- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- II-601-865/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00683-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Pažeidėjas
- M. G.
- Advokatai
- Vytautas Geležinis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. G., jo atstovui advokatui Vytautui Geležiniui,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui J. O.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. VMI-ANR_N-292-2023 (ROIK 23202494771);
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Faktinės aplinkybės
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. VMI-ANR_N-292-2023 M. G. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad
laikotarpiu 2023 m. vasario 20 d. – 2023 m. kovo 20 d., operatyvaus patikrinimo metu UAB „C“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) duotas per VMI interneto svetainės autorizuotą sritį (Mano VMI / elektroniniu paštu) 2023 m. vasario 23 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.222 Mr) FR0706-268 ir 2023 m. kovo 13d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr.(21.222 Mr) FR0706-376 iki 2023 m. vasario 27 d. ir iki 2023 m. kovo 14 d. operatyviam patikrinimui pateikti – 2022 m. sausio 1 d. – 2023 m. sausio 31 d. laikotarpio dokumentus: debitorių ir kreditorių sąrašus, nurodant atsiskaitymų terminus ir sumas, kasos knygos išrašą ir kasos dokumentus, tarpusavio skolų užskaitymo aktus, informaciją apie gautas ir suteiktas paskolas, informaciją apie lėšas pas atskaitingus asmenis (avanso apyskaitas ir išlaidų dokumentus), naujausias finansines ataskaitas, užpildytą turto anketą, tačiau Bendrovė mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdė, prašomų dokumentų ir informacijos nepateikė.
Tuo Bendrovės vadovas M. G., būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą, nebendradarbiaudamas su mokesčių administratoriumi ir neteikdamas mokesčių administratoriui prašomų dokumentų ir informacijos, trukdydamas mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 40 straipsnio 2 punkto, 8 punkto, 62 straipsnio nuostatas.
Minėtu procesiniu sprendimu už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą M. G. buvo paskirta 1 170,00 Eur dydžio bauda (b. l. 14-15).
II. Skundo ir atsiliepimo argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. birželio 1 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. skundas. Pareiškėjas nesutikdamas su skundžiamu nutarimu prašo minėtą nutarimą panaikinti bei administracinę bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti arba vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis paskirtą baudą sumažinti. Pateiktame skunde nurodoma, kad VMI surašydama nutarimą nenurodė visų aplinkybių, kurios sąlygojo dokumentų nepateikimą ir kurios yra svarbios, todėl šias aplinkybes pareiškėjas nurodo žemiau: pirma, Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko buhalterinė įmonė UAB „I“, kurios atsakingas asmuo, kuris yra atsakingas už Bendrovės buhalterinę apskaitą negalėjo pareiškėjui pateikti visų reikiamų dokumentų laiku dėl artimojo giminaičio sunkios ligos, todėl pareiškėjas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių šių dokumentų negalėjo pateikti ir VMI; antra, bendrovė ir pareiškėjas dalį VMI nurodymų įvykdė ir pateikė dalį reikalaujamų VMI dokumentų, o dėl likusios dalies pateikimo prašė suteikti papildomą terminą, tačiau VMI į tokius prašymus nereagavo; trečia, pareiškėjas pateikė išsamų paaiškinimą dėl VMI jam inkriminuoto pažeidimo buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą, tačiau VMI nereagavo į pareiškėjo paaiškinimus ir jame nurodytų svarbių aplinkybių nevertino. Nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, t. y. pareiškėjas aiškiai nurodė, kas sąlygoja VMI prašomų dokumentų nepateikimą ir įsipareigojo juos pateikti konkrečiais terminais, o taip pat nevengė tokių dokumentų pateikti ir dalį pateikė, ir VMI tokius prašymus ir dokumentus priėmė, tačiau vis tiek pareiškėją pripažino kaltu, padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir paskyrė 1 170,00 Eur baudą. Skundžiamas nutarimas priimtas nesant subjektyviosios pažeidimo pusės. Kaip jau nurodyta, pareiškėjas administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad VMI vertinimu jis kliudė jai atlikti savo funkcijas ir nepateikė prašomų pateikti dokumentų. Pirmiausia ginčo atveju akcentuotina tai, kad pareiškėjas VMI prašomų pateikti dokumentų negalėjo pateikti ne dėl to, kad pats jų neteikė, o todėl, kad bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo dėl šeimoje iškilusių problemų, t. y. artimo giminaičio ligos, negalėjo jų pateikti pareiškėjui. Taigi, šiuo atveju negali būti kvalifikuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo trukdė VMI atlikti jos funkcijas ar piktybiškai neteikė prašomų pateikti dokumentų. Antra, skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kad dalis prašomų dokumentų buvo pateikta, o dėl kitų dokumentų pateikimo buvo pateiktas prašymas pratęsti jų pateikimo terminą, o VMI tokį pareiškėjo prašymą ignoravo. Kaip matyti iš į šią bylą pateikiamų dokumentų, tai nėra ginčo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevengė VMI pateikti prašomų pateikti dokumentų, tačiau dėl nuo jo nepriklausančios valios jis to negalėjo padaryti. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Pažymėtina tai, kad šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį kyla už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Šiuo atveju neabejotina yra tai, kad VMI gavus dalį bendrovės dokumentų, o kitos dalies pareiškėjui objektyviai negalint pateikti ir prašant pratęsti jų pateikimo terminą dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, akivaizdu, kad pareiškėjas nepadarė jokio pažeidimo ir VMI nurodymą vykdė tinkamai. Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar asmuo sąmoningai kliudė atlikti tam tikrus veiksmus ir (ar) sąmoningai neteikė reikalaujamų pateikti dokumentų, ir tik nustačius tyčią ir sąmoningumą, kas ginčo atveju nėra tinkamai nustatyta, akivaizdu, kad pareiškėjas nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo veiksmuose nėra subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės. Teismai nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ne kartą yra išaiškinę, kad konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyvių faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyvių visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Taigi, tik administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones. Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Ji pasireiškia tam tikrais tikrovėje pastebimais veiksmais (arba nieko nedarymu), dažniausiai sukeliančiais tam tikrus padarinius, dėl to sutrinka nustatyta teisė tvarka. Tai yra išoriniai, arba objektyvūs, nusižengimo požymiai. Nusižengimu gali būti pripažįstami tik sugebančio suvokti aplinką ir joje vykstančius procesus asmens valingi veiksmai. Tai yra vidiniai, arba subjektyvūs, nusižengimo požymiai. Visus šiuos požymius įprasta suskirstyti į keturias grupes arba nusižengimo elementus: a) objektą; b) objektyviąją pusę; c) subjektą; d) subjektyviąją pusę. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Subjektyviosios pusės struktūrą, kuri aktualiausia nagrinėjamos bylos kontekste, sudaro administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltė, motyvas ir tikslas. Kaltė – asmens psichinis santykis su padaryta veika ir jos padariniais. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pareiga pateikti prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytos reikiamos aplinkybės, atitinkamo subjekto veiklos vykdymas ar kitos reikšmingos aplinkybės, kad tai institucijas įgalintų atlikti joms pavestas funkcijas. Apibūdinant subjektyviuosius minėtos teisės normos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia ir sąmoningai kliudo institucijai ir (ar) pareigūnui atlikti pavestas funkcijas ir (ar) sąmoningai neteikia prašomų pateikti dokumentų. Kaip jau nurodyta aukščiau, tai Pareiškėjas gavęs ir perskaitęs VMI nurodymą, dalį prašomų pateikti dokumentų pateikė, o dalies pateikimą prašymą atidėti, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas pareiškėjui negali pateikti VMI reikalaujamų dokumentų dėl artimojo giminaičio ligos. Taigi, būtent nurodytos aplinkybės reiškia, kad pareiškėjo veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo požymio – subjektyviosios pusės. Iš objektyvių bylos duomenų ir pačios VMI veiksmų yra akivaizdu, kad pastarasis neturėjo tyčios nepateikti prašomų pateikti dokumentų ir to negalėjo padaryti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. ANK 591 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. ANK 591 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šiuo atveju remiantis surinkta medžiaga, konstatuotina, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, jog pareiškėjas tyčia nevykdė VMI nurodymų ir (ar) tyčia VMI kliudė atlikti reikalaujamus veiksmus, todėl įvertinus visas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, spręstina, kad nėra pakankamai įrodymų pareiškėją pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, todėl visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo pareiškėjo naudai. Visa išdėstyta aukščiau suponuoja tai, kad pareiškėjo veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties ir jos objektyviųjų požymių, administracinio nusižengimo byla yra nutrauktina. Dėl paskirtos baudos dydžio sumažinimo, teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakomybėn traukiamas bendrovės direktorius, t. y. pareiškėjas, ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį realizavo tik dėl to, kad buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo jam neperdavė VMI reikalaujamų pateikti dokumentų, o jų negalėjo patekti dėl artimojo giminaičio sunkios ligos. Tuo atveju, jeigu būtų įvertinta, kad pareiškėjo padaryti veiksmai, užtraukia administracinę atsakomybę, tai jie turėtų būti vertinami kaip nepiktavališki ir nesavanaudiški. Be to, pareiškėjas už tokį administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažinta, kad yra pagrindas pareiškėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tuo atveju, jeigu jo veiksmuose būtų nustatytas administracinis nusižengimas už administracinio nusižengimo padarymą jam turėtų būti paskirta mažesnė už ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimali bauda. Apibendrinant manytina, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, taigi sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė nesiėmė visų priemonių, kad tinkamai išanalizuotų situaciją, nustatytų visus būtinuosius administracinio nusižengimo požymius – nenustatė esminių aplinkybių ir faktų, be to neatsižvelgė į teisėtumo principą, todėl negalėjo priimti objektyvaus ir teisėto sprendimo. Taigi, apibendrinant išdėstytą, akivaizdu, kad Pareiškėjo veiksmuose nėra būtinojo administracinės atsakomybės kilimo pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį požymio – subjektyviosios pažeidimo pusės, todėl administracinės atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį Pareiškėjui kilti negali ir administracinė byla – nutrauktina (b. l. 1-4).
