- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-18
- Bylos Nr.
- e2-365-856/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Iltė“
- Atsakovas
- R. D.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Iltė“ ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Iltė“ (ieškinio pateikimo metu - uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA)) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. D. 200 000 Eur skolos, 234,44 Eur paskolos palūkanų, 9 972,60 Eur kompensacinių palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 210 207,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2020-07-16 įsakymu Nr. 3D-539 patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemą (toliau – ir Schema), kuria pavedė Žemės ūkio paskolų garantijų fondui (toliau – ir ŽŪPGF) įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. ŽŪPGF, įgyvendindamas paskolų teikimo priemonę pagal Schemą, atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal Schemą su finansų tarpininku – AB SEB bankas (toliau – ir Paskolos davėjas) bei jam suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui pagal Schemą. Paskolos davėjas ir atsakovas 2021-12-22 sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paskolos sutartis) dėl 200 000 Eur paskolos suteikimo. Paskolos davėjas pervedė atsakovui paskolos sumą atskaičius atsakovo mokėtiną sutarties sudarymo mokestį, t. y. 2 500 Eur, nuo paskolos sumos pagal Paskolos sutarties 7.3. punktą ir Paskolos sutarties priedo „Verslo kreditas I“ sąlygų 4.1. punktą. Atsakovas Paskolos sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą paskolą, mokėti palūkanas bei vykdyti visus kitus įsipareigojimus (Paskolos sutarties 2.1. punktas). Atsakovas nevykdė šio įsipareigojimo, tuo pažeisdamas Paskolos sutarties nuostatas. Atsakovui vėluojant mokėti palūkanas ir vykdyti Paskolos sutartyje numatytus mokėjimus, Paskolos davėjas, vadovaudamasis Paskolos sutarties 4.8. punktu, perleido reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį ŽŪPGF. Reikalavimo teisių perleidimas tarp ŽŪPGF ir Paskolos davėjo yra įformintas reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir reikalavimo perleidimo aktu. ŽŪPGF 2023-06-06 atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir skolos grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pranešimas). Pranešimu atsakovas buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Pranešimo išsiuntimo dienos grąžinti visas pradelstas įmokas pagal Paskolos sutartį. Kitu atveju, t. y. suėjus nustatytam terminui, bus laikoma, kad Paskolos sutartis yra nutraukta ir bus pradedamas skolos išieškojimas teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Atsakovas nuo paskolos išdavimo dienos Paskolos davėjo naudai atliko mokėjimų 334,19 Eur sumai, kuri buvo paskirstyta palūkanoms. Kitų įmokų pagal paskolos grafiką atsakovas nebeatliko ir dėl šios priežasties susidarė įmokų vėlavimas. Atsakovas, negrąžindamas paskolos pagal grafiką ir nemokėdamas palūkanų, pažeidė ne tik Paskolos sutartį, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.870 straipsnio 1 dalies, 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio nuostatas. Atsakovui nepadengus įsiskolinimo, ŽŪPGF 2023-06-22, vadovaudamasi Paskolos sutarties 4.1. ir 4.7. punktais, vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį dėl Paskolos gavėjo esminio Paskolos sutarties pažeidimo. Ieškovė iš atsakovo mokėjimų negavo, o likusių mokėtinų sumų pagal Paskolos sutartį atsakovas nebeapmokėjo. Atsakovo skolą pagal Paskolos sutartį 2024-06-21 datai sudaro: negrąžinta paskolos suma – 200 000 Eur; nesumokėtos palūkanos – 234,44 Eur (palūkanų norma – 0,19 procento metinių palūkanų); kompensacinės palūkanos – 9 972,60 Eur (palūkanų norma – 5 procentai metinių palūkanų, palūkanos priskaičiuotos nuo 2023-06-22 iki 2024-06-20, t. y. nuo Paskolos sutarties nutraukimo iki ieškinio teismui pateikimo), kuriuos ieškovė prašė priteisti iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas.
