Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-11-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1213-253/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
2S-1213-253/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Pareiškėjas
J. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1213-253/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02378-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.1; 3.5.1; 3.5.18; 3.5.21.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. (J. D.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą dėl antstolės Linos Pužienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Lina Pužienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Gelvora“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas skundu dėl antstolės veiksmų prašė atšaukti antstolės 2018 m. vasario 12 d. patvarkymus Nr. 3.5-614, Nr. S-18-109-4609 ir Nr. 3.5.-629 bei priimti patvarkymą, kuriuo leidžiama disponuoti Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) neviršijančiomis kas mėnesį kitų asmenų pervedamomis lėšomis, esančiomis laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas nurodė, jog išieškojimas iš pajamų, kurios neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA, yra neteisėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi nutarta atmesti pareiškėjo skundą.

3. Teismas nenustatė tokių duomenų, kad išieškojimas būtų nukreiptas į turtą, iš kurio išieškojimas negalimas. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nedraudžia išieškojimo iš skolininko pajamų, neviršijančių vienos MMA dydžio sumos, išieškojimo iš tokių pajamų taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733–743 straipsniuose. Pripažinta, kad antstolė nurodyto teisinio reglamentavimo nepažeidė ir pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti skundžiamą patvarkymą bei priimti patvarkymą, kuriuo skolininkui leidžiama disponuoti 1 MMA neviršijančiomis kas mėnesį iš kitų asmenų pervedamomis lėšomis, esančiomis laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra nepagrįstas.

4. Teismas taip pat nustatė, kad antstolė, septyniose vykdomosiose bylose atlikdama vykdymo veiksmus, apskaičiavo vykdymo išlaidas, apie atliktus veiksmus informavo skolininką. Pripažinta, jog vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytus dydžius, yra pagrįstos vykdomųjų bylų medžiaga, atitinka faktiškai atliktus vykdymo veiksmus ir panaikinti skundžiamą antstolės 2018 m. vasario 12 d. patvarkymą nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį ir įpareigoti antstolę Liną Pužienę pakeisti patvarkymą bei leisti disponuoti pinigų suma, neviršijančia vienos MMA, pareiškėjo artimųjų atsiųsta maisto produktams įsigyti. Esminiai atskirojo skundo motyvai:

5.1. Pareiškėjo nuomone, neteisingai remtasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, pateiktais išaiškinimais.

5.2. Apelianto interesai pažeidžiami, nes jis yra bedarbis, neturi pajamų, vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra motinos siunčiami pinigai. Pagal antstolės patvarkymą išieškoma net 50 procentų pareiškėjo motinos pareiškėjui atsiųstų pinigų įsigyti maisto ir higienos priemones. Pareiškėjo nuomone, pažeidžiami ir pareiškėjo motinos interesai, nes ji kitaip neturi galimybės pasirūpinti pareiškėju.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo antstolė Lina Pužienė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas nenurodė, kokios teisės normos pažeistos priimant skundžiamą teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje pareiškėjas nesutiko su antstolės atliekamais išieškojimo veiksmais. Pareiškėjo atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai antstolės patvarkymu nukreiptas išieškojimas į skolininko iš kitų asmenų gaunamas lėšas, esančias skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Lina Pužienė vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0109/16/02581, Nr. 0109/16/01595, Nr. 0109/10/00807, Nr. 0109/07/00405, Nr. 0109/06/00683, Nr. 0109/03/03758 dėl baudų išieškojimo iš skolininko J. D. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Taip pat antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/16/05510 dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko J. D. išieškotojos UAB ,,Gelvora“ naudai. Vykdomosios bylos Nr. 0109/16/05510 duomenimis, skolininkas J. D. atlieka bausmę pataisos namuose. Nustatyta, kad antstolė 2018 m. vasario 12 d. priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-614 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų anksčiau paminėtose septyniose vykdomosiose bylose. Minėtu antstolės patvarkymu (duomenys neskelbtini) pataisos namams nurodyta iš skolininko J. D. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Antstolė 2018 m. vasario 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-109-4609 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nurodytose vykdomosiose bylose. Antstolės 2018 m. vasario 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 3.5.-629 vykdomosiose bylose apskaičiuotos 1 107,34 Eur vykdymo išlaidos ir nurodyta, kad likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma sudaro 828,66 Eur. Pareiškėjas J. D. su antstolės 2018 m. vasario 12 d. priimtais patvarkymais nesutiko.

10. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų vykdymo procese. Apelianto teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, išaiškinimai yra dviprasmiški, šiuo atveju jie pritaikyti pažeidžiant skolininko interesus. Apeliantas nurodo, kad jis pajamų neturi ir iš trečiojo asmens (motinos) jo gautos lėšos yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis bei vienintelis būdas įsigyti produktų ir higienos priemonių, tačiau išieškoma 50 procentų tokių lėšų. Apelianto nuomone, jam turėtų būti leidžiama disponuoti pinigų suma, neviršijančia Vyriausybės nustatytos vienos MMA.

11. Sprendžiant klausimą dėl apelianto skundo argumentų pagrįstumo svarbu pažymėti, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (bendrosios taisyklės, nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

12. Išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančioje CPK 668 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 27 punktas). Remiantis nurodytais išaiškinimais, CPK 668 straipsnio 1 dalies apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas pradedant išieškojimo veiksmus ir nukreipiant išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą (skolininko jau turimą, pradėjus išieškojimą), įskaitant jam priklausančius pinigus (tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad jei pradedant išieškojimo veiksmus nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė nei priklausanti išieškoti suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šioms vėliau gautinoms pajamoms taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-690/2017 19 punktas).

13. Apeliantas nesutinka su iš trečiųjų asmenų (motinos) gaunamų lėšų priskyrimu prie apelianto darbo užmokesčio ir teigia, kad iš tokių lėšų neturėtų būti dengiamos pareiškėjo skolos. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantas iš esmės laikosi pozicijos, jog jo, kaip skolininko, iš trečiųjų asmenų (artimųjų) gautos lėšos nepatenka tarp lėšų, iš kurių išiešoma pagal CPK LI skyriaus nuostatas. Šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

14. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių nurodytų pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, jog skolininkui į laisvės atėmimo vietos įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 45 ir 47 punktai). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikoje suformuotiems išaiškinimams, skolininko iš trečiųjų asmenų (artimųjų) gautinos lėšos priskiriamos prie kitų skolininko pajamų. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog išieškojimas iš skolininko piniginių lėšų, gautinų iš trečiųjų asmenų (artimųjų), yra galimas ir vykdytinas pagal CPK LI skyriaus normas, atliekant CPK 736 straipsnyje numatyto dydžio išskaitas.

15. CPK 736 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti išskaitų pagal vykdomuosius dokumentus iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, dydžiai. CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų. CPK 736 straipsnio 2 dalyje numatytas išskaitų dydis iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį. Nurodytos CPK LI skyriaus 736 straipsnio nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko kitų pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio neviršijančios lėšų, skolininko gautinų iš kitų asmenų (motinos), dalies išieškojimas visiškai negalimas.

16. Vykdomojoje byloje antstolės Linos Pužienės 2018 m. vasario 12 d. patvarkymu Nr. 3.5.-614 pareikalauta iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį atlikti nurodyto dydžio išskaitas. Antstolės patvarkymas nukreiptas ne į skolininko jau turimą turtą, o į ateityje skolininko gautiną darbo užmokestį, kitas pajamas, taip pat ir į trečiųjų asmenų pervedamas lėšas. Išieškojimą iš tokių lėšų reglamentuoja CPK LI skyrius. Nurodytame antstolės patvarkyme dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų nurodyti iš apelianto išskaičiuotini kitų pajamų dalies dydžiai atitinka CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų dydžius. Esant anksčiau nurodytai suformuotai teismų praktikai, darytina išvada, kad antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo iš trečiųjų asmenų gautinas lėšų įplaukas, pagrįstai jas priskyrė kitoms pajamoms ir pagrįstai nukreipė išieškojimą į jas laikydamasi CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių.

17. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos nagrinėjamą klausimą reglamentuojančių teisės normų taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nepagrįstu pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti antstolės 2018 m. vasario 12 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų bei priimti patvarkymą, kuriuo skolininkui leidžiama disponuoti iš kitų asmenų pervedamomis lėšomis, esančiomis laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir neviršijančiomis Vyriausybės nustatytos vienos MMA.

18. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių atskirojo skundo argumentų. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė nesutikimo motyvų su kitomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė