Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarties bylos teismingumo klausimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. 2018-01-09 nutartimi skundas buvo atmestas. Pareiškėja teismo nutartį apskundė apeliacinės instancijos teismui ir 2018-04-09 nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-09 nutartį panaikinti bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodydamas, jog pareiškėjos skundas turėjo būti nagrinėjamas ne ypatingosios teisenos, o ginčo teisenos tvarka, t. y. paduodant ieškinį teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-30 nutartimi pareiškėjai (t. y. ieškovei) buvo nustatytas procesinis terminas pateikti teismui ieškinį, atitinkantį LR CPK 135 str. reikalavimus. Ieškovė 2018-05-22 pateikė teismui ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi nutarė šią civilinę bylą pagal išimtinį teismingumą perduoti nagrinėti Kauno rajono apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams. Teismas nurodė, kad sutinkamai su LR CPK 31 str. 1 d. nuostatomis, ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Išimtinis teritorinis teismingumas reiškia, jog yra įstatymo įsakmiai nurodytas teismas, kuris turi nagrinėti bylą ir šios taisyklės pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (LR CPK 329 str. 2 d. 6 p., 360 str.), todėl esant imperatyvioms išimtinio teritorinio teismingumo taisyklėmis, ginčo šalys neturi teisės rinktis į kurį teismą jiems kreiptis, t. y. šalys privalo kreiptis į tą teismą, kuriame byla yra teisminga pagal išimtinio teismingumo taisykles. Iš ieškovės ieškininių reikalavimų turinio matyti, jog ieškovė savo ieškininiais reikalavimais siekia įgyti, realizuoti bei patvirtinti daiktines teises į ginčo daiktą, t. y. žemės sklypą su statiniais, esančiais Kaišiadorių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), todėl ieškinio patenkinimo atveju ieškovė teismo sprendimo pagrindu galės savo vardu įregistruoti ir realizuoti daiktines teises į minėtą nekilnojamąjį daiktą. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, turto pardavimo iš varžytinių aktas yra pripažintinas nuosavybės teisę sukuriantis dokumentas, kurio teisiniu pagrindu asmeniui atsiranda arba pasibaigia nuosavybės teisės į konkretų turtą, todėl tokio dokumento ginčijimui teisme turi būti taikomos išimtinio teismingumo taisyklės (LR CPK 31 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad skundui dėl antstolio veiksmų paduoti nėra taikomos išimtinio teismingumo taisyklės, tačiau paduodant ieškinį teismui ginčo teisena turi būti privalomai taikomos išimtinio teismingumo taisyklės (LR CPK 31 str. 1 d.). Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ieškovei pateikus ieškinį teismui ieškovės ieškininiams reikalavimams, t. y. pripažinti negaliojančiu antstolio D. T. 2016-06-14 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 13 241 2016 06 14 2762/12, kuriuo nuosavybės teisė į J. S. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) buvo perleista M. K.; taikyti dvišalę restituciją: J. S. sugrąžinant nekilnojamąjį turtą, o iš J. S. - jai 2016-06-17 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu grąžintą 1031,14 EUR sumą, turi būti taikomos išimtinio teismingumo taisyklės, todėl šie ieškovės ieškininiai reikalavimai yra teismingi Kauno rajono apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pagal LR CPK 31 str. nuostatas (t. y. pagal nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietą). Sutinkamai su LR CPK 34 str. 2 d. 4 p. nuostatomis, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

J. S. atskiruoju skundu prašo 2018-05-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme. Skundu nurodė, kad: 1) 2018-04-05 nutartimi (c.b. Nr. 2S-1439-577/2018) Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-09 nutartį, kuria atmestas ieškovės (tuo metu pareiškėjos) skundas dėl antstolio veiksmų, perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažymėdamas, kad nagrinėdamas bylą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo, teismas turėjo taikyti atitinkamas bendrosios ieškinio teisenos normas. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų bei nurodė pirmosios instancijos teismui, nagrinėti šį ginčą; 2) Nuo 2011-10-01 įsigaliojus CPK 329 str. 2 d. 6 p. pakeitimams, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimu pagrindu pripažįstamas tik toks atvejis, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ir administraciniam teismui taisyklės. Nagrinėjamu atveju nekyla klausimas, ar bylą turi nagrinėti administracinis teismas, todėl šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai motyvavo būtinybę perduoti bylą pagal teismingumą; 3) Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 34 str. 1 d. numatytus atvejus. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė, apeliacinės instancijos teismas išimtinio teismingumo nenustatė, šalys ir jų atstovai gyvena ir dirba Vilniuje, todėl bylos nagrinėjimas Kauno rajono apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose būtų neekonomiškas tiek ieškovės, tiek valstybės, ieškovei teikiančios valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atžvilgiu. Antstolis atsiliepimu ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliantė nurodo, kad 2018-04-05 nutartimi (c.b. Nr. 2S-1439-577/2018) Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-09 nutartį, kuria atmestas ieškovės (tuo metu pareiškėjos) skundas dėl antstolio veiksmų, perduodamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažymėdamas, kad nagrinėdamas bylą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo, teismas turėjo taikyti atitinkamas bendrosios ieškinio teisenos normas. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų bei nurodė pirmosios instancijos teismui, nagrinėti šį ginčą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė teisingai nurodė faktines bylos aplinkybes, tačiau neatkreipė dėmesio, kad apeliacinės instancijos teismas perduodamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nesprendė ir nepasisakė, kuriam pirmosios instancijos teismui byla bus teisminga apeliantei vietoje skundo pareiškus ieškinį.Apeliantė nurodo, kad nuo 2011-10-01 įsigaliojus CPK 329 str. 2 d. 6 p. pakeitimams, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimu pagrindu pripažįstamas tik toks atvejis, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ir administraciniam teismui taisyklės. Ši pozicija yra teisinga, tačiau aplinkybė, kad teismingumo pažeidimas nebūtų absoliučiu sprendimo negaliojimu pagrindu, nereiškia, jog bylą turi nagrinėti teismas pažeidžiantis teismingumo taisykles.CPK 34 str. 1 d. pasakyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5 d. numatytus atvejus. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teisme nebuvo nagrinėtas ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėtas tik skundas dėl antstolio veiksmų. Skundui dėl antstolio veiksmų paduoti nėra taikomos išimtinio teismingumo taisyklės, tačiau paduodant ieškinį teismui ginčo teisena turi būti privalomai taikomos išimtinio teismingumo taisyklių (LR CPK 31 str. 1 d.).

Apibendrinant tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad teismas priėmė pagrįstą nutartį, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

nutaria:

Skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.