5. Atsakovas, nepraleidęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyto termino, pateikė prieštaravimus, kuriais prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, jog prieš trečiuosius asmenis ir skolininką reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Preliminariame teismo sprendime be pagrindo konstatuojama, kad atsakovas apie reikalavimų perleidimą buvo informuotas ieškovės pranešimu ir tokiu būdu daroma išvada, jog byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs paskolos sumą, iš jo priteistina skola. Tačiau INVEGA 2023-06-06 neva tai atsakovui elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo ir skolos grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų bei prie dokumento nepridėta jokių įrodymų ir ieškinyje nieko nenurodoma apie šio dokumento įteikimą atsakovui. Taigi, dėl šių priežasčių šis dokumentas negali būti pripažintas įrodymu CPK 177 straipsnio prasme. Atsakovas nurodyto pranešimo niekada nėra gavęs, todėl mano, jog dėl šios priežasties ieškinio patenkinimas yra neįmanomas. CK 6.109 straipsnio 1 dalies norma, kaip sąlygą reikalavimams skolininko atžvilgiu reikšti, nustato pareigą apie reikalavimo perleidimą skolininką tinkamai informuoti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nurodo, jog paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Atkreipia dėmesį, jog didžioji kredito dalis - 190 000 Eur, banko realiai buvo perduota ne atsakovui, o tiesiogiai UAB „Žvalguva“. Atitinkamai, atsakovas netapo perduodamų pinigų savininku, todėl šioje dalyje apskritai net neįmanoma kalbėti apie ieškinio patenkinimą. Atsakovas taip pat nesutinka su tuo, nuo kokios sumos teismas priteisė procesines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024 išaiškino, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos, kurias privalo mokėti skolininkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamos kaip procesinės palūkanos, tačiau savo esme tai tos pačios kompensuojamosios palūkanos, įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir 6.210 straipsnyje, tik skiriasi skaičiavimo laikotarpis. Iki bylos iškėlimo teisme dienos priskaičiuotos palūkanos įvardijamos kaip kompensuojamosios, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojamos palūkanos įvardijamos kaip procesinės. Tačiau jų paskirtis ir pobūdis yra identiški – kompensuoti kreditoriaus praradimus dėl to, kad skolininkas naudojasi jo pinigais, ir kartu skatinti skolininką kuo operatyviau įvykdyti prievolę. Todėl kai bylos nagrinėjimo dalykas yra kompensuojamųjų palūkanų priteisimas, procesinių palūkanų nuo šių kompensuojamųjų palūkanų priteisimas reikštų palūkanų nuo palūkanų priteisimą. Tokio pobūdžio palūkanų priteisimą aiškiai draudžia CK 6.37 straipsnio 4 dalies norma, o išimties iš minėtos normos draudimo taikymas šioje byloje nėra pagrįstas įstatymu.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus prašė 2024 m. liepos 1 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsakovas, pasirašydamas Paskolos sutartį, sutiko, neprieštaravo ir žinojo, kad nevykdant finansinių įsipareigojimų tinkamai Paskolos sutartis gali būti neatlygintinai perleidžiama. Apie reikalavimo teisių pagal Paskolos sutartį perleidimą ir įpareigojimą vykdyti mokėjimus į ŽŪPGF sąskaitą, atsakovas buvo informuotas 2023-06-06 elektroniniu paštu, kuris yra nurodytas Paskolos sutartyje - (duomenys neskelbtini).
8. Nurodo, jog paskolos davėjas pervedė atsakovui paskolos sumą (200 000 Eur) atskaičius atsakovo mokėtiną 2 procentų administravimo mokestį (2 500 Eur) nuo paskolos sumos pagal Paskolos sutarties 7.3. p. ir Paskolos sutarties priedo „Verslo kreditas I“ sąlygų 4.1. p. Paskolos davėjas pateikė ieškovei paaiškinimą, jog iš atsakovui 2021-12-23 pervestos 200 000 Eur paskolos sekančią dieną buvo nurašyta 2 500 Eur administravimo mokesčiui sumokėti, o 190 000 Eur sumą pats atsakovas iš savo atsiskaitomosios sąskaitos pervedė į UAB ,,Žvalguva“ sąskaitą. Todėl atsakovo argumentas, kad paskolos gavėjas tapo ne atsakovas, o UAB „Žvalguva“, laikomas nepagrįstu.
9. Nesutinka su atsakovu, jog ieškovė skaičiuoja kompensuojamąsias palūkanas nuo kompensuojamųjų palūkanų. Pažymi, jog įstatymuose ir teismų praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai – užmokestis už pinigų skolinimą) ir kompensuojamąją funkciją (tai – minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą). LAT pažymėjo, kad kai šios mokėjimo (pelno) ir kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, tuomet neskaičiuojamos įstatyme (CK 6.210 straipsnyje) nustatytos 5 procentų (ar 6 procentų, jei sutarties šalys verslininkai) palūkanos už laikotarpį nuo sutartyje nurodyto termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. negali būti sumuojamos ir sutartyje, ir įstatyme nurodyto dydžio palūkanos už tą patį laikotarpį, kai sutartyje palūkanų dydis yra aiškiai nustatytas. <...> Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Remiantis teismų praktika, kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina LAT praktika, kurioje pripažįstama, kad, pagal teisinį reglamentavimą, kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą, todėl ieškovė tinkamai taikė CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reguliavimą, kadangi Paskolos sutartyje nebuvo numatytos netesybos bei jų dydis. Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme, prašomos procesinės ir kompensacinės palūkanos yra reikalaujamos teisėtai. Pabrėžia, kad neprašo dvigubų palūkanų, kadangi kompensacinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo pradelstų įsipareigojimų sumos ir prašomos iki ieškinio pateikimo teismui dienos, o procesinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos (210 207,04 Eur) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, vadovaudamasis CPK 430 straipsnio 3 dalimi, paskyrė teismo posėdį.
