Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundo reikalavimus ir paaiškino, kad pareiškėja gavo Centro 2023 m. spalio mėnesio sprendimą dėl ketinamos vykdyti studijų programos Kineziterapija įvertinimo ir reabilitacijos krypties studijų akreditavimo. Atsakovas, atlikęs išorinį ekspertinį vertinimą, išnagrinėjo SMK Aukštosios mokyklos prašymą dėl Programos įvertinimo ir reabilitacijos krypties studijų akreditavimo. Centras, remdamasis ekspertų parengtomis Programos 2023-08-18 išorinio vertinimo išvadomis Nr. SV9-14, atsižvelgdamas į Studijų vertinimo komisijos (toliau – SVK) siūlymą, priėmė 2023-10-12 sprendimą.

Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, pateikė apeliaciją dėl ketinamos vykdyti Programos įvertinimo Centro Apeliacinei komisijai. Ši 2023-11-20 posėdžio protokolu Nr. SV7-1 priėmė sprendimą (nutarimą) netenkinti pareiškėjos pateiktos apeliacijos.

Pareiškėjos nuomone, byloje ginčas kilo dėl netinkamo pareiškėjos ketinamos vykdyti Programos vertinimo ir reabilitacijos krypties studijų akreditavimo, nes atsakovas ir Apeliacinė komisija priėmė nemotyvuotus sprendimus, netinkamai aiškino ir taikė Programos vertinimą bei akreditavimą reglamentuojančias teisės normas. Mokslo ir studijų valstybinį reguliavimą bei mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo principus reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – MSĮ). MSĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. 2019-07-17 Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-835 patvirtintas Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Lietuvos Respublikoje įsteigtų ir turinčių leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą aukštųjų mokyklų, egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų, Lietuvos Respublikoje ir užsienyje vykdomų ir ketinamų vykdyti studijų išorinio vertinimo tikslus bei atlikimo principus, akreditavimo tikslus bei jo atlikimo tvarką, bei užsienio aukštųjų mokyklų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir turinčių leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, studijų išorinio vertinimo tvarką. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad ekspertinio krypties studijų išorinio vertinimo pagrindu priimamas sprendimas dėl krypties studijų akreditavimo. Centras, išnagrinėjęs ekspertų parengtas vertinimo išvadas, priima vieną iš šių sprendimų:

- studijų programą (kryptį) vertinti teigiamai, jeigu ne daugiau negu viena ketinamos vykdyti studijų programos vertinamoji sritis, numatyta Aprašo 2 priede, yra įvertinta ne prasčiau kaip „patenkinamai“ – 2 balais pagal šio Aprašo 3 priede nustatytą įvertinimo skalę (Aprašo 37.1 papunktis);

- studijų programą (kryptį) vertinti neigiamai, jeigu bent viena iš studijų programos vertinamųjų sričių, numatytų Aprašo 2 priede, buvo įvertinta „nepatenkinamai“ – 1 balu – arba „patenkinamai“ – 2 balais pagal šio Aprašo 3 priede nustatytą įvertinimo skalę (Aprašo 37.2 papunktis).

Centro direktoriaus 2019-12-31 įsakymu Nr. V-149 patvirtinta Ketinamų vykdyti studijų programų vertinimo metodika (toliau – Metodika) nustato reikalavimus ketinamų vykdyti trumposios, pirmosios pakopos, antrosios pakopų, vientisųjų bei profesinių studijų programų aprašams, kuriuos aukštosios mokyklos, aukštosios mokyklos egzilyje, aukštosios mokyklos, kurios teikia paraišką dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą teikia Centrui, ketinamų vykdyti studijų programų išorinio vertinimo eigą, taip pat prašymo ir kitų dokumentų dėl ketinamų vykdyti studijų krypčių akreditavimo nagrinėjimo Centre procedūrą bei apeliacijų dėl Centro priimtų sprendimų dėl ketinamos vykdyti studijų programos nagrinėjimo tvarką. Studijų programos kūrimą inicijuoja aukštoji mokykla, įvertinusi: numatomų rengti specialistų poreikį šalyje ar regione, absolventų galimybes įsidarbinti; mokslinį ir (ar) profesinį pajėgumą vykdyti numatomas studijas; turimus ar ketinamus pasitelkti išteklius (materialiuosius ir metodinius) numatytoms studijoms vykdyti (tinkamai įrengtos auditorijos ir (ar) meninės kūrybos bei veiklos erdvės, laboratorijos, kompiuteriai su reikiama programine įranga, mokslinės ir profesinės periodikos, naujos literatūros ir (ar) meno kūrinių fondai, atitinkama komunikacijų įranga ir kt.) (Metodikos 5.1–5.3 papunkčiai). Studijų programa rengiama laikantis bendrųjų ir specialiųjų (studijų krypties arba studijų krypčių grupės aprašų) reikalavimų studijų programoms bei kitų teisės aktų nuostatų (Metodikos 6 punktas). Rengiant studijų programą turi būti įtraukti studentų ir socialinių partnerių atstovai (Metodikos 61 punktas). Studijų programa išoriškai vertinama pagal Metodikos 1 priede nustatytas vertinamąsias sritis, rodiklius ir analizuojamus duomenis ir informaciją (Metodikos 15 punktas). Ekspertų grupė parengia studijų programos vertinimo išvadų projektą su kiekvienos vertinamosios srities įvertinimu pagal Aprašo 3 priede nustatytą įvertinimo skalę ir pateikia jį Centrui ne vėliau kaip per 1 mėnesį (Metodikos 25 punktas). Teikdami išvadų projektą Centrui, ekspertų grupė pateikia vieną iš šių siūlymų:

1) studijų programą vertinti teigiamai. Studijų programa ekspertų siūloma vertinti teigiamai tada, kai nenustatyta trūkumų arba nustatyti trūkumai yra nežymūs. Studijų programa taip pat siūloma vertinti teigiamai, jei aukštoji mokykla programą pataisė pagal ekspertų rekomendacijas per terminą, nustatytą Metodikos 27 punkte;

2) studijų programą rekomenduoti pataisyti. Studijų programą rekomenduojama pataisyti tada, kai yra nustatyti programos trūkumai, kuriuos būtina pašalinti ir trūkumai yra nesudėtingai pašalinami iš esmės nekeičiant studijų programos;

3) studijų programą vertinti neigiamai. Studijų programa ekspertų siūloma vertinti neigiamai tada, kai yra nustatyti esminiai ir ekspertų išsamiai pagrįsti trūkumai, susieti su Metodikos 1 priede nurodytais rodikliais bei analizuojamais duomenimis ir informacija. Studijų programa taip pat ekspertų siūloma vertinti neigiamai, jeigu aukštoji mokykla per terminą, nustatytą Metodikos 27 punkte, programos nepataisė arba pataisymai nepašalino programos trūkumų, kuriuos būtina pašalinti (Metodikos 26.1–26.3 papunkčiai).

Iš išdėstytų teisinių reglamentavimų ir pateikiamų duomenų matyti, kad atsakovo pozicija neigiamai vertinti studijų programą yra išdėstyta 2023-10-12 sprendime . Šio sprendimo motyvai nurodyti SMK Aukštosios mokyklos Programos 2023-08-18 išorinio vertinimo išvadose Nr. SV9-14, kurios yra sudėtinė priimto administracinio akto dalis. Atsakovo Apeliacinės komisijos protokolinis sprendimas yra priimtas 2024 m. sausio mėnesį nagrinėjant ginčą Metodikos 39–40 punktuose numatyta ikiteismine tvarka. Šis protokolinis sprendimas grindžiamas 2023-11-20 posėdžio protokolo Nr. SV7-1 išraše nurodytais motyvais. Iš skundžiamų aktų turinio matyti, kad atsakovas priėmė 2023-10-12 sprendimą, kadangi trys vertinamosios sritys – studijų tikslai, rezultatai ir turinys; mokslo (meno) ir studijų veiklos sąsajos; dėstytojai – buvo įvertintos patenkinamai (2 balais). Būtent šis faktas, jog pareiškėjos ketinamos vykdyti programos trys sritys buvo įvertintos patenkinamai, turėjo tiesioginę įtaką ir 2023-10-12 sprendimo priėmimui.

Kadangi neigiamas studijų programos vertinimas sukelia griežtas neigiamas pasekmes aukštajai mokyklai, administraciniame sprendime itin svarbu aiškiai, pakankamai ir adekvačiai, susiejant su konkrečiomis teisės normomis, motyvuoti, kodėl kuri nors vertinama studijų programos sritis įvertinta „patenkinamai“. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimamą administracinį sprendimą motyvuoti, t. y. nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013-05-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-617-13, 2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1037/2010, 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-422/2009). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2036/2008, 2012-03-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-212/2012). VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (LVAT 2011-05-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1064/2011, 2012-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2359/2012).

Atsakovo ekspertams atlikus pirminį išorinį vertinimą ir pateikus išvadas, vertinamoji sritis „Studijų tikslai, rezultatai ir turinys“ buvo įvertinta 3 balais (gerai), tačiau galutinėse Centro ekspertų išorinio vertinimo išvadose – po pareiškėjos patikslinimų ir papildomos informacijos pateikimo – ši dalis buvo nemotyvuotai pervertinta iki 2 balų (patenkinamai), nors faktinė situacija nebuvo pasikeitusi, o pats vertinimo faktinis ir teisinis pagrindimas, kurį ekspertai išdėsto išvadose, nebuvo keistas.

Iš skundžiamų aktų turinio matyti, kad atsakovas priėmė 2023-10-12 sprendimą, kadangi vertinamoji sritis „Studijų tikslai, rezultatai ir turinys“ buvo įvertinta „patenkinamai“ (2 balais). Iš vertinimo išvados turinio matyti, kad, vertindama šį aspektą, ekspertų komisija vertinimo sritis analizavo pagal šiuos rodiklius: Programos tikslų ir studijų rezultatų atitikties visuomenės ir (ar) darbo rinkos poreikiams (egzilio sąlygomis veikiančiai aukštajai mokyklai netaikoma) įvertinimas; Programos tikslų ir studijų rezultatų atitikties institucijos misijai, veiklos tikslams ir strategijai įvertinimas; Programos atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimas; Programos studijų tikslų, studijų rezultatų, mokymo (-si) ir vertinimo metodų suderinamumo įvertinimas; Programos dalykų (modulių) visumos, užtikrinančios studento nuoseklų kompetencijų ugdymą (-si) įvertinimas; galimybių studijuojantiesiems individualizuoti Programos struktūrą atsižvelgiant į asmeninius mokymosi tikslus bei numatytus studijų rezultatus įvertinimas. Ekspertų komisija nurodė du pagrindinius Programos teigiamus išskirtinumus: 1. Programos studijų rezultatai, mokymo (-si) ir vertinimo metodai yra kompleksiški, tarpusavyje gerai suderinti; 2. Programos studentams sudaromos plačios galimybės individualizuoti programos struktūrą atsižvelgiant į asmeninius mokymosi tikslus.

