Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko E. T. (toliau – Institucija) skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 131 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. R. M. atžvilgiu nutraukta, panaikinimo, nustatė:

Aprašomoji dalis

R. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 131 str. 1 d., 187 str. 2 d. už tai, kad ji 2016-02-15 apie 13 val. 32 min. (duomenys neskelbtini), vaikščiojo per kelio važiuojamąją dalį iš vienos kelio pusės į kitą tam neskirtoje vietoje, kai matomumo zonoje buvo įrengta pėsčiųjų perėja. Taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūno S. G. reikalavimo nevaikščioti ne per pėsčiųjų perėją ir nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių.

Institucijos teigimu, teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas. Skunde aiškinama, kad lingvistiniu metodu aiškinantis sąvokos „matomumo zona“ reikšmę, tai reiškia – matoma, galimas matyti (įžiūrėti) tam tikras plotas, rajonas. Institucija nurodo, kad gatvės atkarpa nuo pažeidimo vietos (duomenys neskelbtini), gerai matoma į abi puses, o iš viešai prieinamos interneto svetainės www.google.lt/maps yra akivaizdžiai matoma pėsčiųjų perėja, paženklinta kelio ženklais KET 533 ir 534, esanti Vievyje prie Vilniaus g. 27 namo, 122 metrai atstumu nuo R. M. kelio važiuojamosios dalies perėjimo vietos, be to, pažeidimo dieną gatvėje augantys medžiai buvo be lapų, todėl kelio ženklai buvo matomi dar geriau.

Institucija nesutinka ir su teismo motyvais, nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nesant R. M. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 187 str. 2 d. sudėties. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo (toliau – PVĮ) 21 str. (Pareigūnų įgaliojimai) numato, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus at pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. PVĮ 5 str. (Policijos uždaviniai) 1 d. 6 p. nurodyta, kad vienas iš policijos uždavinių yra eismo automobilių keliais priežiūra. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai S. G. ir E. K. tuo metu vykdė tiesiogines pareigas Vievyje, Vilniaus g. užtikrino eismo saugumą, t.y. atvyko į iškvietimą dėl eismo įvykio ir aiškinosi eismo įvykio aplinkybes. Atvykusią R. M. policijos pareigūnai įspėjo, kad nevaikščiotų per kelią tam neskirtoje vietoje, ką patvirtino ir pati R. M. bei jos sūnus Š. M.. Institucijos teigimu, pareigūno teisėtu reikalavimu buvo siekiama nutraukti R. M. daromą akivaizdų KET pažeidimą. Nurodo, kad kiekvienas asmuo, kuriam pateikiamas teisėtas policijos pareigūno reikalavimas, turi pareigą šį reikalavimą vykdyti, o nagrinėjamu atveju R. M. teisėto reikalavimo nevykdė, savo neteisėtų veiksmų nenutraukė, o toliau kelis kartus ėjo per kelią į kitą kelio pusę tam neskirtoje vietoje, kai jos matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja. Atsižvelgiant į tai, Institucija nurodo mananti, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. M. nutraukė nepagrįstai.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Matyti, kad byloje nebuvo ginčo, jog R. M. 2016-02-15 apie 13 val. 32 min., (duomenys neskelbtini) ėjo ne per pėsčiųjų perėją.

Šią aplinkybę teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pripažino ir pati R. M., kuri paaiškino, kad pėsčiųjų perėjos arti nebuvo, todėl apsidariusi, įsitikinusi, kad netrukdys eismui, stačiu kampu perėjo per kelią, pamačiusi, kad ją kviečia sūnus, kuriam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (b.l. 34-36).

Matyti, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar pėsčiųjų perėja buvo R. M. matomumo zonoje.

Pažymima, kad LR ATPK 284 str. 1 d. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, be kita ko privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Iš teismui pateiktos R. M. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog R. M. parodymus patvirtina byloje esanti vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad pastaroji, prieš eidama prie policijos pareigūnų automobilio, kuriame sėdėjo jos sūnus, apsidairė, stačiu kampu kirto važiuojamąją kelio dalį.

Taip pat teisme apklausta R. M. bei liudytojai R. M. ir Š. M. parodė, kad artimiausia perėja buvo toli, už 130 metrų (b.l. 34-36).

Matyti, kad pirmosios instancijos teismas, naudodamasis viešai prieinama objektyvia medžiaga (www.maps.lt, maps.google.lt) nustatė ir tai, kad artimiausia pėsčiųjų perėja nuo eismo įvykio vietos, kuria galima pereiti į kitą gatvės pusę, yra sankryžoje, esančioje prie (duomenys neskelbtini). Atstumas iki šios perėjos yra apie 122 metrus.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su Trakų rajono apylinkės teismo pastebėjimais, kad nei administracinių teisės pažeidimų kodeksas, nei KET nepateikia definicijos, kas laikytina „matomumo zona“, t.y. nenustatytas konkretus atstumas. Atkreipiamas dėmesys, kad Institucijos skunde nurodoma teismų praktika skundą nagrinėjantis teismas negali vadovautis, kadangi nurodyti tos pačios pakopos teismų priimti sprendimai, kurie nagrinėjamu atveju neturi precedento galios.

Nors Institucija skunde nurodo nesutinkanti su apylinkės teismo nutarimu ir prašo jį panaikinti, nubausti R. M. už jos padarytus teisės pažeidimus, tačiau jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, jog pastaroji matė netoliese esančią pėsčiųjų perėją, nepateikė. Atkreipiamas dėmesys, kad R. M. neigiant savo kaltę, teismas, remdamasis tik galimomis prielaidomis ir vien ta aplinkybe, jog perėja buvo R. M. matomumo zonoje, negali daryti kategoriškos išvados, jog skundžiamame nutarime nurodytą pažeidimą pastaroji padarė būtent tiesiogine tyčia. Be to, nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad R. M., atvykusi į eismo įvykio vietą, per kelią į kitą kelio pusę ėjo galimai susijaudinusi, nerimaudama dėl sūnaus, kurį pamatė su antrankiais. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad R. M. sūnus R. M. yra neįgalus, jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (b.l. 31, 32).

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms bei pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad R. M. per kelią turėjo teisę eiti, pagrįstai teismas policijos pareigūno nurodymą pastarajai per kelią neiti, vertino kaip neteisėtą LR ATPK 187 str. 2 d. prasme.

Remiantis tuo, kas nustatyta bei įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, pagrįstai administracinio teisės pažeidimo byla R. M. nutraukta, nesant pastarosios veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 131 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Kitų Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų teismas nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutarė :

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko E. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.