Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-28 · Civilinė byla Nr. e2S-1912-864/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2YT-24926-608/2018Nutartis · 2018-09-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-28
Bylos Nr.
e2S-1912-864/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18902-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Suinteresuotas asmuo
R. Š.
Kategorijos
  • 3.1.7Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas
Civilinė byla Nr. e2S-1912-864/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18902-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.; 3.1.7.5(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. Š. (R. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja J. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo pratęsti pareiškėjai jai 3 mėnesių terminą pareiškėjos sesers A. J., mirusios 2017 m. vasario 6 d., palikimui priimti. Teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nutarė pareiškimą patenkinti visiškai: atnaujinti pareiškėjai J. J. praleistą įstatymo nustatytą terminą A. J. palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo R. Š., praleidęs įstatymo nustatytą terminą, pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties ir prašo atnaujinti apeliantui terminą atskirajam skundui paduoti. Nurodo, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį suinteresuotas asmuo buvo laisvės atėmimo įstaigoje, todėl negalėjo laisvai įgyvendinti savo procesinių teisių. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti laisvės atėmimo įstaigoje 2018 m. rugsėjo 4 d. pasirašytinai, teismo nustatytas terminas atsiliepimui į pareiškimą pateikti suinteresuotam asmeniui pasibaigė 2018 m. rugsėjo 18 d., t. y. tą pačią dieną, kai byla išnagrinėta ir priimtas teismo procesinis sprendimas. Suinteresuotas asmuo laiko, kad tuo buvo pažeista jo teisė teikti atsiliepimą į pareiškimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti apelianto R. Š. (R. Š.) prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir atskirąjį skundą bei grąžinti juos padavusiam asmeniui.

3. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartis priimta ir paskelbta žodinio proceso tvarka 2018 m. rugsėjo 18 d., paskutinė termino atskirajam skundui paduoti diena – 2018 m. rugsėjo 25 d. Pažyma apie įteikimą patvirtina, jog skundžiama teismo nutartis įteikta suinteresuotam asmeniui R. Š. pasirašytinai 2018 m. rugsėjo 26 d., ką patvirtina pažyma apie procesinių dokumentų įteikimą ir Marijampolės pataisos namų 2018 m. rugsėjo 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pagal civilinės bylos duomenis - 2018 m. rugsėjo 4 d. suinteresuotam asmeniui R. Š. buvo pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei visus pareiškėjos pareikštus reikalavimus, įteikiant R. Š. pasirašytinai visus bylos procesinius dokumentus bei išaiškinant teisę pateikti atsilipimą į pareiškimą. Tai liudija pažyma apie procesinių dokumentų įteikimą ir laisvės atėmimo įstaigos Marijampolės pataisos namų 2018 m. rugsėjo 6 d. rašytinis patvirtinimas. Civilinė byla išnagrinėta ir teismo procesinis sprendimas paskelbtas 2018 m. rugsėjo 18 d., t. y. paskutinę teismo nustatyto termino atsiliepimui pateikti dieną, tačiau suinteresuotas asmuo, žinodamas tiek apie civilinės bylos iškėlimą, tiek apie teismo posėdžio vietą ir laiką, neprašė pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, teismo posėdį atidėti, į pareiškimą neatsiliepė.

4. Teismas pažymėjo, kad nors skundžiama teismo nutartis R. Š. buvo įteikta jau po įstatymo nustatyto termino atskirajam skundui pasibaigimo 2018 m. rugsėjo 26 d., tačiau atsižvelgiant į tai, jog suinteresuotam asmeniui buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, skundžiama teismo nutartis suinteresuotam asmeniui išsiųsta nepažeidžiant CPK 292 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, t. y. 2018 m. rugsėjo 20 d. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog skundžiama teismo nutartis pagal CPK 123 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir nustatyta tvarka R. Š. buvo įteikta 2018 m. rugsėjo 26 d., terminas šiai nutarčiai apskųsti apeliacine tvarka prasidėjo 2018 m. rugsėjo 19 d., o baigėsi 2018 m. rugsėjo 25 d. (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Atskirasis skundas paduotas teismui daugiau nei po metų nuo minėtos teismo nutarties priėmimo ir įsiteisėjimo 2019 m. spalio 10 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti daugiau nei tris mėnesius. CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis. Minėtame skirsnyje „Atskirieji skundai“ nereglamentuojama praleisto įstatymų nustatyto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo tvarka, todėl termino atnaujinimo klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 307 straipsniu, numatančiu apeliacinių skundų padavimo terminų atnaujinimo tvarką. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Kadangi nagrinėjamu atveju atskirasis skundas ir prašymas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti paduotas praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo skundžiamos teismo nutarties paskelbimo dienos, prašymą dėl termino atnaujinimo ir atskirąjį skundą priimti atsisakyta. Teismas pažymėjo, kad apelianto nurodytos termino praleidimo priežastys nėra įrodytos, o aukščiau išdėstyta civilinės bylos medžiaga paneigia aplinkybes, kuriomis grindžiamas termino praleidimo priežasčių svarbumas. Apeliantas daugiau kaip metus visiškai nesidomėjo civilinės bylos eiga, neatliko jokių veiksmų savo teisei į apeliaciją realizuoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu apeliantas R. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti R. Š. terminą atskirajam skundui paduoti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

6. Nurodo, kad iš civilinės bylos Nr. e2YT-24926-608/2018 medžiagos akivaizdu, kad 2018 m. liepos 17 d. teismo šaukimas su 2018 m. liepos 17 d. pranešimu dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo su pareiškimu ir jo priedais R. Š. buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurie grįžo neįteikti (Pažyma apie teismo posėdžio eigą darant garso įrašą). Atsižvelgiant į tai, kad šaukimas į teismo posėdį ir procesiniai dokumentai R. Š. nebuvo įteikti, teismas teismo posėdį atidėjo 2018 m. rugsėjo 18 d. ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. šaukimą į teismo posėdį su procesiniais dokumentais ir 2018 m. liepos 17 d. teismo pranešimu išsiuntė R. Š. Marijampolės pataisos namams. Iš Marijampolės pataisos namų buvo gautas pranešimas, kad R. Š. 2018 m. rugsėjo 4 d. pasirašytinai gavo 2018 m. rugpjūčio 30 d. šaukimą į teismo posėdį su procesiniais dokumentais ir 2018 m. liepos 17 d. teismo pranešimu. 14 dienų terminas atsiliepimui į gautą pareiškimą pateikimo suėjo 2018 m. rugsėjo 18 d., tą pačią dieną kai buvo paskirtas teismo posėdis civilinėje byloje ir byla buvo išnagrinėta. Todėl pareiškėjo manymu, buvo neišlaikytas procesas ir pažeistos CPK įtvirtintos nuostatos reglamentuojančios atsiliepimo pateikimo terminus.

7. Apelianto teigimu, iš bylos medžiagos taip pat akivaizdu, kad tiek viso proceso metu, tiek 2018 m. rugsėjo 18 d. bylos nagrinėjimo metu bei išnagrinėjus bylą R. Š. buvo apribota laisvė - jis buvo nuteistas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, todėl jo teisės ir teisėti interesai priimta 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo pažeisti, o būtent: jis negalėjo laiku pateikti savo atsiliepimo, tinkamai ginti savo pažeistas teises teismo posėdyje, nes neturėjo galimybės jame dalyvauti dėl laisvės apribojimo, o taip pat laiku apskųsti teismo priimtą nutartį apeliacine tvarka pasinaudojus teisine pagalba. Todėl dėl šių priežasčių bei pažeidimų, susijęs galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-24926-608/2018 (dėl kurio apskundimo teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą) laikytinas esminiu, nes toks sprendimas apribojo R. Š. teises į tinkamą procesą bei nulėmė bylos neteisingą išsprendimą (CPK 329 straipsnis).

8. Nurodo, kad teismas vadovavosi tik pareiškėjos pozicija, kad butas buvo nupirktas pareiškėjos ir palikėjos motinos S. J., kuri visą laiką iki mirties rūpinosi minėto turto išlaikymu, mokėjo mokesčius. Šie pareiškėjos teiginiai visiškai neatitinka tikrovės bei faktines aplinkybės. Pareiškėja tik hipotetiškai teigia, kad su S. J. pirko butą ir juo rūpinosi, jokių rašytinių įrodymų šioms aplinkybėms ir savo teiginiams pagrįsti į bylą nėra pateikusi. Butas buvo pirktas pačios palikėjos ir jos sutuoktinio J. Š. (nors oficialiai jie nebuvo santuokos įregistravę) su kuriuo ji gyveno šiame bute iki savo mirties. Jiems gimė sūnus R. Š., kuris irgi gyveno kartu su savo tėvais. Po motinos A. J. mirties trečiasis asmuo ir jo tėvas liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kol juos 2019 m. vasario mėn. neišvarė iš namų nepažįstami žmonės, kurie prisistatė kaip šio buto naujų savininkų atstovai. Tuomet R. Š. pradėjo aiškintis situaciją ir apie tai, kad jo motinos A. J. butą paveldėjo jo teta J. J. sužinojo tik 2019 m. birželio mėnesį kai gavo išrašą iš Nekilnojamojo turto registro.

9. Teigia, kad R. Š. neturi nei teisinio nei aukštojo išsilavinimo, kad būdamas pataisos namuose būtų galėjęs suprasti 2018 m. rugsėjo 4 d. gautų dokumentų reikšmę, ir būtų pateikęs, kaip teismas pasisakė skundžiamoje nutartyje, prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti ar atidėti bylos nagrinėjimą ar laiku apskųsti gautą nutartį. Tuo metu jis net nesuprato visos situacijos, negalėjo sudėlioti aplinkybių, nes neturėjo galimybės gauti teisinę pagalbą. Atlikinėdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose jis manė, kad butas priklauso jam po motinos mirties, nes bute jis liko su savo tėvu gyventi priėmęs motinos daiktus bei prižiūrėdamas ir mokėdamas mokesčius už paslaugas bei rūpindamasis butu.

10. Pažymi, kad teisinės pagalbos R. Š. kreipėsi 2019 m. gegužės mėn. 24 d. (tą dieną buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis). Apie tai, kad butą po motinos mirties paveldėjo R. Š. teta paaiškėjo tik 2019 m. birželio 25 d. gavus išrašą apie A. J. vardu registruotą turtą. Iš išrašo buvo matyti, kad yra 2018 m. gruodžio 19 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 10809-7 pagal kurį po A. J. mirties butas atiteko J. J.. Tačiau nebuvo aišku kokiu teisiniu pagrindu J. J. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. 2019 m. birželio 17 d. advokato padėjėja M. J. užklausė Vilniaus m.35-ajį notarų biurą prašydama suteikti informacijos ar į notarų biurą kas nors kreipėsi dėl paveldėjimo po R. Š. motinos A. J. mirties. Iš notarų biuro 2019 m. birželio 27 d. nebuvo gauta tiksli informacija, nes notarė nurodė kreiptis į Testamentų registrą. Tačiau pasidomėjus apie tai kokius duomenis teikia Testamentų registras paaiškėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimų Testamentų registras neišduoda. Po šios informacijos patikrinimo buvo pakartotinai 2019 m. spalio 1 d. kreiptasi su prašymu į notarų biurą dėl 2018 m. gruodžio 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1089-7 patvirtintos kopijos išdavimo, tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Aiškinantis toliau situaciją telefonu Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl civilinių bylų susijusiu su paveldėjimo priėmimu po A. J. mirties, kuriuose R. Š. būtų buvęs įtrauktas kaip proceso šalis, 2019 m. spalio 2 d. paaiškėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-24926-608/2018. 2019 m. spalio 2 d. advokato padėjėja pateikė prašymą leisti susipažinti su civiline bylą ir 2019 m. spalio 3 d. advokato padėjėjai buvo suteiktas matomumas šioje civilinėje byloje. Nuo tos dienos paaiškėjo, kad J. J. buvo pratęstas/ atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas A. J. palikimui priimti. Todėl tik 2019 m. spalio 10 d. buvo pateiktas prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir atskirojo skundo priėmimo. Dėl dokumentų bei informacijos stokos, kuri buvo renkama situacijai išaiškinti, o taip pat atsakymų, kurių terminai nepriklauso nuo trečiojo asmens valios, gavimas įtakojo trečiojo asmens kreipimąsi į teismą su prašymu tik 2019 m. spalio 10 d. dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir atskirojo skundo priėmimo.

