- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-04
- Bylos Nr.
- I1-5605-394/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00998-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 iki 2018 metų Šiaulių TI būdavo paskiriamas vis į kitą kamerą. Kamerose nebuvo įrengta kopetėlių užlipti į antrą gulto aukštą, tekdavo lipti ant stalo, kai žmonės valgydavo ir panašiai. Lipant iš antro gulto aukšto kameroje Nr. 28 praslydo koja, griūdamas ant stalo susilaužė dešinės rankos pirštą (atviras lūžis). Buvo etapuotas į Šiaulių ligoninę, atlikta operacija, po kurios dar apie mėnesį turėjo paskirtus piršto perrišimus, per tą laiką patyrė daug patyčių iš budinčių pareigūnų, medicininės dalies personalo. Esant priežastiniam ryšiui tarp jam padarytos neturtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, prašo priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą, kurią apskaičiuoja atsižvelgdamas į darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo posėdžio metu pabrėžė, kad neturtinę žalą kildina dėl kopetėlių nebuvimo ir dėl to patirtos traumos.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką pranešta tinkamai (64 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (7-9 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad asmenų perkėlimas iš vienos kameros į kitą vykdomas griežtai vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis, taip pat pagal Šiaulių TI nustatytą tvarką, laikantis lokalinių įstaigos aktų, kameros planų ir atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, o ne pagal asmenų pageidavimus. Suimtojo (nuteistojo) perkėlimas iš vienos kameros į kitą vykdomas siekiant gerinti kalinamų asmenų gyvenimo sąlygas, o ne atvirkščiai, todėl perkėlimas nelaikytinas sąlygų bloginimu. Be to, pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI, daugeliu atveju buvo talpinamas į kamerą, kurioje buvo iki etapavimo į kitą įstaigą, taigi pareiškėjo pretenzijos dėl dažno perkėlimo į kitą kamerą nepagrįstos.
Atsakovė nurodo, kad jokie teisės aktai neįpareigoja kalintiems asmenims nurodyti, kuriame gulte jie turi miegoti, bei fiksuoti, kuriame gulto aukšte jie miega, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad vienu ar kitu pareiškėjo kalinimo laikotarpiu jis miegojo pirmame ar antrame gulto aukšte. Pažymi, kad jokie teisės aktai neįtvirtina ir to, jog dviaukščiai gultai privalomai turėtų būti su kopetėlėmis, todėl šiuo atveju joks teisės aktas nėra pažeidžiamas.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjui 2017-09-16 nustatytas dešinės rankos bevardžio piršto viršutinės falangos lūžis. 2017-09-18 Šiaulių TI gautas ir užregistruotas APS korpuso vyresniojo E. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2017-09-16 16.10 val. kameroje Nr. 28 buvo pastebėtas suimtasis E. M. su dešinės rankos sužalojimu. Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai medicininės apžiūros metu suimtajam nustatė dešinės rankos ketvirto (bevardžio) piršto viršutinės falangos sužalojimą (įtariamas lūžis). Išduota sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 49/10-189. Korpuso vyresnysis savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad paklausus, kokiomis aplinkybėmis atsirado minėtas kūno sužalojimas, suimtasis susižalojimo aplinkybių neišsakė. Dėl šio fakto Šiaulių TI Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo pradėtas tyrimas duomenų patikslinimui. 2017-09-16 Šiaulių TI bendrosios praktikos slaugytoja I. D. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje nurodė, kad E. M. apžiūrėtas 16.15 val., jam nustatytas dešinės rankos bevardžio piršto viršutinės falangos lūžis, sužalojimo aplinkybių E. M. nenurodė. 2017-09-20 gauta Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo G. S. medicininė pažyma, kurios išvadoje nurodyta, kad E. M. 2017-09-16 konsultuotas Šiaulių ligoninėje gydytojo traumatologo – ortopedo, diagnozuotas dešinės plaštakos penkto piršto falangos atviras lūžis, atlikta imobilizacija viela. 2017-09-18 suimtasis E. M. apklaustas liudytoju, apklausos metu nurodė, kad 2017-09-16 kameroje Nr. 28 apie 16.10 val. lipo iš antro aukšto lovos, tačiau ant stalo padėta koja praslydo, todėl jis griuvo, griūdamas ranka trenkėsi į stalą, taip susižalodamas dešinės rankos pirštą, iš karto po susižalojimo buvo nuvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą medicininei apžiūrai, apžiūros metu apžiūrėtas visas kūnas, jokių nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, tik sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoja užfiksavo dešinės rankos bevardžio piršto traumą bei suteikė pirmą medicininę pagalbą; po apžiūros buvo grąžintas į kamerą, susižalojo pats, netyčia.
Atsakovė nurodo, kad ginčo dėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie lūžusį pirštą nėra, tačiau, atsakovės nuomone, aptariamas įvykis niekaip nesusijęs su kopetėlių neįrengimu. Be to, jokių pretenzijų pareiškėjas nuo įvykio dienos iki skundo padavimo teismui dėl iškritimo iš lovos nepateikė, o skundo padavimas praėjus beveik 3 metams vertinamas kaip siekis pasipelnyti iš susiklosčiusios padėties. Nuo buitinių traumų nėra apsaugoti nei Šiaulių TI laikomi, nei laisvėje esantys asmenys, todėl prašymas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais nepagrįstas.
