancijos teismas, nustatęs tėvo su sūnumi bendarvimo tvarką – tame tarpe, kad tėvas su sūnumi bendraus pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., ir antrą ir ketvirtą trečiadienį nuo 17 val. iki 20 val., išskyrus laikotarpius nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., kai vaikas atostogauja su motina, vadovavosi prioritetiškai vaiko interesais ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovės A. V. išvada, teisingai manė, kad ieškovės reikalaujama nustatyti tvarka pirmiausia prieštarautų paties vaiko interesams, nes vaikas būtų priverstas tomis dienomis tiesiogine prasme išsikraustyti iš savo gyvenamosios vietos 5 dienoms su darželiui ar/ir mokyklai reikalingais daiktais, į švietimo įstaigą (darželį ar mokyklą) eiti ne iš namų (CK 3. 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė vaiko tėvų interesų pusiausvyros, nes pagal teismo sprendimu nustatytą tėvo su sūnumi bendravimo tvarką ieškovė, kaip ir atsakovas, taip pat turės galimybę su sūnumi bendrauti per mėnesį du savaitgalius. Apeliantės J. R. (P.), kaip vaiko motinos, padėtis, teismui suteikus atsakovui galimybę su vaiku matytis savaitės viduryje, nebus blogesnė, nes ji apeliaciniu skundu kaip tik prašė nustatyti tėvo su sūnumi bendravimo tvarką būtent savaitės viduryje.
Iš apeliantės J. R. (P.) į bylą pateikto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos 2009-11-27 pranešimo matyti, kad atsakovas V. R. su sūnumi D. ilgesnį laiką nebendravo, nes nuo 2009-06-30 iki 2009-10-06 buvo jūroje, turi sveikatos problemų, sunkiai vaikšto (t. 2, b. l. 74). Apeliantės J. R. (P.) teigimu, atsakovui nebus galima taikyti jokių sankcijų, jeigu jis su vaiku nebedraus, tačiau jai būtų taikomos sankcijos, pažeidus atsakovo teisę bendrauti su vaiku.
Teisėjų kolegijos manymu, nėra galimybės numatyti, ar atsakovas bendraus su vaiku pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką, tačiau apeliantei nebus užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl nustatytos tėvo su sūnumi bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovui protingą laiko tarpą nebendraujant su juo.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės J. R. (P.) apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl atsakovo V. R. apeliacinio skundo.
Atsakovo V. R. atstovė advokatė S. B. apeliaciniame skunde teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra akivaizdžiai per didelė našta atsakovui, jos jis faktiškai įvykdyti negali, nes teismo proceso metu atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo, jis neturi darbo, pablogėjo jo sveikata, gydėsi stacionare.
CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d., 2006 m. kovo 22 d. nutartys civilinėse bylose, bylos Nr. 3K-3-259/2004, Nr. 3K-3-216/2006).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nustatydamas šalių nepilnamečiam vaikui D. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), reikalingo išlaikymo dydį, ir iš atsakovo V. R. priteisęs išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2008-02-05, iki sūnaus pilnametystės nenukrypo nuo minėtų išlaikymo dydžio apskaičiavimo teisinių nuostatų, nes suabejojo ieškovės J. R. teiginiu, kad iš 2 000 Lt pajamų, turėdama finansinių įsipareigojimų bankui, vaiko išlaikymui skiria daug daugiau nei 600 Lt per mėnesį; pagrįstai manė, kad ieškovės į bylą pateiktos skaičiuotės kai kuriose eilutėse nurodytos išlaikymo išlaidos yra šiek tiek nepagrįstai padidintos, ir kad vaiko išlaikymo per mėnesį išlaidas sudaro 1 266 Lt (t. 1, b. l. 133); teisingai įvertino ieškovės sutuoktinio liudytojo M. R. parodymus, kad įprastai vaiko išlaikymui per mėnesį skiriama apie 800 Lt, ir tik vaikui susirgus išlaikymui skiriamų lėšų poreikis yra didesnis; pagal rašytinius įrodymus atsakovo turtinę padėtį šiuo metu esant blogesne nei ieškovės; atsakovo sutikimą teikti iš esmės didesnį nei 400 Lt kas mėnesį išlaikymą nepilnamečiam sūnui; būtinus ir protingus šešerių metų amžiaus vaiko poreikius bei šalių sūnaus specialius poreikius, susijusius su regėjimu (t. 2, b. l. 5, 21), vadovaudamasis vaiko interesais bei siekdamas šalių interesų pusiausvyros, teismas manė, kad protinga, tėvų galimybes ir nepilnamečio vaiko interesus atitinkanti išlaikymo suma per mėnesį yra 900 Lt. Nors nuo 2008 m. sausio 1 d. nustatyta minimali mėnesinė alga yra 800 Lt, tačiau bylą nagrinėjęs teismas, atsižvelgęs ir įvertinęs šalių sūnaus specialius poreikius, susijusius su regėjimu, turėjo pagrindą nustatyti, kad protinga, tėvų galimybes ir nepilnamečio vaiko interesus atitinkanti išlaikymo suma per mėnesį yra 900 Lt.
