Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nubaustas 90 parų areštu. BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų areštas.

Į paskirtą bausmę įskaitytina 1 para, išbūta laikinajame sulaikyme, ir laikytina jį atlikusiu 1 arešto parą.

Bausmė paskirta atlikti areštinėje, jos pradžią skaičiuojant nuo D. Š. sulaikymo dienos.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir T. Š., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nuosprendžiu D. Š. nuteistas už tai, kad kartu su T. Š., T. Š. būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, 2018-01-01 d., apie 23 val. 55 min., (duomenys neskelbtini) veikdami kartu bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, kitų piliečių akivaizdoje, įžūliu, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, tyčia, D. Š. metaliniu strypu suduodant ne mažiau 6 smūgius R. K. į kairę alkūnę, nugarą, petį, T. Š. tyčia kumščiu suduodant ne mažiau kaip du kartus į veidą R. K., mediniu pagaliu suduodant ne mažiau kaip 3 kartus į petį, tęsdami nusikalstamą veiką, D. Š. tyčia metaliniu strypu išdaužiant R. K. dviračio galinį žibintą 10 eurų vertės, sulankstant dviračio galinį purvasaugį 10 eurų vertės, tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam R. K. sukėlė fizinį skausmą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. kovo 16 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu.Nuteistasis nesutinka su teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, neįvertino, tai, kad nukentėjusysis R. K. savo žodžiais ir veiksmais įžeidinėjo ne tik jo brolį T. Š., bet ir jį patį. Nurodo, kad jis augina mažametę dukrą, netolimoje ateityje sulauks ir kito vaikelio, todėl nepaisant to, kad šiuo metu nedirba, jis yra tvirta atrama savo šeimai. Teigia, kad paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo D. Š. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nuteistasis kelia tik jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. BK 54 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo nuteistajam paskirta arešto bausme. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus daryti priešingą išvadą, nėra pagrindo. D. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato viešuosius darbus, arba baudą, arba laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Apylinkės teismas nuteistajam paskyrė arešto bausmę maksimaliam sankcijoje numatytam arešto bausmės dydžiui – 90 (devyniasdešimt) parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas atsižvelgė į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintos tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti tai patvirtinančias aplinkybes. Iš byloje esančių D. Š. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis anksčiau teistas 2 kartus, vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką (BK 284 straipsnio 1 dalį), naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, nusikalto praėjus vos šešiems mėnesiams po išregistravimo iš probuojamųjų asmenų duomenų registro (išregistruotas 2017-07-01), o tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad D. Š. du kartus baustas administracine tvarka pagal ATPK 50 straipsnį, ANK 481 straipsnio 1 dalį, tik vieną paskirtą baudą yra sumokėjęs, nedirba, registruotas darbo biržoje. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, 2016-02-01 teismo baudžiamuoju įsakymu D. Š. buvo paskirta 60 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis buvo paskirta 40 parų arešto bausmė. Be to, 2016-12-12 teismo baudžiamuoju įsakymu D. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir buvo paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su nustatytais įpareigojimais. Akivaizdu, kad nei arešto bausmė, nei laisvės apribojimo bausmė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. 2017-01-01 pakartotinai nusikalto, todėl manyti, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis būtų galima pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, nėra pagrindo. Įvertinus visų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė D. Š. sankcijoje numatytą bausmę – areštą, skirdamas maksimalų arešto parų skaičių – 90 parų. Pažymėtina ir tai, kad pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, D. Š. paskirta bausmė atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino esąs kaltas ir nuoširdžiai gailisi, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytas D. Š. sulaikyme išbūtas laikas (1 para). Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam D. Š.paskirta bausmė yra teisinga, proporcinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti jo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir apeliacinio skundo teiginiai dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio.Pagrindo švelninti D. Š. paskirtą bausmę, neduoda ir nuteistojo skunde nurodytos asmeninės aplinkybės, kad jis augina mažametę dukrą ir netolimoje ateityje sulauks kito vaikelio, nes šios aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Kita vertus teisėjų kolegija pastebi, kad D. Š. buvo pripažintas kaltu dėl fizinio smurto sukėlimo savo šeimos nariui - sutuoktinei V. Š., todėl tokie jo veiksmai atskleidžia neigiamą požiūrį į šeimos prioritetą ir rodo tiesioginį prieštaravimą tarp jo dėstomų argumentų ir veiksmų. Kitų reikšmingų, naujų ar išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta.Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta, ji paskirta įvertinus visas būtinas sąlygas, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl švelninti bausmę, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.