Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-02-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-11-506/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-11
Bylos Nr.
II-11-506/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04708-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Advokatai
Adomas Kunčius
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-11-506/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04708-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,sekretoriaujant Ievai Paukštienei, Laimai Avižienytei, Ilonai Okunevičienei,

dalyvaujant atsakomybėn patrauktam asmeniui R. Š., jo atstovui skundą padavusiam advokatui Adomui Kunčiui,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atstovo advokato Adomo Kunčiaus skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotojo pareigūno 2019-09-27 nutarimo Nr. 10-ANR_N-17882-2019 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau ir – institucija) įgaliotasis pareigūnas R. Š. 2019-09-27 priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-17882-2019, kuriuo paskyrė 80 eurų dydžio baudą už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, tai yra, už tai, kad R. Š. 2019-09-06 09.02 val. Savanorių pr. 121, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi ir sukdamas į dešinę, į teritoriją, buvo neatsargus, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio automobiliui Volvo, važiuojančiam gretima eismo juosta ir su juo susidūrė, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 101, 9 punktų reikalavimus; Volvo po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą ir apšvietimo stulpą; eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai, kelio ženklas ir apšvietimo stulpas.

R. Š. su nutarimu nesutiko. Jo atstovas advokatas Adomas Kunčius (toliau ir – pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad R. Š. KET reikalavimų nepažeidė, buvo maksimaliai atidus, ėmėsi visų atsargumo priemonių įsitikinti, jog posūkis į dešinę yra saugus, ketindamas sukti į dešinę iš anksto įjungė posūkio signalą ir net buvo visiškai sustojęs, kad praleistų iš teritorijos išvažiuojantį automobilį, pastarajam išvažiavus pažiūrėjo į veidrodėlį ir nematydamas kliūties pradėjo posūkio į dešinę manevrą, tai yra, įvažiavo į pirmąją eismo juostą ir pajuto smūgį į dešinį automobilio šoną. Automobilis Audi Q8 yra aukštesnis, kelyje labiau pastebimas, todėl automobilio Volvo vairuotojas privalėjo matyti posūkio signalą. Nurodė, kad Volvo vairuotojas važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, nepasirinko saugaus greičio, kas ir sąlygojo eismo įvykį; be to, po susidūrimo jam išlipus iškrito mobiliojo ryšio telefonas, tad tikėtina, jog jis galėjo naudotis telefonu vairuodamas ir nukreipti dėmesį nuo kelio stebėjimo. Pareiškėjo nuomone, svarbus ir įvykyje dalyvavusių vairuotojų vairavimo stažas – R. Š. vairuoja jau 29 metus, Volvo vairuotojas – 7 metus. Prašė panaikinti nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. Š..

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje R. Š. ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą institucija nurodė, kad automobilio Volvo vairuotojas buvo pilnai persirikiavęs į pirmą eismo juostą, judėjo tiesiai, susidūrimas įvyko automobilių priekinėmis dalimis, kas įrodo, jog automobilio Audi vairuotojas neįsitikino, kad pirma eismo juosta niekas nevažiuoja. Be to, pagal KET 87 punktą signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės. Volvo vairuotojas yra nubaustas už važiavimą eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui. Prašė skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas reglamentuoja atsakomybės už administracinius nusižengimus taikymą. ANK 5 straipsnyje įtvirtinta, kad administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad institucijos įgaliotasis pareigūnas 2019-09-27 nutarimu paskyrė nuobaudą R. Š. administracinio nusižengimo byloje, kurioje jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad R. Š. 2019-09-06 09.02 val. Savanorių pr. 121, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi ir sukdamas į dešinę, į teritoriją, buvo neatsargus, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio automobiliui Volvo, važiuojančiam gretima eismo juosta ir su juo susidūrė, taip pažeidė KET 101, 9 punktų reikalavimus; Volvo po susidūrimo nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą ir apšvietimo stulpą; eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai, kelio ženklas ir apšvietimo stulpas. Nutarime R. Š. veiksmai kvalifikuoti kaip nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat byloje nustatyta, kad H. T., nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Volvo, važiavo eismo juosta, skirta važiuoti maršrutiniam transportui, už tai jam skirta nuobauda.

KET 101 straipsnio nuostatos kategoriškai reikalauja, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Šioje administracinio nusižengimo byloje buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės ir kilo padariniai – eismo įvykis. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad KET reikalavimus pažeidė tiek H. T., tiek R. Š.. Pastarojo veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, R. Š., prieš pradėdamas daryti posūkio į dešinę manevrą ir siekdamas įvažiuoti į teritoriją, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, įvažiavo į pirmą eismo juostą nebūdamas įsitikinęs, jog tai daryti saugu. Iš esmės, šio fakto nepaneigia net ir paties pareiškėjo tiek rašytiniai, tiek žodiniai paaiškinimai – jis tik teigia, jog pirmojoje juostoje, skirtoje važiuoti maršrutiniam transportui, automobilis Volvo pasirodė netikėtai, be to, jis spėja, kad pastarasis važiavo dideliu greičiu. Atkreiptinas dėmesys, kad R. Š. teigia, jog prieš pradėdamas manevrą, buvo sustojęs su įjungtu dešiniuoju posūkiu, nes norėjo praleisti iš teritorijos išvažiuojantį automobilį. Tuo tarpu tiek iš institucijos atsiliepimo, tiek iš byloje esančios nuotraukos (39 b. l.) matyti, jog sustoti nebuvo jokio reikalo – įvažiavimas yra gana platus, jame laisvai prasilenkti gali du automobiliai. Todėl R. Š. pasirinkimą sustoti be jokios būtinybės teismas vertina kaip neapdairų elgesį, sukliudžiusį jam priimti tinkamą sprendimą apie saugaus manevro į dešinę pradžios momentą. Darytina išvada, jog R. Š., nukreipęs dėmesį į iš teritorijos išvažiuojantį automobilį, nebuvo atidus ir nebematė pirmąja juosta tiesiai važiuojančio automobilio Volvo, kas ir sąlygojo automobilių susidūrimą. Šitokį eismo įvykio mechanizmą patvirtina ir eismo įvykio vietos planas, ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyti automobilių apgadinimai (31, 32 b. l.). Aplinkybė, kad R. Š. tikėjosi, jog pirmojoje eismo juostoje nebus kito automobilio, nes ta juosta skirta judėti tik maršrutiniam transportui, nepaneigia būtinybės jam pačiam laikytis pareigos, kuri jam privaloma tiek pagal KET 101 straipsnį, tiek pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Nustatytos bylos aplinkybės grindžiamos administracinio nusižengimo protokolu (24 b. l.), tarnybiniu pranešimu (29 b. l.), BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodytais duomenimis (30 b. l.), minėtu eismo įvykio vietos planu ir papildomais duomenimis (31, 32 b. l.), nuotraukomis (37-42 b. l.).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. I., įvykio metu buvusi R. Š. automobilio keleivė, patvirtino, kad R. Š. sukant į dešinę jo automobilis buvo sustojęs, laukė, kol pravažiuos kitas automobilis, kuris išvažinėjo iš kiemo. Volvo automobilis tik kliudė Audi automobilį ir pravažiavo, po to – atsitrenkė į stulpą. Šie parodymai patvirtina liudytoju apklausto H. T. parodymus, nes jis teigė, kad važiavo A juosta ketindamas prie kito šviesoforo sukti į dešinę; autobusų juosta jis teigė važiavęs tiesiai, iki kontakto su Audi automobiliu važiavo apie 30 metrų atstumą, posūkio signalą R. Š. pradėjo rodyti iš stovimos padėties, Audi vairuotojas jo nepastebėjo ir suko į dešinę; jis (H. T.) mėgino stabdyti, nespėjo ir kliudė Audi automobilį, po smūgio Volvo automobilis užšoko ant bordiūro.

Iš šių parodymų darytina išvada, kad H. T. pagrįstai galėjo tikėtis, kad stovintis jam iš kairės Audi automobilis su įjungtu dešinio posūkio signalu posūkį į dešinę pradės tik būdamas įsitikinęs, kad tai daryti saugu, tačiau taip neįvyko, nes automobiliui Volvo judant tiesia kryptimi automobilis Audi, vairuojamas R. Š., pradėjo judėti į dešinę, nors tai daryti nebebuvo saugu.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų praktikoje, pagal analogiją taikomoje ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 30. Teismų praktika. 2009, 30).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad protokole ir nutarime nurodytu laiku ir vietoje R. Š., vairuodamas automobilį Audi, atliko manevrą (posūkį į dešinę) iš antrosios eismo juostos į pirmąją juostą (keisdamas kryptį), nedavė kelio ir susidūrė su pirmąja eismo juosta, skirta važiuoti maršrutiniam transportui, važiuojančiu H. T. automobiliu Volvo (nekeitusiu važiavimo krypties). Nuo smūgio automobilis Volvo nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą ir apšvietimo stulpą. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. R. Š. prieš atlikdamas manevrą nematė pirmąja eismo juosta atvažiuojančio automobilio Volvo.

Teismo posėdyje ekspertas Edgaras Sokolvskis (Edgar Sokolovskij), susipažinęs su bylos dokumentais, nurodė, kad vairuotojai skirtingai aiškina įvykio aplinkybes, stabdymo pėdsakai nėra užfiksuoti, automobilių greičių nustatyti neįmanoma, tad, nesant objektyvių duomenų, atlikti ekspertizę netikslinga. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizę (specialisto išvadą), tačiau eismo įvykio ekspertizės akte (specialisto išvadoje) pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo) požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija.

Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad R. Š. pagal KET 101 punkto reikalavimus, prieš atlikdamas manevrą iš antrosios eismo juostos į dešinę (keisdamas kryptį) ir įvažiuodamas į pirmą eismo juostą, turėjo pareigą įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taip pat svarbu tai, kad jis prieš atlikdamas manevrą, dar stovėdamas, galėjo bei privalėjo būti labai atidus bei įvertinti, ar jo judėjimui į dešinę nėra kliūčių pirmojoje eismo juostoje. Šiuo atveju, vertinant R. Š. veiksmus, svarbūs ir jo paties paaiškinimai apie tai, kad jis nesitikėjo, jog eismo juosta, kuri skirta važiuoti tik maršrutiniam transportui, gali važiuoti ir kitas automobilis. Be to, jis neneigia, kad praleisdamas iš teritorijos išvažiuojantį automobilį, sustojo rodydamas dešinį posūkį ir laukė, kol automobilis iš teritorijos išvažiuos. Šie paties atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai paneigia R. Š. argumentą, kad jis įvažiavo į pirmąją eismo juostą (pakeitė judėjimo kryptį) akivaizdžiai įsitikinęs dėl manevro saugumo. Nagrinėjamu atveju R. Š. nepagrįstai pasitikėjo, jog iš paskos važiuojančių automobilių vairuotojai mato, jog jis ketina atlikti manevrą į dešinę ir kiekvienas iš jų elgsis apdairiai ir rūpestingai. Tačiau šiuo konkrečiu atveju taip neįvyko, R. Š. nepagrįstai pasitikėdamas pervertino konkrečias aplinkybes, jis keitė važiavimo kryptį tikėdamasis, kad kiti asmenys vairuos automobilius neįvažiuodami į maršrutiniam transportui skirtą juostą. Tačiau jau minėta, kad R. Š. pareigą įsitikinti pradedamo manevro į dešinę saugumu, pareigą nekliudyti kitiems eismo dalyviams nustato KET 101 punktas.

Primintina, jog teismas nagrinėja skundą administracinio nusižengimo byloje ir joje vertina įrodymus, reikšmingus būtent R. Š. kaltei dėl inkriminuoto nusižengimo patvirtinti arba paneigti. Įstatymas reglamentuoja, kad prielaida įrodymų vertinimui atlikti yra pilnutinis ir visapusiškas bylos aplinkybių išnagrinėjimas. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo išsamiai išnagrinėtos visos aplinkybės, reikšmingos nustatant eismo įvykio priežastį ir jo mechanizmą, ir tai sudaro teismui prielaidas taikyti teisinį eismo įvykio įvertinimą. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju dėl H. T. administracinės veikos yra priimtas procesinis sprendimas, todėl, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, H. T. veiksmų teismas nevertina.

Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma nustatyti faktai patvirtina, kad R. Š., nematydamas artėjančio H. T. vairuojamo automobilio, išvažiuodamas į pirmąją eismo juostą iš antrosios eismo juostos, sudarė kliūtį, tai yra, nedavė kelio į maršrutiniam transportui skirta eismo juosta tiesiai judančiam H. T. vairuojamam automobiliui. Praleidęs, tegu ir ne savo eismo juosta važiuojantį automobilį, jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Teismas daro išvadą, kad R. Š. pažeidė KET 101 punkto reikalavimus, ir šis pažeidimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su eismo įvykiu. Todėl R. Š. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, nes R. Š. padarytas KET pažeidimas ir administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje, yra įrodytas, jam priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių, todėl nutarimas paliekamas nepakeistu, skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. Š. atstovo advokato Adomo Kunčiaus skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotojo pareigūno 2019-09-27 nutarimą Nr. 10-ANR_N-17882-2019, kuriuo R. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja