Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Ignitis gamyba“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2021 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. O3E-1420 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2022 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas) 1 punktą ir įpareigoti Tarybą iš naujo išnagrinėti AB „Ignitis gamyba“ 2019 m. gegužės 15 d. prašymą Nr. SD-381 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų sumos už 2016 m. teiktas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas kompensavimo“ (toliau – ir Prašymas).

Šalies argumentai

2.5. Bendrovė 2019 m. gegužės 15 d. pateikė Prašymą Komisijai, kuriuo prašė Komisijos, nustatant VIAP biudžetą ir lėšas 2020 metams arba 2019 metais koreguojant jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metams pašalinti neatitikimus, t. y. pakoreguoti VIAP lėšų sumą, kompensuotiną Bendrovei už 2016 m. teiktas VIAP, dėl faktiškai 2,51 mln. Eur mažiau gautų pajamų nei Nutarimu Nr. O3E-599 apskaičiavo Komisija.

2.6. Taryba Nutarimo 1 punktą priėmė, vykdydama LVAT 2021 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3076-815/2021. Tarybos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2021 m. spalio 28 d. pažyma Nr. O5E-1299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2022 metams nustatymo“ (toliau – ir Pažyma) patvirtino, kad Taryba Bendrovės prašymą išnagrinėjo formaliai, ignoruodama prašyme nurodytas faktines aplinkybes ir prašymo netenkino remdamasi vieninteliu argumentu, kad Komisijos 2015 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-579 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-579) ir Nutarimo Nr. O3E-599 teisėtumas buvo nagrinėjamas teismuose ir teismai paliko šiuos nutarimus galioti, kuris, anot pareiškėjo, negalėjo būti laikomas reikšmingu sprendžiant Bendrovės prašymo pagrįstumą.

2.7. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad LVAT panaikinus Nutarimą Nr. O3-757 neliko teisinio pagrindo, apskaičiuojant pareiškėjui kompensuotiną VIAP lėšų sumą už pareiškėjo 2016 m. teiktas VIAP, įtraukti gautas pajamas ne tik iš reguliuojamos veiklos, bet ir dėl Bendrovės komercinio pelno sureguliavimo gautų pajamų iš elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, veiklos. Nustatant reguliuojamas kainas, be kita ko, ir VIAP kainas, bet kokiu atveju privalo būti užtikrinamas paslaugos teikėjo patiriamų išlaidų ir turto (investicijų) grąžos padengimas. Už teikiamas VIAP yra kompensuojama, apmokama. VIAP teikimo kompensavimas yra reglamentuojamas Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo ir jų apimčių nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 916, (toliau – ir Aprašas) IV skyriuje, t. y. nustatomos VIAP lėšos – lėšos, skirtos Apraše nustatytų VIAP teikimui kompensuoti. Teisės aktuose yra įtvirtintas VIAP teikėjų būtinųjų sąnaudų padengimo principas. Atitinkamai, pareiškėjo teisėtas lūkestis buvo, kad pareiškėjui teikiant VIAP 2016 m., jam bus kompensuotos visos tuo laikotarpiu dėl VIAP teikimo patirtos būtinosios sąnaudos.

2.8. Pareiškėjo teisėtas lūkestis buvo pažeistas, kadangi nustatant VIAP lėšas už pareiškėjo 2016 m. teiktas VIAP buvo įvertintos ne tik reguliuojamos veiklos pajamos, bet ir pajamos iš elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, veiklos. Atsakovas neužtikrino visiško būtinųjų VIAP teikimo sąnaudų kompensavimo, kadangi Komisija, o vėliau ir jos teisių perėmėja – Taryba, dalį Bendrovės patirtų 2,51 mln. Eur sąnaudų padengė pačios Bendrovės komerciniu pelnu. Bendrovei už 2016 m. teiktas VIAP buvo skirta 2,51 mln. Eur mažiau VIAP lėšų, skirtų VIAP teikimui kompensuoti.

