- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e2-4526-955/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00735-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė (pirm.)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- Ž. Č.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei Ž. Č. dėl skolos už vartojimo kreditą, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų bei procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Ž. Č. (toliau – atsakovė) 1 324,59 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 30,00 Eur žyminį mokestį (e. b. l. 1-2).
2. Ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė, jog palaiko ieškinio reikalavimą bei paaiškino, kad 2011 m. balandžio 29 d. tarp pradinio kreditoriaus bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – BAB) „Snoras“ ir atsakovės buvo sudaryta naudojimosi kredito kortele sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) dydžio kredito limito mokėjimo kortelėje sumą. Iš pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovė iš banko pasiskolino daugiau pinigų nei jų grąžino, t. y. aritmetiškai sudėjus atsakovės pasiskolintas sumas bei iš jų atėmus į kortelę įmokėtas sumas matyti, jog bendra atsakovei suteikta kredito suma yra 2 009,37 Eur, o grąžinta suma sudaro 684,77 Eur. Ieškovės atstovas paaiškino, jog jam nėra žinoma, kodėl pateiktame išraše galutinis likutis lygus nuliui, tokius dokumentus ieškovei perdavė pradinis kreditorius, tačiau pažymėjo, jog paskaičiavus išlaidų ir įplaukų sumas, matoma, jog skola yra tokio dydžio, kokią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Nurodė, jog kiekvieno mėnesio gale bankas iš kortelėje esančio sąskaitos likučio nurašydavo skolą bei palūkanas, tačiau jeigu kortelėje nebūdavo reikiamo dydžio sumos, pagal sutarties sąlygas bankas automatiškai suteikdavo kreditą, iš kurio buvo dengiamos palūkanos. Ieškovės atstovas pažymėjo, jog šiuo atveju ieškovė priteisti iš atsakovės palūkanų neprašo, kadangi atsakovė jas yra pilnai sumokėjusi. Nurodė, jog neturi duomenų ar atsakovė buvo informuota apie skolą, nes pradinis kreditorius bankrutavo, tačiau pagal sutartį bankas nebuvo įpareigotas pranešti atsakovei skolos likučių sumų. Sutarties galiojimas baigėsi 2015 m. balandžio 30 d., taigi būtent iki šios dienos atsakovė buvo įsipareigojusi grąžinti visą kreditą. Pažymėjo, jog ieškovei iš pradinio kreditoriaus perėmus atsakovės skolą, pranešimas apie reikalavimo perleidimą atsakovei buvo siųstas atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Duomenų ar siųstas laiškas buvo įteiktas atsakovei ieškovė neturi, tačiau atsakovė apie skolą ir jos dydį buvo informuota ir ieškovei pareiškus ieškinį teisme.
II. Atsakovės atsikirtimai
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė reikalaujamos priteisti sumos dydžio (e. b. l. 24-26).
4. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog ginčo dėl to, kad 2011 m. balandžio 29 d. sudarė kredito kortelės sutartį su banku nekyla. Apie tai, kad galimai yra skolinga bankrutavusiam bankui atsakovė sužinojo iš teismo gavusi procesinius dokumentus. Iš pačio banko jokios informacijos apie skolą nėra gavusi. Taip pat nėra gavusi ir jokios informacijos apie skolos perleidimą iš ieškovės. Atsakovė yra įsitikinusi, jog visą kreditą bankui yra grąžinusi, šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad galutinis likutis yra lygus nuliui. Nurodė, jog iš ieškovės pateikto pradinio kreditoriaus sąskaitos išrašo nėra aišku, kokią dalį įmokėtų į kortelę pinigų bankas padengė kredito grąžinimui, o kurią dalį palūkanoms. Atsakovė negavo jokio mėnesinių įmokų grafiko, iš kurio galėjo suprasti kokia suma sudaro skolą, o kokia palūkanas. Nurodė, jog pati skaičiuodavo kiek iš kortelės išleidžia pinigų, o vėliau į kortelę įmokėdavo šiek tiek didesnę sumą, kurią, kaip įsivaizdavo atsakovė, bankas nuskaitydavo to mėnesio skolai ir palūkanoms dengti. Atsakovės įsitikinimu, ji galėjo suklysti ir nesumokėti dalies palūkanų, tačiau skolą yra grąžinusi. Nurodė, jog bankrutuojantis bankas būtų kreipęsis į atsakovę, jeigu ji nebūtų skolos grąžinusi. Be to, ieškovė buvo kreipusis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau atsakovei pareiškus prieštaravimus, ieškovė nepateikė ieškinio per 14 dienų. Į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi ženkliai vėliau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas.
5. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu Civilinio kodekso (toliau – CK) (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Sudarytą sutartį jos šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis, 6.158 straipsnio 1 dalis). Tinkamai ir laiku ieškovui negrąžinant atsakovui suteikto vartojimo kredito, yra pažeidžiamos Sutarties sąlygos, kas remiantis CK 6.205 straipsniu, laikoma sutarties neįvykdymu.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė ir pradinė kreditorė BAB „Snoras“ 2011 m. balandžio 29 d. sudarė naudojimosi mokėjimo kortele Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 1 448,10 Eur dydžio kreditas, kurį atsakovė įsipareigojo panaudojusi grąžinti iki 2015 m. balandžio 30 d., kiekvieną mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas, tol kol bus grąžinta visa kredito suma, taip pat sumokėti už panaudotą kreditą apskaičiuotas palūkanas ir įvykdyti kitas Sutartyje nustatytas prievoles. Sutarties bendrosios dalies 1.33 punkte nurodyta, jog kredito limitas yra didžiausia banko suteikiamo kredito, kuriuo gali naudotis kortelės turėtojas, suma. Šiuo atveju atsakovei Sutartimi atitinkamai buvo suteiktas 1 448,10 Eur (5000,00 LTL) kredito limitas. Atsakovė, naudodamasi kredito kortele, reguliariai atlikdavo debeto operacijas, kurios pasireikšdavo inicijuojant sandorį, pagal kurį kortelės sąskaitoje esančiomis lėšomis (įskaitant kreditą) buvo atsiskaitoma už prekes ar paslaugas arba lėšos išmokamos grynais (Sutarties bendrosios dalies 1.26. p.). Pagal Sutarties 4.1.3. punktą, jei debeto operacija inicijavo Bankas įgyvendindamas savo teisę, numatytą 2.7 punkte, nurašant mokėtinas pagal šią sutartį sumas, bankas turi teisę suteikti kreditą ir viršydamas kredito limitą, ar sąskaitos likutį.
7. Atsakovė nurodo, kad jos įsitikinimu, kreditą pradiniam kreditoriui ji yra grąžinusi, kadangi pati skaičiuodavo kiek iš kortelės išleidžia pinigų, o vėliau į kortelę įmokėdavo šiek tiek didesnę sumą, kurią, kaip įsivaizdavo atsakovė, bankas nuskaitydavo to mėnesio skolai ir palūkanoms dengti. Ieškovės atstovas nagrinėjant bylą paaiškino, kad kiekvieno mėnesio pabaigoje nuo panaudoto kredito sumos priskaičiuotos palūkanos buvo nurašomos didinant kredito limitą priskaičiuotų palūkanų suma. Tai pagrindžia priežastį, kodėl atsakovei suteikto kredito suma didėjo. Mokėdama nedidelėmis pinigų sumomis atsakovė dengė palūkanas, o ne mokėjo kreditą. Iš ieškovės pateiktos BAB „Snoras“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų laikotarpiais nuo 2011 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. bei nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. matyti, kad minėtu laikotarpiu atsakovei viso buvo suteikta 2 009,37 Eur kredito suma, o atsakovės grąžinta suma sudaro 684,77 Eur, todėl negrąžinto vartojimo kredito dydį sudaro 1 324,59 Eur. Atsakovė, nors su ieškiniu ir nesutiko, tačiau jokių įrodymų, jog grąžino kreditoriui visą kredito sumą.
8. Sutarties bendrosios dalies 3.19 punkte nurodyta, jog kliento mokėtinos palūkanos bei viršyto kredito palūkanos už laikotarpį nuo einamojo mėnesio pirmos dienos iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (imtinai) nurašomos nuo sąskaitos paskutinę einamojo mėnesio dieną. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos skolos susiformavimą detalizuojančios lentelės, laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. viso už atsakovei suteiktą kreditą buvo paskaičiuota 701,95 Eur palūkanų. Vadovaujantis CK 6.54 straipsniu, iš sumokėtų lėšų pirmiausiai yra dengiamos palūkanos, o vėliau kreditas. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų pradinio kreditoriaus banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. bei nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d., atsakovės atliktų įmokų nepakako padengti ne tik palūkanoms, tačiau ir kreditui. Pagal Sutarties 3.21 punktą, mokėtinos sumos (palūkanos ir kiti banko mokesčiai) gali būti nurašomi nuo kortelės sąskaitos be atskiro kortelės turėtojo sutikimo ir nurodymo. Kaip nurodė ieškovės atstovas posėdžio metu, kortelėje trūkstant lėšų, bankas suteikdavo kreditą palūkanų sumai ir ją nusirašydavo. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas palūkanų dydžio klausimas, kadangi atsakovė tokio reikalavimo byloje nekėlė, o ieškovė iš atsakovės priteisti palūkanų neprašė.
9. Teismas pripažįsta, kad atsakovė yra vartotoja ir jai užtikrinama papildoma teisių apsauga, tačiau tai nereiškia, kad vartotojų teisių apsauga yra absoliuti ir besąlyginė. Kreditavimo teisiniuose santykiuose, nors viena šių santykių šalis ir yra vartotojas, turi būti užtikrinta abiejų šalių, t. y. tiek kredito davėjo, tiek kredito gavėjo – vartotojo – teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, vartotojas taip pat turi ne tik teises, bet ir pareigas ir privalo vykdyti savo laisva valia prisiimtus įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė likusią 1 324,59 Eur sumą pradinei kreditorei būtų grąžinusi. Taigi, pirminiam kreditoriui savo sutartinius įsipareigojimus vykdžius, o atsakovei laiku neatsiskaitant pagal Sutartyje sulygtas sąlygas, pripažintina, kad atsakovė sutartines prievoles pirminiam kreditoriui vykdė netinkamai, dėl to yra skolinga ieškovei ieškinyje nurodytą sumą.
10. Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog aplinkybę, kad ji pradiniam skolininkui yra neskolinga patvirtina tai, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau atsakovei pareiškus prieštaravimus, ieškovė nepateikė ieškinio per 14 dienų, o į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi ženkliai vėliau. Įstatymas nenumato imperatyvios pareigos ieškovei ieškinį pateikti tik per 14 dienų po skolininko prieštaravimų gavimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė bendrojo senaties termino ieškinio pateikimui nepraleido, todėl ji pati gali spręsti, kada pasinaudoti teise kreiptis į teismą.
11. 2015 m. liepos 31 d. pradinė kreditorė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos kredito sprendimai“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria BAB „Snoras“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą. 2018 m. rugsėjo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Baltijos kredito sprendimai“ minėtą reikalavimo teisę perleido ieškovei. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2018 m. spalio 4 d. rašytiniu pranešimu, siųstu paštu atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Kaune, Puodžių g. 27.
12. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog negavo jokio įspėjimo apie skolą nei iš pradinio kreditoriaus, nei iš ieškovės. Teismas pažymi, jog ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę į atsakovės skolą, 2018 m. spalio 4 d. išsiuntė rašytinį pranešimą atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Be to, CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyti du cesijos padarinių atsiradimo skolininko atžvilgiu pagrindai: pirma, kai įstatyme ar pradinio kreditoriaus ir skolininko sutartyje, kurios pagrindu atsirado skolininko prievolė, nustatyta sąlyga, kad skolininkas sutiko perleisti reikalavimą naujajam kreditoriui; antra, kai skolininkui pateikiamas reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad perleidžiant reikalavimą būtinas skolininko sutikimas, kad perleistas reikalavimas yra susijęs su kreditoriaus asmeniu, ar kad kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės, todėl šiuo atveju reikšmingas antrasis pagrindas.
13. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Tai reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui.
14. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Tai skolininko teisių nevaržo labiau nei apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimus (CK 6.107 straipsnio 1 dalis).
15. Teismas atmeta atsakovės argumentus, jog apie reikalavimo teisių perleidimą jai nebuvo tinkamai pranešta, kadangi net ir tuo atveju, jei atsakovė ir nežinojo apie reikalavimo teisių perleidimą, tačiau gavusi šios bylos procesinius dokumentus buvo tinkamai informuota apie naują kreditorių ir skolos sumą. Jai buvo įteiktos reikalavimo perleidimo sutarčių kopijos ir išrašai, kuriuose nurodomi jos duomenys, sudarytos su Banku Sutarties numeris bei perleisto reikalavimo dydis. Byloje esantys duomenys apie reikalavimo perleidimą yra informatyvūs, todėl atsakovė privalėjo suvokti, jog reikalavimas yra perleistas.
16. Teismas konstatuoja, kad atsakovei nevykdant pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą, mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, ieškovei perėmus reikalavimo teisę į atsakovės skolą, atsakovė nei pirminiam kreditoriui, nei ieškovei skolos nesumokėjo, todėl ieškovės ieškinys tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 324,59 Eur negrąžinto kredito suma.
17. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (procesinės palūkanos) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjo 30,00 Eur žyminį mokestį (2020 m. gruodžio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 29 sumokėta 32,00 Eur). Pažymėtina, jog 2021 m. sausio 25 d. nutartimi teismas grąžino ieškovei jos permokėtą 2,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 30,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 98 straipsnis).
19. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 259, 260, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Ž. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva” (juridinio asmens kodas 304615887, buveinė Vilniuje, Spaudos g. 8-1) 1 324,59 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt keturių eurų 59 ct) negrąžintą kreditą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 324,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30,00 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.