Atsiliepimas
11. Ieškovės UAB „Iltė“ įgaliota atstovė K. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame bei atsiliepime į atsakovo prieštaravimus išdėstytais argumentais, prašė palikti galioti preliminarų sprendimą.
Šalies argumentai
12. A. R. D. prašė panaikinti preliminarų sprendimą, paaiškino, jog jis, prieš pasirašydamas Paskolos sutartį, jos neskaitė, galvojo, kad čia parama, kurios nereikės grąžinti, pats pinigų UAB „Žvalguva“ nepervedė, sąskaita AB SEB banke nesinaudoja.
13. A. R. D. atstovas advokatas G. M. prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir atmesti ieškinį prieštaravimuose išdėstytais argumentais.
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
14. Paskolos davėjas AB SEB bankas ir atsakovas R. D. 2021 m. gruodžio 22 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paskolos sutartis) pagal skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ schemą (toliau – ir Schema), kuria atsakovui buvo suteiktas 200 000 Eur kreditas. Paskolos davėjas 2021-12-23 pervedė atsakovui paskolos sumą, t. y. 200 000 Eur (2 657,86 Eur ir 197 342,17 Eur pavedimais), atskaičius atsakovo mokėtiną sutarties sudarymo mokestį, t. y. 2 500 Eur, nuo paskolos sumos pagal Paskolos sutarties 7.3. punktą ir Paskolos sutarties priedo „Verslo kreditas I“ sąlygų 4.1. punktą. Paskolos sutarties priedo „Verslo kreditas I“ 3.1. punktu nustatyta 0,19 procento fiksuotųjų palūkanų norma.
15. ŽŪPGF 2023-06-06 atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo ir skolos grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas buvo informuotas, kad 2023-06-01 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ŽŪPGF iš finansų tarpininko AB SEB banko perėmė visas reikalavimo teises, kylančias iš 2021-12-22 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui buvo nustatytas 15 kalendorinių dienų terminas nuo pranešimo išsiuntimo dienos grąžinti visas pradelstas įmokas pagal Paskolos sutartį. Kitu atveju, suėjus nustatytam terminui, bus laikoma, kad Paskolos sutartis yra nutraukta remiantis sutarties 4.1. punktu, ir bus pradedamas skolos išieškojimas teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
16. 2023 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas R. D. kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl skolos grąžinimo sutarties sudarymo, prašydamas leisti skolą pagal kredito sutartį grąžinti iki 2025 m. gruodžio 31 d. tokiu grafiku: iki 2023-12-31 – 66 666 Eur, iki 2024-12-31 – 66 667 Eur ir iki 2025-12-31 - 66 667 Eur.
III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Preliminarus sprendimas keistinas.
Dėl reikalavimo perleidimo teisėtumo ir skolos priteisimo
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
18. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat paskolos sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
19. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
20. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
21. Nagrinėjamu atveju atsakovas jau pasirašydamas Paskolos sutartį žinojo, jog jam tinkamai nevykdant finansinių įsipareigojimų Paskolos sutartis gali būti neatlygintinai perleidžiama, t. y. Paskolos sutarties 4.8. punktu šalys susitarė, jog įsipareigojimų pagal šią sutartį nevykdymo atveju, bankas turi teisę raštu informavęs klientą (atsakovą) prieš 5 (penkias) dienas perduoti visas reikalavimo teises pagal sutartį ŽŪPGF, kuri turi teisę išieškojimą pagal sutartį pavesti atlikti trečiajam asmeniui, todėl klientas neprieštarauja reikalavimų teisių perleidimui ir iš anksto sutinka tokiu atveju ŽŪPGF, kaip naujam kreditoriui, toliau vykdyti sutartį. Tokiu atveju visi tolimesni kreditavimo santykiai sprendžiami tarp ŽŪPGF (kaip naujojo kreditoriaus) ir kliento (kaip skolininko), o bankas nebeturės jokių teisių ir/ar pareigų pagal šią sutartį. Taigi, atsakovas, pasirašydamas Paskolos sutartį, sutiko ir neprieštaravo reikalavimo teisių perleidimui.