Atsiliepimas

11. J. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su atskirojo skundo motyvais. Prašo skundo netenkinti. Teigia, kad apeliantas klaidina teismą nurodydamas melagingas faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo R. Š. prašymas pratęsti procesinį terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarties paduoti.

14. Įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslus civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmens procesinė teisė, kaip ir teisė pareikšti atskirąjį skundą, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo tvarka nustatyta CPK 78 straipsnyje, iš kurio sprendžiama, kad pareiškėjas, paduodamas atskirąjį skundą praleidęs terminą jam paduoti, su skundu turi paduoti motyvuotą prašymą atnaujinti terminą, pridedant įrodymus, pagrindžiančius termino praleidimo priežastis (CPK 177, 178 straipsniai) ir būtinumą jį atnaujinti. Teismas gali atnaujinti praleistą terminą, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo spręsti, ar nurodytos termino praleidimo priežastys yra pakankamai svarbios. Įstatymas neapibrėžia pagal kokius kriterijus priežastys, dėl kurių praleistas terminas, pripažįstamos svarbiomis. Tai teismo diskrecija (žr., pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1425-186/2015).

15. Nagrinėjamu atveju, kaip svarbias priežastis dėl kurių buvo praleistas terminas atskirajam skundui paduoti pareiškėjas nurodo tai, kad pirmą kartą siųsti teismo procesiniai dokumentai jam neįteikti (pareiškimas dėl termino priimti palikimą atnaujinimo bei teismo šaukimas į teismo posėdį), o procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. rugsėjo 4 d. atsiuntus juos į Marijampolės pataisos namus, kur R. Š. atliko bausmę, taigi pats pareiškėjas neneigia, jog apie procesą dėl palikimo po jo motinos mirties priėmimo termino pratęsimo jam buvo žinoma nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėjo teiginiai, jog jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje nepagrįsti, kadangi pareiškėjas apskritai nebuvo išreiškęs noro dalyvauti teismo posėdyje iki nustatyto termino nepateikė atsiliepimo, išdėstydamas savo poziciją. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria pareiškėjos J. J. pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkintas visiškai, R. Š. įteikta 2018 m. rugsėjo 26 d. Pareiškėjo teiginys, jog nutartis buvo priimta paskutinę termino atsiliepimui pateikti dieną, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas, kadangi terminas paduoti atskirąjį skundą praleistas žymiai, t. y. daugiau ne metus laiko. Tai, kad pareiškėjas neturi teisinio ar aukštojo išsilavinimo taip pat nėra svarbi priežastis nedalyvauti procese apie kurį jam buvo žinoma. Pažymėtina ir tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjas R. Š. yra pareiškęs ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo patvirtintas, jo motinos palikimo priėmimas, nuginčijimo, taip pat pareikšti kiti reikalavimai, taigi pareiškėjas teisę į teisminę gynybą įgyvendina ir kita CPK nustatyta tvarka.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė