Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-02-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-132-961/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-06
Bylos Nr.
II-132-961/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00009-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Ilona Mateikienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. G.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-132-961/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00009-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28438-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-28438-2022 (ROIK22189463403) J. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 15 d. 13.14 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas atbulas nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 126, 222 punktų reikalavimus. Už šį nusižengimą jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1200 eurų dydžio bauda (b. l. 3-5).

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. G. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog jam yra paskirta neadekvati padarytam pažeidimui bauda (1200 eurų). Prašo atsižvelgti į jo paaiškinimus, pridėtus byloje, ir skirti švelnesnę baudą, nes jis yra pensininkas ir kitų pajamų (be pensijos) neturi (b. l. 2).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kadangi skundžiamas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais. Įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas administracinio nusižengimo byloje, ir kt.) neginčytinai įrodo, kad pažeidėjas įvykdė administracinį nusižengimą. Vyresnioji tyrėja, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir J. G. skyrė minimaliam dydžiui artimą administracinę nuobaudą – 1200 eurų baudą. J. G., nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jos keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normas bei tenkinti J. G. prašymą – pakeisti skundžiamą nutarimą, skiriant švelnesnę administracinę nuobaudą – piniginę baudą. Institucija pažymi, kad nutarime pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nebuvo pripažinta tai, jog administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo. Prašo šią aplinkybę pripažinti pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau visgi institucija mano, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo švelninti pareiškėjui paskirtą baudą. Byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad pareiškėjui paskirta administracinė bauda prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vien tik pareiškėjo manymas, jog jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. G. skundą palaikė. Paaiškino, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo neginčija. Apgadino kitą mašiną ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Gailisi dėl to, ką padarė. Prašo atsižvelgti, jog vairuoja 57 metus ir nei karto nebuvo baustas. Nėra piktybinis pažeidėjas. Nagrinėjamu atveju buvo atsitiktinis pažeidimas. Abi mašinos eismo įvykio metu buvo neplautos. Per staigiai pasuko vairą ir jam pasirodė, kad tik įbrėžimas buvo, jokių BMW esminių pažeidimų nematė. Jis kliudė tik sparno kampu, tik švelniai prisilietė. Jo paties mašina iki šiol netaisyta, tad nemanė, kad ir kita patyrė didelių pažeidimų. Smūgio nepajuto. Nesupranta, iš kur ten tokia didelė žalos suma. Dar galvojo grįžti, bet tos mašinos jau nebuvo. Norėjo susitarti su tuo nukentėjusiuoju. Jau pats buvimas teisme jam yra nuobauda. Nebuvo paskaitęs KET, kad toks nereikšmingas pažeidimas kvalifikuojamas kaip labai didelis. Pareigūnai atliko savo darbą, bet tikisi, kad teismas atsižvelgs ir paskirs švelnesnę baudą. Jis jau (duomenys neskelbtini) metų pensininkas, žmona dar dirba ir gauna algą. Gyvena su žmona dviese, išlaikytinių neturi, vaikai jau suaugę. Jų su žmona mėnesio pajamos 2200 Eur, bet reikia išlaikyti ir remontuoti sodybą, kurioje gyvena. Prašo švelninti baudą, nes paskirta suma labai didelė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala nesiekia penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Žemesnės instancijos teismas

Šioje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, t. y. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kito asmens turtas (ANK 417 str. 7 d.). Šio nusižengimo nei už jį paskirtos 10 Eur baudos dydžio pareiškėjas neginčija, pripažindamas policijos pareigūnų nusižengimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad dėl jo neatsargumo manevruojant jo vairuotas automobilis Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nutarime nurodytomis aplinkybėmis kliudė stovintį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadindamas pastarąjį. Pareiškėjui inkriminuotas KET 9, 114 ir 126 punktų pažeidimas.

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, šalina kaltinimą pažeidus KET 114 punktą, numatantį pareigą vairuotojui, kuris važiuoja atbulas, duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju buvo kliudytas šone stovintis automobilis, kuris nejudėjo. Pareiškėjo veiksmai vertintini ne kaip 114 punkto, o 9 punkto, numatančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, bei 126 punkto, be kita ko numatančio, jog vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, reikalavimų pažeidimas. Pagal nusistovėjusią praktiką šios rūšies bylose Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, pagrįstai įvertinti kaip KET 417 straipsnio 7 dalyje numatytas nusižengimas.

Taip pat J. G. neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, kad po eismo įvykio jis pasišalino, nors suvokė įvykus eismo įvykį, neatlikdamas KET 222 punkte numatytos su eismo įvykio susijusio eismo įvykio dalyvio pareigos – nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Savo elgesį jis teisino, kad tuo metu nesuprato, kad kitam automobiliui padaryta reali žala, manė, kad tik nubraukė purvą, galimai nežymiai įbrėžė. Tačiau matydamas, kad automobilių kontaktas buvo, jis neišlipo įsitikinti, kokio dydžio apgadinimai buvo padaryti. Bylos duomenimis, eismo įvykio liudininkas R. J. mėgino atkreipti eismo įvykio kaltininko dėmesį ir jį sustabdyti jam signalizuodamas, šis buvo sustojęs, bet galiausiai vis tiek išvažiavo. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nesusiejo KET 222 punkte numatytos pareigos su jokiu konkrečiu padarytos žalos dydžiu. Pareiga pranešti apie eismo įvykį kyla nepaisant padarytos žalos dydžio, net jei ši yra minimali. To pareiškėjas neatliko, nors pats pripažino, jog pajuto įvykus automobilių kontaktą, matė, kad nubraukė kito automobilio bamperį.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu abejojo, ar tinkamai yra įvertinta eismo įvykiu padaryta žala, nulėmusi jo veikos kvalifikavimą, teigdamas, jog automobilių kontaktas buvo nestiprus, esminių pažeidimų ant nukentėjusio automobilio nepastebėjo ir nesupranta, kodėl žala įvertinta tokia didele suma. Bylos duomenimis, automobiliui BMW padaryta žala buvo įvertinta 1488,36 Eur. Teismas pažymi, kad nustatytas žalos dydis nėra tik subjektyvi automobilio valdytojo ar tyrėjo nuomonė. Automobilio BMW savininkas padarytą automobiliui žalą subjektyviai vertino dar didesne suma – 2500 Eur, tačiau UAB „Krasta auto“ pateikė detalią automobilio remonto darbų, detalių ir medžiagų sąmatą 1488,36 Eur sumai (b. l. 27-31), kuria teismas abejoti pagrindo neturi. Sąmatoje nurodyta suma viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 750 eurų (1 bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų), todėl pareiškėjo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Esminis ginčas šioje byloje, ar pareiškėjui tinkamai buvo individualizuota nuobauda.

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. Ginčijamu nutarimu konstatavus vieną pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, jam paskirta nežymiai sankcijos minimumą viršijanti bauda – 1200 Eur, lėmusi galutinį nuobaudos dydį po nuobaudų pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir ANK 426 straipsnio 2 dalį subendrinimo.

Atsiliepime institucija pripažino, kad nepagrįstai nekonstatavo dar vienos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusižengimas padarytas asmens, kuris yra sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atitinkamai teismo konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju pažeidėjo atsakomybę lengvina ne viena, o dvi aplinkybė, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktuose.

Bylos duomenimis J. G. per penkerius metus iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo buvo apie 10 kartų baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus (b. l. 41-47), tačiau šiurkštų KET pažeidimą jis padarė pirmą kartą. Ši aplinkybė ir dvi pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismo vertinimu, sudarė pagrindą skirti minimalią sankcijoje nuobaudą, tačiau pagrindo dar labiau ją mažinti, išeinant iš sankcijos ribų, teismas galimybės neįžvelgia.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato galimybę atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nežinojo gresiančios atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, negalėjo tikėtis, kad eismo įvykiu padaryta tokio dydžio žala, netgi klaidingai buvo įsitikinęs, kad ši žala nereikšminga, kad jis yra pensinio amžiaus, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Todėl jo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos individualizuojant baudos dydį sankcijos ribose. Svarbi aplinkybė ir ta, kad įvykio liudininkas stengėsi atkreipti pareiškėjo dėmesį, tačiau jis vis tiek nesustojo ir neįsitikino galimai padaryta žala. Pareiškėjo teigimu, jis manė, jog tik nubraukė purvą; vis dėlto tai, kad pašalinis asmuo aiškiai suprato, kad dėl pareiškėjo veiksmų kilo eismo įvykis, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį, sustoti ir vykdyti kitas KET nustatytas pareigas, t. y. kad įvykis nėra toks nereikšmingas (jei sureagavo pašalinis asmuo), todėl jo argumentai, jog jis negalėjo tikėtis padaręs didelę žalą, vertintini kritiškai. Sprendžiant dėl nuobaudos proporcingumo sankcijos ribose, teismas pažymi, jog pareiškėjo pajamos nėra itin mažos. Jei jis neturi galimybių sumokėti visos skirtinos baudos iš karto, gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu turimos mokestinės prievolės mokėjimą išdėstyti dalimis (teismas baudos mokėjimo dalimis išdėstymo nesprendžia, nes toks prašymas teisminio nagrinėjimo metu teikiamas nebuvo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo J. G. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28438-2022:

Pašalinti iš kaltinimo aplinkybę, kad savo veiksmais J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punktą;

konstatuoti papildomą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte – nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus;

už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą paskirtą 1200 eurų baudą sumažinti iki 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų;

vadovaujantis ANK 38 straipsniu galutinę administracinę nuobaudą nustatyti 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) eurų baudą.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė