Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam byla nutraukta J. D. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Pikturnos apeliacinį skundą, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. nutraukta byla dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalies ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. P. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, su 1000 (vieno tūkstančio) eurų užstatu. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 (dvejiems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini), ir vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nuosprendį – netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. turto konfiskavimo ir nustatyti trumpesnį (iki vienerių metų terminą) draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.4. J. D. šis baudžiamasis procesas jau padarė labai didelį poveikį, kaltinamasis jaučia didelę gėdą ne tik prieš save, bet ir prieš savo artimuosius ir kolegas. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Kaltininkas atsakomybės nevengia. Supranta, kad pažeidimas laikomas pavojingu, tačiau jokių padarinių nesukėlė, materialinės žalos nepadarė. J. D. retai vartoja alkoholį ir labai gailisi, kad vartojo tą dieną, iškarto prisipažino, kad yra neblaivus. Dėl savo garbaus amžiaus net nežinojo, kad tokia veika užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę.

2.9. Automobilį J. D. įsigijo tam, kad neišleistų ir „nepravalgytų“ savo santaupų. Materialinė padėtis sunki. Atgavę automobilį jį parduotų ir įsigytų pigesnę transporto priemonę, o likusius pinigus skirtų pragyvenimui.

3. Atsiliepimų į asmens kuriam byla nutraukta apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu asmuo kuriam byla nutraukta J. D. ir jo gynėjas advokatas Saulius Pikturna prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Asmens kuriam byla nutraukta J. D. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas apeliacine tvarka, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu asmuo, kuriam byla nutraukta prašo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės t. y. turto konfiskavimo ir nustatyti trumpesnį (iki vienerių metų terminą) draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl teisėjų kolegija vertins pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dėl BK 68 ir 72 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo J. D. atžvilgiu teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

6. Skundžiamu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam J. D. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytu terminu, manant, kad jis per griežtas ir prašoma nustatyti dvigubai trumpesnį, t. y. iki vienerių metų terminą.

7. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis, priskiriama teismo prerogatyvai. Nustatant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-50-303/2020). Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

8. Šioje byloje ginčo dėl pačios baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones pritaikymo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. nėra. Byloje nustatyta, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. padarė pavojingą ir šiukštų KET pažeidimą, o J. D. skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti minėtą prevencinį tikslą, atsižvelgiant į asmens asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, baudžiamąją atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat teisėtumo, humaniškumo bei proporcingumo principus.

9. J. D. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, t. y. 1,73 promilių neblaivumas, antru pūtimu 2,12 promilių neblaivumas, kas rodo, jog automobilį asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vairavo neseniai vartojęs alkoholį, ką patvirtino J. D. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos bylos nagrinėjimo metu. J. D. automobilį vairavo mieste, apie 18.10 val., esant intensyviam eismui. Dėl atliktų neteisėtų J. D. veiksmų pranešė pašaliniai asmenys, o tai rodo, jog J. D. veiksmai buvo nutraukti dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Tai rodo neatsakingą požiūrį, dėl ko kilo didelis ir realus pavojus kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Teigiamai asmenį charakterizuojančios savybės, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas J. D. nėra teistas ar trauktas administracinėn atsakomybėn už analogiškos veikos padarymą, už KET pažeidimą per pastaruosius 3 metus baustas administracine tvarka vieną kartą (už smulkų KET pažeidimą), nuobauda negaliojanti, nėra sistemingas pažeidėjas, yra sulaukęs pensinio amžiaus, dirbantis, darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, be kita ko, nusikalstama veika nebuvo padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos. Taip pat, nustatyta lengvinanti aplinkybė, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Įvertinus aplinkybių visumą, kad pats baudžiamasis procesas padarė teigiamą įtaką J. D. veiksmų pobūdžiui ir į tai, kad asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, manant, kad asmuo daugiau ateityje nusikalstamų veikų nedarys, J. D. charakterizuojančias savybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris yra mažesnis už BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą vidurkį (kartu paskyrus, kitą baudžiamojo poveikio priemonę), yra teisingas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei asmenybei, todėl nėra trumpinamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinį skundą ir jame nurodytus argumentus, nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima sušvelninti asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. atsakomybę prašomam vienerių metų draudimui naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Teismas, skirdamas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, individualiai įvertina kiekvieno kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui konkrečios nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste. Būtent dviejų metų draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas atitinka proporcingumo, teisingumo principus, bei padės įgyvendinti prevencinius tikslus. Šiuo atveju nustačius minimalų vienerių metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, būtų pažeisti proporcingumo, teisingumo principai ir kuriama praktiką, paneigianti baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, skatinamas nebaudžiamumo jausmas. Paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, numatančią, kad bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2k-85/2010).

