Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-206-281/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-06-02
Bylos Nr.: eI-206-281/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05550-2015-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas: AB „Lietuvos energijos gamyba“
Atsakovas: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos

Administracinė byla Nr. eI-206-281/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05550-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 55.1.3.; 30.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ atstovams Dovilei Greblikienei, A. V., atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams A. M., R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, dėl nutarimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja AB „Lietuvos energijos gamyba“ (toliau – ir bendrovė, pareiškėja) teismui 2015-11-23 padavė skundą, kurį patikslino 2016-01-22 bei 2016-06-16, prašydama: 1) panaikinti 2015-10-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimo Nr. 03-562 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2016 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 03-562) 1.1. papunktį; 2) Komisijos Nutarimo Nr. 03-562 1.2. papunktį ir jį keičiantį Komisijos 2015-12-23 nutarimą Nr. 03-685, kuriuo buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Komisijos Nutarimo 03-562 1.2. papunktis, toje dalyje, kuri yra susijusi su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais (toliau – ir Nutarimas Nr. 03-685); 3) Komisijos Nutarimo 2015-10-30 Nr. 03-579 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 03-579) 1.3. papunktį ir jį keičiantį Komisijos 2015-12-23 Nr. 03-687 (toliau – ir Nutarimas Nr. 03-687) 2 punktą, kuriuo buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Komisijos Nutarimo Nr. 03-579 1.3. papunktis, toje dalyje, kuri yra susijusi su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais (toliau visi kartu vadinami – Nutarimai).

Paaiškino, kad ginčijami Nutarimai turi esminių trūkumų, nes priimti įgyvendinant kitus Komisijos neteisėtus ir šiuo metu teisminiuose procesuose ginčijamus nutarimus, taikant klaidingai apskaičiuotą 2014 m. investicijų grąžos normą vertinant 2014 m. patirtas bendrovės faktines sąnaudas. Nutarimais nustatydama antrinio ir tretinio galios rezervo kainų viršutines ribas ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšas 2016 metams, Komisija įgyvendino neteisėtą 2014-09-30 Komisijos nutarimą Nr. 03-818 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“. Nutarimais Bendrovei nustatytos antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo ir tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugų kainų viršutinės ribos. Komisijos pritaikytas proporcingas sąnaudų skaičiavimas praktikoje yra techniškai neįgyvendinamas, tokiu būdu Komisija pažeidžia Metodikos 7 p. nustatytus apskaitos atskyrimo principus, inter alia, priežastingumo ir objektyvumo principus, taip pat Energetikos įstatymo 19 str. 2 d. įtvirtiną sąnaudų padengimo reikalavimą. Komisija neteisėtai sumažino Bendrovės gautinas elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų teikimo veiklos pajamas įgyvendindama neteisėtą nutarimą dėl Bendrovės patikrinimo, taip pat nepagrįstai sumažino už 2014 metus patirtas faktines Bendrovės sąnaudas. Bendrovės vertinimu, išmokos pagal kolektyvinę sutartį turėtų būti priskiriamos prie būtinųjų sąnaudų reguliuojamos veiklos vykdymui, tačiau numatant tam tikrą protingą ribą, kuri būtų paremta istoriniu lygiu ir/arba palyginamaisiais kitų įmonių duomenimis. Komisijos vertinimas, kad transporto sąnaudos susijusios su darbuotojų vežiojimu į darbą yra nereikalingos reguliuojamai veiklai vykdyti, bendrovės teigimu yra nepagrįstas, nes visos transporto sąnaudos yra susijusios su tiesioginiu darbuotojų funkcijų atlikimu. Komisija nepagrįstai eliminavo sąnaudas susijusias su mokymais bei su mokymų organizavimu susijusias papildomos kitas sąnaudas, išskyrus privalomus mokymus. Bendroves vertinimu, jos veikla yra unikali ir alternatyvų neturinti energijos gamyba, todėl mokymų sąnaudos yra tiesiogiai susijusios su tinkamo ir kokybiško reguliuojamų paslaugų teikimo užtikrinimu. Spaudos leidinių sąnaudos yra įprastinės bet kurio verslo sąnaudos, kurios protinga apimtimi turėtų būti priskiriamos ir reguliuojamai veiklai. Komisija nepagrindė šių sąnaudų nubraukymo jokiais objektyviais duomenimis.

Komisija nepagrįstai pritaikė proporcingą skaičiavimą, nurodydama, kad priskiriant Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (toliau – ir KHAE) sąnaudas 2016 m. antrinio galios rezervo paslaugai pažymoje numatyta, kad 44 proc. Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pastoviųjų sąnaudų priskirtina antrinio galios rezervo paslaugai. Toks sąnaudų skaičiavimo principas pirmą kartą pritaikytas atliekant pareiškėjos 2010-2012 m. patikrinimą ir šiuo metu yra vienas iš ginčo dalykų. Taip skaičiuodama sąnaudas Komisija pažeidžia Metodikos 7 p. nustatytus apskaitos atskyrimo principus, inter alia, priežastingumo ir objektyvumo principus, taip pat Energetikos įstatymo 19 str. 2 d. įtvirtintą sąnaudų padengimo reikalavimą.

