- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-02
- Bylos Nr.
- 1-308-891/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11613-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS APLINKYBĖS
V. K. 2022 m. balandžio 5 d., apie 17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su M. N., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia, vieną kartą sudavė ikiteisminio tyrimo nenustatytu buku daiktu M. N. į kairę veido pusę, padarydamas jam veido kairės pusės odos nubrozdinimą, bei vieną kartą peiliu dūrė į krūtinės ląstą, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinio raktikaulio durtinę pjautinę žaizdą, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairės pusės durtinę pjautinę žaizdą su odos, poodžio, plataus krūtinės raumens, poraktinės venos apačios, II šonkaulio apatinio krašto, tarpšonkaulinio raumens, krūtinplėvės, dešinio plaučio viršutinės skilties sužalojimu, dėl ko, nuo durtinio-pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo, kuris komplikavosi ūminiu vidiniu ir išoriniu nukraujavimu, nukentėjusysis įvykio vietoje mirė, ir taip tyčia nužudė M. N.. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. ĮRODYMAI, KURIAIS GRINDŽIAMOS TEISMO IŠVADOS
Kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad M. N. motina yra jo antra žmona. M. N. buvo prievarta pasiųstas į Lietuvos kariuomenę po nepriklausomybės atgavimo. Jo motina Santariškėse dirbo, tai turėjo galių ir jį specialiai atidavė į kariuomenę. Bet iš jo naudos nebuvo. Su E. N. jis susituokė maždaug prieš keturiasdešimt metų. Pirma jo žmona mirė. Kai jie kartu pradėjo gyventi, M. N. dar buvo nepilnametis. Jis jam nebuvo kaip sūnus, jis turėjo tėvą. Tėvas prie keturiasdešimties metų mirė, buvo išgeriantis. Jis vedė našlę su vaiku, bet M. N. su jais negyveno. Su tuo vaiku jis nesutardavo kaip kirvis su akmeniu, tas pats gavosi ir šį kartą. Jis nepamena, kokia tiksliai buvo šventė, gal trečios M. N. žmonos. Pas jį ne parduotuvė, bet jis turėjo butelį, tai jį jiems ir davė. Jie išgėrė trise, E. N. negėrė. Kai M. N. išgeria, ieško priekabių, o tada jis nežino, kaip pas jį tas peilis papuolė. Tai jau buvo trečias rimtas konfliktas su juo per keturiasdešimt metų, kai net policija kviečiama. Visi pradėjo spiegti, o kad jis peiliu būtų dūręs, kažkaip tai susimaišė, vienu žodžiu, jis nesigina. Kad peiliu dūrė nesigina, bet ir negali garantuoti, kad jis dūrė. Jis neatsimena, kad dūrė, jam viskas susimaišė. Bet, paprastai sakant, kas galėjo durti, jeigu ne jis. Tuo metu kambaryje buvo ir M. N. žmona, ji sakė kad jis (kaltinamasis) dūrė. O jo žmona nebuvo tame kambaryje, buvo kitame. Ji tik sakė jam (kaltinamajam), kad jis dūrė. Jis pats įvykio dieną išgėręs buvo nedaug, pora stikliukų. Ką gėrė, tiksliai jau neprisimena, gal Rygos balzamą, kuris matosi nuotraukose. Jis jo visada turėdavo. Ar M. N. jau atėjo išgėręs, jis nepastebėjo. Jis kartu su jais išgėrė truputį, po kelis stikliukus. Jo širdis operuota, jam gerti negalima. Kai M. N. išgeria, jis pyksta, jis gi niekur nedirbo, pinigų reikia, jų jam duodavo jo žmona. Jam nepatinka, kad žmogus nedirba. Jis dar ir vaiką turėjo su antra žmona, kurio nepripažįsta. Jis nepasakytų, kad dabartinė M. N. moteris bloga, ji gera, o M. N. – ne. Susipyko daugiau dėl jo dykaduoniavimo. Kai buvo perversmas iš tarybų valdžios, jis jam (M. N.) buvo darbo davęs. Sakė, kad dar buvo įsidarbinęs, kur langus daro. Bet kiek jis ten padirbo, tai tik kol algą gavo. M. N. buvo dažnai išgeriantis. Konfliktai praktiškai buvo dėl to, kad jis nenorėjo dirbti, o jis jam dėl to priekaištaudavo, M. N. atsikalbinėdavo. Dėl to šitas dūrimas ir galėjo būti. Jo paties sveikata ne kokia. Jis turi širdies ligų, prostata išoperuota, keturias operacijas turėjo. Su nervais normalu, bet fizinių jėgų nėra.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad su jam pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Teistas nebuvo, administracine tvarka baustas. Psichiatrinėje ligoninėje gydytas nebuvo, į įskaitą neįrašytas. Yra pensininkas. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Nurodyto buto nuosavybės teisė priklauso jam. Jis yra buto savininkas. Nurodytu adresu gyvena su savo žmona E. N.. Ji yra jo antra žmona. Jo žmona iš pirmos santuokos mirė. Vaikų jis neturi. E. turėjo sūnų M. N.. Kai susituokė, M. buvo paauglys. Jų santykiai klostėsi nelabai gerai. Iš M. elgesio, žodžių suprato, kad jis nepriima jo, kaip patėvio. Nenorėjo, kad jo motina taptų jo žmona. M., būdamas paaugliu, turėjo reikalų su policija. Mėgdavo išgerti ir susimušti. Dėl tokio jo elgesio darė jam pastabas. Jis jo neklausė, ignoravo. Su laiku jų bendravimas tapo labai minimalus. Stengėsi kuo mažiau matytis, kad tarp jų nevyktų ginčai. Ginčai vyko dėl įvairių dalykų. Sunku dabar pasakyti, galėjo susiginčyti dėl smulkmenų, visai nereikšmingų dalykų. Po to stengėsi minimaliai bendrauti su E. sūnumi. Tačiau ji jo prašė, kad sutartų ir bendrautų su M.. Jis buvo E. vienintelis sūnus. M. tėvas mirė. M. turėjo tris sugyventines. Su viena susilaukė sūnaus L.. Tačiau oficialiai jo nepripažino. L. ateidavo pas juos. Duodavo jam pinigų. Paskutinė jo sugyventinė buvo R., pavardės jos neprisimena. Kartu jie pragyveno apie 7 metus. Jie gyveno (duomenys neskelbtini), bute. Tiksliai adreso neprisimena. Porą kartų lankėsi nurodytame bute. Neprisimena, kada paskutinį kartą lankėsi nurodytame bute, tai buvo seniai. M. su R. retai atvažiuodavo pas juos. Dažniausiai M. su R. atvažiuodavo tam, kad mamos paprašyti pinigų. M. su R. niekur nedirbo. Dažnai vartojo alkoholį. Dėl to M. atvažiuodavo pas E.. Ji jam duodavo pinigų maistui, bet jie su R. tuos pinigus pragerdavo. Prieš 3 metus M. smurtavo prieš mamą, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Jam buvo uždrausta lanktis jų namuose. Neprisimena, koks buvo priimtas sprendimas. Kiek jam žinoma, E. atleido M.. Šiuo metu jo žmona E. yra labai silpnos sveikatos. Padėdavo jai atlikti elementariausius dalykus. Ji negali pilnai judėti. Šių metų balandžio 5 dieną, antradienį jie su žmona buvo namuose. E. jam pasakė, kad prieš porą dienų buvo R. gimtadienis, ir ji nori R. ir M. pakviesti pas juos į svečius. Jis sutiko. E. paskambino R. ir pakvietė ją su M. ateiti pas juos. Jie sutiko. Apie 10 valandą M. kartu su R. atvažiavo pas juos į svečius. Neturėjo namuose daug maisto, todėl jis su R. nusprendė nueiti į parduotuvę. Jie išėjo iš buto, o M. su E. liko bute. Parduotuvėje pirko maistą, alkoholio nepirko. Nupirko maistą ir grįžo į butą, adresas nurodytas pranešime apie įtarimą. M. su E. buvo bute. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo, visi draugiškai prisėdo prie stalo. Pasiūlė išgerti alkoholio. M. ir R. sutiko. Turėjo nupirkęs latviško balzamo. Atnešė alkoholio butelį. Jo atneštą alkoholį gėrė M., R. ir jis. E. alkoholio nevartoja, nes vartoja daug vaistų. Visi kartu sėdėjo prie stalo, kalbėjosi. Išgėrė visą balzamo butelį. M. paklausė jo, ar turi dar butelį alkoholio. Atsakė jam, kad turi dar vieną butelį latviško balzamo. E. pasakė M., kad viskas, užtenka gerti alkoholį. M. atsakė jai, kad jai gaila alkoholio, o jo paprašė atnešti dar vieną butelį. Jis sutiko ir atnešė dar vieną balzamo butelį. Atneštą alkoholį daugiausiai gėrė M. ir R.. Nuo išgerto alkoholio M. tapo neblaivus. Matėsi iš jo judesių. Kada jis neblaivus, jis tampa labai agresyvus. Iš jo balso ir judesių pamatė, kad M. yra agresyviai nusiteikęs jo atžvilgiu. Žinojo, kad girtas jis būdavo neadekvatus. Ne vieną kartą turėjo problemų su policija ir buvo susimušęs. Šiuo metu tiksliai neprisimena, dėl ko tarp jų įvyko konfliktas. Jis pavadino jį ,,debilu“. Pamatė, kad M. darosi labai agresyvus. M. buvo stambaus kūno sudėjimo, jis išsigando, kad jį sumuš. Stovėdamas šalia M. ranka paėmė prie dujinės viryklės gulintį peilį su medine rankena ir vieną kartą sudavė juo priešais stovinčiam M.. Jis nukrito ant grindų. Žaizdą pradėjo kraujuoti. R. ir jo žmona labai išsigando. Pradėjo ant jo šaukti. Iš pradžių nesuprato, ką padarė, kad nužudė M.. Šiuo metu tiksliai, kur paliko peilį, neprisimena. Dėl suvartoto alkoholio taip pasielgė. Dabar tikrai taip nepasielgtų. Labai gailisi, kad nužudė M.. Jų santykiai nebuvo labai geri, tačiau jo nužudyti tikrai nenorėjo. Atsakydamas į klausimus parodė, kad M. N. ne vieną kartą prieš jį naudojo fizinį smurtą, dėl to į policiją nesikreipė, pareiškimo nerašė, pas gydytoją taip pat nesikreipė, jam buvo gaila žmonos, nes M. buvo jos vienintelis jos sūnus. Daugiau neturi ką pasakyti. Gailisi, nori atsiprašyti žmonos (1 t, b. l. 170–172).
Papildomai apklaustas 2022 m. birželio 22 d. V. K. parodė, kad jis anksčiau davė parodymus, jų laikosi, daugiau neturi ką papildyti. Gailisi dėl to, kas įvyko, tyčia M. N. nužudyti nenorėjo, tiesiog taip atsitiko. Labai gailisi. Daugiau neturi, ką pasakyti (1 t., b. l. 177–178).
Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis V. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 179–187).
Be kaltinamojo V. K. parodymų ir kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, kitais įrodymais.
Liudytoja E. N. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad jie visi sėdo valgyti (jos sūnus, jos vyras ir kartu jos sūnaus sugyventinė R. D.). Jos vyras atsinešė „bonkutę“, o ji jam papriekaištavo dėl to, bet jie pradėjo po truputį ragauti. Po kiek laiko, bevalgant, ji išgirdo vyro balsą klausiant, kur mamos pinigai. Ji pasakė, kad ant knygutės ir sūnus sakė, kad ant knygutės pas mamą. Tuo ir baigėsi, ji nematė, kaip ir iš kur vyras paėmė peilį. Nieko daugiau nematė ir nebeatsimena, tik su kėdute nugriuvo virtuvėje ant grindų ir galvojo kaip jau atsikelti. Ji už sūnaus kelnių diržo suėmusi atsistojo ir staiga pamatė, kad sūnus jau virsta. Ji pradėjo rėkti, šaukti, tuo ir baigėsi. Jokių muštynių nebuvo. Ji nematė kaip vyras nudūrė ir kaip priėjo prie to peilio. Peilis buvo virtuvėje, ant orkaitės. Namie daugiau nieko nebuvo. Sūnus turėjo invalidumą dėl plaučių, jis mėgdavo išgerti. Nedirbo sūnus jau daugiau nei dešimt metų. Jos vyras jai sakydavo, kad sūnus nedirba, bet jis turėjo invalidumą ir buvo mėgėjas išgerti. Vienas kito nemėgo, ar buvo susimušę ankščiau, neprisimena, gal viena sykį. Porą kartų dėl konflikto su sūnumi vyras kvietė policiją. Ji matė kaip ant grindų nukrito sūnus, jos rankos buvo kruvinos, bandė užspausti tą skylutę, lakstė pirmyn atgal, visos durys buvo kruvinos ir tuo baigėsi. Vyras atėjo pasižiūrėti, o ji jam liepė eiti į kambarį ir jau nežiūrėti. Civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo iš savo vyro nereikalauja, jam atleidžia. Jie buvo keturiese, bet ji nesitikėjo, kad jis šitą gali padaryti. Jos vyras yra labai geros dūšios žmogus. Jis visą laiką dirbo, jie vedę keturiasdešimt metų. Jos pirmas vyras nuo širdies mirė. M. augo su ja iki kariuomenės. Jos dabartinis vyras M. N. jau neaugino, jis buvo jau beveik pilnametis. Jai yra labai sunku, bet ji vyrui atleidžia, niekad negalvojo, kad jis galėtų taip padaryti. Jis buvo šiek tiek griežtesnis, bet tokia mintis į galvą neatėjo. Jis su ja elgiasi gerai, jai padeda, nors yra truputį aštroko charakterio. Jos vyras vartoja daug vaistų, jam prirašė, kai gulėjo ligoninėje ir daktarė sakė, jeigu negers tokių vaistų, mirs. Pagrindinė jo liga yra širdis, su galva šiek tiek negerai, dabar tuo labiau pergyvena, nieko neprisimena, nežino, kur kas yra, kai paprašo paduoti.
Liudytoja E. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 5 d. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu V. K., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo santuokoje kartu yra 30 metų. V. apskritai anksčiau buvo ramaus būdo žmogus, tylus, tačiau nuo to laiko, kai ji išėjo į pensiją ir paliko savo darbovietę, jis tapo gana pikto charakterio, elgėsi grubiai. 2022 m. balandžio 5 d., apie 12.00 val., į butą, kuriame ji gyvena su V., atvyko jos sūnus M. N., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine R. D., gim. (duomenys neskelbtini). Kai jie atvyko, M. ėmėsi bute švaros darbų, siurbė grindis, nuvalė dulkes nuo baldų, o tuo meta R. su V. išėjo į parduotuvę „Iki“, esančią netoliese, tam, jog nupirktų maisto produktų. Apskritai jos sūnus su R. dažnai atvykdavo į butą, kuriame gyvena, jog atliktų namų švaros darbus, kadangi ji to fiziškai padaryti negali. Kai R. grįžo iš parduotuvės su V., ji išplovė buto koridorių grindis, kadangi jai tai buvo likęs vienintelis švaros darbas ir ji pradėjo ruošti stalą virtuvės patalpoje. Kai R. pateikė maistą ant stalo, jie keturiese atsisėdo prie stalo. Ji sėdėjo šalia šaldytuvo, kairiau nuo jos, prie stalo kampo sėdėjo M., jam iš kairės sėdėjo V., o R. sėdėjo tarp stalo ir lango. Jos norėjo atšvęsti jos sūnaus sugyventinės R. praėjusį gimtadienį. Atsisėdus prie stalo V. iš savo atsargų atnešė alkoholinio gėrimo „Rygos“ balzamo butelį ir padėjo ant stalo. Alkoholinius gėrimus vartojo R., M. ir V., ji alkoholio nevartojo ir apskritai nevartoja, kadangi vartoja vaistus. Kai pabaigė valgyti maistą, R. nuo stalo surinko visus nešvarius indus ir nuėjo prie plautuvės. Tuo metu M. atsisėdo į R. vietą, tarp stalo ir lango, jog netrukdytų R. plauti indų. R. stovėjo atsisukusi nugara į jas, o tuo metu ji sėdėjo šalia šaldytuvo, savo pozicijos nekeitė. Toliau prie stalo buvo trise: ji, V. ir M., tarpusavyje bendravo, kalbėjo, konfliktų tarp jų nebuvo. Po to sėdint prie stalo V. pradėjo kalbėti apie pinigus ir kitus finansinius dalykus bei pradėjo kalbėti apie tai, jog ji turėjo du jai priklausančius butus, kuriuos pardavė, ir paklausė jos: „Kur visi pinigai už parduotus butus?“. Ji V. pasakė, jog visus pinigus už parduotus butus padėjo į savo banko sąskaitą, o M. tuo metu kažką pasakė V., tačiau ką tiksliai, šiuo metu ji nurodyti negali. Tuo metu pamatė, jog V. paėmė ranka peilį nuo mikrobangų krosnelės, kuri buvo jam už nugaros, ant spintelės, ir juo vieną kartą smogė M. galimai į pilvo sritį, kur tiksliai, ji nežino. Taip pat, kurioje rankoje V. laikė peilį, ji nurodyti šiuo metu negali, to nepamena. Tada V. rankų kumščiais sudavė daugiau nei kelis kartus į M. galvos sritį, veidą. Prieš tai galimai V. vienoje iš rankų peilio jau neturėjo ir ji pradėjo šaukti, jog V. nustotų mušti jos sūnų M.. Staiga M. atsistojo nuo kėdės ir pradėjo krypti link jos. Ji paprašė M., jog jis jai padėtų atsistoti nuo kėdės, kadangi ji sunkiai valdo kojas ir rankas, ir tuo metu M. užgriuvo visu kūnu ant jos bei prarado sąmonę. Ji pasakė R., jog ji skubiai iškviestų greitosios pagalbos medikus, ir kol vyko medicinos pagalba, M. gulėjo ant grindinio, bei šalia jo matė kraują. Tuo metu R., paėmusi galimai rankšluostį, uždengė M. žaizdą, jog sustabdytų kraujavimą. Atvykę medikai konstatavo jos sūnaus M. mirtį. Nori nurodyti, jog apskritai dažnų konfliktų tarp V. ir M. nebuvo, tačiau, kiek jai žinoma, V. nekentė M.. Taip pat pasitaikydavo atvejų, kai V. jai reiškė nepasitenkinimą, jog ji padeda savo sūnui M., tačiau ji V. visada atsakydavo, jog ji yra savo sūnaus motina ir privalo jam padėti. V. ir M. niekada nebuvo artimi, jų bendravimas visada minimalus (1 t., b. l. 121–122).
Papildomai apklausta 2022 m. balandžio 14 d. liudytoja E. N. parodė, kad liudytojo teisės jai išaiškintos. Sutinka duoti parodymus apie savo vyrą V. K.. Jai yra žinoma, kad yra atliekamas ikiteisminis dėl jos sūnaus M. N.. Jos sūnų nužudė jos vyras V. K., dėl to ji jam atleidžia. Jokių pretenzijų jam neturi. Šiuo metu gyvena kartu su V., jis ja rūpinasi. Jis jai negrasina, jokių konfliktų pas juos niekada nėra. Be jo neįsivaizduoja gyvenimo. Sunkiai vaikščioja, jis padeda jai išeiti į lauką. Rūpinasi visa buitimi, neįsivaizduoja gyvenimo be V.. Jeigu V. pasodins į kalėjimą, nebus kam ja pasirūpinti. Nenori, kad jį nuteistų, kaip jai būtų skaudu, atleido V., kad jis nužudė jos sūnų. Yra garbaus amžiaus nežino, kur jai kreiptis ir prašyti pagalbos, kad nepasodintų į kalėjimą jos vyro V.. Pas juos yra didelis prisirišimas, jie yra garbaus amžiaus, negali gyventi vienas be kito. Šiuo metu nepageidauja, kad ją pripažintų nukentėjusiąja dėl sūnaus nužudymo. Civilinio ieškinio tikrai nereikš, jokių pretenzijų V. neturi. Pas V. buvo paimti pinigai – 7 400 eurų, čia yra jų bendri pinigai. Jie priklauso jai ir V.. Jos sūnus M. turėjo sūnų L.. M. skaitė, kad čia ne jo sūnus, dėl to jis L. oficialiai nepripažino. M. su L. nepalaikė jokių ryšių. L. ji rūpinasi ir jos vyras V.. Jis lankosi jų namuose ir su juo bendrauja. Daugiau nieko pasakyti negali (1 t. b. l. 126–127).
Liudytoja R. D. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad su M. N. buvo sugyventiniai, gyveno jo bute. Butas jam priklausė nuosavybės teise, buvo padovanotas mamos. Jie atvažiavo pas M. N. mamą, nes buvo jos (R. D.) gimtadienis. Mama pasikvietė juos pietums. Jie su V. K. nuėjo iki parduotuvės, nupirko pavalgyti, o M. N. padėjo mamai tvarkytis. Jie su V. K. grįžo, ji supjaustė mėsą, daržoves, padengė stalą. Atsisėdo visi pietauti, tada V. K. atsinešė ir pavaišino juos Rygos balzamu. Už jos gimtadienį išgėrė trise, sėdėjo, pakalbėjo, pavalgė. Tada ji atsistojo plauti indų, kadangi mamai sunku. Po to išgirdo tik kaip M. N. suaimanavo ir už krūtinės susiėmė. Ir po to jis stovėjo, laukė jos atsirėmęs į palangę. Tada ji pamatė, kad jis krenta ant jos, o ji jo neišlaikė ir abu nukrito. Ji ant kelių pasidėjo jo galvą ir laikė rankšluosčiu prispaudus žaizdą. Ji iškvietė greitąją, mamai padavė telefoną, kad ji greitosios lauktų ir duris atidarytų. V. K. tada išėjo į kambarį, bet kai ji atsisuko plaudama indus, pamatė, kad V. K. stovėjo su kruvinu peiliu prieš M. N.. Ji iš V. K. dar atėmė tą peilį ir padėjo ant spintelės prie mikrobangų krosnelės. Ji matė V. K. laikantį peilį jau po to, kai M. N. buvo padurtas, nes M. N. jau laikėsi už krūtinės ir jam per pirštus kraujas sunkėsi. Ji dar galvojo, gal žaizda negili, spaudė tą žaizdą, bet paskui iš burnos kraujas jam pradėjo tekėti. Ji pakreipė dar M. N. galvą, kad neužspringtų, iškvietė greitąją, mama su greitąja bendravo. Tuo metu mama E. N. buvo virtuvėje, bet ji sėdėjo prie šaldytuvo kampe. Ji galėjo nematyti, galėjo kažkur kitur žiūrėti. Ji pati girdėjo tik tiek, kad V. K. paklausė, kur mamos pinigai, o M. N. atsakė, kad pas mamą ant kortelės, kur daugiau gali būti. Ir viskas, ji daugiau jokio konflikto negirdėjo. Ji toliau plovė indus. Jiems su M. N. birželio mėnesį būtų buvę aštuoni metai, kaip gyvena kartu. M. ji pažįsta nuo tada, kai jam buvo šešiolika metų. Tai treti M. N. santykiai. V. K. ir M. N. santykiai buvo tokie, kad jeigu kildavo kažkoks nereikšmingas konfliktas, tai ji M. N. išsivesdavo iš namų, kad nebūtų jokių konfliktų. Pats M. N. išgerdavo, nedirba jau apie dešimt metų. Eidavo tik vis padirbėti ten, kur jį pakviečia, su draugais kokiais. Ji dirbo, o M. N. dar invalidumą turėjo. Gimtadienio dieną, prieš atvažiuojant, M. N. jau buvo išgėręs butelį alaus. Taip pat, sekmadienį dar šventė gimtadienį, buvo atėję jos draugai. Sekmadienį taip pat gėrė, tada gėrė dar sekančią dieną ir atėjęs Rygos balzamo dar išgėrė, tai galima sakyti buvo antra diena gėrimo. Tai gali būti, kad dėl to tiek promilių rodė. Kad alkoholis turėtų įtakos jo elgesiui, nepastebėdavo. Ji nežino, kaip tai įvyko ir pati niekaip nesupranta. Ir V. K. visada buvo su nuotaika, nekonfliktavo. Kokie jų santykiai jaunystėje buvo, ji nežinojo, o kai ateidavo, tai visi kartu normaliai buvo. Pasakydavo kažką dėl darbo, kodėl nedirbi, o M. N. atsakydavo, kad koks tavo reikalas. Tuo ir baigdavosi visi konfliktai prie jos. Jeigu matydavo, kad jau jie užsiveda, tai išsivesdavo M. N..
Liudytoja R. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kartu su M. N., gim. (duomenys neskelbtini), kartu gyvena 7 metus. M. yra paprastas, normalus žmogus. 2022 m. balandžio 5 d., apie 12.00 val., ji kartu su M. atvyko į jo mamos E. N. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bute taip pat kartu buvo jos sutuoktinis vardu V. K.. Ji su M. atvyko į butą, kadangi jo motina paprašė, jog padėtų sutvarkyti butą. M. pradėjo tvarkyti butą, siurbė ir plovė grindis. Ji su V. kartu išėjo iš buto ir nuėjo į parduotuvę „Iki“, esančią netoliese. Parduotuvėje jos nupirko produktų už 48–49 eurus. V. už prekes atsiskaitė mokėjimo kortele. Iš parduotuvės su V. kartu atėjo namo, ji padėjo M. tvarkyti butą, ji išplovė grindis, nuvalė dulkes. Pabaigę švaros darbus keturiese: ji, M., V. ir M. mama atsisėdo virtuvės patalpoje, prie stalo. Jos norėjo atšvęsti jos praėjusį gimtadienį. M. mama sėdėjo prie šaldytuvo, V. sėdėjo jai iš kairės, prie kampo sėdėjo M.. M. iš kairės sėdėjo V., prie pat lango. Tarp stalo ir lango sėdėjo ji. Viską, ką ji nupirko kartu su V., padėjo ant virtuvės stalo, V. taip pat atnešė iš savo atsargų „Rygos“ balzamo butelį. Jie visi keturiese šventė jos gimtadienį, alkoholinius gėrimus vartojo ji, V. ir M.. M. mama alkoholio nevartoja, nes ji vartoja vaistus. Pabaigus valgyti ji surinko nešvarius indus nuo stalo ir nuėjo prie plautuvės, kad juos išplautų, o tuo metu M. atsisėdo į jos vietą, tarp lango ir stalo, tam, jog jai netrukdytų plauti indų. Ji plovė indus, į visus tris asmenis buvo atsisukusi nugara. Beplaudama indus ji išgirdo, jog M. mama surėkė, tačiau, ką konkrečiai, šiuo meta nurodyti negali. Ji pamatė, kad M. nukrito ant žemės, ir jo pilvo sritis kraujavo. V. stovėjo šalia M. ir vienoje iš savo rankų laikė peilį, tačiau kurioje tiksliai, šiuo metu nurodyti negali. Ji atėmė iš V. peilį, kad jis jam antrą kartą nesmogtų, ir kažkokiu skuduru užspaudė M. žaizdą pilve ir pavertė jį ant šono, nes jam iš burnos ėjo kraujas. M. mamos nurodymu ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė pagalbą. Kai atvyko medikai, jie konstatavo M. mirtį ir pasakė, jog jis nukraujavo. Nori pasakyti, jog tarp M. ir V. niekada nebuvo konfliktų, jie bendravo tarpusavyje normaliai, tačiau minimaliai. Sveikindavosi, uždavinėjo bendrus klausimus dėl gyvenimo, jie nebuvo artimi (1 t. b. l. 136–137).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos ir M. N. lavono apžiūra. Apžiūros objektas yra daugiabučiame name esantis butas ir bute esantis vyriškos lyties lavonas, (duomenys neskelbtini). Buto koridoriuje dešinėje prie durų ant sienos kaba telefonspynė su rageliu. Ant telefonspynės ir ragelio yra raudonos spalvos sutepimai. Buto koridoriuje prie durų ant grindų stovi popierinė pakuotė, kurioje yra įvairios šiukšlės. Tarp šiukšlių aptikti 2 vnt. pirkinių apmokėjimo kvitai. Ant WC patalpos durų išorinės rankenos yra raudonos spalvos dėmių sutepimai. Vonios patalpoje ant grindų plytelių yra pavieniai lašo formos raudonos spalvos dėmės, ant vonios krašto bei pačioje vonioje yra raudonos spalvos skysčio sutepimai. Įėjime į buto virtuvę yra medinės durys su stiklu, ant kurių yra raudonos spalvos sutepimai (žiūrėti fotolentelę). Buto virtuvėje kairėje stovi virtuvinės spintelės su kriaukle ir dujinė viryklė. Ant virtuvinės spintelės stovi mikrobangų krosnelė prie kurios guli virtuvinis peilis. Peilis yra su medine rudos spalvos rankena, ant peilio geležtės yra raudonos spalvos sutepimai. Virtuvėje priešais įėjimą yra langas, lango dešinėje stovi stalas ir dvi medinės taburetės. Taip pat, prie stalo guli viena medinė taburetė, kurioje nėra vienos medinės kojos. Buto virtuvėje tarp stalo ir virtuvės spintelių ant grindų guli vyriškos lyties lavonas.
Vyriškos lyties lavonas guli kniūbsčias, išilgai virtuvės. Nuo lavono kūno link kairės sienos, galvos krūtinės ir pilvo lygmenyje ant grindų yra 90x84 cm dydžio sukrešėjusio kraujo dėmė. Šioje dėmėje yra sulenkta lavono dešinė ranka. Lavonas guli veidu į kairę pusę remdamasis į grindis, dešinė veido pusė iki plaukų sutepta krauju, dešinė ranka sulenkta per alkūnės sąnarį taip, kad žastas ir dilbis liečiasi priekiniais paviršiais, riešas palenktas apie 45 laipsnių kampu, pirštų paviršiai įremti į smakrą. Kairė ranka sulenkta per alkūnės sąnarį 90 laipsniu kampu, žasto vidiniais paviršiais remiasi į liemenį per alkūnės sąnarį, sulenktą 90 laipsnių kampu. Lavono sužalojimai: dešinėje po raktikaulio duobėje yra linijinė lygiais kraštais, smailiais galais su pjovimu žaizda, pro kurią sunkiasi kraujas. Žaizdos projekcijoje marškinėliuose yra kiauryminis linijinis pažeidimas, atitinkantis anksčiau aprašytą žaizdą. Kitų matomų sužalojimų (įvykio vietos apžiūros sąlygomis) nėra (1 t., b. l. 18–42).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateikto garso įrašo apžiūra. Protokole užfiksuotas pokalbis tarp BPC operatoriaus ir pranešėjo, pranešėja nurodo, kad vyrui patėvis smogė peiliu, nes jie susipyko, vyras kraujuoja, moteris bendrauja su greitosios pagalbos atstovu (1 t., b. l. 17–20).
Specialisto išvadoje konstatuota, kad M. N. mirė nuo durtinio pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros metu įvykio vietoje 2022 m. balandžio 5 d., 19.30 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavono galėjo praeiti 2–4 val. laiko. M. N. lavone nustatytas durtinis pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas, odos nubrozdinimas veido kairėje. Nustatytas durtinis pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas padarytas vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, turėjusiu neaštrų smaigalį, smigusiu į dešinę (nukentėjusiojo atžvilgiu) nukreiptais ašmenimis ir į kairę nukreipta pentimi, kontaktavusia su dešiniojo II šonkaulio apatiniu kraštu. Žaizdos padarymo metu keitėsi ašmenų kryptis, tikėtina - ištraukiant įrankį. Sužalojimas padarytas kelių minučių bėgyje iki mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas veido kairėje, galimai kelių minučių bėgyje iki mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo susidaryti nugriuvus, agonijos metu. M. N. drabužiuose nustatyti pažeidimai atitinka kūno sužalojimus. M. N. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,17 %o (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų (virš 2,51 %o) neblaivumo laipsnį – sunkus neblaivumo laipsnis (1 t., b. l. 51).
ant virtuvinio peilio geležtės (1 mėg.), nuoplovoje nuo telefonspynės (4 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą ant peilio geležtės (1 mėg.), nuoplovoje nuo telefonspynės (4 mėg.), M. N. kairės rankos panagių turinyje (18 mėg.) nustatytas M. N. DNR profilis su 99,99999999999999999999999% tikimybe;
ant V. K. apatinių kelnių (3 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, ant V. K. apatinių kelnių (3 mėg.), virtuvinio peilio rankenos (2 mėg.) gautas mišrus ne mažiau nei trijų asmenų DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui, tačiau negalima atmesti galimybės, kad mišrų DNR profilį gali sudaryti M. N., V. K. ir R. D. DNR profiliai;
atlikus DNR tyrimą, V. K. kairės rankos panagių turinyje (11 mėg.) nustatytas dominuojantis V. K. DNR profilis su 99,99999999999999999997% tikimybe, o DNR priemaiša sutampa su M. N. DNR profiliu su 99,99999999999999999999999% tikimybe (t. 1, b. l. 66).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra duomenų, kad V. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, galinčiu turėti įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tai pat nėra duomenų, kad jis įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 43).
Alkotesterio duomenimis, 2022 m. balandžio 5 d., 18.24 val., V. K. nustatytas 1,33 ‰ girtumas (2 t., b. l. 24).
Alkotesterio duomenimis, 2022 m. balandžio 5 d., 18.22 val., R. D. nustatytas 2,16 ‰ girtumas (2 t., b. l. 141).
III. NUSIKALSTAMOS VEIKOS KVALIFIKAVIMO MOTYVAI IR IŠVADOS
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, kai: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas ištyrė teisiamajame posėdyje, konstatuotina, jog kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymas yra įrodytas iš dalies paties V. K. prisipažinimu ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais. Jis paaiškino, kad įvykio dieną jis su M. N., savo žmona ir nužudytojo sugyventine šventė pastarosios gimtadienį, visi (išskyrus jo žmoną) šiek tiek išgėrė, įvyko konfliktas tarp jo ir nužudytojo dėl jo žmonos pinigų. Kaip jis paėmė peilį ir ar juo sudavė, jis neatsimena, tačiau to neneigia, jis nenorėjo M. N. žudyti. Jo ir posūnio (M. N.) tarpusavio santykiai buvo įtempti nuo pat pradžių, t. y. nuo tada, kai jis vedė jo motiną. Anot V. K., M. N. nedirbo, buvo sugyventinės išlaikytinis, mėgėjas išgerti, dažnai su juo konfliktavo, jis net kelis kartus yra kvietęs policiją. Be šių V. K. parodymų, nuosprendžio II skyriuje išvardinti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš liudytojų R. D. ir E. N. parodymų matyti, kad jie visi kartu virtuvėje šventė gimtadienį, įvyko konfliktas tarp V. K. ir M. N., kurio metu V. K. dūrė peiliu M. N.. Nors nei viena liudytoja teigia nemačiusios smūgio peiliu momento, tačiau, anot liudytojų, bute tuo metu, be jų, daugiau nieko nebuvo, o E. N. matė jau kruviną peilį V. K. rankose. Iš skambučio BPC matyti, kad R. D. operatoriui nurodo, jog patėvis ginčo metu smogė jos vyrui peiliu į kairę pusę ir jam teka kraujas iš burnos. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. K. parodė, kurioje vietoje virtuvėje visi sėdėjo ir vartojo alkoholį, kur jie abu su nužudytuoju atsistojo, kaip jis paėmė peilį nuo mikrobangų krosnelės ir dūrė M. N. dešine ranka peiliu į krūtinę. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti vieta, kur nužudytas M. N., kur rastas jo lavonas bei duomenys apie lavoną, taip pat duomenys apie vietą, kur rastas peilis ir duomenys apie peilį. Specialisto išvadoje konstatuota M. N. mirties priežastis – durtinis pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas, padarytas vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, M. N. drabužiuose nustatyti pažeidimai atitinka kūno sužalojimus, M. N. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,17 ‰ (promilės) etilo alkoholio (gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų (virš 2,51 %o) neblaivumo laipsnį). Specialisto išvadoje konstatuota, kad ant V. K. apatinių kelnių (3 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Pažymėtina, kad pagal specialisto išvados duomenis, M. N. lavone nustatytas ir odos nubrozdinimas veido kairėje, kuris, pagal specialisto išvadą, galėjo susidaryti nugriuvus, agonijos metu.
Bylą išnagrinėjęs teismas pažymi, jog visi minėti įrodymai teismui nekelia jokių abejonių. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas juos vertina kaip patikimus ir jais remdamasis pripažįsta esant įrodyta, kad būtent V. K., kilusio asmeninio konflikto metu, vieną kartą dūrė peiliu į krūtinę M. N., tokiais veiksmais padarydamas kaltinime nurodytą kūno sužalojimą, dėl kurio pastarasis mirė. Tarp nustatytų jo smurtinių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis ir gynyba kaltinime nurodytų ir teismo pripažintų įrodytomis faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, todėl, nesant ginčo ir abejonių dėl šių aplinkybių, pasisakytina tik dėl jų teisinio vertinimo.
V. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nenorėjo nužudyti M. N., smūgis peiliu nukentėjusiajam į krūtinę buvo atsakas į M. N. agresyvų elgesį, nes išgėręs M. N. darydavosi agresyvus, o tą dieną jis buvo neblaivus (sunkus girtumo laipsnis – 1 t., b. l. 51). Teisminio nagrinėjimo metu V. K. patvirtino, kad M. N. išgėręs būdavo agresyvus, ieškodavo priekabių, tačiau nurodė neprisimenąs smūgio sudavimo aplinkybių, nesupranta, kaip jis tą peilį paėmė. Liudytojos R. D. ir E. N. patvirtino, jog tarp jų kilo konfliktas dėl pinigų, kuriuos gavo E. N. pardavusi butus. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš liudytojų parodymų matyti, kad santykiai tarp senyvo amžiaus kaltinamojo ir jo posūnio buvo komplikuoti nuo pat jų pažinties pradžios, tarp jų vyko konfliktai. V. K. nuolat priekaištavo posūniui dėl jo netinkamo gyvenimo būdo, vengimo dirbti, kad yra išlaikomas sugyventinės. Anot V. K., jis sąžiningai nugyveno ilgą gyvenimą, visada dirbo, neturėjo jokių problemų su teisėsauga, o M. N. gyvenimas, girtavimas, pinigų iš motinos prašymas, jo požiūriu buvo itin nemoralaus gyvenimo pavyzdys, todėl jie vienas kito nemėgo. Tiek V. K., tiek ir liudytoja E. N. patvirtino, kad ir anksčiau kaltinamasis buvo kvietęs policiją dėl konfliktų su posūniu. Nors liudytoja R. D. tvirtino, kad jie sugyveno pakankamai gražiai, tačiau taip pat patvirtino, kad konfliktų tarp jos sugyventinio ir kaltinamojo būdavo, bet ji tuomet M. N. išsivesdavo ir tuo viskas baigdavosi. Tokie parodymai rodo, kad siekiant išvengti rimtesnių konfliktų, M. N. tekdavo išvesti, kas suponuoja itin konfliktiškų santykių tarp kaltinamojo ir nužudytojo buvimą.
Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016, 2K-7-74-778/2019).
Būtent tokią kaltinamojo tyčią teismas nustatė atsižvelgdamas į nustatytų smurtinių veiksmų priežastį, kiekį, jų pobūdį, sužalojimų lokalizaciją, nukentėjusiojo padėtį smurtinių veiksmų metu, kaltininko elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, jo amžių ir kt. Kaip matyti iš kaltinamojo ir liudytojų parodymų, jis susikivirčijo su M. N. dėl jau anksčiau nurodytų priežasčių. M. N. buvo gerokai jaunesnis (49 m.), aukštesnis ir stipresnis už senyvo amžiaus (86 m.) kaltinamąjį, buvo sunkaus girtumo būsenoje, todėl nėra pagrindo abejoti V. K. parodymais dėl nužudytojo agresyvumo konflikto metu. V. K. spontaniškai peiliu sudavė vieną smūgį, tačiau į gyvybiškai svarbią kūno vietą – krūtinę. Teismų praktikoje tyčiniai veiksmai suduodant smūgius, net ir vieną smūgį, į gyvybiškai svarbią kūno sritį, t. y. galvą, krūtinę, pilvą, kai suduoti smūgiai yra tiesiogiai susiję su kilusiais padariniais, vertinami kaip padaryti tyčia (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2014, 2K-7-193-895/2016, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018). Kaip matyti iš specialisto išvados (konstatuota, kad durtinės žaizdos specifiniai požymiai leidžia daryti išvadą, jog peilis buvo ištrauktas po dūrio), liudytojų parodymų, po smūgio peilis liko V. K. rankose, jį iš jo paėmė liudytoja R. D., jis toliau jokių smurtinių veiksmų netęsė, o E. N. nurodžius išėjo į kitą kambarį. Be abejo, nepaisant kaltinamojo amžiaus, tai patvirtina, kad kaltinamasis suvokė situaciją ir savo veiksmus bei neabejotinai rodo jo veikimą tyčia, turint omenyje ir kaltinamojo nurodytą suduoto smūgio priežastį – konfliktą. Neabejotina, kad suduotas smūgis peiliu, pagal nustatytus sužalojimus, pasižymėjo pakankamai stipria jėga.
Teismo įsitikinimu, visos bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis V. K., smūgiuodamas peiliu neblaiviam nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir grėsmę M. N. sveikatai ar gyvybei, bet buvo abejingas padariniams, kurie gali kilti, nes jo veikimo motyvas ir tikslas – konfliktas dėl motinos pinigų, nužudytojo netinkamas elgesys. Savo sąmonėje V. K. nedetalizavo galimai dėl jo veiksmų kilsiančių padarinių sunkumo, t. y. jam buvo nesvarbu, kokie padariniai, gyvybės atėmimas ar tam tikri sveikatos sutrikdymai bus padaryti.
Apibendrindamas anksčiau padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad V. K. M. N. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, todėl privalo atsakyti pagal kilusius padarinius, t. y. už asmens nužudymą. Kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės dėl M. N. nužudymo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos ir pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai.
IV. BAUSMĖ IR JOS SKYRIMO MOTYVAI
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus reglamentuoja BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Kaltinamasis V. K. padarė vieną smurtinio pobūdžio tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir už kurio padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo 7 iki 15 metų. Nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, sukėlė neatkuriamą žalą – žmogaus mirtį. Nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia ir yra baigta. Teismas įvertina ir tai, kad smurtiniai veiksmai nusikaltimo darymo metu buvo pavieniai – nukentėjusiajam suduotas vienas smūgis, tačiau peiliu ir į gyvybiškai svarbų organą, taigi pakankamai pavojingi.
Teismas pripažįsta V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes jis jau ikiteisminio tyrimo metu iš esmės pripažino visas kaltinimo faktines aplinkybes, davė parodymus, taip padėdamas išaiškinti nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailėjosi, o apklaustas teisme taip pat nurodė esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs šią veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas taip pat sutinka su prokuroro vertinimu ir pripažįsta tai, kad šiuo atveju nužudytojo elgesys buvo provokuojantis ir rizikingas, todėl konstatuotina dar viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Vertinant nužudytojo asmenybę atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek nužudytojo motina, tiek ir sugyventinė patvirtino, kad M. N. dažnai vartodavo alkoholį, praktiškai niekada nedirbo, sirgo epilepsija, turėjo problemų su kepenimis dėl alkoholio vartojimo. Nužudytojo piktnaudžiavimą alkoholiu patvirtina ir atliekant nužudytojo skrodimą nustatyti gretutiniai M. N. susirgimai – aortos aterosklerozė, kasos ir galvos minkštųjų dangalų fibrozė (1 t., b. l. 55). Nužudytojo šlapime rasta 3,75 ‰ (promilės), o kraujyje 3,17 ‰ (promilės) etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui atitiktų sunkų girtumo laipsnį (2,51 ‰) (1 t., b. l. 56). Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. yra garbaus amžiaus, silpnos sveikatos, vartojo vaistus, buvo keturis kartus operuotas, o M. N. gerokai jaunesnis, taip pat aukštesnis, stambesnis, akivaizdu, kad ir gerokai stipresnis už kaltinamąjį. Anot kaltinamojo, M. N. išgėręs darydavosi agresyvus. Iš liudytojų parodymų matyti, kad tarp kaltinamojo ir nužudytojo dažnai kildavo konfliktų, nes V. K. jam priekaištaudavo dėl jo netinkamo elgesio (gėrimo, nedarbo, pinigų iš motinos reikalavimo), o tam, kad jie neperaugtų į rimtesnius incidentus, nužudytojo sugyventinė M. N. išsivesdavo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, kad M. N. buvo agresyviai nusiteikęs kaltinamojo atžvilgiu ir tokiu būdu neatsargiai skatino V. K. nusikalstamai veikti prieš jį.
BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma, turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, 2K-424/2007, 2K-449/2007, 2K-123/2008, 2K-7-287/2009, 2K-650/2012 ir kt.). BK 62 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti. Taigi BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė reikalauja nustatyti tris momentus: 1) kaltininkui artimi asmenys serga sunkia liga ir yra neįgalūs; 2) kaltininkas išlaiko šiuos asmenis; 3) be kaltininko daugiau nebus kam šių asmenų prižiūrėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo žmona E. N. iš esmės savarankiškai sunkiai juda. Tai matyti ir teismo posėdyje, kadangi E. N. eina tik su vaikštyne ir padedama liudytojos R. D., todėl ji yra akivaizdžiai neįgali, jai reikalinga priežiūra. Iš bylos duomenų taip pat akivaizdu, kad daugiau nėra jokių artimųjų, kurie galėtų padėti E. N., išskyrus jos vyrą V. K.. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad būtent V. K. išlaiko E. N., kaip matyti iš jų parodymų, jie abu turi pajamų, turi sukaupę santaupų. Esant tokioms aplinkybėms, nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos dvi kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismas laiko, kad šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo.
Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-340-9725648/2017, Nr. 2K-64-303/2018). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. V. K. vedęs, vaikų neturi, yra garbaus amžiaus (86 m.) pensininkas, visą gyvenimą dirbo, nebuvo trauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, liudytojų apibūdinamas teigiamai, nenustatyta, kad jis būtų linkęs smurtauti ar daryti kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis garbingai nugyveno didžiąją savo gyvenimo dalį. Tiek iš jo žmonos E. N., tiek iš jo paties parodymų matyti, kad jis vartoja daug vaistų, yra 3, 4 kartus operuotas (prostata, širdis), labai silpnai girdi. Iš teisiamojo posėdžio metu vykusios kaltinamojo V. K. apklausos matyti, kad jam sunku koncentruoti dėmesį – nuo pakankamai rišlaus pasakojimo apie įvykį jis pereidavo prie labai senų įvykių atpasakojimo, kurių prasmę sunku suprasti. Teismo nuomone, šios aplinkybės rodo, kad reali laisvės atėmimo bausmė jokio esminio poveikio, išskyrus nubaudimą, tokio amžiaus ir sveikatos kaltinamajam nepadarys. Apskritai, tokio amžiaus ir sveikatos būklės žmogaus galimybės naudotis savo laisve yra gerokai apribotos.
Be kaltinamojo asmenybės, skiriant bausmę, svarbu atsižvelgti ir į paties konflikto kilimo aplinkybes, nužudytojo asmenybę bei kaltinamojo žmonos ir nužudytojo motinos požiūrį į susiklosčiusią situaciją. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nužudytasis konflikto metu buvo sunkaus girtumo būsenoje, alkoholį vartojo jau mažiausiai antrą dieną iš eilės, charakterizuojamas neigiamai, kaltinamojo suvokimu kėlė jam grėsmę. Kaltinamojo V. K. požiūriu, M. N. gyvenimas, girtavimas, pinigų iš motinos prašymas, jo požiūriu buvo itin nemoralaus gyvenimo pavyzdys, todėl konfliktai su M. N. jam kėlė itin didelę psichologinę įtampą ir tai paskutinio konflikto metu galiausiai privedė prie spontaniško, iš anksto neplanuoto, veiksmo – staigaus smūgio peiliu į krūtinės sritį M. N.. Kaltinamojo žmona, nužudytojo motina E. N. nurodė, kad tai pirmas toks V. K. elgesio atvejis, ji tikrai nesitikėjo, kad jis galįs taip pasielgti, nes jos vyras yra itin geros širdies žmogus, kas rodo, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika buvo atsitiktinė jo gyvenime. Ji V. K. atleido, prašė jam neskirti laisvės atėmimo bausmės, civilinio ieškinio nereiškė, nurodė, kad jai būtų itin sudėtinga gyventi nesant šalia V. K., kadangi ji pati savarankiškai praktiškai judėti negali, o pastarasis jai padeda susitvarkyti buityje, jokių kitų artimųjų, galinčių jai padėti, neturi. Taigi, be visų jau anksčiau nurodytų aplinkybių, paskyrus sankcijoje numatytą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam, nukentėtų pati garbaus amžiaus (84 m.) nužudytojo motina, taip pat tai turėtų negrįžtamų pasekmių ir garbaus amžiaus (86 m.) kaltinamajam.
Teismo nuomone, nubaudimo tikslas, net ir labai sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien įkalinimu. Sisteminis BK nuostatų aiškinimas rodo būtinybę atsakingai ir itin atsargiai skirti griežtas laisvės atėmimo bausmes asmenims, kurie anksčiau nėra teisti. Laisvės apribojimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje žymiai produktyviau, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus asmenybės pavojingumą, nuteistosios asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartas nusikaltimo padarymo aplinkybes, V. K. charakterizuojančius duomenis, teismo nuomone, bausmės paskirtis ir tikslai su didesne nauda kaltinamajam V. K., nužudytojo motinai ir visuomenei bus pasiekti paskyrus V. K. švelnesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę, t. y., taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas maksimaliam galimam skirti bausmės dydžiui. Šiuo atveju nustatyti intensyvią priežiūrą V. K. netikslinga, pakankama priemonė visą laisvės apribojimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.
V. KITI NUOSPRENDŽIU SPRĘSTINI KLAUSIMAI
V. K. 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 9), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – naikintina.
Kaltinamasis V. K. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. balandžio 5 d., 17.30 val., paleistas 2022 m. balandžio 7 d., 13.15 val. Laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į skirtiną bausmę.
Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu atliekant proceso veiksmus paimti įvairūs daiktai, kurie turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsniu, priimdamas nuosprendį privalo išspręsti šių daiktų klausimą. Tamsios spalvos marškinėliai, tamsios spalvos apatinės kelnės, pilkos spalvos medžiaginės kojinės, nuoplova, paimta nuo ant telefonspynės esančių raudonos spalvos sutepimų, virtuvinis peilis, ant kurio geležtės yra raudonos spalvos sutepimai, juodos spalvos marškinėliai su užrašu „L,ONN“, tuščias 0,5 l talpos butelis su užrašu „Riga Black Balsam“ ir 3 vnt. stiklinių taurelių, V. K. DNR ėminys ir liudytojos R. D. DNR ėminys, juodos spalvos marškinėliai, mėlynos spalvos džinsinės kelnės, juodos spalvos odinis diržas su balta sagtimi, juodos spalvos trumpikės, tamsios spalvos puskojinės, kurie 2022 m. birželio 7 d. nutarimu buvo perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (1 t., b. l. 95, 96), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip daiktai, kurie yra menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
2022 m. balandžio 7 d. prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, skirtas laikinas V. K. nuosavybės teisės apribojimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 14, 15). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas nebuvo, todėl nuosavybės teisės apribojimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, įpareigoti V. K. visą laisvės apribojimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. ryto, išskyrus atvejus, kai yra poreikis lankytis sveikatos priežiūros įstaigose.
Į bausmės laiką įskaityti V. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022 m. balandžio 5 d. iki 2022 m. balandžio 7 d. (dvi dienas).
V. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
2022 m. balandžio 7 d. prokuroro nutarimu skirtą laikiną V. K. nuosavybės teisės apribojimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, tamsios spalvos marškinėlius, tamsios spalvos apatines kelnes, pilkos spalvos medžiagines kojines, nuoplovą, paimtą nuo ant telefonspynės esančių raudonos spalvos sutepimų, virtuvinį peilį, ant kurio geležtės yra raudonos spalvos sutepimai, juodos spalvos marškinėlius su užrašu „L,ONN“, tuščią 0,5 l talpos butelį su užrašu „Riga Black Balsam“, 3 vnt. stiklinių taurelių, V. K. DNR ėminį, liudytojos R. D. DNR ėminį, juodos spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos džinsines kelnes, juodos spalvos odinį diržą su balta sagtimi, juodos spalvos trumpikes, tamsios spalvos puskojines, kurie 2022 m. birželio 7 d. nutarimu buvo perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip daiktus, kurie yra menkaverčiai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.