Pareiškėjo E. M. skundas netenkinamas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad 2017 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 28 lipdamas iš gulto antro aukšto paslydo, griuvo ant stalo ir susilaužė dešinės rankos pirštą, o tai įvyko dėl to, kad kamerose nėra kopetėlių užlipti į antrą gulto aukštą, tenka lipti ant stalo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų ir žalos ryšiui.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018, 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).
Gyvenamųjų kamerų įrengimą Tardymo izoliatoriuose reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28), kurių 14 punkte nurodyta, jog kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele; išorinės ir vidinės metalinės durys, kuriose turi būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; dieninis ir naktinis elektros apšvietimas; vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas); sanitarinio mazgo patalpa; pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba; natūralus arba mechaninis vėdinimas; patalpos šildymo įranga.
Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo periodiškai laikomas nuo 2017-01-10 iki 2018-09-24, o kameroje Nr. 28 – nuo 2017-09-07 iki 2017-09-16 (12-13 b. l.). Šiaulių TI kriminalinės žvalgybos skyriaus nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (17-19 b. l.) nurodyta, kad 2017-09-18 gautas APS korpuso vyresniojo tarnybinis pranešimas dėl to, jog 2017-09-16 16.10 val. kameroje Nr. 28 pastebėtas suimtasis E. M. su dešinės rankos sužalojimu, Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai medicininės apžiūros metu nustatė dešinės rankos bevardžio piršto viršutinės falangos sužalojimą (įtariamas lūžis), suimtojo paklausus, kokiomis aplinkybėmis atsirado šis kūno sužalojimas, pastarasis susižalojimo aplinkybių neišsakė. Į bylą pateikta ir sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma, kurioje nurodyta, kad 2017-09-16 16.15 val. apžiūrėtas sužalotas asmuo E. M., kūno sužalojimų pobūdis: įtariamas dešinės rankos bevardžio piršto viršutinės falangos lūžis, pažymėta, kad asmuo sužalojimo aplinkybių neišsako (24 b. l.). 2017-09-18 apklaustas liudytoju E. M. nurodė, jog 2017-09-16 apie 16.10 val. kameroje Nr. 28 norėdamas nulipti iš antrojo aukšto lovos paslydo, dėl ko griūdamas ranka trenkėsi į stalą ir susižalojo dešinės rankos pirštą, dėl šio susižalojimo niekam pretenzijų neturi, susižalojo netyčia, sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoja, apžiūrėjusi visą kūną, kitų sužalojimų nenustatė, prašo tyrimo neatlikti (26-27 b. l.). Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojais apklausti kiti kameroje Nr. 28 buvę asmenys (28-33 b. l.). Iš byloje esančios fotonuotraukos matosi, kad kameroje Nr. 28 yra trys dviejų aukštų gultai, tarp dviejų gultų pastatytas stalas (34 b. l.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Taip pat teisminėje praktikoje buvo ne kartą išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas laiko, kad šiuo atveju nėra duomenų, jog Šiaulių TI darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ar kad neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų kamerų įrengimą reglamentuojančios teisės normos nenumato, kad į antrus lovų aukštus turi būti įrengtos kopetėlės, dėl šio įvykio atliekamo tyrimo metu pareiškėjas nurodė, kad susižalojo netyčia ir niekam jokių pretenzijų neturi, be to, susižalojimo aplinkybes (paslydo lipdamas iš antro lovos aukšto) nurodė tik apklausiamas liudytoju 2017-09-18, t. y. po dviejų dienų po įvykio, o įvykio dieną nei Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai, nei korpuso vyresniajam nepaaiškino, kokiu būdu susižalojo. Pareiškėjas dėl įvykio ir jo aplinkybių į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė, tik 2018-03-14 Šiaulių TI direktoriui pateikė prašymą jį informuoti, kokia pagalba jam buvo suteikta dėl piršto lūžimo, kiek laiko vyko perrišimai; į šį prašymą buvo jam buvo atsakyta 2018-04-09 raštu (15-16 b. l.). Byloje nėra duomenų, to nenurodo ir pats pareiškėjas, kad dėl gulėjimo antrame lovos aukšte, nuolatinio laipiojimo ir dėl to patiriamų nepatogumų jis būtų raštu kreipęsis į Šiaulių TI administraciją ar skundęsis kitoms institucijoms. Iš byloje esančios medžiagos matosi, kad pareiškėjui susižalojus, jam nedelsiant buvo suteikta medicininė pagalba Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnyboje, jis buvo nuvežtas į Šiaulių ligoninę, kur jam suteikta gydytojo traumatologo – ortopedo konsultacija. Pareiškėjas susižalojo 2017 m. rugsėjo 16 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2020 m. birželio 9 d., t. y. praėjus beveik trejiems metams po šio įvykio, o tai rodo, kad pareiškėjo patirti nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai nebuvo tokie intensyvus, kad juos būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai šiuo atveju nenustačius nei neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų pareiškėjo skunde nurodytais aspektais, nei priežastinio ryšio tarp jo susižalojimo ir Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose esančių lovų įrengimo, pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.