Komisija naudojo neteisingai apskaičiuotą vidutinę svertinio kapitalo kainą. Komisija Nutarimais mažina už 2014 metus patirtas faktines veiklos sąnaudas ir skaičiuodama Bendrovės patirtas faktines veiklos sąnaudas, taiko neteisingai apskaičiuotą investicijų grąžos normą. Komisijos apskaičiuotas ir vertinant faktines 2014 m. sąnaudas naudotas vidutinio svertinio kapitalo kainai (6,13%) buvo matematiškai klaidingas, netikslus ir nesuderintas su kitais skaičiavimuose naudotais parametrais. Apskaičiuojant vidutinę svertinę kapitalo kainą buvo nekorektiškai pritaikytas rizikos laipsnio apskaičiavimas. Be to, Komisija skaičiavimuose padarė klaidą ir neperskaičiavo neužskolinto rizikos laipsnio į užskolintą.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pirmiausia, sprendžiant dėl skundžiamų nutarimų pagrįstumo ir teisėtumo, nagrinėjamo ginčo ribos turėtų apimti vertinimą, ar Komisija, įgyvendindama jai suteiktas galias ir priimdama skundžiamus nutarimus, laikėsi nustatytų procedūrų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nepiktnaudžiavo valdžia ar aiškiai neviršijo suteiktų galių, nepadarė esminės klaidos. Komisijos įgaliojimai nustatyti pareiškėjui antrinio avarinio ir tretinio aktyviosios galios rezervų kainų viršutines ribas, taip pat VIAP lėšas už sistemos rezervų užtikrinimą, reglamentuoti Energetikos įstatymu, Elektros energetikos įstatymu, VIAP aprašu bei atitinkamai įtvirtinti Rezervų metodikoje, VIAP metodikoje ir VIAP administravimo apraše.

Pareiškėja nepagrįstai tapatina Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatų techninį pajėgumą su ekonominiais principais pagrįstu šių agregatų palaikymo sąnaudų apskaičiavimu. Pareiškėjos teiginiai, kad šiuo atveju reguliuojamai veiklai turėtų būti papildomai priskirta 50 MW/h antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo teikimui reikalingų sąnaudų, kadangi PSO užsakius 400 MW/h antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo, Pareiškėja turėtų rezervuoti du KHAE agregatus po 225 MW, kurios būtų dengiamos vartotojų lėšomis, tačiau nebūtų panaudojamos antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo paslaugos teikimui, prieštarauja imperatyviam įstatymuose įtvirtintam būtinųjų sąnaudų padengimo principui. Atsižvelgiant į būtinųjų sąnaudų padengimo principą ir į tai, kad 2016 m. 400 MW rezervinei galiai teikti 2016 m. bus naudojama 44,44 proc. disponuojamos visos KHAE galios (900 MW), 44,44 proc. KHAE sąnaudų, įskaitant investicijų grąžą, buvo visiškai pagrįstai priskirta reguliuojamai antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo teikimo veiklai 2016 metais. Komisijos pritaikytas proporcinis skaičiavimas užtikrina, kad vartotojai sumokėtų tik už tą KHAE generacijos dalį, kuri priskiriama reguliuojamai veiklai ir naudojama antrinio avarinio aktyviosios galios rezervui, t. y. nepriskiriant KHAE sąnaudų, kurios reikalingos užtikrinti didesnei nei PSO planuojamo užsakyti antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo apimčiai. Komisijos nuomone, Pareiškėjos į bylą pateikta Kauno technologijos universiteto 2015-08-04 išvada įrodymų vertinimo prasme negali būti vertinama kaip pagrįsta specialiomis mokslo ir technikos srities žiniomis energetikos sektoriuje, dėl kurių į KTU Elektros ir elektronikos fakultetą kreipėsi Pareiškėja, bei juo labiau paneigianti Komisijos, kaip kompetentingos ekonominės reguliavimo institucijos, atliktą proporcinį sąnaudų skaičiavimo principą rezervinės galios palaikymo KHAE sąnaudų nustatymui, kadangi nei KTU Elektros ir elektronikos fakultetas, nei išvados rengėjas nėra kompetentingas pateikti kokias nors išvadas teisiniais ir ekonominiais klausimais. Komisijai, kuri atlieka elektros energetikos sektoriaus priežiūrą, reguliuojamų įmonių veiklos ypatumai yra žinomi ir vertinami, tačiau bendrieji ekonominio reguliavimo principai taikomi visoms reguliuojamoms energetikos įmonėms, vykdančioms monopolinę veiklą, todėl Pareiškėjos argumentai, grindžiami specifiškos veiklos vykdymu, laikytini nepagrįstais.

Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, elektros energetikos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų priežiūros ir kontrolės funkcijų vykdymas, valstybės reguliuojamų kainų nustatymas ir jų nustatymo metodikų tvirtinimas priskirtas išimtinai Komisijos kompetencijai, todėl nustatyti, kokios sąnaudos ir kokios apimties gali ar negali būti pripažintos būtinomis reguliuojamai veiklai elektros energetikos sektoriuje vykdyti, atsižvelgiant į mažiausių sąnaudų principą, priklauso Komisijos diskrecijai. Komisija, priimdama skundžiamus nutarimus, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Patikrinimo akte nurodytais konkrečių teisės aktų reikalavimais dėl sąnaudų vertinimo. Pareiškėjos pateikti palyginimai tarp Pareiškėjos ir Komisijos dėl efektyvaus lėšų panaudojimo neturi jokio teisinio pagrindo, o Pareiškėjos teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais, negali būti pripažinti kaip pakankami įrodymų prasme.

Tiek elektros energijos rezervinės galios paslaugų kainų viršutinės ribos, tiek VIAP lėšų poreikis ir paskirstymas VIAP teikiantiems asmenims yra nustatomas kasmet. Atitinkamai ir WACC dydis Komisijos yra apskaičiuojamas kiekvienais metais. Atsižvelgiant į tai, jog apskaičiuojant WACC įvesties duomenys kiekvienais metais kinta, kadangi yra naudojami naujausi duomenys - atitinkamai Komisijos 2015 metams nustatytas WACC 6,79 proc. pakito, lyginant su 2014 metams nustatytu WACC 6,13 proc. Komisija, apskaičiuodama Pareiškėjo rezervinės galios paslaugų kainas, įvertino 2014 m. rezervinės galios paslaugoms teikti priskirtą planuotą ir faktinį investicijų grąžos neatitikimą, atsižvelgdama į 2014 metams apskaičiuotą WAAC. Nors Pareiškėja ir teigia, kad Komisija klaidingai apskaičiavo 2014 m. WACC, tačiau pabrėžia, kad Pareiškėja nepasinaudojo teise ABTĮ nustatyta tvarka skųsti Nutarimo Nr. 03-440 (individualaus administracinio akto, sukeliančio Pareiškėjai teisines pasekmes) teisėtumo ir pagrįstumo, tokiu būdu sutikdama su Komisijos 2014 metams apskaičiuotu WACC.

Skundžiami nutarimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, tiek teismų praktikoje detalizuotą administracinį aktą priėmusio subjekto pareigų turinį. Atsižvelgiant į Komisijos kompetenciją nustatant valstybės reguliuojamas kainas bei į aukščiau nurodytus motyvus, Skundžiamais nutarimais yra užtikrinamas elektros energetikos sektoriaus reguliavimo stabilumas, skaidrumas ir funkcionalumas, apsaugomi vartotojų interesai bei išlaikoma pusiausvyra tarp vartotojų ir Pareiškėjos, kaip atitinkamos paslaugos elektros energetikos sektoriuje, teikėjo interesų, pabrėžiant reguliuojamos įmonės atsakomybę prieš visus vartotojus, kurie Pareiškėjos veiklą remia prie elektros energijos tarifo mokėdami VIAP dedamąją.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenims nustatyta, kad Komisija 2012-09-28 nutarimo Nr. 03-274 „Dėl elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo rezultatų“ 3 punktu pripažino Pareiškėją didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje turinčiu asmeniu, o 5 punktu nustatė, kad Komisija Pareiškėjai nustatys elektros energijos rezervinės galios paslaugų, tarp kurių antrinio avarinio ir tretinio aktyviosios galios rezervų, kainų viršutines ribas.

Komisija 2014-08-07 nutarimo Nr. 03-757 3 punktu pripažino Pareiškėją didelę įtaką turinčiu asmeniu elektros energijos gamybos rinkoje, o 4.2 punktu nustatė įpareigojimus, taikytinus Pareiškėjai nuo 2015-01-01.

Pareiškėja 2014-09-16 kreipėsi į VAAT su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nutarimo Nr. 03-757 1.1, 1.2, 1.4, 1.5, 1.6, 1.7, 1.9, 1.13, 3 ir 4 punktus. VAAT 2015-04-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4736-463/2015 atmetė Pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėja 2015-05-14 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl VAAT 2015-04-30 sprendimo. LVAT 2016-10-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ apeliacinį skundą tenkino – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-04-30 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ skundą tenkino, panaikino Nutarimo Nr. 03-757 1.1, 1.2, 1.4, 1.5, 1.6, 1.7, 1.9, 1.13, 3 ir 4 punktus.

Komisija, atlikusi Pareiškėjos 2010-2012 m. reguliuojamos veiklos patikrinimą (toliau - Patikrinimas), 2014-09-30 priėmė Nutarimą Nr. 03-818, kuriuo nutarė: (1) pritarti 2014 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjos planinio patikrinimo aktui Nr. E3-2 ir jame pateiktoms išvadoms (1 punktas); (2) mažinti Pareiškėjos Lietuvos elektrinės gautinas remiamos elektros energijos gamybos veiklos pajamas 6,14 mln. EUR suma, susidariusia deklaruotoms reguliuojamai veiklai priskirtoms sąnaudoms viršijus faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sąnaudas už 2010-2012 m. ataskaitinį laikotarpį, ir šį sprendimą įgyvendinti 2015 m. ataskaitiniu laikotarpiu (2 punktas); (3) mažinti Pareiškėjos gautinas elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų teikimo veiklos pajamas 7,44 mln. EUR suma, susidariusia deklaruotoms reguliuojamai veiklai priskirtoms sąnaudoms viršijus faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sąnaudas už 2010-2012 m. ataskaitinį laikotarpį, ir šį sprendimą įgyvendinti 2015-2016 m. ataskaitiniu laikotarpiu (3 punktas).

Pareiškėja 2014-10-24 kreipėsi į VAAT su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nutarimo Nr. 03-818 1-3 punktus. VAAT 2015-09-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-5145-968/2015 atmetė Pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėja 2015-10-05 d. LVAT pateikė apeliacinį skundą dėl VAAT 2015-09-21 sprendimo. LVAT pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-09-21 sprendimą.

Komisija 2014-10-17 nutarimo Nr. 03-851 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-09-28 nutarimo Nr. 03-279 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punktu papildė Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodiką 7.3.71 punktu, kuriuo įtvirtino rinkos mechanizmais paremtą asmenų, teikiančių VIAP aprašo 7.3 punkte nurodytas paslaugas ir turinčių didelę įtaką elektros energijos rinkoje, reguliavimą.

Pareiškėja 2015-01-16 kreipėsi į VAAT su skundu, kuriuo be kita ko prašė VAAT kreiptis į LVAT su prašymu ištirti, ar Nutarimu Nr. 03-851 įtvirtintas VIAP metodikos 7.3.71 punktas neprieštarauja teisinės valstybės, teisėtumo ir įstatymo viršenybės principams bei Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-07-18 nutarimo Nr. 916 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje tvarko aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje tvarko aprašo atitinkamoms nuostatoms. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-12-05 sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-12-19 nutarimo Nr. 03-941 2, 4, 5 punktus. Sprendimas įsiteisėjo 2017-01-06.

Pareiškėja 2015-07-07 raštu Nr. SD-992 Komisijai pateikė faktinių viešuosius interesus atitinkančių paslaugų ir galios rezervų pajamų ir sąnaudų ataskaitą už 2014 metus (toliau - Ataskaita).

Komisija 2015-07-17 raštu Nr. R2-(E)-2378 paprašė Pareiškėją pateikti papildomą informaciją, susijusią su Ataskaitoje nurodytomis sąnaudomis, t. y. ar nebuvo į Ataskaitą įtrauktos tos pastoviosios sąnaudos, kurios vadovaujantis atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintais principais ir nuostatomis, Patikrinimo akte buvo pripažintos nepagrįstomis ar nebūtinosiomis reguliuojamai veiklai vykdyti.

Pareiškėja 2015-08-10 raštu Nr. SD-1186 ir 2015-08-25 raštu Nr. SD-1266 pateikė Komisijai papildomą informaciją.

Komisija 2015-10-29 nutarimu Nr. 03-564 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-09-28 nutarimo Nr. 03-279 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ papildė VIAP metodiką 7.4.6 punktu, kuriuo įtvirtino rinkos mechanizmais paremtą asmenų, teikiančių VIAP aprašo 7.4 punkte nurodytas paslaugas ir turinčių didelę įtaką elektros energijos rinkoje, reguliavimą.

Komisija, atsižvelgdama į Komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2015-10-20 pažymą Nr. 05-361 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2016 metams nustatymo“ 2015-10-22 priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo nustatė Pareiškėjai antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos (ne didesnės negu 400 MW) kainos viršutinę ribą 2016 metams – 0,82 EUR/MW/val. bei tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos (ne didesnės negu 505 MW) kainos viršutinę ribą - 4,59 EUR/MW/val. (1.1 ir 1.2 punktai).

Komisija 2015-12-23 nutarimu Nr. O3-685 nutarė pakeisti Komisijos 2015-10-22 nutarimo Nr. O3-562 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2016 metams nustatymo“ 1.2 papunktį ir išdėstyti jį taip: „1.2. tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos (ne didesnės negu 505MW) kainos viršutinė riba – 7,96 Eur/MW/val.“.

Komisija, atsižvelgdama į Komisijos Dujų ir elektros departamento Atsinaujinančių išteklių skyriaus ir Elektros skyriaus 2015 m. spalio 28 d. pažymą Nr. 05-380 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“, 2015-10-30 skundžiamo nutarimo 1.3 punktu nustatė VIAP lėšas 2016 metams elektros energetikos įmonėms, teikiančioms elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti – 11,578 mln. EUR.

Komisija 2015-12-23 nutarimu Nr. O3-687 nutarė pakeisti Komisijos 2015-10-30 nutarimo „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ 1.3 papunktį ir išdėstyti jį taip: „už elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti – 28,522 ml. Eur.

Byloje yra kilęs ginčas dėl toliau nurodytų Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nutarimų dalių teisėtumo bei pagrįstumo: 1) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo Nr. 03-562 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2016 metams nustatymo“ 1.1. papunkčio; 2) Komisijos Nutarimo Nr. 03-562 1.2. papunkčio ir jį keičiančio Komisijos 2015-12-23 nutarimo Nr. 03-685, kuriuo buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Komisijos Nutarimo 03-562 1.2. papunktis, toje dalyje, kuri yra susijusi su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais; 3) Komisijos Nutarimo 2015-10-30 Nr. 03-579 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ 1.3. papunkčio ir jį keičiančio Komisijos 2015-12-23 Nutarimo Nr. 03-687 2 punkto, kuriuo buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Komisijos Nutarimo Nr. 03-579 1.3. papunktis, toje dalyje, kuri yra susijusi su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.

Ginčijamo Nutarimo Nr. 03-562 1.1 papunktyje nurodyta, kad antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos (ne didesnės negu 400 MW) kainos viršutinė riba – 0,82 Eur/MW/val. Šio nutarimo 1.2 papunktyje nurodyta, kad tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos (ne didesnės negu 505 MW) kainos viršutinė riba – 4,59 Eur/MW/val., o 1.2 punktą keičiančio ginčijamo Nutarimo O3-685 1.2 papunktyje nurodyta, jog tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos (ne didesnės negu 505 MW) kainos viršutinė riba yra 7,96 Eur/MW/val. Ginčijamo Nutarimo Nr. 03-579 1.3 papunktyje nurodyta, jog lėšos 2016 m. elektros energetikos įmonėms, teikiančioms VIAP už elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti yra 11,578 ml. Eur. Šį punktą keičiančiame ginčijamo Nutarimo Nr. O3-687 2 p. nustatyta, kad lėšos 2016 m. elektros energetikos įmonėms, teikiančioms VIAP už elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti yra 28,522 ml. Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, pirmiausia, pažymi, kad nagrinėdamas bylas dėl Komisijos priimtų sprendimų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas taip pat turi įvertinti, ar priimant skundžiamą Komisijos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas. Be to, ir Europos Sąjungos teismai yra ne kartą pripažinę ir nuosekliai laikosi savo suformuotos praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai, spręsdami bylas, nagrinėja tik, ar įgyvendindamos joms suteiktas galias institucijos laikėsi nustatytų procedūrų, nepadarė esminės klaidos ar nepiktnaudžiavo valdžia, ar aiškiai neviršijo joms suteiktų galių (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2203/2006; 2009 m. balandžio 1 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1626/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-390/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas šiuo atveju taip pat apsiribos vertinimu, ar Komisija, įgyvendindama jai suteiktas galias, laikėsi nustatytų procedūrų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nepiktnaudžiavo valdžia ar aiškiai neviršijo suteiktų galių.

Atsižvelgiant į pareiškėjos skunde bei teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, teismas analizuos ar ginčijamais nutarimais, nebuvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energijos sektoriuje lėšų nustatymą, antrinio ir tretinio aktyviosios galios rezervų paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymą. Taip pat vertins aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais administracinėse bylose Nr. I-5145-968/2015 ir eI-4736-463/2015, bei darančias įtaką ginčijamų Nutarimų punktų teisėtumui bei pagrįstumui.

Dėl 2015-10-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo Nr. 03-562 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2016 metams nustatymo“ 1.1. papunkčio, Komisijos Nutarimo Nr. 03-562 1.2. papunkčio ir jį keičiančio Komisijos 2015-12-23 nutarimo Nr. 03-685, kuriuo buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Komisijos Nutarimo 03-562 1.2. papunktis

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjos teigimu, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės sąnaudoms, kurios yra priskiriamos 2016 m. antrinio galios rezervo paslaugai, nepagrįstai, neteisėtai ir neatsižvelgiant į elektrinės technines charakteristikas taikomas proporcinis sąnaudų priskyrimas. Teismas su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka.

Lietuvos Respublikos elektros energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos elektros energetikos sektoriuje organizavimo teisinius pagrindus nustato bei elektros energijos gamintojų, paslaugų teikėjų, vartotojų ir valstybinį elektros energetikos sektoriaus reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę vykdančių institucijų tarpusavio santykius elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartotojų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo srityse reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – ir Elektros energetikos įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2015-07-01).

Energetikos įstatymo 19 str. 2 d. įtvirtinta, kad nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Elektros energetikos įstatymo 74 str. 4 d. numatyta, kad tvirtinant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą ir nustatant įpareigojimus teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, turi būti vadovaujamasi ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais. Iš nustatyto teisinio reglamentavimo matyti, kad, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, vertinamos, ne visos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo išlaidos, tačiau tik būtinosios. Tik toks VIAP teikimui būtinųjų išlaidų vertinimas atitinka ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijus.

Bylos medžiaga patvirtina, kad VKEKK pažymoje Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2016 m. nustatymo 2.2 punkte konstatavo, jog pagal UAB „Litgrid“ pateiktą informaciją, 2016 metams planuojama vidutiniškai užsakyti 400 MW/val. antrinio avarinio galios rezervo, kuris bus visus metus užtikrinamas bendrovės padalinio Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Atsižvelgiant į tai, jog 2016 m. 400 MW rezervinei galiai teikti 2016 m. bus naudojama 44,44 proc. visos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės galios (900 MW), laikytina, kad maksimaliai 44.44 proc. šios elektrinės sąnaudų, įskaitant investicijų grąžą, gali būti priskiriama reguliuojamai antrinio aktyviosios galios rezervo teikimo veiklai 2016 metais. Atsakovės teigimu, likusią elektrinės pajėgumų dalį pareiškėja gali laisvai naudoti nereguliuojamoje rinkoje.

Pareiškėjos teigimu, proporcinis skaičiavimas praktikoje yra techniškai neįgyvendinamas, nes pareiškėjos faktiškai patiriamos sąnaudos atitinka visas dviejų agregatų sąnaudas. Pareiškėja šį teiginį grindžia Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto 2015-08-04 išvada Nr. DV19-F-03-77, kurioje nurodyta, jog proporcinio sąnaudų skaičiavimo metodo taikymas rezervinės galios palaikymo Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės sąnaudų nustatymui yra negalimas. Teismo vertinimu, KTU 2015-08-04 rašte Nr. DV19-F-03-77 pateikti atsakymai, nesuponuoja vienareikšmės išvados, kad proporcinis sąnaudų apskaičiavimas Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės sąnaudų nustatymui nėra tinkamas. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakydamas į klausimą ar galimas proporcinis sąnaudų apskaičiavimas specialistas nepateikia jokių skaičiavimų ar ekonominių argumentų, kodėl toks skaičiavimas yra netinkamas ar klaidingas. Antra, išvadą teikiantis asmuo, atsakydamas į pareiškėjų 6 klausimą ar KHAE galėjo panaudoti likutinę antrojo agregato galią kokių nors pajamų uždirbimui 2010-2012 metais, atsako, kad tokios galimybės nebuvo dėl tuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo, tačiau ne dėl techninės galimybės. Taigi iš pateiktos išvados analizės matyti, kad joje nėra argumentų, kurie pagrįstų, jog proporcinis sąnaudų apskaičiavimo metodas negalimas būtent dėl techninės Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės charakteristikos.

Atsižvelgiant į ankščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, šalių argumentus bei faktines aplinkybes, teismo vertinimu VKEKK pažymoje nurodytas proporcinis sąnaudų apskaičiavimo būdas atitinka Energetikos įstatymo 9 str. 2 d. bei Elektros energetikos įstatymo 74 str. 4 d. reikalavimus. Apskaičiuojant Kruonio hidroakumuliacinei elektrinės sąnaudas pirmiausia nustatytina realiai naudojama hidroakumuliacinės elektrinės galia, o tuomet pagal naudojamos galios dalį proporcingai apskaičiuojamos patiriamos sąnaudos. Pažymėtina, kad toks proporcingas skaičiavimo būdas leidžia įvertinti tik būtinąsias patiriamas išlaidas ir nedaro neigiamo poveikio elektros energijos kainai, kurią turi mokėti galutinis vartotojas. Priešingu atveju į sąnaudas būtų įtraukiama ta galios rezervo dalis, kuri nėra naudojama, taigi galutinė elektros energijos kaina išaugtų be pagrindo.

Teismas papildomai akcentuoja, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 2 d., faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 57str. 2 d., 98 str. 4 d.). Pažymėtina, kad pareiškėja 2014-10-24 kreipėsi į VAAT su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nutarimo Nr. 03-818 1-3 punktus. Pareiškėja šiame teismui teiktame skunde nurodė, kad Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pastovių veiklos sąnaudų apskaičiavimas pritaikant proporcinės dalies metodą praktikoje yra techniškai neįgyvendinamas, todėl neteisingas. Pastebėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-09-21 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė ir paaiškino, kad „įvertinus byloje surinktus įrodymus, ginčijamo nutarimo Nr. O3-18 turinį <...>, konstatuotina, kad išnagrinėjęs šią administracinę bylą, teismas nenustatė, kad Komisija, atlikdama pareiškėjos patikrinimą, būtų padariusį esminių klaidų, iš esmės pažeidusių pareiškėjos teises, kurios sudarytų pagrindą dėl to Nutarimą Nr. O3-818 pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu ir jį panaikinti“. Pareiškėja 2015-10-05 LVAT pateikė apeliacinį skundą dėl VAAT 2015-09-21 sprendimo. LVAT pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-09-21 sprendimą. Taigi darytina išvada, kad proporcinis sąnaudų apskaičiavimo būdas Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės veiklos sąnaudoms nustatyti laikytinas tinkamu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog antrinio ir tretinio avarinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinės ribos buvo nustatytos neteisingai.

Nors pareiškėja teigia, kad Komisijos nutarimo Nr. 03-562 1.1. papunktis, Nutarimo Nr. 03-562 1.2. papunktis ir jį keičiantis Komisijos 2015-12-23 nutarimas Nr. 03-685, kuriuo buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Komisijos Nutarimo 03-562 1.2. papunktis, yra neteisėti nes priimti remiantis kitu neteisėtu 2014-09-30 Komisijos nutarimu Nr. O3-818, teismas su šiais pareiškėjos argumentais taip pat nesutinka. Pažymėtina, kad 2014-09-30 Komisijos nutarimo Nr. O3-818 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas buvo nagrinėtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-5145-968/2015, kurioje teismas 2015-09-21 sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Nors, kaip minėta, pareiškėja 2015-10-05 LVAT pateikė apeliacinį skundą dėl VAAT 2015-09-21 sprendimo, LVAT pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-09-21 sprendimą. Todėl laikytina, kad ginčijami nutarimai, kuriais nustatytos AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinės ribos 2016 metams šiais aspektais yra pagrįsti ir teisėti.

Dėl Komisijos Nutarimo 2015-10-30 Nr. 03-579 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ 1.3. papunkčio ir jį keičiančio Komisijos 2015-12-23 Nutarimo Nr. 03-687 2 punkto, kuriuo buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Komisijos Nutarimo Nr. 03-579 1.3. papunktis

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje sąrašą, paslaugų teikimo tvarką, įpareigojimus teikti paslaugas, paslaugų teikimo kompensavimo tvarką nustato Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir VIAP aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2015-09-23). Taip pat VIAP lėšų nustatymo ir VIAP kainos nustatymo tvarką bei su VIAP lėšų ir VIAP kainos nustatymu susijusius papildomus reikalavimus nustato Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodika, patvirtinta 2012-09-28 Komisijos nutarimu Nr. 03-279 (toliau – ir VIAP metodika) (redakcija, galiojusi nuo 2015-09-24).

Elektros energetikos įstatymo 74 str. 1 d. 4 d. numato, kad siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, ekonominės ir aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus elektros energetikos sektoriuje ir užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą, Vyriausybė, vadovaudamasi šio ir kitų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojančių įstatymų nuostatomis, gali nustatyti, kad viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms elektros energetikos sektoriuje priskiriama elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimas nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti.

Elektros energetikos įstatymo 9 str. 3 d. nustato, kad Komisija tvirtina viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančių paslaugų kainų skaičiavimo metodiką, nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainas. VIAP Aprašo 7.4. p. įtvirtinta, kad VIAP apima elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti. Iš nustatyto teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrovei už energetikos sistemos rezervų užtikrinimą yra kompensuojama per VIAP lėšas.

VIAP Metodikos 7 p. numato, kad Komisija, atsižvelgdama į Elektros energetikos įstatymą, VIAP sąrašą ir VIAP Aprašą, nustato VIAP lėšas, tarp kurių įskaičiuojamos Vyriausybės nutarimu nustatytiems gamintojams, už elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti. Tuo tarpu VIAP metodikos 7.3.5 p. nustatyta, kad Komisija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, VIAP sąrašą ir VIAP aprašą, nustato VIAP lėšas Vyriausybės nutarimu nustatytiems gamintojams, už elektros energijos gamybą nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, įskaitant ir naujų generuojančių šaltinių, įrengiamų Vyriausybės nutarimu nustatytose elektrinėse, bandomosios eksploatacijos metu pagamintą ir į tinklus patiektą elektros energiją įvertinusi skirtumą tarp Komisijos nustatytų pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų elektros energijos gamybos pajėgumams, prognozės ir faktiškai patirtų sąnaudų, priskirtų elektros energijos gamybos pajėgumams per praėjusius kalendorinius metus.

Parduodamos elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymą VIAP Aprašo 7.3 ir 7.4 punktuose nurodytas paslaugas teikiantiems gamintojams bei elektros energijos gamintojams, turintiems didelę įtaką elektros energijos rinkoje ir (ar) rezervinės galios paslaugų rinkoje, kurie dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo gali taikyti pernelyg dideles kainas arba naudoti kainų spaudimą, tuo darydami žalą rinkos dalyviams, nustato Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012-09-14 nutarimu Nr. O3-229 (toliau – ir Rezervų metodika) (redakcija, galiojanti nuo 2015-09-24). Rezervų metodikos 24 p. nustato, kad nustatant investicijų grąžą, atsižvelgiama į protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos normą (proc.) ir reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto vertę, priskirtiną reguliuojamai paslaugai (produktui), pagal formulę. Šios metodikos 26 p. nustato, kad investicijų grąža nustatoma vadovaujantis Investicijų grąžos normos nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“.

Pareiškėjos teigimu ginčijamas Komisijos Nutarimo 2015-10-30 Nr. 03-579 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ 1.3. papunktis ir jį keičiantis Komisijos 2015-12-23 Nr. 03-687 2 punktas, kuriuo buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Komisijos Nutarimo Nr. 03-579 1.3. papunktis, yra neteisėti, nes priimdama šiuos nutarimus Komisija rėmėsi 2015-10-28 pažymos dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 nustatymo Nr. O5-380 duomenimis. Anot pareiškėjos, tai lėmė, kad Komisija, vertinant 2014 m. faktines VIAP sąnaudas, naudojo klaidingai apskaičiuotą investicijų grąžos normą procentais (WACC) – 6,13 proc.

Akcentuotina, kad pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, WACC skaičiavimas yra Komisijos kompetencija. Teismas pastebi, kad pagal LVAT pateiktus išaiškinimus, teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar, įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2203/2006; 2009 m. balandžio 1 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1626/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-390/2011 ir kt.). Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir šalių motyvus, teismas nenustatė, kad Komisija apskaičiuodama WACC būtų padariusi esminių klaidų ar viršijusi jai suteiktus įgaliojimus. Nors pareiškėja teigė, kad WACC apskaičiuotas netinkamai, pareiškėjos argumentai buvo bendro pobūdžio, pareiškėja nenurodė konkretaus rodiklio, kuris būtų netinkamai apskaičiuotas skaičiuojant WACC. Be to, teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad Komisija priimdama ginčijamus nutarimus iš naujo neskaičiavo WACC dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisijos dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2013-10-08 pažymoje Nr. O3-354, kuria remdamasi Komisija priėmė 2013-10-11 nutarimą Nr. O3-440, nurodoma, jog investicijų grąža buvo apskaičiuota taikant Komisijos apskaičiuotą WACC normą – 6,13 proc. Pažymėtina, kad pareiškėja Komisijos 2013-10-11 nutarimo Nr. O3-440 neskundė, jis yra galiojantis ir taikytinas.

Nors, pareiškėjos teigimu, ginčijami Nutarimo 2015-10-30 Nr. 03-579 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ 1.3. papunktis ir jį keičiantis Komisijos 2015-12-23 Nr. 03-687 2 punktas, kuriuo buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Komisijos Nutarimo Nr. 03-579 1.3. papunktis, yra neteisėti, nes priimti remiantis teismo panaikintais nutarimais, teismas šį pareiškėjos argumentą taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad LVAT 2016-10-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ skundas tenkintas, o Nutarimo Nr. 03-757 1.1, 1.2, 1.4, 1.5, 1.6, 1.7, 1.9, 1.13, 3 ir 4 punktai panaikinti. Kitu Vilniaus apygardos administracinis teismo 2016-12-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2833-815/2016, kuris įsiteisėjo 2017-01-06, teismas panaikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-12-19 nutarimo Nr. 03-941 2, 4, 5 punktus. Išanalizavus ginčijamų nutarimų turinį, matyti, kad nurodytais teismų panaikintais nutarimais ar jų punktais priimant šioje byloje ginčijamus Nutarimus nebuvo remtasi. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčijami Nutarimai priimti vadovaujantis teisėtais ir galiojančiais teisės aktais.

Dėl Nutarimų atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimams

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis objektyvumo (administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs), proporcingumo (administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus), nepiktnaudžiavimo valdžia (viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų) principais, o to paties įstatymo 8 str. 1 dalis reikalauja, kad individualus administracinis aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tokie patys reikalavimai taikomi ir viešojo administravimo subjektų priimamiems administraciniams sprendimams. Skundžiami nutarimai atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui nustatytus reikalavimus.

Įvertinus Nutarimų turinį matyti, kad juose aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis ginčijami Nutarimai yra priimti. Iš ginčijamų nutarimų galima aiškiai suprasti jais reguliuojamų visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, iš Nutarimų turinio aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Teismas nenustatė, kad ginčijamą nutarimą priėmusi Komisija būtų nesivadovavusi gero administravimo principo imperatyvais, ar būtų nesilaikiusi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad ginčijami Nutarimai pareiškėjai nebūtų įteikti laiku ar pareiškėja nebūtų informuota apie šių Nutarimų priėmimą. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad ginčijami Nutarimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijami 2015-10-22 Komisijos nutarimo Nr. 03-562 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2016 metams nustatymo“ 1.1. papunktis, Komisijos Nutarimo Nr. 03-562 1.2. papunktis ir jį keičiantis Komisijos 2015-12-23 Nutarimas Nr. 03-685, kuriuo buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Komisijos Nutarimo 03-562 1.2. papunktis, Komisijos Nutarimo 2015-10-30 Nr. 03-579 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ 1.3. papunktis ir jį keičiantis Komisijos 2015-12-23 Nutarimo Nr. 03-687 2 punktas, kuriuo buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Komisijos Nutarimo Nr. 03-579 1.3. papunktis, priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių ginčijamų Nutarimų ar jų punktų, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska