Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, priėmusios nutarimą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK, atstovams I. J. ir D. G.,

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Giedrei Židonienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M. skundą dėl 2012 m. balandžio 25 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Stasio Reifo nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. balandžio 25 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Stasio Reifo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 75N-1608742-12 I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalį 750 litų bauda už tai, kad ji 2011 m. gegužės 25 d. 13:45 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, L. miestelyje, M. gatvėje, vairuodama automobilį „T. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdama kelių eismo taisyklių 141.3 punkto reikalavimus, išvažiavo į lenkimui skirtą eismo juostos atkarpą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu dviračiu, įvykio metu dviratininkui sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 2 b.l.).

2012 m. gegužės 10 d. teisme iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M. skundas dėl 2012 m. balandžio 25 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Stasio Reifo nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti, kadangi byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas (1 t., 77-79 b.l.).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. M. prašė skundą tenkinti ir paaiškino, kad 2011 m. gegužės 25 d. apie 13:45 val. ji važiavo L. miestelyje, M. gatve iš mokyklos miestelio centro link. Važiavo apie 30-40 km/h greičiu. Dešinėje kelio pusėje esančiu šaligatviu iš mokyklos miestelio centro link ėjo vaikai, o nuo centro link mokyklos šalia šaligatvio, važiuojamąja kelio dalimi, apie 2 metrų atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto, ėjo trys vyrai – E. Š., S. Š. ir D. M. Juos ji pamatė iš kelių šimtų metrų atstumo. Likus apytiksliai 10-15 metrų iki tų vyrų, ji išvažiavo į priešingą eismo juostą, kad aplenktų tuos žmones. Lenkdama pažiūrėjo į priekį ir atgal, nebuvo jokios kliūties. Kairė pusė buvo visiškai laisva. Kadangi tie vyrai ėjo plačiai, ji persirikiavo arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto, liko gal 20 cm. iki kelkraščio. Apvažiuojant tą grupę žmonių, likus gal 4 metrams iki jų, iš už jų išvažiavo mažametis dviratininkas ir važiavo tiesiai į jos vairuojamą automobilį, kaip kad norėdamas aplenkti tuos žmones. Jis važiavo apie 45 laipsniu kampu. Kai ji pamatė dviratininką, jis buvo apie du metrai už suaugusiųjų, nuo jos automobilio iki vaiko buvo apie 5-6 metrų atstumas. Ji bandė stabdyti, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Dviratis kaire puse trenkėsi į jos automobilio priekinį dešinį kampą, dviratis su vaiku šiek tiek užslydo ant „kapoto“, tačiau priekinio stiklo nesiekė. Labai išsigando, sustojo, išlipo iš automobilio. Klausė suaugusiųjų, kodėl negaudė dviratininko. Po to ji nuvažiavo į ambulatoriją pakviesti medikų ir tik po to pranešė policijai. Mano, kad iki susidūrimo su dviratininku, ji elgėsi pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus. Dėl eismo įvykio kaltas vaikas, kuriam tikriausiai trūko vairavimo įgūdžių. Be to, kaip paaiškėjo po papildomos ekspertizės, ir dviračio stabdymo mechanizmas galėjo būti sugedęs. Vaikas važiavo smailiu kampu jai iš dešinės, o ne iš atitvaro pusės. Jos teigimu, toje situacijoje ji pasirinko tinkamą greitį, pasirinko maksimalų lenkimo spindulį, o dviratininką pastebėjo tik paskutiniu momentu, kadangi pėstieji jį užstojo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina pareigūno priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).

Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – Lietuvos Respublikos ATPK numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu teisės pažeidimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors skundžiamo 2012 m. balandžio 25 d. nutarimo grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais I. M. pažeidė Kelių eismo taisykles (nurodyta tik tiek, kad ji išvažiavo į lenkimui skirtą juostos atkarpą ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu dviračiu), tuo nevykdant Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio reikalavimų, tačiau grafoje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, punktas (-ai)“ nurodyta, kad I. M. nevykdė Kelių eismo taisyklių 141.3 punkto reikalavimų, todėl darytina išvada, kad I. M. nubausta už tai, kad ji, vairuodama automobilį, nevykdė pareigos prieš lenkimą įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Toks I. M. veiksmų (išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą) traktavimas yra netikslus, kadangi Kelių eismo taisyklės lenkimą apibrėžia, kaip vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimą įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą (Kelių eismo taisyklių 3 punktas), o byloje nėra jokių duomenų, kad I. M. įvykio metu būtų apvažiavusi kokią nors kitą važiuojančią transporto priemonę, tai yra ką nors lenkusi. O jei I. M. nieko nelenkė, savaime aišku, ji negalėjo pažeisti Kelių eismo taisyklių 141.3 punkto reikalavimų.

Tačiau, kaip žinoma, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 284 str. 2 d.), be to, apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, taip pat gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą tuo atveju, kai teisės apžeidimas nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau buvo netinkamai pritaikytas įstatymas (ATPK 302 str. 1 d. 3 p.), todėl būtina išsiaiškinti, ar I. M., išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą (nutarime nurodyta lenkimui skirtą juostą), nepažeidė kokių nors kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ir ar dėl jos veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo mažametis dviratininkas E. Ž.. Kelių eismo taisyklių 134 punktas numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Be to, Kelių eismo taisyklių 106 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, todėl, akivaizdu, kad I. M., apvažiuodama jos eismo juostoje atsiradusią kliūtį (važiuojamąja kelio dalimi einančius pėsčiuosius), kaip ji pati teigia, ir dėl šios priežasties išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu (kad priešpriešinio eismo juosta yra laisva, ja nevažiuoja kitos transporto priemonės, dviračiai ir pan.), ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Ar I. M., išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą, laikėsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų? Pati I. M. tiek įvykio tyrimo metu, tiek nagrinėjant jos skundą teisme, neprisipažino pažeidusi kokius nors Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Ji nurodė, kad apvažiuodama jos eismo juostoje važiuojamąja kelio dalimi einančius pėsčiuosius, matė, kad priešpriešinio eismo juosta yra laisva, o dviratininkas išvažiavo iš už važiuojamąja kelio dalimi einančių pėsčiųjų (tai yra iš dešinės pusės, žiūrinti iš vairuotojos I. M. vietos), kai iki jo buvo likę apie 5-6 metrų atstumas, todėl ji išvengti susidūrimo nebeturėjo jokių galimybių. Nors skundo nagrinėjimo metu buvo atlikti visi galimi veiksmai (apklausti visi liudytojai, matę įvykį ar dalyvavę ji tiriant, padaryti liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, parodymų patikrinimai įvykio vietoje, papildomai apžiūrėta įvykio vieta, paskirta papildoma teismo eismo įvykio ekspertizė), paneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M. pateiktos versijos, kad jai apvažiuojant kliūtį, priepriešinio eismo juosta buvo laisva, o dviratininkas išvažiavo iš už važiuojamąja kelio dalimi einančių pėsčiųjų (tai yra iš dešinės pusės, žiūrinti iš vairuotojos I. M. vietos), kai iki jo bebuvo likę apie 5-6 metrų atstumas, tai yra, kai ji jau nebeturėjo galimybės išvengti susidūrimo su dviratininku (2012 m. lapkričio 27 d. ekspertizės akto Nr. 11Š-187(12) 4 punktas, 2 t., 147 b.l.), nepavyko. Iš 2012 m. lapkričio 27 d. ekspertizės akto Nr. 11Š-187(12) (2 t., 140-147 b.l.) matyti, kad, įvertinus automobilio „T. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir dviračio, kuriuo įvykio metu važiavo mažametis E. Ž., apgadinimus, labiausiai tikėtina, kad automobilio ir dviračio susidūrimo metu E. Ž. vairuojamas dviratis judėjo nuo L. miestelio centro pusės nemažesniu nei 1,3 m atstumu nuo dešiniojo gatvės važiuojamosios dalies krašto ir automobilio „T. A.“ išilginės simetrijos ašies atžvilgiu buvo pasuktas smailiu kampu iš dešinės į kairę (žiūrint iš automobilio „T. A.“ vairuotojos vietos). Nors dėl 2012 m. lapkričio 27 d. ekspertizės akte Nr. 11Š-187(12) aprašomojoje dalyje nurodytų priežasčių (pagrinde dėl to, kad po eismo įvykio iš įvykio vietos buvo patrauktas automobilis ir dviratis, dėl ko iš esmės yra kalta ir pati I. M.) nėra galimybės nustatyti tikslaus transporto priemonių suartėjimo mechanizmo, tai yra iš kurios padėties kelio pločio atžvilgiu (iš dešinės eismo juostos ar iš kairės eismo juostos (žiūrint nuo L. miestelio centro)) dviratininkas E. Ž. keitė važiavimo kryptį link dešiniojo gatvės važiuojamosios dalies krašto bei kur tuo momentu buvo I. M. vairuojamas automobilis „T. A.“, o tuo pačiu nustatyti ir kurio eismo dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, tačiau ta aplinkybė, kad automobilio ir dviračio susidūrimo metu E. Ž. vairuojamas dviratis judėjo nuo L. miestelio centro pusės, tikėtina, nemažesniu nei 1,3 m atstumu nuo dešiniojo gatvės važiuojamosios dalies krašto ir automobilio „T. A.“ išilginės simetrijos ašies atžvilgiu, tikėtina, buvo pasuktas smailiu kampu iš dešinės į kairę (žiūrint iš automobilio „T. A.“ vairuotojos vietos), paneigia mažamečio nukentėjusiojo E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus (1 t., 50-52 b.l.) bei liudytojų E. Š. (nukentėjusiojo globėjos ir atstovės pagal įstatymą V. Ž. sūnaus) (t. 1, b.l. 58-59, t. 2, b.l. 92-94), S. Š. (1 t., 56 b.l.; 2 t., 94-95 b.l.), D. M. (1 t., 57 b.l.; 2 t., 118-119 b.l.), N. Č. (1 t., 62-66 b.l.; 2 t., 90-92 b.l.) ir D. D. (nukentėjusiojo globėjos ir atstovės pagal įstatymą V. Ž. sūnėno) (1 t., 69-70 b.l.; 2 t., 95-96 b.l.) parodymus, kad prieš pat susidūrimą E. Ž. vairuojamas dviratis važiavo prie pat dešiniojo gatvės važiuojamosios dalies (žiūrint nuo L. miestelio centro pusės) krašto (50-60 cm nuo jo), todėl teismas šiais nukentėjusiojo paaiškinimais ir liudytojų parodymais vadovautis negali. Kitų duomenų, įrodančių, kad I. M. išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, dviratininkas E. Ž. važiavo dešine eismo juosta (žiūrint nuo L. miestelio centro), tai yra, kad I. M. yra kalta dėl eismo įvykio (2012 m. lapkričio 27 d. ekspertizės akto Nr. 11Š-187(12) 3 punktas, 2 t., 147 b.l.), byloje nėra. Kiti eismo įvykį matę asmenys (M. B., E. Š. ir T. R.) iš esmės patvirtino I. M. paaiškinimus, kad dviratininkas į važiuojamąją kelio dalį išvažiavo iš kairės pusės (žiūrint nuo L. miestelio centro) (1 t., b.l. 54-55, 71-75; 2 t. 88-90, 97-98). Nors šie liudytojų parodymai ir nėra visiškai vienodi, tačiau aukščiau paminėtame ekspertizės akte nurodyta aplinkybė, kad automobilio ir dviračio susidūrimo metu E. Ž. vairuojamas dviratis judėjo nuo L. miestelio centro pusės ir automobilio „T. A.“ išilginės simetrijos ašies atžvilgiu, tikėtina, buvo pasuktas smailiu kampu iš dešinės į kairę (žiūrint iš automobilio „T. A.“ vairuotojos vietos), nesuteikia teismui pagrindo jų atmesti ir jais nesivadovauti.

Taip pat jokiais byloje surinktais duomenimis nepaneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M. paaiškinimai, kad kai dviratininkas išvažiavo iš už važiuojamąja kelio dalimi einančių pėsčiųjų (tai yra iš dešinės pusės, žiūrint iš vairuotojos I. M. vietos), iki jo buvo likęs tik apie 5-6 metrų atstumas, todėl ji išvengti susidūrimo nebeturėjo jokių galimybių (2012 m. lapkričio 27 d. ekspertizės akto Nr. 11Š-187(12) 4 punktas, 2 t., 147 b.l.), todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti ir atmesti.

Kiti teismo metu apklausti liudytojai paties eismo įvykio nematė, todėl teismas jų parodymų neanalizuoja. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad po eismo įvykio I. M. automobilis išvažiavo iš eismo įvykio, o dviratis buvo patrauktas, todėl byloje esančia autoavarijos vietos schema (1 t., b.l. 34) vadovautis taip pat negalima, kadangi ji negali būti tiksli. Po eismo įvykio dviratis, kuriuo važiavo E. Ž., nebuvo paimtas ir tinkamai apžiūrėtas, kas sudarė sąlygas tyčia ar netyčia pakeisti jo konstrukciją, kas tai pat žymiai apsunkino eismo įvykio tyrimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką dėl įrodymų vertinimo administracinėse bylose, yra ne kartą pažymėjęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-1321/2012, 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010 ir kt.).

Nors teismas ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pašalintų esminius prieštaravimus tarp liudytojų, tvirtinusių, kad E. Ž. prieš susidūrimą važiavo dešiniąja kelio puse, prie pat dešiniojo gatvės važiuojamosios dalies (žiūrint nuo L. miestelio centro pusės) krašto, ir liudytojų, tvirtinusių, kad dviratininkas į važiuojamąją kelio dalį išvažiavo iš kairės pusės (žiūrint nuo L. miestelio centro), nepavyko.

Nenustačius, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. M. išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, dviratininkas E. Ž. važiavo dešine eismo juosta, taip pat nenustačius, kad I. M. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su į važiuojamąją kelio dalį išvažiavusiu E. Ž. (2012 m. lapkričio 27 d. ekspertizės akto Nr. 11Š-187(12) 3-4 punktai, 2 t., 147 b.l.), nėra pagrindo teigti, kad I. M. savo veiksmais (išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą) pažeidė kokius nors Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tai yra nėra pagrindo teigti, kad ji yra kalta dėl eismo įvykio. Kadangi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, už kurį ji buvo nubausta 2012 m. balandžio 25 d. nutarimu, nėra įrodyta, vadinasi jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalyje požymių (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), todėl jos skundas tenkintinas, 2012 m. balandžio 25 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Stasio Reifo nutarimas panaikintinas ir byla I. M. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 302 str. 1 d. 2 p.).

Byloje yra duomenų, kad I. M. po eismo įvykio (susidūrimo su dviratininku) iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tai yra galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, tačiau nėra jokio pagrindo 2012 m. balandžio 25 d. nutarimą naikinti ir grąžinti bylą Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK papildomam tyrimui, kaip to prašė nepilnamečio nukentėjusiojo įgaliotas atstovas advokatas Anatolij Šichovcov, kadangi I. M. už tokią veiką net nebuvo nubausta. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu jau yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo už šį galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą terminas (ATPK 35 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

I. M. skundą tenkinti.

Panaikinti 2012 m. balandžio 25 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK VPS kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Stasio Reifo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį I. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimo nuorašą nedelsiant išsiųsti mažamečiui nukentėjusiajam E. Ž. (per atstovę pagal įstatymą V. Ž.) ir Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Pakruojo rajono apylinkės teismui.