- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-28
- Bylos Nr.
- II-53-448/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00021-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Pažeidėjas
- M. M.
- Kategorijos
- 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-211-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-211-2025 (toliau – Nutarimas) M. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. spalio 27 d. 18.24 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Lexus (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas žiedine sankryža, nesilaikė kelio ženklo Nr. 507 (eismo kryptys sankryžoje) reikalavimų, t. y. važiavo žiede antra eismo juosta į kairę link (duomenys neskelbtini) išvažiavimo, kai kelio ženklas šia antra eismo juosta leidžia važiuoti tik tiesiai, tokiais savo veiksmais sudarė kliūtį trečia eismo juosta tiesiai važiavusiam automobiliui BMW, todėl įvyko eismo įvykis. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto (1 priedo kelio ženklo Nr. 507) reikalavimą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje. M. M. paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. , nesutikdamas su Institucijos Nutarimu, teismui pateikė skundą, kuriuo prašo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-211-2025, priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), panaikinti ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Skunde nurodoma, jog jis sutinka, jog pažeidė ANK 417 straipsnio 1 dalį, to neginčijo ir bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, taip pat sutinka su jam paskirta 30 Eur bauda už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, tačiau teigia, jog šis pažeidimas nereiškia, kad jis buvo ir yra eismo įvykio kilimo priežastimi. Su skundžiamu Nutarimu nesutinka, kadangi juo atsisakyta pripažinti, jog kitas eismo įvykio dalyvis – J. D. taip pat pažeidė KET taisykles ir būtent J. D. yra kaltas dėl eismo įvykio kilimo, kurį lėmė būtent J. D. padaryti KET pažeidimai. Nesutinka su tuo, kad J. D. atsisakyta taikyti administracinę atsakomybę už padarytus KET pažeidimus, o ši atsakomybė pritaikyta tik jam (M. M.). M. M. teigimu, J. D., prieš keisdamas savo važiavimo kryptį, pagreitino savo automobilį tuo metu, kai jau nebuvo laisvas išvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę ir nebuvo laisva dešinėje jam esanti žiedo juosta, kuria pirmesnis važiavo pareiškėjo vairuojamas automobilis Lexus, todėl J. D. turėjo pareigą įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir duoti kelią, nekliudyti kitiems eismo dalyviams, įvertinti, ar jo judėjimui į dešinę nėra kliūčių antroje eismo juostoje. M. M. teigimu, J. D. padarė KET 9 punkto ir 101 punkto pažeidimus, kurie ir buvo priežastis, dėl ko įvyko eismo įvykis, nes J. D., praleidęs net ir ne savo eismo juosta važiuojantį pareiškėjo automobilį, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. M. vertinimu, administracinio nusižengimo tyrimas atliktas šališkai ir vienpusiškai, tyrimas neišsamus ir neobjektyvus, atliktas net selektyviai atrenkant jo teiktus įrodymus (eismo įvykio fotonuotraukas), kurių dalies (jo gynybinei pozicijai palankių) net neprijungė prie tyrimo medžiagos protokolą surašęs tyrėjas ir tik ne teismo tvarka nagrinėjimo metu jam reikalaujant tai buvo padaryta. Tyrimo metu neatskleisti eismo įvykio metu J. D. padaryti KET pažeidimai, jam nesurašytas administracinio nusižengimo protokolas, neapspręsta jo administracinė atsakomybė paskiriant jam nuobaudą, todėl nepagrįstai nebuvo pripažinta J. D. kaltė dėl eismo įvykio kilimo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M. skundo netenkinti ir Institucijos priimtą Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog J. D. savo veiksmais būtų pažeidęs KET reikalavimus. Jis trečia eismo juosta važiavo tiesiai, jokio manevro neatlikinėjo, savo važiavimo krypties nekeitė. Kadangi prieš žiedinę sankryžą yra ženklas, kad iš trečios eismo juostos gali važiuoti tiesiai, jis, privažiavęs išvažiavimą, parodė posūkio signalą ir pradėjo išvažinėti iš žiedo, kai staiga jam iš dešinės, iš antros eismo juostos užkirto kelią kitas automobilis ir J. D. atsitrenkė į jį. Institucijos vertinimu, tai, kad pareiškėjas, jo paties teigimu, važiavo pirmesnis, nei BMW vairuotojas, jam (M. M.) pirmumo teisės nesuteikia, o kad jis BMW automobilio nematė ir negalėjo matyti tik patvirtina, kad pats pareiškėjas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikinto, kad tai daryti saugu, tai yra tokiais savo veiksmais staigiai įvažiavo į BMW automobilio judėjimo juostą ir sudarė neišvengiamą kliūtį trečia eismo juosta tiesiai važiavusiam automobiliui BMW, todėl ir įvyko eismo įvykis. Pažymėjo, jog M. M. skunde išvardinti argumentai, kad KET reikalavimus pažeidė ir J. D., grindžiami tik prielaidomis.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teismui pateiktame atsiliepime į skundą prašė nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. palaikė skundą jame nurodytų motyvų pagrindu ir prašė skundą tenkinti, taip pat citavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą byloje Nr. II-11-506/2020. Nurodė, kad šioje nutartyje analizuojama tokia pati, kaip ir jo skunde nurodyta, situacija ir, remiantis šios nutarties išvadomis, administracinėn atsakomybėn turėtų būti patrauktas ir J. D.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę vairuotojams užtraukia ir kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas. Šios įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administraciniam nusižengimui konstatuoti yra būtina nustatyti, kad buvo pažeisti atitinkami KET reikalavimai. Nagrinėjamu atveju M. M. buvo inkriminuotas KET 8 punkto (1 priedo kelio ženklo Nr. 507) pažeidimas, šiame punkte yra nurodyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede. KET 1 priedo kelio ženklas Nr. 507 (eismo kryptys sankryžoje) nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės eismo juostos leidžiama ir apsisukti. Kai kelio ženkle naudojamas kitas kelio ženklo atvaizdas, šiuo atvaizdu pažymėta eismo juosta leidžiama važiuoti horizontaliuoju ženklinimu nurodytomis transporto priemonėmis. Administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys neginčijamai patvirtina, kad M. M. 2024 m. spalio 27 d. 18.24 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Lexus, važiuodamas žiedine sankryža, nesilaikė kelio ženklo Nr. 507 (eismo kryptys sankryžoje) reikalavimų – važiavo žiede antra eismo juosta į kairę link (duomenys neskelbtini) išvažiavimo, kai kelio ženklas šia antra eismo juosta leidžia važiuoti tik tiesiai, eismo juostos buvo aiškiai pažymėtos specialiais skiriamaisiais ženklais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M. neginčija šių nustatytų faktinių aplinkybių, sutinka, jog jis nesilaikė kelio ženklų ar ženklinimo, tačiau neigia, jog tokiais savo veiksmais sudarė kliūtį trečia eismo juosta tiesiai važiavusiam automobiliui BMW ir šis jo pažeidimas nereiškia, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis. Jo vertinimu, BMW vairuotojas J. D., prieš keisdamas savo važiavimo kryptį, pagreitino savo automobilį tuo metu, kai jau nebuvo laisvas išvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę ir nebuvo laisva dešinėje jam esanti žiedo juosta, kuria pirmesnis važiavo pareiškėjo vairuojamas automobilis Lexus, todėl J. D. turėjo pareigą įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir duoti kelią, nekliudyti kitiems eismo dalyviams, įvertinti, ar jo judėjimui į dešinę nėra kliūčių antroje eismo juostoje. M. M. teigimu, tokiais veiksmais J. D. padarė KET 9 punkto ir 101 punkto pažeidimus, kurie ir buvo eismo įvykio kilimo priežastimi.
Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2021, 2AT-2-303/2022, AT-26-697/2024).
Teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M. skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Teismas sutinka su Institucijos padaryta išvada dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių. Pabrėžtina, kad ją patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas. Institucija visiškai pagrįstai kritiškai vertino M. M. parodymus dėl BMW vairuotojo J. D. kaltų veiksmų, neva sukėlusių eismo įvykį, nes jie visiškai neatitinka byloje užfiksuoto eismo įvykio aplinkybių ir joms prieštarauja. Priešingai negu teigia M. M., bylos duomenys patvirtina, jog BMW automobilio vairuotojas trečia eismo juosta važiavo tiesiai, jokio manevro neatlikinėjo, savo važiavimo krypties nekeitė, įvažiavęs į žiedą, važiavo trečia eismo juosta, kuri leidžia sukti į kairę arba važiuoti tiesiai, jis važiavo tiesiai, todėl parodė posūkio signalą ir pradėjo išvažinėti iš žiedo, o Lexus automobilio vairuotojas M. M. važiavo antra eismo juosta, nesilaikė kelio ženklo Nr. 507 (eismo kryptys sankryžoje) reikalavimų (su kuo ir pats sutiko) – važiavo žiede antra eismo juosta į kairę link (duomenys neskelbtini) išvažiavimo, kai kelio ženklas šia antra eismo juosta leidžia važiuoti tik tiesiai, todėl sukdamas į kairę pusę ir nesilaikydamas ženklinimo krypties, būtent jis ir sudarė kliūtį trečia eismo juosta BMW automobilį vairuojančiam J. D., todėl dėl M. M. veiksmų ir įvyko eismo įvykis, nes būtent M. M. savo vairuojamu automobiliu sudarė kliūtį ir užkirto kelią J. D. vairuojamam BMW, kuris atsitrenkė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilį. Teismo vertinimu, būtent M. M. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, tai yra staigiai įvažiavo į BMW judėjimo juostą, nors tai daryti draudžiama.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M. teiginiai, jog BMW automobilį vairavęs J. D., matydamas, kad nėra laisva žiede dešiniau esanti eismo juosta bei išvažiavimas į (duomenys neskelbtini) g., privalėjo ne greitinti automobilį, o jį stabdyti ir taip išvengti kliūties bei vengti kliūties ir sukti automobilį kairiau ir taip vėlgi išvengti kliūties - niekaip nepaneigia M. M. kaltės dėl eismo įvykio. Teismas pažymi, jog BMW automobilį vairavęs J. D. privalėtų praleisti kliūtį iš dešinės tik tuo atveju, jeigu ir iš antros juostos būtų leidžiamas eismas į kairę ((duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamu atveju pagal kelio ženklą ir kelio ženklinimą įvykio vietoje iš antros juostos buvo galima važiuoti tik tiesiai ((duomenys neskelbtini) g.), todėl akivaizdu, kad M. M. važiavo neleistina kryptimi ir sudarė neišvengiamą kliūtį trečia juosta savo kryptimi važiuojančiam BMW. Teismas visiškai pritaria Institucijos pozicijai, jog tai, kad M. M. važiavo pirmesnis, jam pirmumo teisės nagrinėjamu atveju nesuteikia, nes J. D. neturėjo pareigos praleisti kliūties iš dešinės. Be to, jeigu BMW automobilį vairavęs J. D., išvažiuodamas iš žiedo, ir padidino greitį, tai nereiškia, jog jis pažeidė KET, nes byloje nėra jokių duomenų, jog jis toje atkarpoje būtų viršijęs nustatytą leistiną greitį, be to, kaip minėta, jeigu Lexus automobilį vairavęs M. M. būtų važiavęs leistina kryptimi tiesiai ir nebūtų užkirtęs jam kelio, tai visiškai neturi reikšmės, ar BMW automobilį vairavęs J. D., išvažiuodamas iš žiedo, padidino greitį ar ne, joks eismo įvykis nebūtų kilęs, nes J. D. važiavimo krypties nekeitė, važiavo savo juosta laikydamasis kelio ženklinimo reikalavimų, o KET reikalavimus pažeidė būtent M. M.. Teismas atkreipia dėmesį, jog vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų, todėl pareiškėjo teiginiai, kad BMW vairuotojas turėjo imtis ypatingų atsargumo priemonių (stabdyti ar vengti kliūties ir sukti kairiau) yra subjektyvūs, netgi teisiškai neteisingi. Institucija visiškai pagrįstai rėmėsi bylos duomenimis ir filmuota medžiaga bei teisingai įvertino faktines aplinkybes.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog teismo posėdžio metu M. M. cituotoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. II-11-506/2020, eismo įvykio situacija nėra analogiška nagrinėjamai situacijai, todėl vadovautis minėta nutartimi nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko žiedinėje sankryžoje ir, priešingai negu teigia M. M., J. D. važiavo jam skirta eismo juosta ir važiavimo krypties nekeitė.
Taigi byloje nėra jokių neginčytinų objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti priešingą išvadą, tai yra, kad J. D. pažeidė KET taisykles, dėl ko atsitrenkė į M. M. vairuojamą automobilį. Byloje esantis vaizdo įrašas, fotonuotraukos ir kiti faktiniai duomenys patvirtina, kad būtent M. M. padaryti veiksmai, vairuojant automobilį Lexus (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), turėjo priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu ir dėl jo atsiradusiais padariniais, kadangi M. M. nesilaikė kelio ženklo Nr. 507 (eismo kryptys sankryžoje) reikalavimų (kaip numato ir kelio ženklinimo linijos) ir savo vairuojamu automobiliu važiavo neleistina kryptimi, taip užkirsdamas kelią BMW vairuotojui, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, nes akivaizdu, jog automobilių susidūrimas įvyko toje vietoje, kurioje M. M. turėjo išvažiuoti iš žiedinės sankryžos ir toliau važiuoti savo antra juosta tiesiai, ko jis nepadarė.
Teismas pažymi, jog kiekvienas eismo dalyvis privalo mokėti KET ir kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Nagrinėjamu atveju teismas M. M. skundo argumentus dėl J. D. veiksmų, kaip priežasties kilti tiriamam eismo įvykiui, vertina išskirtinai kaip jo subjektyvią nuomonę bei laiko siekiu palengvinti savo teisinę padėtį ir tokiu būdu išvengti atsakomybės.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Institucijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį nėra jokio pagrindo, todėl Institucijos 2025 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 52-ANR_N-211-2025 paliekamas nepakeistas ir M. M. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. P. 2025 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-211-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. M. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.