Šalies argumentai
2023 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas VMI atsiliepimas į administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. skundą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad negalėjo VMI pateikti visų parašomų dokumentų dėl buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens artimojo giminaičio ligos, dalis prašomų dokumentų buvo pateikta. Pareiškėjas nevengė pateikti prašomų dokumentų, tačiau dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių to negalėjo padaryti. Pareiškėjas prašo nutarimą panaikinti arba vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą. Pareiškėjui 2023 m. balandžio 3 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. vasario 20 d. – 2023 m. kovo 20 d. vykusio operatyvaus patikrinimo metu UAB „C“ per VMI interneto svetainės autorizuotą sritį Mano VMI ir el. paštu duotas / išsiųstas 2023m. vasario 23 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.222 Mr) FR0706-268 ir 2023-03-13 mokesčių administratoriaus nurodymas Nr.(21.222 Mr) FR0706-376 atitinkamai iki 2023 m. vasario 27 d. ir iki 2023 m. kovo 14 d. operatyviam patikrinimui pateikti – 2022 m. sausio 1 d. – 2023 m. sausio 31 d. laikotarpio dokumentus ir informaciją: debitorių ir kreditorių sąrašus, nurodant atsiskaitymų terminus ir sumas, kasos knygos išrašą ir kasos dokumentus, tarpusavio skolų užskaitymo aktus, informaciją apie gautas ir suteiktas paskolas, informaciją apie lėšas pas atskaitingus asmenis (avanso apyskaitas ir išlaidų dokumentus), naujausias finansines ataskaitas, užpildytą turto anketą, tačiau Bendrovė mokesčių administratoriaus nurodymų neįvykdė, prašomų dokumentų ir informacijos nepateikė. Tuo bendrovės vadovas M. G., būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, nebendradarbiaudamas su mokesčių administratoriumi ir neteikdamas mokesčių administratoriui prašomų dokumentų ir informacijos, trukdydamas mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo pareigas, pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. MAĮ Nr. IX-2112 40 straipsnio 2 punkto, 8 punkto, 62 straipsnio nuostatas. MAĮ 33 straipsnio (Mokesčių administratoriaus teisės) 1, 3, 7 punktuose nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens, įskaitant naudos gavėją, turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija; laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo apskaitos, sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui ir mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus; duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais. MAĮ 40 straipsnio (Mokesčių mokėtojo pareigos) 2 punkte ir 8 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją. MAĮ 62 straipsnyje (Nurodymo pašalinti aplinkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčių administratoriui tinkamai atlikti funkcijas, vykdymas) nustatyta, kad asmenys privalo įvykdyti mokesčių administratoriaus nurodymą pašalinti aplinkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčių administratoriui tinkamai atlikti funkcijas, per mokesčių administratoriaus nurodytą protingą (optimalų atitinkamiems veiksmams atlikti) terminą, jei įstatymai nenustato ko kita. Tuo atveju, jei nurodyto nurodymo neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, asmuo nedelsdamas privalo apie tai informuoti mokesčių administratorių. Apie priimtas priemones mokesčių administratorius turi būti informuojamas per 3 darbo dienas po nurodymų įvykdymo dienos. 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Pareiškėjas 2023 m. vasario 28 d. su prašymu kreipėsi į Inspekciją dėl 2023 m. vasario 23 d. MAN įvykdymo termino pratęsimo iki 2023 m. kovo 12 d., tačiau MAN iki nurodytos datos neįvykdė. Todėl Pareiškėjui buvo duotas 2023 m. kovo 13 d. MAN pateikti prašomus dokumentus ir užpildyti anketą iki 2023 m. kovo 14 d., tačiau pareiškėjas pateikė tik debitorių ir kreditorių sąrašus 2022 m. sausio 1 d. datai. Visų kitų prašomų dokumentų ir bendrovės turto anketos nepateikė. ANK 505 straipsnio (Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas) 1 dalyje nustatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų. Teisėtų Inspekcijos nurodymų ir reikalavimų nevykdymas trukdo mokesčių administratoriui gyvendinti jam nustatytas teises ar atlikti pavestas pareigas. ANK 505 straipsnis patenka į ANK specialiosios dalies XXV skyrių „Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka“, numatanti atsakomybę asmenims, kurie administraciniais nusižengimais kėsinasi i nustatytą valdymo tvarką ir siekia ją pažeisti. Asmenys, nevykdantys įstatymų įgaliotų institucijų, įgyvendinančių jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, teisėtų nurodymų ir reikalavimų, pažeidžia nustatytą valdymo tvarką – imperatyviąsias viešosios teisės normas. Todėl įstatymo leidėjas ne veltui inkriminuodamas tokio pobūdžio pažeidimus ir nustatydamas administracinę atsakomybę siekė šiuos teisinius santykius apginti, o asmenis, padariusius nusižengimus, nubausti. Pareiškėjo operatyvaus patikrinimo metu pateiktuose paaiškinimuose ir skunde nurodė, kad Inspekcijos reikalavimas nebuvo įvykdytas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, tačiau apsiribojo tik deklaratyviomis frazėmis ir nepateikė tas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. ANK 34 straipsnio (Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą) 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą, pilnai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo Pareiškėjo padarytą pažeidimą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai priėmė nutarimą pareiškėjui už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, skirti 1170 Eur baudą. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus motyvus, Inspekcija su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti (b. l. 34-37).