Į bylą pateikti įrodymai patvirtina apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kad apeliantas V. R. turėjo sveikatos sutrikimų, nes nuo 2008-05-14 iki 2008-05-20 gydėsi VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, nuo 2009-05-03 iki 2009-06-08 buvo laikinai nedarbingas (t. 1, b. l. 150 –150, t. 2, b. l. 15, 17–19); nuo 2009-02-05 įregistruotas Klaipėdos darbo biržoje kaip bedarbis (t. 1, b. l. 149), tačiau V. R. per agentūrą (duomenys neskelbtini) įsidarbino ir nuo 2009-06-30 dirba virėju užsienio laivybos kompanijoje (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 72). Atsakovui įsidarbinus ir dirbant, nepasitvirtino apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad ginčijamu sprendimu po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteista išlaikymo suma atsakovui yra akivaizdžiai per didelė našta ir jos jis faktiškai įvykdyti negalės.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo sumažinti iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 400 Lt (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsakovo V. R. atstovė advokatė S. B. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendime 2 000 Lt priteistu iš atsakovo ieškovei įsiskolinimu už laikotarpį nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2008 m. sausio mėn., nes tarp šalių nebuvo konflikto dėl vaiko išlaikymo ir dėl jo priežiūros, ieškovė dažnai palikdavo vaiką su atsakovu ir/ar jo tėvais, vaikas ilgą laiką buvo išlaikomas atsakovo arba atsakovo tėvų, vaikui buvo perkami rūbai, avalynė, žaislai ir kt., atsakovas nereikalavo iš ieškovės pakvitavimų dėl duodamų pinigų ir nerinko kvitų apie patirtas išlaidas, tokią išlaikymo formą iš dalies patvirtina 2009-04-27 Klaipėdos lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) pažyma (t. 2, b. l. 3).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovas V. R. pastovaus išlaikymo vaikui laikotarpiu nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2008 m. sausio mėn. periodinėmis išmokomis neteikė, nes tokią išvadą padarė teisingai įvertinęs ieškovės J. R. paaiškinimus, kad atsakovas nuo 2006 m. birželio mėnesio išlaikymo vaikui neteikė ir yra įsiskolinęs iki kreipimosi į teismą dienos už 20 mėnesių kas mėnesį skaičiuojant po 300 Lt; atsakovo paaiškinimus, kad duodavo ieškovei vaiko išlaikymui grynaisiais pinigais po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis minimu laikotarpiu, liudytojų ieškovės sutuoktinio – M. R. ir J. S. – parodymus, nepatvirtinusių atsakovo nurodytų išlaikymo vaikui teikimo aplinkybių, ir konstatavęs, kad asmuo, teigiantis prievolę įvykdęs, turi įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai, ir kad šiuo atveju ne ieškovei tenka pareiga įrodinėti, kad ji vaiko išlaikymui skirtų lėšų negavo, bet atsakovui, kad jis išlaikymą vaikui teikė.
Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo sprendime padaryta kita teisinga išvada, kad nustačius atsakovo nurodytas aplinkybes – jog šalių nepilnametis sūnus daug laiko (kartais po pusę savaitės) praleisdavo pas atsakovą ir jo tėvus, kad tokias aplinkybes patvirtino teismo posėdyje kaip iudytojas apklaustas ieškovės sutuoktinis, kad jų nepaneigė ieškovė ir pripažino, kad seneliai kartais skirdavo po nedaug lėšų vaikui išlaikyti, kad tėvas V. R. nuo 2005 m. gegužės mėnesio dažnai atveda darželį lankantį sūnų D. R. (t. 2, t., b. l. 3), jog būtų neteisinga ir nesąžininga teigti, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, todėl pagrįstai, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo tenkino iš dalies, išlaikymo įsiskolinimą už mėnesį sumažino iki 150 Lt ir nustatė, kad atsakovo išlaikymo vaikui įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2006 m. birželio mėnesio iki 2008 m. sausio mėnesio sudaro 3 000 Lt (20 mėn. x 150 Lt) ir į priteistino išlaikymo įsiskolinimo sumą įskaitė bylos nagrinėjimo metu atsakovo geranoriškai teiktą išlaikymo sumą – 5 kartus po 200 Lt atsakovo į ieškovės sąskaitą pervestus 1 000 Lt (t. 2, b. l. 20).
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo ieškovei priteistas 2 000 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2008 m. sausio mėn., įskaičius bylos nagrinėjimo metu atsakovo geranoriškai teiktą išlaikymo sumą, nes CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bylą nagrinėjęs teismas byloje nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė minėtą materialinės teisės normą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.. 326 str. 1 d. 1 p. ).
Atmetus ir ieškovės, ir atsakovo apeliacinius skundus, jų turėtos apeliacinių skundų padavimo išlaidos neatlygintinos (t. 2, b. l. 48, 55).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.