Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Pupšytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1-1085-917/2025,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 11 d. nuosprendžiu G. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta baudos bausme ir skirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir 828 Eur bauda, įskaitant sumokėtos baudos dalį. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 7, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias tarpusavyje suderintas kelias pareigas: neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, G. L. pripažintas recidyvistu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendyje taip pat išspręstas konfiskavimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo ir daiktinių įrodymų klausimas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. vasario 14 d. gauta (kaip teikimas užregistruota 2025 m. kovo 10 d.) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma Nr. APD-2025-00920 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. sausio 22 d. gavo advokatės L. D. prašymą apskaičiuoti išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą G. L. dydį. Valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 104,17 Eur. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo gauta po nuosprendžio priėmimo, todėl jų atlyginimo klausimas nuosprendyje nebuvo išspręstas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 2 dalies pagrindu, nuosprendį priėmęs teismas turi teisę, be kita ko, priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas (BPK 362 straipsnio 4 dalis).

BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Pažymėtina, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje, įskaitant ir privalomą gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka. Šiais atvejais asmuo, kuriam privalomai reikalingas gynėjas, negali spręsti, ar jam gynėjas yra reikalingas, ar ne, o teismas, siekdamas nepažeisti asmens teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Pažymėtina ir tai, jog teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, išaiškinta, jog turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Iš aptarto darytina išvada, kad teismui yra nustatyta teisė, bet ne pareiga išieškoti iš įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, taigi teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje šį klausimą sprendžia atsižvelgdamas į individualias, byloje nustatytas aplinkybes.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad 2025 m. sausio 17 d. vyresniosios tyrėjos A. S. nutarimu G. L. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja L. D., pripažinus, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (b. l. 73–74). Taigi gynėjas G. L. buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas, neatsižvelgiant į asmens valią. Byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl asmens gynybai užtikrinti nebuvo išnaudoti itin dideli laiko ar materialiniai ištekliai, byla nesudėtinga ir nedidelės apimties.

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą), įvertinus bylos apimtį ir pobūdį, taip pat tai, kad G. L. yra nedirbantis, nuteistojo atžvilgiu išieškomos vykdomosios bylos, daroma išvada, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš G. L., nors ir nesant duomenų apie jo sunkią turtinę padėtį, šiuo atveju prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams. Konstatavus šią išvadą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš G. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą, kurias sudaro 104,17 Eur (vienas šimtas keturi eurai 17 ct), priteisimo ir šių išlaidų iš G. L. nepriteisti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.