- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- e2SP-1880-445/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00125-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Atsakovas
- A. D.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos (ieškovės) G. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos, atsakovo A. D. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. V. prašo iki ieškinio padavimo teismui dienos taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti atsakovo, A. D. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku, J. D. tvarką, nustatant, kad (1) atsakovas A. D. bendrauja su J. D., jo gyvenamojoje vietoje du kartus per mėnesį savaitgaliais, pasirinktinai šeštadienį ar sekmadienį, nuo 11:00 val. iki 16:00 val.; (2) atsakovas, A. D. bendrauja su vaiku visiškai blaivus. Jei atsakovas vaiko lankymo dieną vaiko gyvenamojoje vietoje pasirodytų neblaivus ar būtų aiškiai matyti, kad jis yra apsvaigęs nuo kitų svaiginantį poveikį turinčių medžiagų, atsakovo bendravimas su vaiku yra draudžiamas; (3) atsakovui A. D. neatvykus aplankyti sūnaus sutartą jo lankymo dieną, susitikimo su vaiku diena nėra perkeliama į kitą dieną; (4) apie numatomą susitikimą atsakovas privalo pranešti prieš 2 dienas (elektroniniu paštu ar SMS žinute telefonu).
Pareiškėja prašyme nurodo, kad jos ir atsakovo santuoka 2015 m. lapkričio 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-24777-717/2015 buvo nutraukta bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Be kitų sutarties sąlygų, sutartimi buvo nustatyta ir sūnaus J. D., gim. 2014-02-16 nuolatinė gyvenamoji vieta - nustatant, kad vaikas po santuokos nutraukimo gyvens kartu su motina, G. D. (V.), sutarta dėl vaiko išlaikymo, taip pat sutartimi nustatyta, kad atsakovo bendravimas su vaiku bus neribotas.
Šiuo metu atsižvelgdama į jų nepilnamečio vaiko išaugusius poreikius, neproporcingą Sprendimu vaiko poreikiams nustatytą išlaikymą, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ypatumus pradėjo ruošti ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo bei artimiausiu metu, t. y. per 14 d. ketina pateikti ieškinį Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams.
Šalies argumentai
G. V. nurodo, kad tokių priemonių, nustatant konkrečią atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, privalo imtis ne tik dėl sūnaus interesų į saugią ir tinkamą vaikams būti, augti ir vystytis aplinką, jo saugumo, bet ir kardinaliai pasikeitusio vaiko bendravimo su ja ir aplinkiniais po apsilankymų pas tėvą. Po jų santuokos nutraukimo bei nustačius, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiu Julijonu yra neribotas iš pradžių dėl vaiko bendravimo su tėvu jokių pretenzijų ir (ar) nuogąstavimų nereiškė. Dažniausiai atsakovui vaiką važiuodama pas savo tėvus gyvenančius Kaune ji pati užveždavo į jo gyvenamąją vietą (atsakovas gyvena su motina E. D.). Vaikas močiutės E. D. namuose praleisdavo net keletą dienų. Ji neprieštaravo ir džiaugėsi, kad vaikas bendrauja su tėvo šeima, žinojo, kad sūnus gerai sutaria su senele E. D., ja pasitiki. Tačiau prieš keletą mėnesių ji pastebėjo, kad sūnui J. paviešėjus pas atsakovą A. D. sūnaus elgesys išsyk pasikeisdavo. Grįžęs sūnus tapdavo irzlesnis, agresyvesnis, kas iki tol jam buvo visiškai nebūdinga. Jos manymu grįžęs iš atsakovo vaikas visiškai išsiderindavo iš savo kasdienės veiklos. Sūnus būdavo pasimetęs ir tikėtina, kad nuteikinėjamas prieš ją atsakovo. Sūnus pradėjo keiktis, nors anksčiau jis tokių išsireiškimų išvis nevartojo. Be to matėsi, kad ir pati vaiko būsena buvo pasikeitusi, nes vaikas dažnai pykdavo, pasidarė agresyvus, irzlus. Pasikalbėjusi su jo lankomo vaikų darželio lopšelio auklėtoja sužinojo, kad ir darželyje vaiko elgesys pasikeitė.
Po tokių vaiko pasakojimų, jo pasikeitimų paviešėjus pas atsakovą ir net jo pačio šeimos nuogąstavimų, ji sūnų pas atsakovą pradėjo leisti vis rečiau. O paskutiniuosius tris mėnesius bijodama dėl sūnaus saugumo ir tinkamos jam būti aplinkos, tikėtina ir atsakovo įvairių nuteikinėjimų, sūnaus pas atsakovą nuvežusi nebuvo. Pats atsakovas sūnaus paimti irgi nebuvo atvykęs, tačiau lankėsi sūnaus ugdymo institucijoje - lopšelyje-darželyje.
Nurodo, kad ji artimiausiu metu kreipsis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, todėl prašo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi, kaip laikinąsias apsaugos priemones iki teisme bus išnagrinėta civilinė byla dėl vaiko išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos su juo pakeitimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas teisme iškėlus bylą gali pasunkėti. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, ji mano, kad atsakovas, gali dar labiau nuteikinėti vaiką prieš ją. Ji mano, kad sūnui Julijonui būnant kartu su atsakovu, nėra užtikrinamos vaiko teisės ir teisėti interesai į saugią ir tinkamą vaikams būti aplinką. Be to yra daroma neigiama įtaka jo pasaulėžiūrai, bendravimo įgūdžių vystymuisi. J. D. dar tik sukaks penkeri metai, todėl ji mananti, kad nepilnamečio vaiko ankstyvos vaikystės amžiaus tarpsnyje itin svarbu, kad vaikas augtų ir būtų tinkamoje aplinkoje, tinkamai suvoktų savo tapatumą, ryšį su artimaisiais, pradėtų formuoti tinkamą ir teisingą pasaulėžiūrą įskaitant ir visuotinai pripažintas elgesio ir bendravimo normas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas netenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Nurodytų teisės normų sisteminė analizė suteikia pagrindo išvadai, jog laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta egzistuojanti tikimybė, kad ateityje galimai kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio pareiškimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., t. y. šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą, todėl turi itin atidžiai vertinti pateiktus faktus ir aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2015/2014).
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu, nutraukiant šalių (pareiškėjų G. D. (V.) ir A. D.) santuoką bendru sutikimu, nepilnamečio vaiko J. D., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina, priteistas išlaikymas vaikui mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį bei šalys susitarė dėl neriboto tėvo (A. D.) bendravimo su vaiku. LITEKO duomenimis patvirtinama, kad vaiko tėvas A. D. 2019-01-02 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku tvarkos bei 2019-01-04 prašomas išduoti vykdomais raštas jam buvo išduotas. Iš LITEKO duomenų matosi ir tai, kad vaiko motina, pareiškėja G. V. 2019-02-12 taip pat kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo – dėl vaikui priteisto išlaikymo, nurodydama, kad atsakovas nevykdo teismo sprendimo ir nemoka nustatytų periodinių išmokų sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis. 2019-02-14 jai buvo išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo vaikui J. D.. Šiais duomenimis patvirtinama, kad tarp nepilnamečio vaiko J. D. tėvų šiuo metu yra kilę nesutarimai dėl 2015-11-12 sprendimo vykdymo.
Pareiškėja teikdama prašymą nurodžiusi, kad jai yra žinoma, kad dėl autoįvykio atsakovui atimta teisė vairuoti transporto priemones, jam iškeltos bylos dėl ginklų ir narkotinių medžiagų laikymo, todėl prašė teismo išreikalauti duomenis apie atsakovo teistumus. Teismo gauti duomenys iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą apie fizinį asmenį, iš dalies pagrindžia pareiškėjos teiginį apie tai, kad A. D. buvo teistas dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir neteisėto disponavimo narkotinėmis priemonėmis, tačiau akivaizdu, kad šiuos faktus pareiškėja žinojo dar nutraukiant santuoką. Iš registro gauti duomenys patvirtina, kad 2018-10-02 pradėtas ikiteisminis tyrimas (įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje) A. D. atžvilgiu, tačiau šiuo atveju ikiteisminis tyrimas nėra baigtas.
Teismas laiko, kad visuma nustatytų ir įvertintų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjos prašyme nurodytos priežastys nėra pakankamos, kad būtų pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio padavimo teismui dienos. Iš teismui pateiktos atstovavimo sutarties dėl teisinės pagalbos teikimo matyti, kad G. V. pagal sutartį teikiamos kvalifikuotos teisinės paslaugos nuo 2019-01-15, todėl pareiškėjos argumentas, kad ji dar tik pradėjo ruošti ieškinį (nespėjo parengti ieškinio) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo bei artimiausiu metu ketinanti pateikti ieškinį teismui, vertinamas kritiškai. Pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo, pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors savo prašyme ji nurodo, kad jau paskutinius tris mėnesius ji bijo dėl sūnaus saugumo ir tinkamos jam būti aplinkos esant pas atsakovą, tačiau jokių įrodymų nepateikia bei paminėta, kad ieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo iki šiol nėra pareikštas teismui dėl pačios pareiškėjos valios įgyvendinti šią teisę nebuvimo. Paminėta, kad vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su motina bei taip pat pažymėtina, kad civilinės bylos dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku pakeitimo iškėlimas savaime nereiškia ieškovo pageidaujamos laikinosios apsaugos pritaikymo. Šis klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis geriausių vaiko interesų užtikrinimą reglamentuojančiomis materialinės ir procesinės teisės normomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Bylos iškeliamos į teismą kreipiantis suinteresuotiems asmenims, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jų teisės arba įstatymų saugomi interesai (CPK 5 straipsnis). Minėta, kad ieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nebuvo ir iki šiol nėra pareikštas dėl pačios pareiškėjos valios įgyvendinti šią teisę nebuvimo. Šiuo atveju pareiškėjos prašyme nurodytos priežastys nėra pakankamos, kad būtų pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę iki ieškinio padavimo teismui dienos, todėl atsisakytina ją taikyti.
Išaiškintina, kad pareiškėja turi teisę pateikti ieškinį ir kartu prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, 290 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti G. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.