Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Taip pat tuo pačiu pagrindu bei atsižvelgus į infliaciją, pragyvenimo pabrangimą įvedus eurą apskritai yra atitinkamai patiriami ir didesni nuostoliai, atsirado ir daugiau nepatogumų dėl to, kad garažai paverčiami miško kirtimo pjūklų remonto, jų galandimo dirbtuvėmis, paliekami neuždaryti kiemo vartai ir apskritai sunku morališkai pernešti servituto buvimą, kai jis įgyvendinamas ne pagal tikslinę paskirtį (CK 4.113 straipsnis). Todėl atlygintini nuostoliai padidintini nuo iki šiol priteistų 14,2 eurų iki 20 eurų per mėnesį. Tokiu atveju ieškovams iš atsakovų solidariai priteistinas didesnis dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimas, didesnių periodinių kompensacijų mokėjimas nuo 2017-09-08 po 20 Eur kas mėnesį - 240 Eur per metus, pervedant 20 eurų kiekvieną mėnesį už praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 09 d. į ieškovo nurodytą sąskaitą arba pervedant atitinkamas sumas už kelis mėnesius iš anksto.

Ieškinyje nurodoma, kad šiuo atveju viešpataujantis daiktas statinys yra garažas - patalpa automobiliams stovėti ir taisyti. Taigi šiai tikslinei paskirčiai įgyvendinti yra servitutu suteikta teisė. Atsakovų automobiliai yra tokių gabaritų, kad įvažiuoti į 2,85 m pločio ir 1,95 m aukščio vartų garažą negali, todėl garažo patalpoje didesnių gabaritų automobilių negu nurodyta nei statyti, nei taisyti objektyviai nėra galimybių. Atsakovai neginčija, kad savo automobiliais įvažiuoti į garažą jų pastatyti ar taisyti negali. Šiuo atveju ieškovams ginantis nuo dėl neįmanomu tapusio servituto įgyvendinimo pagal tikslinę paskirtį atsiradusių nepatogumų belieka prašyti teismo pakeisti servituto turinį papildant jo turinį sąlyga, kad garažo ir kelio servituto teisė galioja tik nedidesnių negu leidžia garažo vartų matmenys (2,85 x 1,95), t.y. 2,75 m pločio ir 1,90 m aukščio gabaritų autotransportui.

Minėtais Alytaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 18 d. sprendimais nustatant ginčo žemės sklypui servitutus ir įregistruojant juos viešame registre, nebuvo išspręstas klausimas dėl jų atlygintinumo. Alytaus apskrities viršininko sprendimuose nenustatyta servituto turėtojo prievolės mokėti kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkams. Sprendžiant klausimą dėl servituto atlygintinumo, privaloma atsižvelgti į teisinį pagrindą, suponuojantį tarnaujančiojo daikto savininkui teisę reikalauti kompensacijos ar nuostolių atlyginimo ir viešpataujančiojo daikto savininko pareigą mokėti nuostolių atlyginimą.

Statiniai pastatyti 1977 metais. 1994 metais ieškovams buvo pranešta, kad jiems grąžinamoje žemėje yra kitiems asmenims priklausantys statiniai, iki kurių per žemės sklypą eina kelias. 2004-06-25 sklypo ribų nustatymo abrise, 2004-06-25 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte, 2005-03-198 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimuose ieškovai savo parašais patvirtino servitutų teisę ir sutiko, kad būtų nustatyti neatlygintini kelio ir statinių servitutai. Dėl nurodytų aplinkybių, reikalavimas nustatyti atsakovams prievolę mokėti kas mėnesį ieškovų naudai po 210 eurų nuostolių naudojantis kelio ir garažo servitutais, yra nepagrįstas ir todėl atmestinas, todėl nagrinėjamu atveju nei vienkartinė, nei periodinės išmokos ieškovams nepriteistinos.