22. Nagrinėjamu atveju atsakovui vėluojant mokėti palūkanas ir vykdyti Paskolos sutartyje numatytus mokėjimus, paskolos davėjas, vadovaudamasis Paskolos sutarties 4.8. punktu, 2023-06-01 perleido reikalavimo teises pagal Paskolos sutartį ŽŪPGF. Apie reikalavimo teisių pagal Paskolos sutartį perleidimą ir įpareigojimą vykdyti mokėjimus į ŽŪPGF sąskaitą atsakovas buvo informuotas 2023-06-06 elektroniniu paštu, kuris yra nurodytas Paskolos sutartyje - (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas neigia žinojęs apie reikalavimo teisių perleidimą, nurodo negavęs (nematęs) pranešimo, dėl ko reikalavimo perleidimo faktas prieš jį negali būti panaudotas, šiuos jo argumentus paneigia aplinkybė, jog po reikalavimo perleidimo 2023 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl skolos grąžinimo sutarties sudarymo, prašydamas leisti skolą pagal kredito sutartį grąžinti iki 2025 m. gruodžio 31 d. (žr. šio sprendimo 16 punktą). Taigi, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą. Be to, pažymėtina ir tai, jog atsakovui CPK nustatyta tvarka įteikus ieškinio kopiją, laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
23. Kaip minėta, atsakovas su pradine kreditore AB SEB bankas pasirašė Paskolos sutartį (žr. šio sprendimo 14 punktą), taigi, tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė sutartiniai paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Atsakovas gavo 200 000 Eur paskolą, kurią privalėjo grąžinti sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, bei sumokėti sutartus mokesčius (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Atsakovas tinkamai ir laiku nevykdė prievolės grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs paskolą, todėl ieškovei 2023-06-22 teisėtai nutraukus paskolos sutartį (nutraukimo teisėtumas nebuvo ginčijamas), iš atsakovo ieškovei priteisiama 200 000 Eur negrąžinta paskolos suma (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.261 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnis).
24. Nors atsakovas bandė išvengti atsakomybės pagal Paskolos sutartį (tai galvojo, kad pasirašo paramos sutartį, tai galvojo, kad UAB „Žvalguva“ mokės paskolą, tai neva ne jis, o bankas pervedė didžiąją dalį paskolos į UAB „Žvalguva“ sąskaitą ir jis pinigų negavo ir t. t.), visgi nėra pagrindo tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusių santykių vertinti kitaip nei sutartinių paskolos teisinių santykių. Visų pirma, Paskolos sutartį pasirašė pats atsakovas R. D., ir jei jis sutartį pasirašė nesusipažinęs su jos turiniu, tai veikė prisiimdamas visą riziką dėl joje numatytų sąlygų ir iš jos kylančių pasekmių. Antra, atsakovas bandė įtikinti teismą, neva tai paskolą ėmė ne jis, o UAB „Žvalguva“, be to, pavedimų iš savo sąskaitos jis nedarė nei bankui (2500 Eur administravimo mokestis), nei UAB „Žvalguva“, tačiau šie jo teiginiai yra paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Visų pirma, Paskolos sutarties 7.3. punktu atsakovas įsipareigojo sumokėti bankui sutartyje nustatytą administravimo mokestį eurais (2 500 Eur) arba bankas gali administravimo mokestį nusirašyti iš klientui suteikiamo kredito lėšų ne vėliau kaip kitą darbo dieną po atitinkamo priedo įsigaliojimo dienos. Sutartis ir jos priedas įsigaliojo 2021 m. gruodžio 22 d., o kredito suma (200 000 Eur) į atsakovo sąskaitą buvo pervesta kitą dieną, t. y. 2021 m. gruodžio 23 d., dėl ko, iki to laiko atsakovui neįmokėjus administravimo mokesčio sumos, ji, teisėtai ir vadovaujantis Paskolos sutarties 7.3. punktu, buvo banko nusirašyta iš atsakovui suteikiamo kredito lėšų. Antra, nėra jokių abejonių, jog būtent atsakovas pervedė 190 000 Eur į UAB „Žvalguva“ sąskaitą, kadangi tik atsakovas (arba jo leidimu galimai ir kitas asmuo) gali disponuoti savo banko sąskaita, juolab, kad jis teismo posėdžio metu ir neneigė turįs virš milijono eurų skolą šiai bendrovei. Trečia, banko sąskaitos išrašas paneigia atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis nesinaudojo banko sąskaita ir nematė joje atliktų bankinių operacijų, kadangi jau 2022-01-06 iš gautos paskolos likučio atsakovas pervedė 2 275,69 Eur notarui D. J. (teismo posėdžio metu neginčijo, jog šis notaras atliko notarinius veiksmus atsakovo naudai) ir tą pačią dieną likusią nuo išmokėtos paskolos sumą, t. y. 5 200 Eur, persivedė į savo sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini), AB. Be to, 2022-02-14, 2022-05-05 ir vėliau atsakovas vis papildydavo sąskaitą įvairioms operacijoms, išskyrus paskolos mokėjimą, atlikti. Ketvirta, neabejotina, kad atsakovas tiek sąskaita, tiek joje esančiomis piniginėmis lėšomis disponavo pats, todėl būtų pastebėjęs, jog iš jo sąskaitos nurašyta 190 000 Eur suma. Tokioje situacijoje kiekvienas ir bet kokio išsilavinimo asmuo būtų kreipęsis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl galimai jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, tačiau tokių duomenų nagrinėjamu atveju nėra, kaip ir nėra pagrindo abejoti, jog būtent atsakovas gavo paskolos pinigus ir juos panaudojo savo reikmėms.
Dėl paskolos palūkanų
25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 234,44 Eur nesumokėtas paskolos palūkanas. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties priede „Verslo kreditas I“ susitarė dėl 0,19 procento dydžio metinių palūkanų normos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo priteisiama 234,44 Eur paskolos palūkanų, paskaičiuotų iki Paskolos sutarties nutraukimo 2023-06-22.
Dėl kompensacinių palūkanų
26. Ieškovė taip pat prašė priteisti 9 972,60 Eur kompensacines palūkanas. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo kompensacines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2023-06-22 iki 2024-06-20, taikant 5 procentų metinių palūkanų normą, yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų
27. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už priteistą 210 207,04 Eur sumą, kurią sudaro 200 000 Eur skola, 234,44 Eur paskolos palūkanos ir 9 972,60 Eur kompensacinės palūkanos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas nesutinka su tuo, nuo kokios sumos prašoma priteisti procesines palūkanas, nes nuo 9 972,60 Eur kompensacinių palūkanų sumos draudžiama priteisti dar ir procesines palūkanas, kas reikštų palūkanų nuo palūkanų priteisimą.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024 išaiškino, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos, kurias privalo mokėti skolininkas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kasacinio teismo praktikoje apibrėžiamos kaip procesinės palūkanos, tačiau savo esme tai tos pačios kompensuojamosios palūkanos, įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 1 dalyje ir 6.210 straipsnyje, tik skiriasi skaičiavimo laikotarpis. Iki bylos iškėlimo teisme dienos priskaičiuotos palūkanos įvardijamos kaip kompensuojamosios, o nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojamos palūkanos įvardijamos kaip procesinės. Tačiau jų paskirtis ir pobūdis yra identiški – kompensuoti kreditoriaus praradimus dėl to, kad skolininkas naudojasi jo pinigais, ir kartu skatinti skolininką kuo operatyviau įvykdyti prievolę. Todėl kai bylos nagrinėjimo dalykas yra kompensuojamųjų palūkanų priteisimas, procesinių palūkanų nuo šių kompensuojamųjų palūkanų priteisimas reikštų palūkanų nuo palūkanų priteisimą. Tokio pobūdžio palūkanų priteisimą aiškiai draudžia CK 6.37 straipsnio 4 dalies norma.
29. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą kasacinio teismo praktiką, į tai, jog išimties iš minėtos normos draudimo taikymas nagrinėjamoje byloje nėra pagrįstas įstatymu, sutikdamas su atsakovu, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 200 234,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.
31. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų priteisti neprašė.
32. Kadangi ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, valstybei iš atsakovo priteisiama 1 276 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
33. Atkreiptinas dėmesys, jog nors ieškinys yra tenkinamas iš dalies, tačiau tai neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui byloje, nes mažinama tik suma, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos, kas iš esmės neįtakoja nei ieškinio reikalavimų dydžio, nuo kurių skaičiuojamas žyminis mokestis, nei bylinėjimosi išlaidų kitokio paskirstymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 1 dalimi, 263, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2024 m. liepos 1 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir priimti galutinį sprendimą.
Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Iltė“, juridinio asmens kodas 110084026, iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 000 Eur (dviejų šimtų tūkstančių eurų) skolą, 234,44 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus 44 centus) paskolos palūkanų, 9 972,60 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 60 centų) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 200 234,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 276 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas. Išaiškinti atsakovui, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.