Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui D. K., jo atstovui advokatui Laimiui Platūkiui, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui G. Š.,

teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo D. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. spalio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nubaustas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Veiklos skyriaus tyrėjo T. N. 2018 m. spalio 31 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnį 14 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. spalio 12 d. 8.45 val. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Alytuje, Gardino g. 37 melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, teigdamas, kad sutuoktinė A. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), prieš du mėnesius mušė dukrą V. K., gimusią (duomenys neskelbtini), įvykis užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera. Ši informacija buvo perduota policijai, tačiau tyrimo metu smurto faktas nenustatytas.

Motyvuojamoji dalis

D. K., pasinaudodamas ANK 621 straipsnyje numatyta asmens teise apskųsti policijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, prašydamas panaikinti Alytaus apskrities VPK 2018 m. spalio 31 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Visų pirma, 2018 m. spalio 22 d. nutarime nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjui administracines poveikio priemones, tačiau nutarimo rezoliucinėje dalyje tyrėjas nepagrįstai nurodo administracinio nusižengimo faktą ir nutarimo motyvuojamojoje dalyje dėl to visiškai nepasisako. Taigi, nutarimas visiškai nemotyvuotas, jame atkartotos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime nurodytos aplinkybės, kurios tyrimo metu nebuvo patvirtintos ir kurios nėra pakankamos skundžiamo nutarimo priėmimui. Pareiškėjas neneigia, kad 2018 m. spalio 12 d. lankėsi Vaiko teisių apsaugos skyriuje pasikonsultuoti su šio skyriaus specialistais, nes tai yra viena iš skyriaus pamatinių funkcijų. Vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose iškelta civilinė byla Nr.e2-7670-979/2018 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, skyrius įtrauktas į procesą kaip institucija, teikianti išvadą. A. K. pateiktas ieškinys buvo su aiškiais procesiniais trūkumais, nes ieškinio reikalavimuose nebuvo numatyta nepilnamečių vaikų bendravimo su šiuo metu atskirai gyvenančiu tėvu tvarka. Esant tokiam neapibrėžtumui ir aplinkybei, kad 2018 m. spalio 11 d. vakare A. K. su vaikais ruošėsi išsikraustyti iš jų buto ir nenurodė, kur gyvens, neatsakė D. K. į klausimus dėl bendravimo su vaikais, reikėjo šią situaciją išsiaiškinti ir duoti jai teisinį vertinimą. D. K. neturi teisinio išsilavinimo, todėl jis 2018 m. spalio 12 d. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistę R. K. išaiškinimo ir konsultacijų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Specialistei paaiškino, kad A. K. su nepilnamečiais vaikais išsikrausto ir ji apriboja galimybes D. K. bendrauti su nepilnamečiais vaikais, todėl svarbu išsiaiškinti šią situaciją ir tikruosius vaikų norus dėl tokio gyvenamosios vietos pakeitimo, ar vaikai nenuteikinėjami ir/ar neverčiami nebendrauti su tėvu, ar vaikai neverčiami kraustytis į kitą, jiems neįprastą gyvenamąją vietą prieš jų valią bei nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas naujoje jų buvimo vietoje. Specialistė R. K. pažadėjo viską išsiaiškinti ir pateikti savo išvadas. Ji teiravosi, ar D. K. neturi kraustymosi ar išsikraustymo faktą patvirtinančios filmuotos medžiagos ir antstolio nustatytų faktinių aplinkybių protokolo. D. K. pasakė, kad tokios medžiagos neturi, bet jeigu tokia medžiaga yra būtina, gali nufilmuoti. Jis anksčiau jau buvo pateikęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams filmuotą medžiagą dėl A. K. rūkymo nepilnamečių vaikų akivaizdoje ir A. K. buvo įspėta dėl tokio netinkamo elgesio. Taip pat pas specialistę teiravosi, ar skyrius galės kontroliuoti šeimą ir kokių konkrečių veiksmų D. K. imtis, kaip jam elgtis, jeigu jį pasiektų bet kokia informacija dėl A. K. netinkamo elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu. D. K. buvo informuotas, kad apie paaiškėjusius faktus jis nedelsiant turi pranešti vaiko teisių apsaugos specialistams bei policijai. 2018 m. spalio 12 d. vizito į Vaiko teisių apsaugos skyrių metu su skyriaus specialiste nebuvo diskutuojama smurto prieš nepilnamečius vaikus tema, kaip jau įvykusiu faktu, ir apie jokią tuos faktus užfiksuotą filmuotą medžiagą, nes jokios filmuotos medžiagos nebuvo. Jeigu D. K. būtų disponavęs analogiška informacija ir medžiaga, ją nedelsiant būtų pateikęs atitinkamoms tarnyboms ir parašęs pareiškimą dėl tyrimo atlikimo. Tačiau, kaip matyti iš tyrimo medžiagos, D. K. neteikė jokių pareiškimų dėl smurto, o skyriaus kreipimasis į policijos įstaigą jam sunkiai suvokiamas. Tokie skyriaus veiksmai tik padidina visuomenės nepasitikėjimą šia įstaiga, ką liudija ir pastarieji įvykiai, susiję su šios tarnybos veikla. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 489 straipsnį nutraukti.

Alytaus apskrities VPK pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti, policijos nutarimą palikti nepakeistą. Alytaus apskrities VPK 2018 m. spalio 12 d. buvo užregistruotas Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės R. K. raštas Nr. 52-G-30807 dėl smurto šeimoje, kuriame nurodyta, kad atvykęs į skyrių 2018 m. spalio 12 d. D. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), pranešė, kad jo sutuoktinė A. K., gyvenanti ten pat, naudojo fizinį smurtą prieš mažametę dukrą V. K. gimusią (duomenys neskelbtini), D. K. turi filmuotą medžiagą, kad mergaitę motina muša per užpakalį, tai buvo maždaug prieš du mėnesius, prašoma išsiaiškinti nurodytas aplinkybes. Atlikus rašte nurodytų aplinkybių tyrimą, buvo nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius A. K. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymių ir D. K. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 489 straipsnį. Apklausta Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė R. K. patvirtino, kad 2018 m. spalio 12 d. apie 8.45 val. į skyrių atvyko D. K. ir pranešė, kad jo sutuoktinė A. K. prieš du mėnesius mušė jų dukrą V. K., suduodama jai per užpakalį. Taip pat D. K. nurodė, jog po įvykio dukra verkė apie pusę valandos, jis turi vaizdo įrašą, patvirtinantį, kad jo sutuoktinė muša jų dukrą. Pokalbis vyko darbo kabinete, kuriame tuo metu buvo dar dvi skyriaus darbuotojos. D. K. buvo nurodyta kreiptis į policiją. Jis teisingai nubaustas pagal ANK 489 straipsnį, nes 2018 m. spalio 12 d. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei R. K. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie smurtą šeimoje.

Teismo posėdžio metu D. K. palaikė skundą. Papildomai paaiškino, kad 2018 m. spalio 12 d. atvyko į Vaiko teisių apsaugos skyrių tik pasikonsultuoti dėl vaikų lankymo ir bendravimo su jais, nes jo sutuoktinė kraustėsi iš namų ir jam nesakė, kur ji su vaikais gyvens. Kuomet konsultavosi su specialiste R. K., kabinete daugiau asmenų nebuvo. R. K. jam pažadėjo išsiaiškinti situaciją dėl bendravimo su vaikais, liepė pateikti įrodymus, filmuotą medžiagą dėl sutuoktinės išsikraustymo. Su specialiste nebuvo jokios kalbos apie smurto faktą. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas ir specialistė R. K. kuruoja jų šeimą, jis yra anksčiau su ja bendravęs, buvo pateikęs filmuotą medžiagą, kad sutuoktinė rūko prie vaikų. Mano, kad R. K. galėjo jį ne taip suprasti ar išgalvoti aplinkybes apie smurtą. Jis dėl smurto nerašė pareiškimo ir jeigu būtų turėjęs informaciją apie smurtą, tikrai būtų kažkur kreipęsis. Jis neteigė, kad turi filmuotą medžiagą, patvirtinančią, kaip motina muša mergaitę, jis tik konsultavosi, kas būtų smurto vaikų atžvilgiu atveju.

Alytaus apskrities VPK atstovas teismo posėdžio metu prašė palikti policijos nutarimą nepakeistą, nurodė, kad D. K. pranešė, jog jo sutuoktinė mušė dukrą, dukra verkė, nurodė turįs vaizdo įrašą, pokalbis vyko prie dar dviejų darbuotojų, vaiko teisių apsaugos specialistė D. K. nurodė kreiptis į policiją. Atlikus apklausas paaiškėjo, kad jokio smurto nebuvo, D. K. nepateikė jokių įrodymų dėl smurto naudojimo, todėl buvo nutarta jo atžvilgiu iškelti administracinio nusižengimo bylą dėl melagingo pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje, nes jis melagingai kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių.

Teisme liudytoja apklausta Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Alytaus miesto savivaldybėje R. K. parodė, kad ji kuravo D. ir A. K. šeimą, jie ruošėsi ištuokai ir konfliktavo. Pradžioje D. K. kreipėsi į skyrių pranešdamas, kad sutuoktinė rūko dukros akivaizdoje, pateikė tai patvirtinančią filmuotą medžiagą. Tuo pagrindu skyrius kreipėsi į Socialinių paslaugų centrą dėl paslaugų skyrimo šeimai, kalbėjosi su A. K., šeimai buvo skirtos mediatorės, psichologo paslaugos. Siekiant apsaugoti vaikus, specialistai dirbo su tėvais, kad jie mažiau konfliktuotų. Taip pat buvo D. K. pranešimas, kad A. K. trukdo bendrauti jam su vaikais, tačiau ši informacija nepasitvirtino. 2018 m. spalio 12 d. į skyrių atvykęs D. K. pasakė, kad nori pranešti, jog sutuoktinė A. K. muša dukrą per užpakalį, dukra verkė visą valandą, sakė, kad turi filmuotą medžiagą. Jam buvo paaiškinta, kad dėl smurto vaiko atžvilgiu jis turėtų kreiptis į policiją, išaiškinta, kad gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam reikėtų pasirūpinti vaikais. D. K. pasakė, kad eis į policiją. Vaiko teisių apsaugos skyrius apie D. K. pranešimą dėl smurto vaiko atžvilgiu taip pat informavo policiją. Tuo metu, kai D. K. bendravo su liudytoja ir pranešė apie smurtą, kabinete buvo ir darbuotoja R. K. bei skyriaus patarėja, jos visos kalbėjosi su D. K. ir aiškino, kokios gali būti jo pranešimo pasekmės. D. K. pranešimas apie smurtą buvo registruotas tarnybiniu pranešimu. Jo neprašė rašytinio pareiškimo, nes toks pareiškimas būtinas policijai, tuo tarpu Vaiko teisių apsaugos skyrius reaguoja ne tik į raštiškus pranešimus. Jeigu D. K. būtų raštu kreipęsis į Vaiko teisių apsaugos skyrių, jo pareiškimas būtų persiųstas nagrinėti pagal kompetenciją policijai. D. K. išėjus į policiją, gal po 10–15 min. liudytojai paskambino A. K., ji buvo susijaudinusi, sakė, kad jai paskambino D. K. ir, nieko nepaaiškinęs, pasakė, kad ji neimtų dukros iš darželio. Liudytoja A. K. pasakė apie D. K. vizitą ir nurodė, kad skyrius kreipėsi į policiją ir su ja susisieks pareigūnai.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos A. T. nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Alytaus apskrities VPK administracinio nusižengimo bylos Nr. 18093880997 duomenimis nustatyta, kad Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Alytaus miesto savivaldybėje R. K. raštu Nr. 11SD-1127 informavo Alytaus apskrities VPK ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrą, kad 2018 m. spalio 12 d. į skyrių atvykęs D. K. pranešė, jog sutuoktinė A. K. naudojo smurtą prieš mažametę dukrą V. K., gimusią (duomenys neskelbtini), prašo išsiaiškinti nurodytas aplinkybes ir apie priimtus sprendimus informuoti skyrių (b. l. 11). 2018 m. spalio 12 d. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Alytaus miesto savivaldybėje R. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. spalio 12 d. 8.45 val. atvykęs į skyrių D. K. pranešė, kad jo sutuoktinė A. K. mušė dukrą V. K., gimusią (duomenys neskelbtini), teigė, jog turi filmuotą medžiagą, kad mergaitę motina muša per užpakalį, tai buvo maždaug prieš du mėnesius (b. l. 12). Iš A. K. 2018 m. spalio 19 d. rašytinio paaiškinimo matyti, jog ji nurodė prieš savo dukrą niekada nesmurtavusi, D. K. pateikti faktai yra melagingi, jis ir kitoms įstaigoms teikia tikrovės neatitinkančią informaciją (b. l. 18). Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. Š. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą A. K. atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, kadangi nėra duomenų, įrodančių, jog mažametei V. K. buvo sukeltas fizinis skausmas ar padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; nurodyta, jog nustatytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 489 straipsnyje (b. l. 5–7). Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjas T. N. 2018 m. spalio 31 d. priėmė nutarimą Nr. 52-ANR-N-6102-2018, kuriame konstatuota kad D. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 14 Eur bauda; nutarime nurodyta, kad 2018 m. spalio 12 d. 8.45 val. Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje D. K. melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, teigdamas, kad sutuoktinė A. K. prieš du mėnesius mušė dukrą V. K., gimusią (duomenys neskelbtini), įvykis užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera (b. l. 1–2).

Pareiškėjas D. K. ginčija Alytaus apskrities VPK 2018 m. spalio 31 d. nutarimą, teigdamas, kad skundžiamas nutarimas nemotyvuotas, jis ANK 489 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo nepadarė, nes į Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi tikslu gauti konsultaciją dėl bendravimo su vaikais tvarkos, sutuoktinei su vaikais išsikrausčius gyventi kitur, smurto dukros atžvilgiu fakto jis nenurodė ir jokios filmuotos medžiagos neturėjo ir nenurodė, kad ją turi.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjo D. K. skundo argumentai yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nagrinėjant skundą svarbu atsakyti į esminius pareiškėjo skunde nurodytus argumentus.

ANK 489 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavimą smurtą patyrusio asmens teisėmis, tokie veiksmai užtraukia baudą nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų. Šis nusižengimas padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad daromas melagingas pranešimas. Pagal teismų praktiką, kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 489 straipsnį, privaloma nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato, jog jis pateikė žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavusi informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje, per Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą terminą susisiekia su vaiku ir vaiko atstovu pagal įstatymą ir, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustačiusi grėsmės vaikui lygį, imasi priemonių, reikalingų geriausiems vaiko interesams užtikrinti. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 5 dalies nuostatas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs ar gavęs informaciją apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu, privalo nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas, apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš vaiką pranešti policijai ar kitam ikiteisminį tyrimą organizuojančiam subjektui.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad D. K. 2018 m. spalio 12 d. kreipėsi į Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių ir bendravo su vyriausiąja specialiste R. K.. Byloje kilo ginčas, kokiu tikslu minėtą dieną D. K. lankėsi Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu D. K. nurodė, kad jis tik konsultavosi dėl bendravimo su vaikais tvarkos, nes sutuoktinė su vaikais išsikraustė iš jų buto. Filmuotos medžiagos, patvirtinančios sutuoktinės smurtą dukros atžvilgiu, jis neturėjo ir neketino jos pateikti policijai, jokio pranešimo apie smurtą nebuvo. Tačiau byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių tokius D. K. paaiškinimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad nustatinėjant asmenims inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų parodymais, nėra teisinio pagrindo. Neabejotina, jog siekdami išvengti gresiančios atsakomybės, asmenys gali neatskleisti tikrųjų jiems inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, juo labiau, jog sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos, dėl ko, sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, jo keliamų įvykio versijų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja ne tik kitų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apklaustų asmenų parodymai, bet ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys ar paneigiantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų. Šiuo atveju teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Alytaus miesto savivaldybėje vyriausioji specialistė R. K. parodė, kad D. K. 2018 m. spalio 12 d. atvykęs į skyrių pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje, nurodydamas konkrečias aplinkybes – sutuoktinė A. K. mušė dukrą V., gimusią (duomenys neskelbtini), per užpakalį maždaug prieš du mėnesius, jis turi tai patvirtinančią filmuotą medžiagą. Šie liudytojos parodymai visiškai atitinka jos iškart po įvykio surašytame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog liudytoja Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja R. K. yra suinteresuota melagingai apkalbėti D. K., juolab, jog jų bendravimo su D. K. metu darbo kabinete buvo dar dvi skyriaus darbuotojos. D. K. teigdamas, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė R. K. galėjo išgalvoti aplinkybes dėl jo pranešimo apie smurtą, taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių galimą šios darbuotojos suinteresuotumą ar šališkumą, dėl ko ji galėjo pateikti melagingus duomenis. Tokiu būdu, liudytojai be jokios priežasties apkaltinti D. K. administracinio nusižengimo padarymu nėra jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Be kita ko, R. K. teisme davė parodymus kaip liudytoja, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teismas neturi jokios priežasties netikėti šios liudytojos parodymais. Skunde D. K. akcentavo, kad 2018 m. spalio 12 d. į Vaiko teisių apsaugos skyrių jis kreipėsi, norėdamas pasikonsultuoti dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Teismo posėdžio metu jis pradžioje nurodė, kad su specialiste nebuvo jokios kalbos apie smurtą, ir tik atsakydamas į savo atstovo klausimą patikslino, kad pokalbio su specialiste metu užsiminė apie galimą smurtą, paklausdamas, ką reikėtų daryti, jeigu būtų koks nors smurtas. Tačiau iš karto po įvykio 2018 m. spalio 16 d. apklausiamas policijos tyrėjo D. K. net neužsiminė apie konsultavimąsi su specialiste dėl bendravimo su vaikais tvarkos, jis teigė, kad 2018 m. spalio 12 d. lankėsi Vaiko teisių apsaugos skyriuje, nes norėjo pasikonsultuoti su vaiko teisių apsaugos specialistėmis, kokie būtų jų veiksmai, jeigu jis pateiktų filmuotą medžiagą, kaip sutuoktinė muša jų mažametę dukrą V. (administracinio nusižengimo byla Nr. 18093880997, b. l. 14). Taigi, D. K. paaiškinimai nuo pat tyrimo pradžios nebuvo nuoseklūs, todėl yra pagrindas jo teisme duotus paaiškinimus vertinti kaip gynybinius, duotus siekiant išvengti atsakomybės. Ir tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto D. K. versija nesutampa su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos, kuri, kol nekonstatuota priešingai, laikytina nešališku asmeniu, parodymais, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų ar abejonių, kurios turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis 2018 m. spalio 1 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose iškelta civilinė byla pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, byloje kilęs ginčas ir dėl bendravimo su vaikais tvarkos bei jų gyvenamosios vietos. Taigi, D. K. kreipimosi 2018 m. spalio 12 d. į Vaiko teisių apsaugos skyrių metu buvo prasidėjęs santuokos nutraukimo procesas D. K. sutuoktinės iniciatyva. Bylos duomenys patvirtina, kad sutuoktinių santykiai yra konfliktiški, D. K. ne pirmą kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, pranešdamas apie netinkamą Albinos Kmelienės elgesį vaikų atžvilgiu, į ankstesnius jo pranešimus buvo sureaguota ir nustatytos byloje aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog ir šiuo atveju jis kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių ne tik pasikonsultuoti, bet ir tikslu, kad A. K. atžvilgiu būtų imtasi tam tikrų priemonių.

Jau minėta, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 5 dalies nuostatas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs informaciją apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu, privalo nedelsdamas apie tai pranešti policijai. Šiuo atveju Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs D. K. pranešimą apie sutuoktinės smurtą mažametės dukros atžvilgiu, 2018 m. spalio 12 d. raštu dėl smurto šeimoje kreipėsi į Alytaus apskrities VPK. Tačiau ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį pradėti buvo atsisakyta, nesant duomenų, įrodančių smurto faktą. Pats D. K. pareiškimą policijoje rašyti atsisakė, nurodė, kad smurtą patvirtinančios filmuotos medžiagos neturi. Tokiu būdu, įvertinus liudytojos R. K. parodymus ir rašytinius bylos duomenis, daroma išvada, kad D. K. 2018 m. spalio 12 d. kreipėsi į Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių ir sąmoningai pranešė apie nebūtą įvykį – sutuoktinės smurtavimą mažametės dukros atžvilgiu, taigi, melagingai pranešė apie smurtą artimoje aplinkoje. Tokie jo veiksmai atitinka ANK 489 straipsnyje (atkreipiamas dėmesys, kad šis straipsnis dalių neturi) numatyto administracinio nusižengimo požymius, D. K. Alytaus apskrities VPK 2018 m. spalio 31 d. nutarimu paskirta ANK 489 straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 14 Eur bauda.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad 2018 m. spalio 31 d. Alytaus apskrities VPK nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630, 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

palikti nepakeistą 2018 m. spalio 31 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą ir pareiškėjo D. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.