Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, L. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Taikytas BK 64¹ str., ir paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir L. K. paskirta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taikytos BK 64 straipsnio nuostatos ir prie paskirtos griežtesnės bausmės pridėta 2022 m. kovo 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis (2022-10-17 dienai) ir galutinė subendrinta bausmė L. K. paskirta 1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, bei apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: 2022 m. kovo 26 d., tiksliai nenustatytu laiku, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgijo, A. J. nematant paėmė jo banko AB "(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę ir lapelį, ant kurio užrašytas jos PIN kodas, po ko, 2022 m. kovo 26 d. 16:09 val. 500 eurų, 16:10 val. 250 eurų, bei 2022 m. kovo 27 d. 01:21 val. 300 eurų, 01:30 val. 300 eurų, 01:32 val. 100 eurų, neteisėtai panaudodamas A. J. banko AB "(duomenys neskelbtini)“ kortelę su PIN kodu L. K. išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), bei 2022 m. kovo 27 d. 01:57 val. 100 eurų neteisėtai panaudodamas A. J. banko AB "(duomenys neskelbtini)“ kortelę su PIN kodu L. K. išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimas A. J. priklausančias pinigines lėšas 1550 eurų.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nuosprendyje konstatuota, kad L. K. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, bausmė paskirta vadovaujantis bausmių skyrimą reglamentuojančiomis įstatymo taisyklėmis.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais ir motyvais. Nuteistasis ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono apeliacinis skundas atmestinas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokuroro apeliaciniame skunde nėra ginčijama L. K. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, ir jie reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

9. Skunde prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. K. bausmę, neatsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir kaltininko asmenybę. Teisėjų kolegija su tokiu teiginiu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo, įvertino tai, kad L. K. padarė du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus, praeityje yra teistas, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, ne kartą baustas dėl administracinių nusižengimų darymo, charakterizuotinas neigiamai, kas teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog L. K. nelinkęs laikytis įstatymų ir tai įtakojo teismo sprendimą parenkant jam bausmės rūšį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, iš kelių alternatyvių nuteistajam L. K. inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytų bausmių rūšių, teismas jam parinko pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kas patvirtina, jog teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė ne tik į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tačiau įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, taigi, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

10. Pažymėtina, kad prokuroras savo skunde nekelia klausimo dėl nuteistajam L. K. parinktos bausmės rūšies, jis nesutinka su, jo vertinimu, nuteistajam paskirta per švelnia laisvės atėmimo bausme, t. y. per trumpu jos terminu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nemato pagrindo, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti griežtinama (ilginamas jos terminas). BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka nuteistajam švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant L. K. parinktos laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas įvertino ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad L. K. pasižadėjo nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą, kas pirmosios instancijos teismui davė pagrindo nustatyti nuteistajam bausmes, mažesnes negu sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo atveju jau pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltės neneigė ir teisme nurodė, kad jis dėl savo poelgių labai gailisi, nebandė teisinti savo elgesio, nurodė, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, įsipareigojo pilnai atlyginti padarytą žalą, ką patvirtina dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo L. K. bei nukentėjusiojo A. J. pasirašytas įsipareigojimas (T.2, b. l. 79). Taigi, nepaisant to, kad nuteistasis anksčiau teistas, aukščiau aptartos aplinkybės atskleidžia L. K. kritišką požiūrį į savo įvykdytus nusikaltimus, kas sudaro prielaidą manyti, jog pasitikėjimas nuteistuoju dar gali būti rezultatyvus, jog ir nustatant jam mažesnes nei sankcijų vidurkiuose numatytas bausmes, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti. Juo labiau, kad esminę reikšmę jų pasiekimui turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas.

12. Šiame kontekste pažymima, kad ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį. Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių ir teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, 2K-140/2012).

13. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam L. K. bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas bei paskyręs nuteistajam aiškiai per švelnią bausmę, taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog nuteistajam paskirta bausmė – laisvės atėmimas, neatitinka bausmės paskirties ir tikslų, jog ji yra neproporcinga nuteistojo asmenybei ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui.

14. L. K. padarė tris nusikalstamas veikas. BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudaro idealią sutaptį, todėl už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės pagrįstai BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, subendrintos apėmimo būdu, o ši subendrinta bausmė, dalinio sudėjimo būdu BK 63 straipsnio taisyklių pagrindu, subendrinta su už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta bausme. Bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, teismas įvertino tai, kad nusikaltimai atlikti siekiant to paties savanaudiško tikslo, artimu laiku, todėl prie griežtesnės bausmės pridėjo minimalią švelnesnės bausmės dalį (BK 63 straipsnio 4 dalis). Nuteistajam tinkamai pritaikytas ir BK 64¹ straipsnis ir paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. L. K. nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi.

15. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį prokuroro apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.