III. Byloje surinkti įrodymai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. G. teismo posėdyje skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir parodė, jog bendrovėje „C“ nuo sausio 1 d. mėnesio dirba vienas žmogus, tai yra jis pats. Buhalterinei įmonei yra perduotos apskaitos funkcijos. Aplinkybės buvo tokios, kad sausio 25 d. buhalterinės įmonės vadovo ir atsakingo žmogaus, būtent, už jų įmonę, tėvo sveikata tapo kritinė ir ištiko tėvą klinikinė mirtis. Jie yra epikrizės informaciją pateikę. Tada vasario 9 d. gavo informaciją apie planuojamą operatyvų patikrinimą. Teikė prašymą atidėti dokumentų pateikimą. Kovo 3 d. buhalterės tėvas išleistas iš gydymo įstaigos, jie spaudimą nuolat darė jų įmonės apskaitos įmonei, kad pateiktų jų įmonės duomenis, bet dėl minėtų aplinkybių sunkiai sekėsi. Vėlgi 28 d. jie nematė galimybės, kad gaus iš buhalterės informaciją, tada prašė VMI, kad iki kovo 12 d. nukeltų informacijos pateikimą. Jų buhalterė dirba (duomenys neskelbtini), o jų biuras (duomenys neskelbtini), buhalterė visą laiką buvo (duomenys neskelbtini). Bendravo su VMI, su priskirtu specialistu. Informaciją, kurią gaudavo, sukeldavo internetu į portalą VMI. Kovo 15 d. teikė tarpinį paaiškinimą ir prašymą, kad su detalesniu išskaidymu pateikti, kad nukeltų dokumentų pateikimą ir tikrinimą iki balandžio 3 d. Dokumentų pateikimą prašė nukelti iki kovo 27 d. ir patikrinimą iki balandžio 3 d. Kovo 3 dieną buhalterės tėvą išleido iš ligoninės. Epikrizėje surašyta detaliau. Balandžio 3 d. jis, M. G., jau lankėsi VMI, aiškinosi dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių. Turbūt, ta chronologija nuosekli būtų tokia. Kaip supranta į paskutinį prašymą nebuvo atsižvelgta iš VMI pusės. Į tuos prašymus, ar gavo VMI atsakymus, reikėtų sužiūrėti, gal ir ne į visus. Ne nuo savęs priklausančių aplinkybių negalėjo pateikti dokumentų, o vietoje paskutinio atsakymo gavo baudą. Balandžio 3 d., kai buvo sutartas laikas, vyko pasiaiškinti. Iš prašomų pateikti dokumentų ir informacijos - teikė informaciją. Ką pateikė, reikėtų sužiūrėti viską, kaip pavyzdys, kovo 15 d. jie teikė informaciją apie turimą turtą. Prieš tai teikė informaciją apie debitorius, kreditorius. Taip pat aiškino aplinkybes dėl užsienio skolininkų. Tikrai informacija buvo keliama į VMI sistemą ir siunčiama specialistui el. paštu. 2023-02-28 jis kreipėsi į VMI su prašymu pratęsti informacijos pateikimo terminą. Kitų dokumentų ir turto anketos nepateikė dėl buhalterės tėvo būklės, nes visa buhalterija perduota. Kaip ir minėjo VMI specialistei, jeigu galėtų pats padaryti, padarytų dokumentų pateikimo veiksmus, bet skambinėjo, kiek leido aplinkybės, nes žmogaus tėvas mirė klinikine mirtimi. Paskui dokumentų teikti nebeleido VMI. Dalį informacijos pateikė, buvo informacija apie turtą pateikta, buvo teikiama el. paštu ne į sistemą, nes sistema neleido pateikti informacijos. Prašo teismo panaikinti baudą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, dėl ko nebuvo įvykdyti VMI reikalavimai. Jis mano, kad jis nepadarė pažeidimo, todėl ir kreipėsi su skundu. Anksčiau baustas už panašaus pobūdžio nusižengimą nebuvo. Tai pirmas toks atvejis. Jų įmonės buhalterinę apskaitą tvarko bendrovė.„I“, buhalterė A. R.. Šiuo metu jis yra tos įmonės vadovas. Dabar tie dokumentai VMI, jeigu gerai prisimena, jie pateikė viską, kiek prašė, pabaigoje, kai gavo baudą, toje vietoje jokių dokumentų neėmė. Netiesa, kad nebuvo teikiami VMI jokie dokumentai apie buhalterės tėvo būklę. Buvo pateikta ir paaiškinime, ir buvo epikrizė nusiųsta. Konsultavosi jis su buhaltere, ar gali teikti informaciją apie jos tėvo būklę VMI, ji sutiko, dėl to informacija VMI buvo išsiųsta.
Iš 2018 m. gegužės 1 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 180501-003PS matyti, kad UAB „I“ (vykdytojas), atstovaujama direktorės A. R. ir UAB „C“, atstovaujama direktoriaus M. G. sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį. Pagal šią sutartį vykdytojas įsipareigoja teikti užsakovui šalių sutartas buhalterines apskaitos paslaugas, o užsakovas įsipareigoja priimti suteiktas paslaugas ir už jas atlyginti vykdytojui. Vykdytojas taip pat teikia konsultavimo paslaugas buhalterinės apskaitos ir mokesčių klausimais (b. l. 10-13).
UAB „C“ direktoriaus M. G. 2023 m. vasario 28 d. prašyme adresuotame VMI nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad: 1) buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė dėl didelės apimties darbų iki 2023 m. vasario 26 d. neturėjo galimybės skirti papildomo laiko pateikti prašomus dokumentus; 2) nuo 2023 m. sausio 1 d., UAB „C“ dirba tik vienas darbuotojas (M. G., direktorius); 3) nuo 2023 m. vasario 20 d. iki 2023 m. vasario 28 d. (imtinai) M. G. (duomenys neskelbtini), todėl prašo pratęsti dokumentų pateikimo terminą iki 2023 m. kovo 12 d. Taip pat informuoja, kad mokestinis įsiskolinimas susidarė, nes:1) (duomenys neskelbtini) registruota įmonė N, kuriai UAB „C“, teikė paslaugas 2018 metais, neapmokėjo pateiktų sąskaitų faktūrų sumai 16032,45 Eur už atliktus darbus/suteiktas paslaugas, neskaitant delspinigių ir sukauptų palūkanų. Skolos susigrąžinti galimybės nėra, nes klientui (N) (duomenys neskelbtini) yra pradėtos ir baigtos bankroto procedūros ((duomenys neskelbtini)); 2) (duomenys neskelbtini) registruota įmonė G., kuriai UAB „C“ teikė paslaugas 2019 m. ir 2020 m., neapmokėjo pateiktų sąskaitų faktūrų ir sukauptų palūkanų sumai 878172,11 NOK už atliktus darbus/suteiktas paslaugas. Skolos susigrąžinti galimybės nėra, nes klientui (G.) (duomenys neskelbtini) yra pradėtos ir baigtos bankroto procedūros. Dokumentus prisega; 3) Dėl N. ir G. neapmokėtų pateiktų sąskaitų faktūrų už atliktus darbus/suteiktas paslaugas, C, UAB patyrė likvidumo sunkumų bei gavo baudų ir turėjo apmokėti palūkanas už vėluojančius mokėjimus; taip pat UAB „C“ patyrė skolų išieškojimo išlaidų (b. l. 6).
VšĮ R 2023 m. vasario 14 d. pateiktoje epikrizėje nurodoma, kad pacientas J. G., nuo 2023 m. sausio 25 d., 19.10 val. iki 2023 m. sausio 30 d., 09.56 val., gydytas (duomenys neskelbtini) stacionare. Pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 7 (lapo antra pusė) - 8). (duomenys neskelbtini) reabilitacijos skyriaus pateiktame išraše iš medicininių dokumentų nurodoma, kad pacientui J. G. yra diagnuozuota (duomenys neskelbtini) (b. l. 8 (lapo antra pusė)- 9).
UAB „C“ direktoriaus M. G. 2023 m. kovo 15 d. tarpinės informacijos paaiškinime adresuotame VMI nurodoma, kad pranešime apie numatomą atlikti VMI operatyvų įmonės patikrinimą prašoma pateikti įmonės turto anketą apie įmonės trumpalaikį ir ilgalaikį turtą. Pagal 2023 m. kovo mėn. 15 d. buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės „I“ atsakingo asmens už UAB „C“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dokumentų rengimą ir saugojimą pateiktą tarpinę (ne galutinę) ataskaitą informaciją įmonė trumpalaikio ir ilgalaikio turto neturi. Taip pat įmonės turto anketoje prašoma pateikti įmonės debitoriaus ir tarpusavio suderinimo aktus. Kad pateiktume tikslius, teisingus ir išsamius duomenis, 2023 m. kovo mėn. 15 d. pateikėme prašymą VMI pratęsti dokumentų pateikimo ir operatyvaus įmonės patikrinimo pabaigos terminą dėl prašyme išdėstytų objektyvių priežasčių (b. l. 5).
UAB „C“ direktoriaus M. G. 2023 m. balandžio 3 d. pateiktame paaiškinime dėl administracinio nusižengimo bei jo aplinkybių nurodoma, kad VMI operatyvaus įmonės patikrinimo metu dėl objektyvių priežasčių prašė pratęsti dokumentų pateikimo terminą ir operatyvaus patikrinimo pabaigą (2023 m. kovo 15 d. prašymas). Dalį dokumentų yra pateikę el. paštu „(duomenys neskelbtini)“ ir per „Mano VMI“ sistemą. Visi įmonės dokumentai yra saugomi įmonėje Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip ir minėta prašymuose, dalis dokumentų yra saugomi buhalterinės paslaugas teikiančios įmonės UAB „I“ patalpose, (duomenys neskelbtini), kita dalis – UAB „C“ direktoriaus, (duomenys neskelbtini). UAB „C“ supranta savo prievolę pateikti prašomus dokumentus ir paaiškinimus. Jokiu būdu neatsisako pateikti prašomų dokumentų, paaiškinimų ir duomenų. Visus prašomus dokumentus ir informaciją buhalterijos įmonė ruošia ir pateiks per trumpiausią įmanomą laiką. Kaip ir buvo minėta prašyme, siekiama pateikti tikslius, teisingus ir išsamius dokumentus. Prašo atsižvelgti į šiame paaiškinime, 2023 m. vasario 28 d. prašyme ir 2023 m. kovo mėn. prašyme išdėstytas objektyvias priežastis dėl dokumentų bei informacijos pateikimo terminų. Didžioji dalis aplinkybių nurodytų prašymuose neišnyko, tačiau laukia dokumentų ir informacijos iš buhalterinių paslaugų įmonės šią savaitę. Pagal pateiktus duomenis bus sprendžiama dėl įmonės mokumo (b. l. 17).
Iš 2023 m. balandžio 5 d. VMI operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. 318-222 matyti, kad UAB „C“ buvo įvykdytas operatyvus patikrinimas, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 20 d. iki 2023 m. kovo 20 d. Siūlymų pastabų, rekomendacijų mokesčių mokėtojui antrame punkte prašoma pateikti MAN1 ir MAN2 prašomus dokumentus (b. l. 20-22).
VMI mokesčių administratoriaus nurodyme nurodoma, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio nuostatomis ir siekdamas tinkamai atlikti šiame įstatyme nustatytas mokesčių administratoriaus pareigas, nurodo mokesčių mokėtojui UAB „C“, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 1 d. – 2023 m. sausio 31 d. laikotarpio debitorių ir kreditorių sąrašus, nurodant atsiskaitymų terminus ir sumas, kasos knygos išrašą ir kasos dokumentus bei visų banko sąskaitų išrašus, tarpusavio skolų užskaitymo aktus, informaciją apie gautas ir suteiktas paskolas, informaciją apie lėšas pas atskaitingus asmenis (avanso apyskaitas ir išlaidų dokumentus), naujausias finansines ataskaitas, vadovo paaiškinimą apie mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis ir sumokėjimo galimybes ir užpildytą turto anketą. Mokesčių mokėtojui/asmeniui, dėl objektyvių priežasčių negalinčiam įvykdyti nurodymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių priežasčių paaiškėjimo momento pranešti Mokesčių mokėtojui / asmeniui, dėl objektyvių priežasčių negalinčiam įvykdyti nurodymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių priežasčių paaiškėjimo momento pranešti Nepriemokų administravimo departamento I nepriemokų išieškojimo skyriaus vyriausiajai specialistei I. S., telefono numeriu: (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“. Apie nurodytų trūkumų pašalinimo priemones ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šio nurodymo įvykdymo dienos pranešti Mokesčių mokėtojui / asmeniui, dėl objektyvių priežasčių negalinčiam įvykdyti nurodymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių priežasčių paaiškėjimo momento pranešti Nepriemokų administravimo departamento I nepriemokų išieškojimo skyriaus vyriausiajai specialistei I. S., telefono numeriu (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 23).
VMI mokesčių administratoriaus nurodyme nurodoma, kad mokesčių mokėtojui UAB „C“ kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 1 d. – 2023 m. sausio 31 d. laikotarpio debitorių ir kreditorių sąrašus, nurodant atsiskaitymų terminus ir sumas, kasos knygos išrašą ir kasos dokumentus bei visų banko sąskaitų išrašus, tarpusavio skolų užskaitymo aktus, informaciją apie gautas ir suteiktas paskolas, informaciją apie lėšas pas atskaitingus asmenis (avanso apyskaitas ir išlaidų dokumentus), naujausias finansines ataskaitas, vadovo paaiškinimą apie mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis ir sumokėjimo galimybes ir užpildytą turto anketą. Nurodytus dokumentus prašome pateikti iki 2023 m. kovo 14 d., 10.00 val. Mokesčių mokėtojui / asmeniui, dėl objektyvių priežasčių negalinčiam įvykdyti nurodymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių priežasčių paaiškėjimo momento pranešti Nepriemokų administravimo departamento I nepriemokų išieškojimo skyriaus vyriausiajai specialistei I. S. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“. Apie nurodytų trūkumų pašalinimo priemones ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šio nurodymo įvykdymo dienos pranešti Nepriemokų administravimo departamento I nepriemokų išieškojimo skyriaus vyriausiajai specialistei I. S. telefono numeriu: (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 27).
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 505 straipsnio 1 dalyje padarymo
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju M. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 505 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad laikotarpiu 2023 m. vasario 20 d. – 2023 m. kovo 20 d., operatyvaus patikrinimo metu UAB „C“ duotas per VMI interneto svetainės autorizuotą sritį (Mano VMI / elektroniniu paštu) 2023 m. vasario 23 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.222 Mr) FR0706-268 ir 2023 m. kovo 13 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr.(21.222 Mr) FR0706-376 iki 2023 m. vasario 27 d. ir iki 2023 m. kovo 14 d. operatyviam patikrinimui pateikti – 2022 m. sausio 1 d. – 2023 m. sausio 31 d. laikotarpio dokumentus: debitorių ir kreditorių sąrašus, nurodant atsiskaitymų terminus ir sumas, kasos knygos išrašą ir kasos dokumentus, tarpusavio skolų užskaitymo aktus, informaciją apie gautas ir suteiktas paskolas, informaciją apie lėšas pas atskaitingus asmenis (avanso apyskaitas ir išlaidų dokumentus), naujausias finansines ataskaitas, užpildytą turto anketą, tačiau bendrovė mokesčių administratoriaus nurodymo neįvykdė, prašomų dokumentų ir informacijos nepateikė.
Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens, įskaitant naudos gavėją, turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija. MAĮ 40 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių (2 punktas), pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją (8 punktas). MAĮ 49 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad jei įstatymai nenustato ko kita, šio Įstatymo 33 straipsnio 1 punkte nurodyta informacija bei duomenys, būtini mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti, turi būti pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo dienos arba mokesčių administratoriaus nustatytu, ilgesniu negu minėtasis, terminu.
Pagal bylos duomenis 2023 m. vasario 20 d. – 2023 m. kovo 20 d. vykusio operatyvaus patikrinimo metu UAB „C“ per VMI interneto svetainės autorizuotą sritį Mano VMI ir el. paštu buvo išsiųstas 2023m. vasario 23 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.222 Mr) FR0706-268 ir 2023-03-13 išsiųstas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr.(21.222 Mr) FR0706-376 atitinkamai iki 2023 m. vasario 27 d. ir iki 2023 m. kovo 14 d. operatyviam patikrinimui pateikti 2022 m. sausio 1 d. - 2023 m. sausio 31 d. laikotarpio dokumentus ir informaciją: debitorių ir kreditorių sąrašus, nurodant atsiskaitymų terminus ir sumas, kasos knygos išrašą ir kasos dokumentus, tarpusavio skolų užskaitymo aktus, informaciją apie gautas ir suteiktas paskolas, informaciją apie lėšas pas atskaitingus asmenis (avanso apyskaitas ir išlaidų dokumentus), naujausias finansines ataskaitas, užpildytą turto anketą.
Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog M. G. su VMI 2023-02-09 operatyvaus patikrinimo pavedimu ir reikalavimu pateikti dokumentus iki 2023-02-20 susipažino 2023-02-13 per VMI portalą. Bendrovė nurodytu terminu prašomos informacijos ir dokumentų nepateikė. Dėl to VMI el. paštu buvo išsiųstas minėtas pirmasis mokesčių administratoriaus 2023 m. vasario 23 d. nurodymas pateikti iki 2023 m. vasario 27 d. operatyviam patikrinimui nurodyme išvardintus dokumentus. Kaip matyti, M. G. su šiuo nurodymu susipažino per VMI portalą tą pačią dieną, t.y. 2023 m. vasario 23 d. M. G. iki 2023 m. vasario 27 d. nurodyme minimų dokumentų neateikė, tačiau 2023 m. vasario 28 d. su prašymu kreipėsi į VMI dėl 2023 m. vasario 23 d. mokesčių administratoriaus nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iki 2023 m. kovo 12 d., tačiau minėto nurodymo iki nurodytos datos neįvykdė. Iš M. G. 2023 m. vasario 28 d. prašymo pratęsti dokumentų terminą VMI matyti, jog jis nurodė dokumentų nepateikimo priežastis, t.y. buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė dėl didelės apimties darbų iki 2023 m. vasario 26 d. neturėjo galimybės skirti papildomo laiko pateikti prašomus dokumentus; nuo 2023 m. sausio 1 d., UAB „C“ dirba tik vienas darbuotojas, t.y. jis pats M. G., nuo 2023 m. vasario 20 d. iki 2023 m. vasario 28 d. (imtinai) M. G. (duomenys neskelbtini). Taip pat minėtame rašte M. G. pateikė informaciją apie jo įmonės mokestinius įsiskolinimus. Dokumentų pateikimo VMI terminą prašė pratęsti iki 2023 m. kovo 12 d. VMI patikrinimo pažymoje nurodyta, jog bendrovės dorektorius 2023 m. vasario 28 d. raštu pateikė banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2023-01-31. Kaip minėta, prašomi pateikti dokumentai nebuvo pateikti, dėl to VMI 2023 m. kovo 13 d. išsiuntė antrąjį nurodymą pateikti prašomus dokumentus iki 2023 m. kovo 14 d. Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, jog bendrovės buhalterė A. R. su minėtu nurodymu per VMI portalą susipažino 2023 m. kovo 14 d. VMI patikrinimo pažymoje nurododyta, jog bendrovė 2023 m. kovo 14 d. raštu pateikė debitorių ir kreditorių sąrašus 2022-01-01 dienai. Bendrovės direktorius M. G. 2023 m. kovo 15 d. raštu prašė pratęsti dokumentų pateikimo Vmi terminą iki 2023 m. kovo 27 d. Prašyme pateikė motyvus, jog terminą prašo pratęsti dėl bendrovės buhalterės artimųjų šeimos narių ligos.
Kaip matyti, M. G. 2023 m. balandžio 3 d. surašė paaiškinimą VMI ir nurodė, jog prašė pratęsti dokumentų pateikimo terminą dėl objektyvių priežasčių. Nurodė, jog dalį dokumentų pateikė. M. G. administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2023 m. balandžio 3 d. VMI Operatyvaus patikrinimo pažyma surašyta 2023 m. balandžio 5 d. Nutarimas dėl padaryto administracinio nusižengimo priimtas 2023 m. gegužės 4 d.
Vertinant išdėstytas aplinkybes matyti, jog institucija atsiliepime buvo neteisi, kad M. G. jo vadovaujamos įmonės operatyvaus patikrinimo metu pateiktuose paaiškinimuose ir skunde nurodė, kad VMI reikalavimas nebuvo įvykdytas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, tačiau apsiribojo tik deklaratyviomis frazėmis ir nepateikė tas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismas nesutinka su šia institucijos pozicija. Iš minėtos operatyvaus patikrinimo pažymos ir anksčiau apartų M. G. pateiktų VMI prašymų dėl termino pateikti informaciją pratęsimo matyti, jog bendrovės direktorius nurodė priežastis, dėl ko nepateikia informacijos ir dėl ko prašo pratęsti dokumentų pateikimo terminus.
Lietuvos Respublikos ANK 505 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
Nors M. G. nemato savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo, visgi, darytina išvada, kad jo nurodytos priežastys dėl buhalterės tėvo sunkios ligos, dėl ko jis kaip įmonės vadovas negalėjo įvykdyti VMI nurodymų pateikti informaciją, nėra ta aplinkybė šalinanti jo atsakomybę už administracinio nusižengimo padarymą. Kaip matyti, VMI kelis kartus atidėjo terminą M. G. vadovaujamai įmonei pateikti prašomus dokumentus, t.y. po pirminio VMI reikalavimo pateikti informaciją buvo išsiųsti du mokesčių administratoriaus nurodymai, jie skyrėsi terminais, buvo duotas pakankamas laikas prašomai VMI informacijai pateikti, t.y. nuo pirminio reikalavimo pateikti informaciją iki 2023 m. vasario 20 dienos ir iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, t.y. 2023 m. balandžio 3 dienos praėjo pakankami laiko, t.y. visas kovo mėnesis. Pirminiame prašyme pratęsti dokumentų pateikimo terminą M. G. nurodė kitas aplinkybes, dėl ko prašo atidėti terminą, t.y. pažymėjo buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės darbo krūvį, tai, jog pats (duomenys neskelbtini), Iš sveikatos įstaigos pateiktų dokumentų matyti, jog J. G. gydytas stacionare 2023-01-31-2023-03-04 (b.l. 7-8). Kaip minėta, pirmame savo prašyme pratęsti dokumentų pateikimo terminą, apie šią aplinkybę M. G. informacijos nepateikė ir nurodė kitas aplinkybes. Manytina, jog įmonės direktorius buvo nepakankamai apdairus ir laiku neįvykdė mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti prašomą informaciją nustatytais terminais, dėl ko padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
M. G. buvo paskirta 1 170,00 Eur dydžio bauda. ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje padaryto nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.
Pagal Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad M. G. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo šiurkštus, padarytas dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių, be to, pažymėtina, jog byloje nenustatyta M. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgtina į tai, jog įmonės direktorius M. G. teikė raštus VMI su prašymais atidėti dokumentų pateikimo terminus. Įvertinus tai, kad nenustatyta kitų pareiškėjo padėtį bloginančių aplinkybių, vadovaujantis ANK 32 straipsnio 2 dalies bei 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismo nuomone, yra pagrindas sumažinti pareiškėjui M. G. nutarimu paskirtą baudą iki straipsnio sankcijoje numatytos minimalios baudos. Tačiau Teismo nuomone, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir skirti mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali baudą nėra pagrindo.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad priimtu nutarimu yra paskirta pernelyg griežta nuobauda, todėl pareiškėjo M. G. skundas tenkintinas iš dalies ir priimtas nutarimas keistinas, skiriant M. G. ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo M. G. skundą tenkinti iš dalies.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą pakeisti, paskiriant M. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų) dydžio baudą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.