Teismo posėdžio metu atsakovas G. S. pripažino, kad jis pripažįsta ieškovų pirmąjį reikalavimą bei sutiko mokėti ieškovams piniginę kompensaciją - 500 Eur už 3 metus dėl naudojimosi servitutu. Paaiškino, kad vykdo veiklą susijusią su miškininkyste – miško ruošos darbus. Turi 2 brigadas – dirba po 8 žmones kiekvienoje. Pajamos jo nedidelės. Šiuo metu prastas oras – lietūs – darbas sustojo. Atsakovas iš dalies sutiko ir su antruoju reikalavimu bei nurodė, kad mokėti 20 Eur dydžio servituto nuostolių kompensaciją per mėnesį tikrai negali, nes neturi galimybių tiek mokėti. Jis sutinka mokėti 14-16 Eur per mėnesį. G. S. paaiškino, kad neturi kitų galimybių privažiuoti prie garažų, kito laisvo privažiavimo prie jų nėra. Garažai naudojami pagal paskirtį. Plane įvažiavimas pažymėtas 6x6 m, taigi kelias tikrai platus – kelio plotis 3,5 metro.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atstovė Gintarė Baziliukaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal atliekamas funkcijas bei priskirtą kompetenciją Nacionalinė žemės tarnyba nėra įgaliota spręsti servituto nustatymo privačiuose žemės sklypuose klausimų, išskyrus Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ 2 punkte nurodytus atvejus. Šiuo atveju ginčas vyksta tarp privačių asmenų, todėl Nacionalinė žemės tarnyba nesprendžia servituto turinio dėl nuostolių.

Servituto tikslas - užtikrinti naudojimąsi statiniais. Kadangi tai suvaržo žemės sklypo savininkų teises jiems patiems naudotis daiktu, tai nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo principo ir suteikta teisė tik tiek naudotis daiktu, kiek jį būtina naudoti objektyviai pagal paskirtį. Dėl to servituto turinyje turi būti konkrečiai apibrėžtos teisės, kurios atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko ir kuriomis naudosis servituto turėtojas (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Kitu servitutu nustatyta teisė kitiems naudotis keliu, šis servitutas taip pat nustatytas administraciniu aktu, Alytaus apskrities viršininko 2005-03-18 sprendimais, kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Nustatyta teisės kitiems asmenims naudotis keliu, plotas – 0.007 ha (kelio plotas – 3,50 m) ir teisė naudotis statiniu – plotas – 0.023 ha. Ieškovams nuosavybės teise priklausančioje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), administraciniu aktu buvo nustatytas konkrečiai apibrėžtas 3.5 m pločio kelio servitutas patekti į statinius – garažus. Taigi statinių servitutas ir kelio servitutas yra nustatytas administraciniu aktu – Alytaus apskrities viršininko 2005-03-18 sprendimais: Nr. 38-20062, Nr. 38-20063, Nr. 38-20060, Nr. 38-20061, Nr. 38-20058, Nr. 38-20059, nustatant teisę svetimam statinio naudotojui naudoti statinį stovintį žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie duomenys yra įregistruoti ir viešame nekilnojamojo turto registre. V. A. K., S. I. R., A. Ž. 2005-03-18 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimuose savo parašais patvirtino servituto teisę – teisę svetimam statinio naudotojui naudoti statinį žemės sklype ir kelio servitutą (prijungta civilinė byla Nr. 2-109-547/2014, b. l. 54-56, T1). 2004-06-25 sklypo ribų nustatymo abrise ieškovai patvirtino servituto teisę ir jo detalų plotą žemės sklype (prijungta civilinė byla Nr. 2-109-547/2014, b. l. 58, T1). Byloje nustatyta, kad atsakovai R. S. ir G. S. naudojasi kelio ir statinių nustatytais servitutais.

Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-109-547/2014 pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, kad faktinis statinių ir kelio servitutas jau buvo nusistovėjęs, taip žemės sklypu buvo naudojamasi ilgą laiką ir rengiant dokumentus, grąžinant nuosavybę, ši situacija buvo atspindėta dokumentuose. Alytaus apskrities viršininko administracija 2005-03-18 sprendimais nustačiusi servitutus, tik įtvirtino buvusią situaciją ir šį faktą pripažino ir ieškovai. Atkuriant nuosavybės teises, ieškovams buvo žinoma, apie kitiems asmenims priklausančius pastatus, esančius greta jų esančių statinių. Todėl jau tuo metu buvo siekiama nesukurti konflikto ir ieškovams buvo siūloma formuoti žemės sklypą tik po ieškovams nuosavybės teise priklausančiais pastatais arba formuoti bendrą visiems pastatams žemės sklypą kartu jame nustatant garažo eksploatacijai ir tinkamam naudojimui užtikrinti būtinus statinio ir kelio servitutus. Ieškovai nesutiko su pirmuoju variantu, todėl buvo suformuotas bendras sklypas, jame numatant ir servitutus.

Įstatymuose numatyta galimybė tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. UAB „Dextera“, bylos Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Naujausioje šios kategorijos bylų praktikoje konstatuota, kad CK 4.129 str. prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokama vienkartine ar periodine kompensacija. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalkentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip.

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos priteisimo, kai servitutas yra nustatytas administraciniu aktu. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 18 d. sprendimais ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. K. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k. v., kurio plotas 0,1500 ha. Minėtais sprendimais nustatyti statinių ir kelio servitutai. 2004 m. birželio 25 d. ieškovų žemės sklypo ribų nustatymo abrise buvo pažymėtos servitutų teritorijos, t. y. teisė svetimam statinio naudotojui naudoti statinį, stovintį žemės sklype, servituto plotas 0,023 ha ir kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, plotas 0,007 ha. Statinių ir kelio servitutai yra įregistruoti viešame nekilnojamojo turto registre.

Ieškovai nurodo, kad nuostoliai atsiranda dėl to, kad garažo ir kelio servitutai užima dalį jiems priklausančio žemės sklypo, jie negali šia sklypo dalimi naudotis, atstatyti toje vietoje buvusį šulinį, įsiveisti vaismedžių, pasisodinti daržovių. Šiuo metu atsakovų praktiškai naudojamos transporto priemonės yra tokių gabaritų, kad įvažiuoti į garažus negali - garažai joms per maži. Dėl to atsakovai transporto priemones stato prie garažų esamame kelio plote, kitoje servitutinio kelio dalyje, o garažuose laiko ir remontuoja miško kirtimo pjūklus. Dėl to jų kiemą atsakovai yra pavertę jų transporto priemonių stovėjimo aikštele, be to, remontuojant garažuose laikomus pjūklus, tam naudojami įrankiai kelia neleistiną, su ne servituto nustatyta paskirtimi, jo turiniu susijusį triukšmą.

CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimas. Įstatyme įtvirtinta galimybė tarnaujančio daikto savininkui atlyginti jo patirtus nepatogumus, susijusius su servituto nustatymu. Tarnaujančio daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal savo prigimtį servitutas yra atlygintinis. Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai. Servituto atlygintinumu yra įgyvendinamas šalių interesų pusiausvyros principas. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Tačiau servituto atlygintinumo klausimas gali būti sprendžiamas ne tik nustatant servitutą, bet ir nagrinėjant ginčus dėl servituto įgyvendinimo. Nustačius servitutą ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos; ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu arba apginta teismo sprendimu atskiroje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai administraciniu aktu nustatomas neatlygintinis servitutas, ši aplinkybė turi būti tiesiogiai įvardyta administraciniame teisės akte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-469/2015). Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. kovo 18 d. sprendimais nustatant ieškovų žemės sklype pastatų ir kelio servitutus bei įregistruojant juos viešame registre, nebuvo išspręstas klausimas dėl jų atlygintinumo, sprendimuose nenustatyta servituto turėtojo prievolės mokėti tarnaujančiojo daikto savininkams (ieškovams). Teisę reikalauti įstatyme nustatytos kompensacijos ar nuostolių atlyginimo už servitutų nustatymu atsiradusius nuosavybės teisės suvaržymus ieškovai pasinaudojo kreipdamiesi su ieškiniu šioje byloje. Nagrinėjamoje byloje pagal faktines aplinkybes nustatyta, kad ieškovai negali naudotis visu jiems nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Byloje nenustatyta aplinkybių, paneigiančių ieškovų sklype nustatytų servitutų atlygintinumo prezumpciją, todėl, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovai turi prievolę mokėti ieškovams kompensaciją dėl servitutų nustatymo (CK 4.129 straipsnis). Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-10-10 sprendimu jau buvo ieškovams V. A. K. ir S. I. R. solidariai iš atsakovų G. S. ir R. S. priteistas 1764 Lt (510,89 Eur) servituto nuostolių atlyginimas už 3 metus (laikotarpis nuo 2010-11-15 iki 2013-11-15).

Kaip buvo minėta, servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 straipsnis, 6.246 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009), kad pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti. Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį.

Ieškovai pateiktu patikslintu ieškiniu taip pat prašo nustatyti atsakovams prievolę mokėti kas mėnesį ieškovų naudai laikotarpiu po sprendimo priėmimo periodinę 20 Eur dydžio servituto nuostolių kompensaciją. Ieškovai nurodę, kad tuo pačiu pagrindu bei atsižvelgus į infliaciją, pragyvenimo pabrangimą įvedus eurą apskritai yra atitinkamai patiriami ir didesni nuostoliai, atsirado ir daugiau nepatogumų dėl to, kad garažai paverčiami miško kirtimo pjūklų remonto, jų galandimo dirbtuvėmis, paliekami neuždaryti kiemo vartai ir apskritai sunku morališkai pernešti servituto buvimą, kai jis įgyvendinamas ne pagal tikslinę paskirtį (CK 4.113 straipsnis). Todėl jų manymu atlygintini nuostoliai padidintini iki 20 eurų per mėnesį. Tokiu atveju ieškovams iš atsakovų solidariai priteistinas didesnis dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimas, didesnių periodinių kompensacijų mokėjimas nuo 2017-09-08 po 20 Eur kas mėnesį - 240 Eur per metus, pervedant 20 eurų kiekvieną mėnesį už praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 09 d. į ieškovo nurodytą sąskaitą arba pervedant atitinkamas sumas už kelis mėnesius iš anksto.

Atsakovai atsiliepime į ieškovų ieškinį nesutiko su ieškovų prašomos priteisti kompensacijos dydžiu, nurodydami, kad kompensacija ieškovams turi būti apskaičiuojama remiantis Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta metodika, nes pagal ją apskaičiuojama kompensacija dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto. Teismo posėdžio metu atsakovas G. S. nurodė, kad iš dalies sutinka mokėti servituto nuostolių kompensaciją kiekvieną mėnesį - sutinka mokėti 14-16 Eur per mėnesį.

CK 4.113 str. 1 d. nustato, kad servitutu suteikiamos teisės būtų įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui. Šiuo atveju viešpataujantis daiktas statinys yra garažas. Taigi šiai tikslinei paskirčiai įgyvendinti yra servitutu suteikta teisė. Ieškovai ieškinyje nurodę, kad atsakovų automobiliai yra tokių gabaritų, kad įvažiuoti į 2,85 m pločio ir 1,95 m aukščio vartų garažą negali, todėl jų manymu garažo patalpoje didesnių gabaritų automobilių negu nurodyta nei statyti, nei taisyti objektyviai nėra galimybių. Ieškovai šiuo atveju mano, kad vadovaujantis CK 4.112 straipsnio 5 dalimi, jie turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma. Tokia iš esmės pasikeitusia aplinkybe jie laiko tai, kad įgyvendinti teisę naudoti garažo statinį savo automobilių garažui atsakovams praktiškai tapo neįmanoma. Tačiau nežiūrint to atsakovai netelpančiais į garažą automobiliais važiuoja prie garažo ir juos stato prie garažo ant privažiavimui skirto kelio, todėl jie dėl atsiradusių nepatogumų prašo teismo pakeisti servituto turinį papildant jo turinį sąlyga, kad garažo ir kelio servituto teisė galioja tik nedidesnių negu leidžia garažo vartų matmenys (2,85 x 1,95), t. y. 2,75 m pločio ir 1,90 m aukščio gabaritų autotransportui. Atsakovai nurodė, kad jie naudojasi kelio ir statinių servitutais jiems nustatytomis teisėmis: servitutiniame kelyje nėra kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, to nedraudžia ir kelio servitutas bei jų nuomone, kad ieškovų reikalavimas, kad servituto garažai kaip statiniai negali būti naudojami kitų daiktų sandėliavimui ar bet kokiai kitai veiklai yra neteisėtas.