Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu/ribotai veiksniu tam tikrose srityse, P. A. atstovei advokatei R. K.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. pareiškimą dėl fizinio asmens P. A. pripažinimo neveiksniu/ribotai veiksniu tam tikrose srityse, globos/rūpybos nustatymo, globėjo/rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, išvadą teikianti institucija Kelmės rajono socialinių paslaugų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja D. A. prašo pripažinti P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu/ribotai veiksniu Šiaulių teismo psichiatrijos komisijos nustatytose turtinių ir neturtinių santykių srityse, nustatyti P. A. globą/rūpybą ir paskirti D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo globėja/rūpintoja bei turto administratore.

Pareiškimo reikalavimai grindžiami tuo, kad pareiškėja, mirus jos sutuoktiniui, liko viena su 60 proc. nedarbingumą turinčiu sūnumi P. A.. Sūnui nustatytos ligų diagnozės (duomenys neskelbtini)ir kt. P. negali savarankiškai vykti pas notarą ir paaiškinti, ko nori, gydytojui išsakyti savo sveikatos negalavimus. Ji bando suprasti, ką sūnus kalba dėl jo nerišlios kalbos. Sūnus labai blogai girdi ir mato. Ji su juo paprastais, buitiniais dalykais susikalba, tačiau sudėtingesnio pokalbio metu jis nesugeba logiškai paaiškinti apie ką buvo kalbama, jo mąstymas yra nenuoseklus. Dėl sūnaus intelekto negalios vaikystėje sūnus mokėsi specialiojoje mokykloje ir profesinėje mokykloje mokėsi (duomenys neskelbtini) specialybės. Sūnus nesudėtingą valgį pats pasigamina, pats nusiperka produktus, tačiau nesuvokia pinigų vertės. Ji turi priminti sūnui, kad laikas pasikeisti purvinus drabužius į švarius, kad laikas apsitvarkyti buitį, tačiau jis yra puikus jos pagalbininkas ūkyje – myli gyvulius, gali juos pašerti, išvesti į ganyklą, kai paprašo išmiežia mėšlą iš tvarto. Jis pats sugeba nupjauti žolę, paravėti parodytą daržą. Valdiškose institucijose sūnus nesugeba aiškiai pasakyti, ko jis atvyko, ko jam reikia, todėl visada reikalus tvarko abu. Su jos pagalba sūnus gyvena beveik normalų gyvenimą. Su juo kartu jiems pavyksta banke susitvarkyti piniginius reikalus - ji paaiškina dėl ko atvyko, tada sūnus pasirašo dokumentuose. Tačiau notarai kategoriškai atsisako atlikti notarinius veiksmus, kuriuos reikėtų atlikti (paveldėjimo dokumentų gavimas, palikimo priėmimas ar atsisakymas). Ji priversta kreiptis į teismą dėl sūnaus pripažinimo neveiksniu/ribotai veiksnu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Ji įgytų įgaliojimus už sūnų tvarkyti tam tikrus dokumentus, padėtų jam bendrauti su tam tikrais specialistais (gydytojais, valstybės tarnautojais), galėtų tvarkyti jo turtą. Ji sutinka būti sūnaus globėja. Mano, sugebės tinkamai vykdyti globėjos pareigas. Ji neturi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų būti globėja/rūpintoja. Sūnus turi sąskaitą banke, gauna neįgaliojo pensiją. Jis pats negali save atstovauti nei banke, nei gydymosi įstaigose, nei kitose institucijose.

Suinteresuoto asmens P. A. atstovė advokatė R. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad, įvertinus byloje esančią medžiagą, teismų praktiką, mano, jog P. A. pripažinimas neveiksniu turtinių santykių srityse, leis apsaugoti jo paties interesus turtinių santykių srityse, kad jo gaunamos lėšos nebūtų iššvaistytos, pervestos nepažįstamiems asmenims, kad jis negalėtų gauti kreditų. Asmeninių neturtinių santykiu srityje P. A. iš dalies galėtų pasirūpinti savitvarkos įgūdžių srityje. Kitose asmeninių neturtinių santykių srityse jis negalėtų pasirūpinti savimi. Mano, kad D. A. kandidatūra yra tinkama būti paskirtai globėja, kadangi ji yra P. A. mama, kartu gyvenanti su P. A., žinanti jo sveikatos problemas, jo charakterio savybes.

Išvadą byloje teikianti institucija – (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras, (toliau – ir Institucija) išvadoje nurodė, kad, įvertinus bylos medžiagą, matyti, jog P. A. dėl (duomenys neskelbtini) negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Neveiksnumo nustatymas padėtų apsaugoti ir apginti P. A. teises ir interesus. P. A., dėl (duomenys neskelbtini) traumos, išsivystė (duomenys neskelbtini) – diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kuriam būdingas žymiai žemesnis nei vidutinis intelektinis funkcionavimas ir sutrikęs prisitaikymas prie kasdienio gyvenimo. Taip pat diagnozuotas (duomenys neskelbtini), sutrikusi kalba (kalba nerišliai), klausa (sunkiai girdi), rega. (duomenys neskelbtini) nulėmė sutrikimus socialiniuose, praktiniuose, kasdieniuose įgūdžiuose. Nors P. A. kalba nerišliai, gali papasakoti, kur mokėsi, dirbo, geba atlikti paprastus buities darbus, tačiau jam būtinas priminimas, paaiškinimas, nuolatinė kito asmens pagalba. P. A. sunkiai suvokia situaciją, mąsto nenuosekliai, lėtai. Priimti sprendimų pats nesugeba. Intelekto negalia apsunkina P. A. galimybes kasdienėje, socialinėje veikloje. Jam nustatytas 40 procentų dalyvumo lygis. Asmuo, kurį rekomenduojama paskirti P. A. globėju yra D. A. – P. A. mama. Duomenų apie kitus asmenis, kurie norėtų būti paskirti P. A. globėjais, nėra. P. A. gyvena kartu su D. A., ji visą gyvenimą rūpinasi sūnumi, jį globoja, yra artimiausio laipsnio giminaitė, sveika ir pati sutinka būti paskirta sūnaus globėja. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad D. A. tinkamai įgyvendins globėjo pareigas. Informacijos apie kitas aplinkybes, kurios trukdytų paskirti D. A. P. A. globėja, D. A. tinkamai įgyvendinti globėjo funkcijas, rūpintis globotiniu, užtikrinti jo teises bei interesus, nėra.

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. A. paaiškino, kad tvarkant paveldėjimo dokumentus, notarė nurodė, kad būtina išspręsti sūnaus P. veiksnumo klausimą. Ji sūnų prižiūri nuo vaikystės. Dėl sveikatos būklės jis mokėsi pagalbinėje mokykloje, po to mokėsi Kaune (duomenys neskelbtini). Praktikos metu jis nusprendė, kad jam per sunku ir daugiau nedirbo. Namuose visus darbus jis gali atlikti, tik jam nurodžius ir paaiškinus kelis kartus. Jis moka skaičiuoti, bet daugybos nemoka. Jis suskaičiuoja pinigus, bet nesupranta jų vertės. Parduotuvėje gali nusipirkti kelis smulkius daiktus sau, bet su didesne pinigų suma nesusitvarko. Tuo bando piktnaudžiauti aplinkiniai bandydami išvilioti pinigus. Ji tas aplinkybes aiškina sūnui, bet jis nesupranta. Sūnus sunkiai kalba. Ji prie jo kalbos pripratusi, todėl supranta, arba perklausia. Svetimiems suprasti jo kalbą sunku. Sūnus savarankiškai nenuvyksta pas gydytojus, o nuvykęs pas juos negeba paaiškinti kokių turi problemų. Ji vyksta kartu su juo. Jis kartu su ja eidavo į rinkimus, bet nesuprato už ką balsuoja ir kodėl turi tai daryti.

Teismo posėdžio metu P. A. atstovė advokatė R. K. paaiškino, kad išklausius P. A. mamą, atrodytų, kad neveiksnumas būtų nereikalingas. Įsigilinus į bylos medžiagą, ekspertizės aktą nuomonė iš esmės pasikeičia. P. A. dėl savo sveikatos būklės negali savimi pasirūpinti ekspertų nurodytose srityse, todėl tose srityse gali būti pripažintas neveiksniu. Savitvarkos įgūdžių srityje P. A. gali iš dalies suprasti savo veiksmus. Mama nuo mažumės rūpinosi sūnumi, nebuvo jokių nusiskundimų, todėl yra tinkamas asmuo būti jo globėja. Prašė pareiškimą tenkinti.

(duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro atstovas direktorius R. B. prašė pareiškimą tenkinti. P. A. dėl (duomenys neskelbtini) traumos, išsivystė (duomenys neskelbtini) – diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kuriam būdingas žymiai žemesnis nei vidutinis intelektinis funkcionalumas ir sutrikęs prisitaikymas prie kasdienio gyvenimo. Atlikus P. A. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimą, nustatyta, kad jis negeba pasirūpinti asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių su lizingo, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymu, negeba naudoti, valdyti kilnojamojo turto ir juo disponuoti, negeba naudoti, valdyti nekilnojamojo turto ir juo disponuoti, negeba tvarkyti paveldėjimo teisinių santykių, negeba dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje, negeba pasirūpinti savo sveikatos priežiūra, negeba tvarkytis šeimos santykiuose, negeba tvarkytis darbo teisės santykių srityje. Iš dalies (su kito asmens pagalba) geba tvarkyti tik asmenines pajamas bei išlaidas, susijusias su smulkiais buitiniais sandoriais ir tvarkytis savitvarkos įgūdžių srityje. D. A. gali būti skiriama P. A. globėja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu/ribotai veiksniu tam tikrose santykių srityse, P. A. yra pareiškėjos D. A. sūnus. P. A. tėvas yra miręs. P. A. nuo 2010 m. spalio 27 d. iki 2051 m. gegužės 1 d. nustatytas 60 proc. netekto darbingumo, dėl (duomenys neskelbtini) ligos ar būklės atsiradusios iki 24 metų, diagnozės kodas pagal TLK-10: (duomenys neskelbtini). Socialinio darbo organizatorės D. R., dirbančios (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre, 2025 m. gegužės 19 d. Išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. A. turtinių santykių srityse: 1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų isigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); geba tai daryti iš dalies savarankiškai naudodamasis pagalba: 1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; negeba; 1.3. kilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamo turto naudojimas, pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.; negeba; 1.4. nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.; negeba; 1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.; negeba; l.6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.; negeba; asmeninių neturtinių santykių sritys: 2.1. savitvarkos įgūdžių sritis (asmeninės priežiūros sritis, tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); geba tai daryti iš dalies dalies savarankiškai naudodamasis pagalba; 2.2. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); negeba; 2.3. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir kt.); negeba; 2.4. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; negeba; 2.5. darbo teisių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sritį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.; negeba; 2.6. kitos asmeninių neturtinių santykių sritys (balsavimo teisė ); ši sritis asmeniui neaktuali ir nevertinama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalies, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tose srityse. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintas Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) įvardija rekomenduojamas turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas (10 punktas). Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir kad taip pat yra pagrindas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nustato baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmens veiksnumas apribojamas, sąrašą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 468 straipsnio 2 dalis, 473 straipsnio 2 dalis, CK 2.10 straipsnio 2 dalis, 2.11 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2012, 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikoma, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais (žr. Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. United Kingdom, no. 44599/98, judgement of 6 February 2001).

Kasacinio teismo konstatuota, kad asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarantis pagrindą pripažinti asmenį neveiksniu pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis ir gali būti įrodinėjamas kitomis CPK nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, turi tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti taip, kad jam reikalinga globa (juridinis kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyrius 2025 m. rugsėjo 30 d. – 2025 m. spalio 6 d. atlikęs teismo psichiatrijos ekspertizę, priėmė Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad P. A. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), P. A. dėl psichikos sutrikimų negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti šiose asmeninių turtinių santykių srityse, tokiose kaip: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; 5) paveldėjimo teisiniuose santykiuose; 6) dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 7) darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); 8) asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, reikšmę ar (ir) juos valdyti. P. A. negali suprasti savo veiksmus šiose asmeninių neturtinių santykių srityse, tokiose kaip: 1) sveikatos priežiūros srityje; 2) šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti ir kt.), reikšmę ar (ir) juos valdyti, 3) balsavimo teisių įgyvendinimo srityje, 4) asmens dokumentų gavimo/keitimo srityje; 5) socialinių paslaugų srityje 6) kreipimosi į teismą ir kitas viešojo administravimo institucijas. P. A. iš dalies negali suprasti savo veiksmus neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje. Taip pat minėtame ekspertizės akte pažymima, kad dėl P. A. sveikatos būklės nerekomenduojama jį iškviesti ir apklausti teisme ar įteikti jam procesinius dokumentus.

Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, į pareiškėjos, suinteresuotų asmenų ir jų atstovų paaiškinimus, socialinės darbuotojos parengtą išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, į visetą nustatytų ir ištirtų įrodymų, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad P. A. negebėjimas savarankiškai suprasti savo veiksmus ir rūpintis savo teisių apsauga yra įtakotas jam nustatyto psichikos sutrikimo ((duomenys neskelbtini)). Dėl diagnozuotos ligos pobūdžio P. A. negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, nes negali suprasti/iš dalies suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tuo pagrindu pareiškimas tenkintinas, P. A. pripažintinas neveiksniu ir ribotai veiksniu psichiatrijos ekspertizės akte nurodytose srityse.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, detalizuodamas atskiras sritis, turi nurodyti jų baigtinį sąrašą, nevartodamas formuluočių, kurios keltų dvejonių dėl asmens veiksnumo ribojimo tam tikrose srityse (tokių kaip ,,ir pan.“; „ir t. t.“) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-781/2025). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės (CPK 467 straipsnio 5 dalis), ekspertizės akte nurodytos sritys įvardijamos, jas aiškiai apibrėžiant, nevartojant formuluočių, kurios gali kelti dvejonių dėl asmens veiksnumo ribojimo tam tikrose srityse.

Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu, kuriuo asmuo pripažįstamas neveiksniu ir (ar) ribotai veiksniu tam tikroje srityje, šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka gali būti išsprendžiami ir globos (rūpybos) nustatymo ar globėjo (rūpintojo) šiam asmeniui paskyrimo klausimai. Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, CPK 507 straipsnio 4 dalis). Tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnio 1 dalis, CPK 508 straipsnio 3 dalis).

P. A. pripažinus neveiksniu/ribotai veiksniu šiame sprendime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti jo teises ir teisėtus interesus, jam nustatytina globa srityse, kuriose jis pripažintas neveiksniu, bei rūpyba srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu.

P. A. gyvena kartu su jį nuolat prižiūrinčia mama D. A., kuri sutinka būti paskirta P. A. globėja srityse, kuriose jis pripažintas neveiksniu, bei rūpintoja srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu. Su tuo sutinka ir suinteresuoto asmens P. A. atstovė advokatė R. K., Institucijos atstovė. Kitų asmenų, norinčių globoti, rūpintis P. A., nėra. Teismas sprendžia, kad D. A. pagal savo sveikatos būklę turi galimybę tinkamai įgyvendinti globėjos, rūpintojos funkcijas, jai nėra diagnozuota ligų, dėl kurių ji negalėtų globoti, rūpintis kitu asmeniu, jos asmenybė atitinka globėjui, rūpintojui keliamus reikalavimus, yra neteista, administracine tvarka nebausta. Duomenų, kad pareiškėjos moralinės, charakterio ir kitos savybės neleistų tinkamai įgyvendinti globėjo, rūpintojo funkcijų, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, P. A. globėja srityse, kuriose jis pripažintas neveiksniu, rūpintoja, srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, bei turto administratore skirtina D. A. (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, CPK 507 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 508 straipsnio 4 dalis numato, kad paskirtam globėjui ir turto administratoriui teismas išaiškina jo teises ir pareigas, todėl D. A., kaip P. A. globėjai ir turto administratorei išaiškintinos teisės ir pareigos: 1) įgyvendinti ir ginti globotinio teises ir interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnis); 3) informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); 4) neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 5) sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; 6) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 7) globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis); 8) asmens globa apima ir jo turto globą (CK 3.238 straipsnio 2 dalis). (CK 3.238 straipsnis, 3.244 - 3.245 straipsniai, 4.236-4.252 straipsniai), t. y. kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus, neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens interesais.

Globėjas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių, taip pat jei jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 straipsnio 2, 3 dalys).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, antrinės teisinės pagalbos teikimu bei ekspertizės atlikimu, vadovaujantis CPK 468 straipsnio 3 dalimi, padengiamos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-268 straipsniais, 467 straipsniu, 469 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti neveiksniu šiose:

1. asmeninių turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; 5) paveldėjimo teisiniuose santykiuose; 6) dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); 7) darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); 8) asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje.

2. asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros srityje; 2) šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti), 3) balsavimo teisių įgyvendinimo srityje, 4) asmens dokumentų gavimo/keitimo srityje; 5) socialinių paslaugų srityje 6) kreipimosi į teismą ir kitas viešojo administravimo institucijas.

P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti ribotai veiksniu neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje.

P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti globą asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose P. A. pripažintas neveiksniu, o jo globėja šiose srityse ir turto administratore paskirti D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti rūpybą asmeninių neturtinių santykių srityje, kurioje P. A. pripažintas ribotai veiksniu, o jo rūpintoja šioje srityje paskirti D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.