2.9. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viršutinės perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos viršutinės kainų ribos ar viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos, pokyčių, įskaitant esminį paslaugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių (nuo rinkos dalyvio nepriklausančių) veiksnių pokytį. VIAP lėšų koregavimo procesas, atsižvelgiant į ankstesnių laikotarpių rezultatus, nustatytas ir Metodikos 26.3, 26.3.4, 26.4 punktuose, kuriuose numatyta, kad Taryba, nustatydama VIAP kainas ir VIAP lėšų poreikį, be kita ko, turi įvertinti ir ankstesnių laikotarpių investicijų grąžą bei jos neatitikimus. Teisės normos, reglamentuojančios VIAP lėšų apskaičiavimo principus, numato ne tik galimybę, bet ir pareigą Tarybai atsižvelgti tiek į einamąjį, tiek ir praėjusiais laikotarpiais apskaičiuotas investicijų grąžas ir įvykusius faktinių aplinkybių pokyčius. Taryba pažeidė principą iš neteisės nekyla teisė, bendruosius protingumo ir teisingumo principus, Elektros energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatą.

2.10. Taryba sprendimą netenkinti Bendrovės prašymo ir negrąžinti Bendrovei jos nepagrįstai negautų 2,51 mln. Eur VIAP lėšų už 2016 m. teiktas VIAP, iš esmės grindė vieninteliu motyvu, kad nutarimai, kuriais buvo nustatytas ir pakoreguotas Bendrovės 2016 m. VIAP lėšų poreikis, teismų nebuvo panaikinti. Tačiau Taryba visiškai nevertino aplinkybės, kad panaikinus Nutarimą Nr. O3-757, 2016 metų Bendrovės komercinis pelnas iš elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, negalėjo būti sureguliuotas. Taryba dėl šios aplinkybės nei Nutarimo 1 punkte nei Pažymoje nepateikė jokių pateisinančių argumentų, kodėl dėl 2016 metų Bendrovės komercinio pelno iš elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, nepagrįsto sureguliavimo, kilusios pasekmės nėra pašalinamos, t. y. Bendrovei nėra grąžinama dėl šio nepagrįsto sureguliavimo prarasta 2,51 mln. Eur lėšų suma. Vien tai, kad Nutarimas Nr. O3-579 ir Nutarimas Nr. O3E-599 teismų nebuvo panaikinti, nepaneigė pareiškėjo teisės į jo nepagrįstai negautas 2,51 mln. Eur VIAP lėšas už 2016 m. teiktas VIAP. Todėl ši Tarybos vienintelė nurodyta aplinkybė nėra pakankamas argumentas netenkinti Bendrovės prašymo.

2.11. Vien tai, kad pareiškėjas teisme neginčijo Nutarimo Nr. O3-579 ar Nutarimo Nr. O3E-599 tiek, kiek jais buvo apskaičiuojamas komercinis pelnas iš elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, nepaneigė pareiškėjo teisės ginti savo teises ir teisėtus interesus kitais teisėtais ir įstatymų leidžiamais būdais, be kita ko, kreiptis į Tarybą, su prašymu ištaisyti jos padarytą pažeidimą ir nustatyti pareiškėjui kompensuotiną VIAP lėšų sumą.

2.12. Taryba, atsisakydama atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, neįvardijo kliūčių, užkertančių kelią vykdyti teisės aktų jai pavestas funkcijas, t. y. atlikti 2,51 mln. Eur korekciją nustatant ateinančio laikotarpio VIAP lėšas. Bendrovės pasirinkto į ateitį nukreipto pažeistų teisių atkūrimo būdo – apskaičiuoti ateinančio laikotarpio VIAP biudžetą ir lėšas, Taryba nevertino kaip netinkamo arba nesuderinamo su įstatymų leidėjo nustatytais imperatyvais. Pareiškėjo prašymo reikalavimą Taryba turėtų patenkinti, tam, kad realiai būtų apgintos Bendrovės pažeistos teisės.

2.13. Taryba visiškai nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio Bendrovės teisėtų lūkesčių apsaugos principo, nesilaikė gero viešojo administravimo principo turinį sudarančių reikalavimų, tuo neleistinai peržengdama jai suteiktos diskrecijos išorines ribas.

Šalies argumentai

6.1. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 15 d. pateikė Tarybai Prašymą nustatyti VIAP biudžetą ir lėšas 2020 metams arba dar tais pačiais 2019 metais koreguoti jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metams, pašalinti neatitikimus, kuriuos sukūrė LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 panaikintas Komisijos 2014 rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. O3-757, t. y. pakoreguoti VIAP lėšų sumą, kompensuotiną Bendrovei už 2016 metais teiktas VIAP, dėl faktiškai 2,51 mln. Eur mažiau gautų pajamų nei nutarimu apskaičiavo Komisija.

6.2. Pareiškėjas 2019 m. liepos 4 d. kreipėsi į Tarybą raštu „Dėl pakartotinio kreipimosi dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo ir lėšų už 2016 m.“ ir prašė Prašymą išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, suteikti informaciją apie prašymo nagrinėjimo eigą.

6.3. Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą ir 2019 m. liepos 4 d. prašymą, 2019 m. liepos 8 d. raštu Nr. R2-(E)-1340 informavo pareiškėją, kad administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 nagrinėtas Nutarimas Nr. O3-757 finansinių pasekmių jam nesukėlė. Jame buvo nustatyti bendro pobūdžio įpareigojimai taikyti sąnaudomis pagrįstas kainas, įvertinant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, o finansines pasekmes pareiškėjui sukeliantis Nutarimas Nr. O3E-599, kaip ir Nutarimo Nr. O3-579 atveju, nėra panaikintas teismo spendimu, todėl nesant teismo sprendimo, kuriame būtų pasisakyta kitaip, Nutarimas Nr. O3E-599 yra galiojantis ir priimtas vadovaujantis teisėtais ir galiojančiais teisės aktais. Taryba laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo prašymas kompensuoti 2,51 mln. Eur sumą yra nepagrįstas (pareiškėjo prašymas nustatant VIAP lėšas 2020 metams arba koreguoti jau nustatytas VIAP lėšas 2019 metams kompensuoti Bendrovei 2,51 mln. Eur negautų pajamų laikytinas neturinčiu teisinio pagrindo).

19. Pareiškėjas AB „Ignitis gamyba“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarybos Nutarimo 1 punktą ir įpareigoti Tarybą iš naujo išnagrinėti AB „Ignitis gamyba“ 2019 m. gegužės 15 d. Prašymą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo iš viso 33,75 Eur už sumokėtus žyminius mokesčius už teiktą skundą ir apeliacinį skundą, bei 0,18 Eur už bankinius pavedimus, kuriais pervesti minėti žyminiai mokesčiai.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėsto faktines aplinkybes ir nurodo šiuos argumentus:

20.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl Bendrovės skunde nurodytų argumentų, o pačio sprendimo esmę, t. y. argumentus, kuriais ir atmestas Bendrovės skundas, sudaro tie patys beveik pažodžiui perrašyti Nutarimo sudėtine dalimi esančioje Pažymoje Tarybos nurodyti teiginiai. Be to, ir kitos teismo sprendimo motyvuojamosios dalys (t. y. išdėstytas teisinis reguliavimas, aplinkybės, kiti argumentai) taip pat iš esmės perrašytos iš atsakovo atsiliepime ir Pažymoje išdėstytų argumentų. Vadovaujantis administracinį teismo procesą reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu (ABTĮ 86 str. 1, 2, ir 3 d., 87 str. 4 d.), administracinis teismas, priimdamas sprendimą byloje, privalo nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, motyvuoti teismo sprendimą, nurodydamas argumentus, kuriais būtų atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kartu įvertindamas pareiškėjo argumentus, kuriais tie reikalavimai grindžiami. Taigi teismas, neįvertindamas ir nepasisakydamas dėl visų esminių Bendrovės skundo argumentų, kuriais ir buvo grindžiami skundo reikalavimai, o iš esmės tik perrašydamas atsakovo nurodytus nepagrįstus argumentus, pažeidė administracinės teisenos procesą reglamentuojančias teisės normas ir principus.

20.2. Dėl Bendrovės teisės į visišką VIAP teikimo sąnaudų kompensavimą pažeidimo, pareiškėjas nurodo, kad nustatant reguliuojamas kainas, be kita ko – ir VIAP paslaugų kainas – bet kokiu atveju privalo būti užtikrinamas paslaugos teikėjo patiriamų išlaidų ir turto (investicijų) grąžos padengimas. Už teikiamas VIAP yra kompensuojama, apmokama. VIAP teikimo kompensavimas yra reglamentuojamas Aprašo IV skyriuje. Teisės aktuose yra įtvirtintas VIAP teikėjų būtinųjų sąnaudų padengimo principas. Atitinkamai pareiškėjo teisėtas lūkestis buvo, kad Bendrovei teikiant VIAP 2016 metais, jai bus kompensuotos visos tuo laikotarpiu dėl VIAP teikimo patirtos būtinosios sąnaudos. Tačiau šiuo atveju Bendrovės teisėtas lūkestis buvo pažeistas. Neužtikrinant Bendrovei už 2016 metais teiktas VIAP tokio dydžio VIAP lėšų, kokios jam priklausė, kaip tuo laikotarpiu neturėjusiai didelės įtakos elektros energijos gamybos rinkoje turinčio subjekto statuso – buvo pažeista Bendrovės teisė į visišką būtinųjų VIAP teikimo sąnaudų kompensavimą, arba, kitaip tariant, teisė į komercinį pelną. Bendrovė turėjo teisėtą lūkestį, kad jos veikla bus reguliuojama vadovaujantis teisės normomis, o šiuo atveju jai yra pritaikyta norma (VIAP metodikos 7.4.6 p.), kuri nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma. Bendrovės teisėti interesai gauti visišką VIAP sąnaudų už 2016 metais teiktas VIAP kompensaciją buvo pažeisti, tačiau atsakovas šio pažeidimo neištaiso, o priešingai – toliau vertina aplinkybes ir Bendrovės VIAP lėšų poreikį už 2016 metais teiktas VIAP ignoruodamas faktą, kad Nutarimas Nr. O3-757 LVAT buvo panaikintas kaip neteisėtas. Teisės normos, reglamentuojančios VIAP lėšų apskaičiavimo principus, numato ne tik galimybę, bet ir pareigą Tarybai atsižvelgti tiek į einamąjį, tiek ir praėjusiais laikotarpiais apskaičiuotas investicijų grąžas ir įvykusius faktinių aplinkybių pokyčius. Pats atsakovas galėjo ir turėjo ištaisyti bei kompensuoti Bendrovės nepagrįstai prarastą VIAP lėšų sumą už 2016 metais teiktas VIAP.

20.3. Vertinant Nutarimo 1 punktą ir šio Nutarimo sudėtine dalimi esančioje Pažymoje pateiktus argumentus, matyti, kad atsakovas iki šiol nelaiko, jog Bendrovė turi teisę į 2,51 mln. Eur didesnę VIAP lėšų sumą už 2016 metais teiktas VIAP, nei jai buvo išmokėta. Taigi, iš dalies Nutarimo Nr. O3-757 taikymas Bendrovės atžvilgiu išliko iki šiol, kadangi atsakovas tiek, kiek tai susiję su Bendrovės 2016 metais teiktomis VIAP, ir toliau elgiasi taip, kaip elgiamasi laikant Bendrovę turinčiu didelę įtaką elektros energijos gamybos rinkoje, t. y. iki šiol nepakeitė savo vertinimo dėl Bendrovės VIAP lėšų poreikio už 2016 metais teiktas VIAP.

20.4. Atsakovas, nereaguodamas į LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimo išvadas ir dėl šio sprendimo pasikeitusias aplinkybes, ne tik, kad nepakeitė savo elgesio, vertindamas 2016 metų VIAP lėšų poreikį (t. y. toliau vertino Bendrovės investicijų grąžą iš remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamų gamybos įrenginių), tačiau ir vėliau (vertindamas po jų einančių 2017 metų, bei bet kurių kitų vėlesnių metų Bendrovės VIAP lėšų poreikį iki šiol – Nutarimo 1 punktu netenkindamas Bendrovės Prašymo) neištaisė dėl to kilusių pasekmių bei nekompensavo dėl nepagrįsto investicijų grąžos iš remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamų gamybos įrenginių vertinimo Bendrovės patirtų finansinių praradimų, ką padaryti buvo įpareigotas teismo sprendimu. Tokiu būdu, iki šiol neištaisydamas Bendrovės teisės į visišką VIAP sąnaudų kompensaciją (teisės į be teisinio pagrindo įskaitytą komercinį pelną VIAP sąnaudoms padengti) pažeidimo, Taryba pažeidžia ir kitus bendruosius bei konkrečiai energetikos teisėje taikomus principus ir teisės normas: iš neteisės nekyla teisė, įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, gero viešojo administravimo, bendruosius protingumo ir teisingumo principus. Nagrinėjamu atveju, atsakovas iki šiol, kasmet nustatydamas VIAP kainas ir vertindamas Bendrovės investicijų grąžos dydį, tinkamai neįvertina Bendrovei už 2016 metais teiktas VIAP atliktos investicijų grąžos korekcijos, t. y., kad ši korekcija neapėmė Bendrovės nepagristai negautų 2,51 mln. Eur VIAP lėšų. Šiuo atveju tokiu būdu kartu su teise į visas VIAP lėšas (VIAP teikimo sąnaudų kompensavimą) pažeidžiama ir Bendrovės nuosavybės teisė į komercinį pelną, t. y. investicijų grąžą iš elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, veiklos. Atitinkamai pažeidžiama ir Bendrovės teisė į sąžiningą konkurencijos laisvę.

20.5. Dėl Pažymoje pateiktų argumentų, kuriuos atkartojo ir teismas, bei atitinkamai Nutarimo 1 punkto nepagrįstumo, pareiškėjas nurodo, kad nors šiuo atveju atsakovas, vykdydamas LVAT 2021 m. birželio 9 d. nutartimi įtvirtintą įpareigojimą, išnagrinėjo Bendrovės Prašymą, tačiau tai padarė tik formaliai, turėdamas išankstinę poziciją, neįvertinęs susidariusios situacijos ir Bendrovės argumentų, o tik principingai nesutikdamas grąžinti Bendrovei nepagrįstai prarastus 2,51 mln. Eur lėšų (komercinio pelno). Toks išnagrinėjimas neišsamus ir neadekvatus, o padaryta išvada nepagrįsta ir neteisinga. Atsakovas sprendimą netenkinti Bendrovės Prašymo ir negrąžinti Bendrovei jos nepagrįstai negautų 2,51 mln. Eur VIAP lėšų už 2016 metais teiktas VIAP iš esmės grindė vieninteliu motyvu – kad nutarimai (t. y. Nutarimas Nr. O3-579 ir Nutarimas O3E-599), kuriais buvo nustatytas ir pakoreguotas Bendrovės 2016 metų VIAP lėšų poreikis, teismų nebuvo panaikinti. Vadovaudamasis analogišku motyvu, visiškai nevertindamas Bendrovės skunde išdėstytų argumentų, pirmosios instancijos teismas ginčijamą Nutarimo 1 punktą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Visgi šis motyvas nėra reikšmingas sprendžiant dėl Bendrovės Prašymo pagrįstumo, kadangi Prašymas grindžiamas ne Nutarimo Nr. O3E-599 ar Nutarimo Nr. O3-579 neteisėtumu ar pagrindu juos panaikinti, o susiklosčiusių aplinkybių visuma, kurią, remiantis LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu, privaloma ištaisyti. Bendrovė neprašė iš viso nesivadovauti minėtais nutarimais, o priešingai – vadovaujantis šiais ir kitais galiojančiais nutarimais, be kita ko, sistemiškai įvertinti ir LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu nulemtas, t. y. dėl nepagrįsto Nutarimo Nr. O3-757 taikymo, kilusias pasekmes ir jas ištaisyti. Priimant atsakovo Pažymoje minimą Nutarimą Nr. O3-579, Nutarimas Nr. O3-757 tuo metu dar galiojo. Pareiškėjas ir neneigia Nutarimo Nr. O3-579 taikymo tuo metu, kai jis buvo priimtas. Pažymoje minimu Nutarimu Nr. O3E-599 tik buvo atskleista, kad atsakovas pats savo iniciatyva neištaiso dėl Nutarimo Nr. O3-757 taikymo susiklosčiusios situacijos. Vien dėl to, kad Taryba po LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimo nesiėmė iniciatyvos ištaisyti situaciją ir grąžinti nepagrįstai (dėl nepagrįsto Bendrovės priskyrimo prie turinčių didelę įtaką elektros energijos gamybos rinkoje subjektų) Bendrovės prarastas 2,51 mln. Eur dydžio lėšas, taip pat dėl to, kad Taryba iš karto nesprendė Bendrovės prašymo vykdyti LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimo, šiuo metu atsakovas naudojasi situacija ir tik formaliais pagrindais (nėra teisinio pagrindo / nėra nuginčyti kiti nutarimai) vengia ištaisyti akivaizdų Bendrovės teisių pažeidimą.

20.6. Tai, kad atsakovas Prašymą atmetė formaliai, neįvertinęs visų Bendrovės argumentų ir faktinių aplinkybių visumos, patvirtina ir šie argumentai, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino:

20.6.1. pagal Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį atsakovas turi diskreciją ir kartu pareigą realiai ginti Bendrovės – energetikos įmonės – teises ir interesus, kurie šiuo atveju buvo akivaizdžiai pažeisti;

20.6.2. Bendrovės reikalavimas dėl VIAP lėšų sumos pakoregavimo yra savarankiškas, reiškiamas nepaisant Nutarimo Nr. O3-579 ir Nutarimo Nr. O3E-599 galiojimo bei taikymo, kadangi yra siejamas su konkrečia atskirai egzistuojančia faktine aplinkybe – Nutarimo Nr. O3-757 panaikinimu LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu;

20.6.3. pagal bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla) atsakovas negali vadovautis panaikintu kaip neteisėtu aktu ir atitinkamai iš tokio akto kylančiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į tai, kad Nutarimas Nr. O3-757 panaikintas kaip neteisėtas, atitinkamai ir iš šio nutarimo taikymo kilusios pasekmės negali būti laikomos teisėtomis. Todėl atsakovas negali ginti intereso negrąžinti Bendrovei jos už 2016 metais teiktas VIAP nepagrįstai negautų 2,51 mln. Eur VIAP lėšų (komercinio pelno), remdamasis, nors ir nepanaikintais, bet priimtais taikant panaikintą Nutarimą Nr. O3-757, aktais;

20.6.4. praktikoje vertinant kitus atvejus, Nutarimo Nr. O3-757 panaikinimas laikomas turinčiu esminę reikšmę sprendžiant dėl veiksmų, padarytų Bendrovę laikant asmeniu, turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje, nepagrįstumo;

20.6.5. Bendrovė neprašė nesivadovauti Nutarimu Nr. O3-579 ir Nutarimu Nr. O3E-599 (kadangi jie susiję ne tik su šiuo atveju Bendrovės akcentuojamu Nutarimo Nr. O3-757 taikymo klausimu, bet ir kitais klausimais, dėl kurių Bendrovė nekelia ginčo arba dėl kurių jau išnagrinėtos kitos administracinės bylos), o prašė juos vertinti visų aplinkybių kontekste ir, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes bei Tarybos pareigą užtikrinti VIAP teikimo sąnaudų kompensavimą, pakoreguoti, kaip vadovaujantis LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimu šiuo metu matoma, akivaizdžiai nepagrįstas VIAP lėšas už 2016 metais teiktas VIAP. Tokią teisę atsakovas turi ir gali lėšas koreguoti;

20.6.6. šiuo atveju Bendrovė realiai patyrė nuostolius dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. taikant neteisėtu pripažintą ir panaikintą Nutarimą Nr. O3-757, kuriuos atsakovas sąmoningai vengia ištaisyti. Praeities laikotarpio (2016 m.) vertinimo jau nebegalima pakeisti, tačiau gali ir, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, turi būti ištaisyti dėl tokio nepagrįsto vertinimo Bendrovės partirti praradimai;

20.6.7. nors Nutarimas Nr. O3-579 ir Nutarimas Nr. O3E-599 teismų nebuvo panaikinti, tai nereiškia, kad Taryba iš viso neturi pareigos vertinti visos situacijos sistemiškai ir ištaisyti klaidas bei akivaizdžiai padarytą žalą. Šiuo atveju neteisėti atsakovo veiksmai siejami ne su konkrečiu Nutarimu Nr. O3E-599, o sistemiškai vertinant visus Tarybos veiksmus sprendžiant dėl Bendrovės 2016 metais teikiamų VIAP lėšų;

20.6.8. pagal nuoseklią LVAT praktiką tai, kad administracinio akto neteisėtumo faktas nėra konstatuotas administracinio teismo atskiroje byloje arba jo neteisėtumas nėra konstatuotas kitokia forma, neturėtų būti vertinama kaip kliūtis šioje byloje įrodinėti administracinio akto neteisėtumą, tuo labiau – tokį aktą priėmusio bei taikiusio viešojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus;

20.6.9. asmuo turi teisę savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Vien tai, kad Bendrovė pirmiausia teisme neginčijo Nutarimo Nr. O3-579 ar Nutarimo Nr. O3E-599 tiek, kiek jais buvo apskaičiuojamas komercinis pelnas iš elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, nepaneigia Bendrovės teisės ginti savo teises ir teisėtus interesus kitais teisėtais ir įstatymų leidžiamais būdais, be kita ko, – vadovaujantis reglamentuotais procesais, kreiptis į Tarybą, prašant ją pačią ištaisyti jos padarytą pažeidimą ir nustatyti Bendrovei kompensuotiną VIAP lėšų sumą, ar kreipiantis į teismą, prašant įpareigoti Tarybą tai padaryti.

20.7. Pirmosios instancijos teismas Bendrovės skundą atmesdamas iš esmės remdamasis tuo pačiu vienu nepagrįstu motyvu, kad Nutarimas Nr. O3-579 ir Nutarimas Nr. O3E-599 teismų palikti galioti, taip pat priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Taip pat teismas pažymėjo, kad LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendime panaikinti Nutarimo Nr. O3-757 1.1, 1.2, 1.4, 1.5, 1.6, 1.7, 1.9, 1.13, 3 ir 4 punktai jokių finansinių pasekmių Bendrovei nesukėlė. Taryba turi diskrecijos teisę pasirinkti ekonominio reguliavimo prioritetus bei priimti atitinkamus sprendimus. Šiais argumentais teismas iš esmės tik atkartoja nepagrįstus atsakovo argumentus, nurodytus Pažymoje ir atsiliepime. Nors ir ne pats savaime Nutarimas Nr. O3-757 sukėlė finansines pasekmes, tačiau jis sąlygojo kitokį, kaip LVAT priėmus 2016 m. spalio 17 d. sprendimą paaiškėjo – nepagrįstą, Bendrovės vertinimą, kas ir sukėlė Bendrovei finansines pasekmes, į kurias Taryba turi atžvelgti ir priimti atitinkamus sprendimus, bet to piktybiškai, be jokio pateisinamo pagrindo nedaro. Teismas, turėdamas pareigą patikrinti, ar viešojo administravimo subjektas, turėdamas ekonominių klausimų vertinimo laisvę, vadovavosi teisės normomis ir priėmė sprendimą (šiuo atveju – Nutarimo 1 punktą), atitinkantį teisės normų reikalavimus (ABTĮ 3 str. 2 d.), turėjo Tarybos Nutarimo 1 punktą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

20.8. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčijamas Nutarimo 1 punktas (jo sudėtine dalimi esančios atitinkamos Pažymos dalis) neatitinka nei VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, nei 6 punkte nustatyto reikalavimo, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai. Atsižvelgiant į tai, ir teismo motyvai, kad Taryba nepiktnaudžiavo įgaliojimais ir neperžengė diskrecijos ribų, Taryba Bendrovės Prašymą išnagrinėjo ne formaliai, o įsigilinusi į Prašymo esmę, yra visiškai nepagrįsti. Šiuo atveju Tarybos diskrecija buvo peržengta, kadangi Taryba nesilaikė teisės normų apskaičiuojant Bendrovės VIAP lėšas, nes neištaisė padaryto pažeidimo ir neįvertino praeityje iš Bendrovės nepagrįstai atimtų lėšų (į sąnaudas įskaityto komercinio pelno).

20.9. Dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju Bendrovė neprašo teismo perimti Tarybos – viešojo administravimo subjekto – funkcijų, tačiau, siekdama realaus jos pažeistų teisių ir teisėtų interesų apgynimo, prašo teismo būti aktyviu ir ištaisyti Tarybos padarytą teisės pažeidimą, t. y. panaikinti teisiškai nepagrįstą atsisakymą kompensuoti Bendrovei neteisėtai prarastas 2,51 mln. Eur lėšas už 2016 metais teiktas VIAP bei įpareigoti Tarybą iš esmės išnagrinėti Bendrovė Prašymą.

20.10. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Bendrovės skundą visiškai ignoravo Konstitucijoje įtvirtintus teisės pricipus, tiek šiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei visus tuo grindžiamus skunde Bendrovės išdėstytus argumentus. Tokiu būdu teismas šioje byloje nukrypo ir nuo administracinės teisenos procesą reglamentuojančio reguliavimo bei pagal šį reguliavimą formuojamos LVAT praktikos, pagal kurią privaloma teismui priimti motyvuotus sprendimus, atsakant į visus pagrindinius skunde nurodomus argumentus. Tokiu būdu teismas priėmė akivaizdžiai neteisėtą ir nepagristą sprendimą, o kartu ir akivaizdžiai neteisingą sprendimą, sukurdamas tik išorinę, formalią teismo vykdomo teisingumo regimybę.