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

10. Asmuo, kuriam byla nutraukta apeliaciniu skundu prašo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės t. y. turto konfiskavimo. Apeliantas nurodo asmenines, šeimines aplinkybes, remiasi teismų praktika, nurodydamas, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie argumentai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.

11. BK 72 straipsnio 1,2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į nuosekliai formuojamą teismų praktiką, kaltininkui (šiuo atveju asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, išskyrus situacijas, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-489/2025).

12. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J. D., veikdamas tiesiogine tyčia, savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai panaudojo automobilį „Honda CR-V“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) darydamas nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra J. D., todėl vadovaujantis jau išaiškinta BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė privalo būti konfiskuota. Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui. Šių išvadų nepaneigė ir apeliacinio skundo argumentai, todėl taikant turto, o būtent automobilio konfiskavimą, baudžiamasis įstatymas (BK 72 straipsnis) pritaikytas tinkamai.

13. Apeliantas savo nesutikimą su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuriame konfiskuotinas kaltininkui priklausantis automobilis argumentuoja tuo, kad savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Pateikti teigiamai charakterizuojantys duomenys – sulaukęs pensinio amžiaus, dirbantis, neteistas, per pastaruosius 3 (trejus) metus baustas administracine tvarka vieną kartą, už smulkų KET pažeidimą, baudą sumokėjo, nuobauda negaliojanti, nėra duomenų apie turėtas priklausomybes ar blogus įpročius. Davė paaiškinimus ir turi kritišką požiūrį dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat nurodomos aplinkybės dėl mažų šeimos pajamų, sunkios materialinės padėties, kad automobilis įsigytas kartu su sutuoktine, automobilis reikalingas tam, kad tenkinti šeimos poreikius, konfiskuojant transporto priemonę nukentėtų sutuoktinės sesuo, kuri labai silpnos sveikatos, dėl nustatytos sunkios onkologinės ligos. Dėl savo garbaus amžiaus net nežinojo, kad tokia veika užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę. Nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, nevaržytų asmens labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

14. Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos skundo argumentus, pažymi, kad asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pats ne kartą pabrėžė, kad žinojo, jog imperatyviai draudžiama vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, taip sukeliant pavojų aplinkiniams, tačiau apelianto teiginiai, kad nežinojo, jog tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nuo atsakomybės ir dėl to kylančių neigiamų pasekmių neatleidžia. Apelianto argumentai, dėl teigiamai charakterizuojančių duomenų, kad automobiliu naudojosi sutuoktinė, kad reikia nuvykti pas sutuoktinės seserį gyvenančią Baltarusijoje, kuri serga sunkia onkologine liga, dėl baudžiamosios poveikio priemonės taikymo kylantys nepatogumai nėra išimtinės aplinkybės, dėl kurių turto konfiskavimas būtų pripažintinas neproporcingu. Sunki šeimos finansinė padėtis, sutuoktinės sesers būklė, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. buvo žinomos ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamos veikos padarymo nesustabdė, todėl tai nėra laikytina išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima netaikyti transporto priemonės konfiskavimo BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme ar taikyti BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, išieškant turto vertę pinigais, kadangi nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklausė būtent J. D.. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad iš J. D. konfiskuojant automobilį, nebūtų įmanoma užtikrinti būtiniausių jo ir jo šeimos poreikių ir jis patirtų akivaizdžiai neproporcingas, neigiamas materialines pasekmes.

15. Sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo būtina įvertinti ne tik atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmenybę apibūdinančius duomenis, bet ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019). Teisėjų kolegija jas aptarė šios nutarties 9 punkte, todėl dar kartą jų nekartos. Akivaizdu, kad toks J. D. vairavimas aplinkiniams kėlė pavojų ir susirūpinimą, rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią tvarką, į savo paties bei kitų asmenų saugumą, t. y. spręstina, jog jo aktualūs veiksmai buvo pavojingi, nenustatytas mažesnis veikos pavojingumas.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. D. vairuoto ir jam priklausančio automobilio, kuris atitiko visus baudžiamajame įstatyme numatytus turto konfiskavimo požymius, konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas, kuris padės įgyvendinti šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti J. D. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonę, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. D. ir jo gynėjo Sauliaus Pikturnos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.