Atliekant būsimų specialistų poreikio darbo rinkoje tyrimą, siekta užtikrinti gautų duomenų patikimumą, įtraukiant skirtingus tyrimo dalyvius, t. y. sveikatos priežiūros įstaigų vadovus, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojus, kineziterapeutus, kurie atskleidė ne tik bendrųjų ir dalykinių kompetencijų poreikį, bet ir įsidarbinimo perspektyvas būsimiems kineziterapeutams. Kokybiniame tyrime dalyvavo 15 Lietuvoje įsikūrusių sveikatos priežiūros įstaigų atstovai (VšĮ Vilkpėdės ligoninė, UAB „Centric Care“, VšĮ Balsių šeimos medicinos centras, UAB Baltupių šeimos medicinos centras, VšĮ „Akacijų užuovėja“, VšĮ Sveikatingumo ir terapijos centras, VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai, VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filialas „Jūrininkų ligoninė“, VšĮ „Gyvas kelias“, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos). Vertindami būsimųjų kineziterapeutų kompetencijas, tyrimo dalyviai nurodė, jog tokie specialistai turi labai geras perspektyvas ateityje. Šis jų požiūris leidžia patvirtinti jau anksčiau, analizuojant strateginius dokumentus, nustatytą tokių specialistų poreikio darbo rinkoje augimo perspektyvą. Kokybinio tyrimo dalyviai pažymėjo, kad mažesnė sveikatos priežiūros įstaiga vidutiniškai galėtų įdarbinti 1–2 tokios srities specialistus, didesnės jaučia poreikį ir didesniam skaičiui (tyrimo dalyviai nurodė iki 5 kineziterapeutų). Tokia tyrimo dalyvių pozicija leidžia teigti, jog ketinamą vykdyti studijų Programą baigę absolventai būtų paklausūs darbo rinkoje.

Pareiškėjos nuomone, Užimtumo tarnybos duomenys nėra absoliutūs ir vieninteliai, kurie apsprendžia būsimų specialistų poreikį. SMK Aukštosios mokyklos socialiniai partneriai susitikimų metu ir parengtuose dokumentuose patvirtino didelį kineziterapeutų poreikį, todėl pareiškėja būsimų specialistų reikalingumą grindė platesniame nei Užimtumo tarnybos kontekste, t. y. pasauliniu mastu atliktais senstančios visuomenės tyrimais ir šioje grupėje didėjančių problemų duomenimis, pareiškėjos socialinių partnerių ilgamete patirtimi ir praktika. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nėra jokių įteisintų reikalavimų ar kitų rekomendacijų dėl profesinio poreikio tyrimo parengimo bei informacijos pateikimo. Ir Centro Metodikoje nėra pateiktas joks išaiškinimas ar metodinės rekomendacijos apie poreikio tyrimo turinį, struktūrą, metodus. Kiekviena aukštoji mokykla, rengdama ketinamą vykdyti studijų programą ir atlikdama specialistų poreikio tyrimą, savo nuožiūra sprendžia dėl tyrimo struktūros, tyrimo metodų ir duomenų.

Pareiškėja iškėlė tikslą parengti kineziterapijos specialistą, gebantį atsakingai tirti, vertinti asmens fizinę ir funkcinę būklę, formuluoti kineziterapinę diagnozę, planuoti klinikiniais įrodymais grįstas asmens fizinės ir funkcinės veiklos gerinimo / atstatymo programas, jas saugiai įgyvendinti, orientuoti pacientus, jų šeimos narius ir bendruomenę siekti sveikatos stiprinimo ir biopsichosocialinės būklės gerinimo rezultatų. Būsimo kineziterapijos specialisto gebėjimą verstis kineziterapeuto praktika įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, teikti kineziterapijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais galės teikti ir kineziterapeutas.

Reabilitacijos studijų krypties aprašo reikalavimai atitinka pareiškėjos studijų Programoje suformuluotus studijų tikslus ir rezultatus, taip pat SMK Aukštosios mokyklos Programos apraše papildomai iškeltus rezultatus dėl reikiamų kompetencijų lavinimo studijų metu. Įvertinus Reabilitacijos studijų krypties aprašo 9–10 ir 16–19 punkto, Metodikos 1 priedo 1.1.1–1.2.4 papunkčiuose nurodytus kriterijus, darytina išvada, kad pareiškėjos suformuluoti studijų programos tikslai, rezultatai ir turinys iš esmės atitinka Metodikos 1 priedo 1.1.1–1.2.4 papunkčiuose nustatytus reikalavimus ir pareiškėjos parengta studijų Programa atitinka visas nuostatas, įtvirtintas kryptį reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Studijų programos srities nepatenkinamo vertinimo išvada galima tik esant išsamiems duomenims, jog studijų programos tikslai, rezultatai ir turinys yra nepagrįsti ir netinkami, pateikiant aiškius motyvus, kodėl nustatyti trūkumai yra esminiai ir studijų programos tikslai, rezultatai ir turinys neatitinka minimalių 3 balų (gerai) reikalavimų. 2023-10-12 sprendime apskritai nėra nurodyta motyvų, kodėl studijų tikslų, rezultatų ir turinio trūkumai turi būti traktuojami kaip esminiai, todėl sprendime nurodyti trūkumai yra suformuoti ydingai. Šios aplinkybės ir nustatyti teisiniai reikalavimai nesudaro pagrindo išvadai, kad studijų programos tikslai, rezultatai ir turinys yra netinkami. Todėl skundžiamos srities „Studijų tikslai, rezultatai ir turinys“ įvertinimas – patenkinamai – neatitinka Metodikos 26.1–26.3 papunkčiuose, Metodikos 1 priedo 1.1.1–1.2.4 papunkčiuose nustatytų reikalavimų ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų.

MSĮ 48 straipsnyje išvardyti šie išorinio vertinimo tikslai:

1) įvertinti studijų kokybę;

2) užtikrinti nuolatinį studijų programų tobulinimą;

3) plėtoti studijų kokybės užtikrinimo kultūrą;

4) informuoti akademinę bendruomenę ir visuomenę apie studijų kokybę.

Išorinis studijų vertinimas apima visų tam tikros krypties studijų programų ir jų vykdymo kokybės analizę aukštosios mokyklos atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, pasitelkiant išorinius ekspertus. Išorinį studijų vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą. Išorinio studijų vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Po išorinio studijų įvertinimo aukštoji mokykla, bendradarbiaudama su Studijų kokybės vertinimo centru, įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas (MSĮ 48 straipsnio 2 dalis).

Ketinamų vykdyti studijų išorinį vertinimą Centras organizuoja vadovaudamasis Aprašu ir su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, taip pat ir kitais socialiniais dalininkais (universitetų, kolegijų, studentų atstovais) suderinta Metodika, patvirtinta Centro direktoriaus 2019-12-31 įsakymu Nr. V-149, bei joje nustatytais kriterijais.

Atsakovas pateikė įrodymus, liudijančius, kad pareiškėjos pateiktos ketinamos vykdyti Programos vertinimas buvo atliktas vadovaujantis Aprašu ir Metodika:

1) Centre buvo gautas pareiškėjos 2023-03-31 prašymas Nr. 02(23)-0014 dėl Programos įvertinimo ir akreditavimo;

2) Šio prašymo pagrindu, vadovaujantis Ekspertų atrankos aprašo nuostatomis, buvo sudaryta ekspertų grupė. Apie jos sudėtį pareiškėja buvo informuota Centro 2023-05-09 raštu Nr. S-270;

3) Pareiškėjai buvo sudaryta galimybė pateikti grįžtamąjį ryšį dėl ekspertų grupės sudėties, tačiau pastabų iš pareiškėjos gauta nebuvo;

4) Ekspertų grupė ruošėsi išoriniam vertinimui bei artėjančiam vizitui į aukštąją mokyklą, Centrui tarpininkaujant 2023 m. gegužės 19, 25 ir 31 dienomis vyko ekspertų grupės posėdžiai, skirti tinkamai pasirengti vizitui, paruošti klausimus vizito dalyviams ir pan. (Metodikos 20 punktas);

5) Atsakant į ekspertų grupės prašymą pateikti papildomą informaciją, 2023-05-30, 2023-05-31 Centre gauta pareiškėjos papildoma informacija (informacija apie dėstytojų praktinio darbo patirtį, mokslines publikacijas, Programoje dėstysiančių kineziterapeutų procentą pagal padalinius);

6) Pagal pareiškėjos ir Centro suderintą darbotvarkę 2023-06-01 įvyko fizinis vizitas į aukštąją mokyklą;

7) 2023-07-18 pareiškėjai susipažinti buvo nusiųstas išvadų projektas, kuriame ekspertų grupė identifikavo taisytinus aspektus bei aukštajai mokyklai sudarė galimybę reaguoti į galimas faktines klaidas bei pateikti įrodymus apie nustatytų trūkumų pašalinimą (Metodikos 26, 27 punktai);

8) 2023-07-31 Centre gautas pareiškėjos raštas dėl faktinių klaidų ir atsakymas dėl Programos pataisymų Nr. 02(23)-0193;

9) Programos 2023-08-16 vertinimo išvados Nr. SV9-14, papildytos ekspertų grupės vertinimais apie pareiškėjos pateiktą informaciją apie galimas faktines klaidas bei atliktus pataisymus, buvo pateiktos aukštajai mokyklai;

10) 2023-08-25 Programos išvados svarstytos Studijų vertinimo komisijoje. Šio posėdžio metu išvadoms pritarta nebuvo ir jos ekspertų grupei buvo grąžintos taisyti;

11) 2023-09-01 Centre gautos pataisytos ekspertų išvados;

12) Išvados pakartotinai svarstytos SVK 2023-09-22, joms pritarta;

13) SVK pritarus išvadoms, Centras 2023-10-12 priėmė sprendimą dėl Programos neigiamo vertinimo;

14) 2023-10-26 buvo gauta pareiškėjos apeliacija;

15) Centro Apeliacinė komisija priėmė 2024-01-04 sprendimą Nr. S-1 apeliaciją atmesti.

Kaip matyti iš Programos vertinimo eigos, pareiškėjos pateiktame Programos apraše pateiktos informacijos ekspertams pritrūko dar iki vizito, tad aukštosios mokyklos buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus. Galimybė Programą pataisyti buvo sudaryta ir priėmus Metodikos 26.2 papunktyje reglamentuotą sprendimą – programą pataisyti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertindami Programą ekspertai nustatė daugybę trūkumų. Atlikus vertinamosios srities „Studijų tikslai, rezultatai ir turinys“ įvertinimą, buvo nustatyta, kad:

„1. Siūlydami naują studijų programą, jos rengėjai turėtų atsižvelgti į šiandieninės rinkos poreikius, pagrįsti numatomų rengti specialistų poreikį.

2. Studijų programoje nėra studijų dalyko, susijusio su Reabilitacijos pagrindais, kuris yra būtinas kineziterapeutui, dirbančiam specialistų komandoje, be to, šios žinios atsispindi ir programos studijų rezultatuose.

3. Studijų dalyko Farmakologija rezultatai ir turinys silpnai siejasi studijų programos rezultatais ir Reabilitacijos studijų krypties aprašo – pirmosios pakopos reabilitacijos profesinio bakalauro studijų reikalaujamais pasiekti studijų rezultatais.

4. Į studijų programą yra įtraukti studijų dalykai, kurie yra nepagrįsti mokslu ir kurių metodikas atlikti kineziterapeutas, vadovaujantis teisės aktais, negali.

5. Į studijų planą nėra įtrauktos Kineziterapijos sergant vidaus ligomis praktika ir Kineziterapijos akušerijoje ir ginekologijoje praktikos, jų nesant, pasiekti Reabilitacijos studijų krypties apraše reikalaujamų studijų rezultatų yra neįmanoma.

6. Pažintinės praktikos studijų dalyko rezultatai yra realiai nepasiekiami.

7. Baigiamosios praktikos studijų dalyko valandų pasiskirstymas yra nelogiškas, nes studentas praktikos metu nedirba savarankiškai be priežiūros.

8. Studijų programoje per mažai dėmesio yra skiriama matematinei statistinei duomenų analizei.

9. Studijų dalykuose Kineziterapijos pediatrijoje praktika, Kineziterapijos ortopedijoje, traumatologijoje bei chirurgijoje praktika, Geriatrinės ir paliatyvios kineziterapijos praktika, Kineziterapijos neurologijoje praktika neskiriama dėmesio bendriesiems gebėjimams ugdyti.

10. Vertinant studento baigiamąjį darbą vertinimo komisijoje pasigendama mokslininkų dalyvavimo.

11. Studijų dalyką Baigiamasis darbas dėsto socialinių mokslų atstovas, literatūra studijų dalyko apraše taip pat yra socialinės pakraipos, kai tuo tarpu kineziterapijoje socialinių mokslų darbai nevyrauja.“

Iš šio trūkumų sąrašo matyti, kad tiek jų skaičius, tiek ir jų turinys liudija būtinybę Programą taisyti dar iki ją pradedant vykdyti, taip pat demonstruoja tobulintiną aukštosios mokyklos pasirengimą vykdyti šią naują studijų kryptį bei teikti reglamentuojamą kineziterapeuto kvalifikaciją. Centro manymu, identifikuotų trūkumų visuma sąlygoja pagrįstai ekspertų grupės priimtą sprendimą, įtvirtintą Metodikos 26.2 papunktyje – rekomenduoti Programą pataisyti.

Pažymėjo, kad, gavusi minėtas pastabas, aukštoji mokykla dauguma trūkumų per nustatytą terminą ištaisė. Kiekvienos rekomendacijos įgyvendinimo lygmuo ekspertų buvo detaliai išnagrinėtas ir detaliai aptartas galutinėse ekspertų išvadose. Tačiau 2 aspektai, kaip matyti iš ekspertų išvadų, visgi pataisyti nebuvo:

1) Ekspertai konstatavo, kad papildomai pateikta informacija, t. y. socialinių partnerių raštai apie kineziterapijos specialistų poreikį, nepagrindė Programos vykdymo poreikio. Įvertinę visą šiuo klausimu turimą informaciją, gautą tiek iš Programos aprašo ir jo priedų, tiek informaciją, gautą vizito metu bei Programą pareiškėjai pataisius, taip pat vadovaudamiesi savo turima ar surinkta informacija, ekspertai konstatavo, kad papildomai pateikti dokumentai liudija augantį kineziterapijos specialistų poreikį, bet neįrodo fakto, kad kineziterapeutų Lietuvoje parengiama per mažai ir būtų poreikis rinkoje turėti naują šios krypties programą. Kaip matyti iš ekspertų išvadų teksto, nepagrįstas Programos poreikis įrodomas ne tik Užimtumo tarnybos duomenimis, bet ir platesniu kontekstu, apimančiu visą kineziterapeutus rengiančių institucijų ir jų siūlomų programų spektrą, bei ženkliu kasmet kineziterapijos studijas pabaigiančių ir kvalifikacijas įgyjančių specialistų skaičiumi (Išvadų 5 ir 9 puslapiai);

Visi šie ekspertų išvadų pagrindimai, atsakovo manymu, liudija, visų pirma, tai, kad ekspertai detaliai susipažino su jiems pateiktais Programos vertinimui reikalingais dokumentais, taip pat aplinkybę, jog individualiame administraciniame akte ekspertai aiškiai ir tuo pačiu detaliai pagrindė tiek patį sprendimą, tiek ir jį pagrindžiančius įrodymus, tinkamai konstatavo netinkamai pagrįstą Programos poreikį.

Vertinamosios srities „Studijų tikslai, rezultatai ir turinys“ pirminis įvertinimas buvo 3 balai, kas pagal Aprašo 14 punktą atitinka įvertinimą „gerai“ – sritis buvo plėtojama sistemiškai, be esminių trūkumų. Tačiau po SVK svarstymo įvertinimas buvo pakeistas į 2 balus, kas atitinka įvertinimą „patenkinamai“ – sritis tenkina minimalius reikalavimus, tačiau yra esminių trūkumų, kuriuos būtina pašalinti. Pareiškėja teigia, kad toks įvertinimo pakeitimas buvo nepagrįstas, neatitinka tikrovės ir galiojančių teisės normų. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Centras, vadovaudamasis gerosiomis tarptautinėmis praktikomis, ekspertų išvadų kokybei užtikrinti taiko papildomas kontrolės priemones. Kaip matyti iš Metodikos 30 ir 31 punktų, visos studijų išorinio vertinimo išvados yra teikiamos Studijų vertinimo komisijai, kolegialiai Centro Patariančiajai komisijai, sudarytai iš aukštojo mokslo srities ekspertų, turinčių tiek universitetinio, tiek ir koleginio sektoriaus patirties, taip pat įtraukiant ir socialinių partnerių bei studentų atstovus.

Atlikę vertinamosios srities „Dėstytojai“ įvertinimą, ekspertai nustatė reikšmingų šios srities trūkumų, sąlygojančių Metodikos 26.2 papunktyje nustatytos rekomendacijos – programą pataisyti – priėmimą:

1. Nepakankamas dėstytojų, turinčių kineziterapeuto kvalifikaciją, skaičius norint pasiekti studijų programoje numatytus studijų rezultatus.

2. Dėstytojams, ketinantiems dėstyti kineziterapijos studijų programoje, reikėtų kelti kineziterapeuto profesines kompetencijas.

3. Nurodyti, kas vadovauja profesinėms veiklos praktikoms, kur jos bus vykdomos ir kokia yra klinikinio instruktoriaus įgyta profesinė kvalifikacija bei praktinė patirtis.

Pažymėtina, kad aukštoji mokykla šiuos trūkumus siekė ištaisyti, todėl per 10 darbo dienų pateikė papildomą informaciją, įskaitant papildomai pritrauktų dėstytojų sąrašus, tačiau nepateikė jų gyvenimo aprašymų.

Ekspertų grupė, susipažinusi su pateikta informacija, vertinimo išvadose konstatavo, kad Aprašo rengėjų grupė, nepateikdama naujai į Programą įtrauktų dėstytojų gyvenimo aprašymų, nepagrindė dėstytojų tinkamumo šiai Programai vykdyti. „Pagal pateiktus dokumentus ne visi iš naujai į numatomą vykdyti studijų programą įtrauktų dėstytojų turi 3 metų praktinę patirtį jiems priskirto dėstomo dalyko srityje, o didžioji dauguma neturi jokios mokslinės patirties. Norint pasiekti studijų programoje numatytus studijų rezultatus dėstytojams nepakanka tobulinti savo didaktines, bendrąsias ir patyrimines kompetencijas vien tik SMK organizuojamuose mokymuose. SMK planuoja kelti dėstytojų kvalifikaciją, tačiau šiuo metu esama dėstytojų kvalifikacija yra nepakankama Kineziterapijos studijų programai vykdyti.“

Atsižvelgiant į tai, kad būtent Metodika nustatomi reikalavimai aukštųjų mokyklų teikiamai informacijai išorinio vertinimo procese, tokia ekspertų grupės išvada atitinka Metodikos 8.2.2 papunkčio nuostatas. Vadovaujantis Metodikos 8.2.2 papunkčiu, turi būti teikiami „<...> visų numatomų studijų programos dėstytojų gyvenimo aprašymai. Dėstytojo gyvenimo aprašyme turi būti ši informacija: dėstytojo vardas ir pavardė, turimas pedagoginis ir (ar) mokslo laipsnis, pedagoginio darbo patirtis, mokslinių interesų kryptis, reikšmingiausi studijų krypties dėstytojų moksliniai (meniniai), metodiniai darbai, susiję su studijų programos kryptimi, parengti per paskutinius 5 metus, praktinio darbo patirtis dėstomo dalyko srityje, kvalifikacijos tobulinimas didaktinėje bei su kryptimi susijusioje srityje per pastaruosius 3 metus, užsienio kalbų mokėjimo lygis“. Ši informacija teisės akte yra reglamentuota tam, kad Programą vertinantys ekspertai galėtų detaliai įsigilinti į dėstytojų kompetencijas ir galėtų įvertinti jų atitiktį keliamiems reikalavimams.

Nors Metodikoje yra nustatyta pareiga pateikti dėstytojų gyvenimo aprašymus, pareiškėja pasirinko pateikti glaustesnę ir lakoniškesnę informaciją, kuri nebuvo pakankama tam, kad ekspertų grupė galėtų įsitikinti numatomų dėstytojų išsamiai aprašyta patirtimi. Susipažinusi su aukštosios mokyklos pateikta informacija, ekspertų grupė pagrįstai konstatavo, kad dalis dėstytojų neturi reikiamos mokslinės ir dėstymo patirties, tad jų kvalifikacija nebūtų pakankama tinkamai įgyvendinti Programą.

Ekspertų grupė, sudarydama galimybę aukštajai mokyklai Programą pataisyti, paprašė pateikti ir profesinės praktikos dėstytojų duomenis. Tuo tarpu pareiškėja, atsakydamas į šį ekspertų prašymą, pateikė tik nuasmenintą praktikų vadovų sąrašą. Įvertinusi šią informaciją, ekspertų grupė konstatavo, kad negali įvertinti numatytų dėstytojų kvalifikacijos ir tinkamumo dėstyti praktikos studijų dalyką, nes aukštoji mokykla nenurodė konkrečių asmenų, kurie vadovaus praktikoms. Toks ekspertų grupės sprendimas visa apimtimi atitinka Metodikos 8.2.2 ir 8.2.5 papunkčių reikalavimus, nes aukštosios mokyklos išorinio vertinimo procese yra įpareigotos Centrui pateikti ne tik vardinius dėstytojų (taip pat ir vedančių profesines praktikas, koordinuojančių baigiamojo darbo rengimą) sąrašus, bet ir jų gyvenimo aprašymus. Priimdama sprendimą duomenų neteikti ir nesilaikyti Metodikos reikalavimų, aukštoji mokykla nesudarė galimybės ekspertų grupei įsitikinti profesinės praktikos dėstytojų kompetencija.

Centro manymu, nepagrįsti ir pareiškėjos skundo argumentai, esą, duomenų apie profesinės praktikos dėstytojus aukštoji mokykla pateikti negali, nes nėra jų gavusi iš praktiką organizuojančių subjektų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštoji mokykla, visų pirma, turi prisiimti atsakomybę už tinkamą ir kokybišką studijų proceso organizavimą, todėl situacija, kai aukštoji mokykla nežinotų, kas konkrečiai vadovauja jos studentų praktikoms, atrodo nerealistiška ir negalėtų būti vertinama kaip tinkamai užtikrinanti studijų kokybę.

Pažymėtina, kad, pirmąjį kartą Programos išorinio vertinimo išvadas pateikus SVK, ši komisija taip pat suabejojo vertinamosios srities „Dėstytojai“ įvertinimu 3 balais. Po pirmojo SVK posėdžio, t. y. išvadoms nepritarus, ekspertų grupė, gavusi rekomendaciją išvadas pataisyti, nusprendė SVK pozicijai pritarti ir išvadas pataisyti: pakartotinai įvertinę identifikuotų vertinamosios srities trūkumų reikšmę ir svarbą, šios srities įvertinimą sumažino 1 balu.

Apibendrindama visa, kas buvo išdėstyta, mano, kad Centro pasitelktų ekspertų parengtos Programos vertinimo išvados, taip pat ir SVK veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, visa apimtimi atitinkantys teisės normas.

Be pareiškėjos nurodytų formaliųjų reikalavimų (pvz., viešojo administravimo subjekto pavadinimo, sprendimo datos, registracijos numerio, sprendimą priėmusio asmens rekvizitų, apskundimo tvarkos ir kt.), 2023-10-12 sprendime taip pat pateiktas teisinis ir faktinis pagrindas bei administracinio sprendimo motyvai. Dokumente nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis priimtas 2023-10-12 sprendimas – MSĮ 48 straipsnis, taip pat Aprašas ir Metodika. Nurodyta sprendimo esmė „Programą vertinti neigiamai“, kitos svarbios aplinkybės (ekspertinės išvados buvo svarstytos SVK; sprendimo teisinis ir faktinis pagrindimas, atsižvelgiant į procedūroje taikomą ekspertinį vertinimą, pateikiamas sprendimo priede – ekspertų grupės parengtose išorinio vertinimo išvadose). Tai, kad sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas gali būti išdėstytas sprendimo priede ir tai atitinka VAĮ, yra pasisakęs ir LVAT administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2015.

Atsakovas, priimdamas sprendimą dėl aukštosios mokyklos įvertinimo, sutiko su Lietuvos edukologijos universiteto veiklos vertinio išvadose nustatytomis aplinkybėmis (stiprybėmis ir silpnybėmis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog sprendimas tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Skunde pareiškėja nesutinka ir su Centro Apeliacinės komisijos 2024-01-04 sprendimu Nr. S-1, teigia, esą, šis sprendimas nėra pagrįstas. Pareiškėjai kartu su Apeliacinės komisijos sprendimu yra pateiktas ir išsamus išrašas iš šios komisijos protokolo, kuriame detaliai išdėstyti visi teiginiai, kodėl Apeliacinės komisijos nariai nusprendė apeliaciją atmesti: protokolo išrašo 5–14 puslapiuose labai detaliai aprašyti motyvai, lėmę tokio sprendimo priėmimą. Posėdyje buvo sudaryta galimybė pasakyti savo nuomonę ir į Apeliacinės komisijos narių klausimus atsakyti tiek aukštosios mokyklos atstovams, tiek ir ekspertų grupės nariams. Protokolo pabaigoje Apeliacinės komisijos sprendimas yra apibendrintas. Visi šie išdėstyti argumentai liudija, kad pareiškėjos teiginiai yra nepagrįsti, o Apeliacinės komisijos sprendimas yra motyvuotas ir aiškus.

Liudytoja I. I.-M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Programos vertinimas vyko pagal Aprašo reikalavimus. Buvo sudaryta Vertinimo komisija, susitikinėjama su studentais, dėstytojais, administracija siekiant nuodugniai išsiaiškinti visus kylančius klausimus. Vyko diskusijos, kurių metu taip pat buvo siekiama visapusiškai išsiaiškinti situaciją. Buvo nustatytos tam tikros rekomendacijos, kurias stengėsi įvykdyti. Vertinimai pasikeitė srityje dėl poreikio visuomenei rengiamų specialistų ir dėl darbo rinkos. Vertinimo šiose srityse staigus pasikeitimas kelia tam tikrų abejonių. Taip pat sukėlė abejonių reikalavimas dėl dėstytojams keliamų reikalavimų.

Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad viena iš jos pareigų yra naujų studijų programų rengimas. Buvo sudaryta darbo grupė, į kurią ji buvo įtraukta ir paskirta darbo grupės vadove. Parengus Programą buvo gauta apie 10 rekomendacijų (pastabų), kurias per 10 dienų stengėsi įvykdyti. Kokių duomenų buvo prašyta, tokius duomenis ir pateikė.

Pareiškėja prašo:

1) panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro 2023-10-12 sprendimą Nr. S-527 „Dėl ketinamos vykdyti studijų programos Kineziterapija įvertinimo“, kuriuo nuspręsta SMK Aukštosios mokyklos ketinamą vykdyti reabilitacijos krypties pirmosios pakopos studijų programą Kineziterapija įvertinti neigiamai ir jos neakredituoti;

2) panaikinti Centro Apeliacinės komisijos 2023-11-20 posėdžio protokolu Nr. SV7-1 priimtą nutarimą (sprendimą) netenkinti SMK Aukštosios mokyklos apeliacijos dėl ketinamos vykdyti Programos įvertinimo;

3) įpareigoti Centrą atlikti pakartotinį ketinamos vykdyti Programos vertinimą.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos ketinamos vykdyti reabilitacijos krypties pirmosios pakopos studijų programos Kineziterapija vertinimo ir šios krypties studijų akreditavimo, nes atsakoPvas ir Apeliacinė komisija priėmė neigiamus sprendimus.

Bylos duomenimis, vertindami Programą, ekspertai nustatė daug trūkumų. Atlikus vertinamosios srities „Studijų tikslai, rezultatai ir turinys“ įvertinimą, buvo nustatyta, kad:

„1. Siūlydami naują studijų programą, jos rengėjai turėtų atsižvelgti į šiandieninės rinkos poreikius, pagrįsti numatomų rengti specialistų poreikį.

2. Studijų programoje nėra studijų dalyko, susijusio su Reabilitacijos pagrindais, kuris yra būtinas kineziterapeutui, dirbančiam specialistų komandoje, be to, šios žinios atsispindi ir programos studijų rezultatuose.

3. Studijų dalyko Farmakologija rezultatai ir turinys silpnai siejasi studijų programos rezultatais ir Reabilitacijos studijų krypties aprašo – pirmosios pakopos reabilitacijos profesinio bakalauro studijų reikalaujamais pasiekti studijų rezultatais.

5. Į studijų planą nėra įtrauktos Kineziterapijos sergant vidaus ligomis praktika ir Kineziterapijos akušerijoje ir ginekologijoje praktikos, jų nesant, pasiekti Reabilitacijos studijų krypties apraše reikalaujamų studijų rezultatų yra neįmanoma.

6. Pažintinės praktikos studijų dalyko rezultatai yra realiai nepasiekiami.

7. Baigiamosios praktikos studijų dalyko valandų pasiskirstymas yra nelogiškas, nes studentas praktikos metu nedirba savarankiškai be priežiūros.

8. Studijų programoje per mažai dėmesio yra skiriama matematinei statistinei duomenų analizei.

9. Studijų dalykuose Kineziterapijos pediatrijoje praktika, Kineziterapijos ortopedijoje, traumatologijoje bei chirurgijoje praktika, Geriatrinės ir paliatyvios kineziterapijos praktika, Kineziterapijos neurologijoje praktika neskiriama dėmesio bendriesiems gebėjimams ugdyti.

10. Vertinant studento baigiamąjį darbą vertinimo komisijoje pasigendama mokslininkų dalyvavimo.

11. Studijų dalyką Baigiamasis darbas dėsto socialinių mokslų atstovas, literatūra studijų dalyko apraše taip pat yra socialinės pakraipos, kai tuo tarpu kineziterapijoje socialinių mokslų darbai nevyrauja.“

Taigi, tiek trūkumų skaičius, tiek ir jų turinys įpareigoja Programą taisyti dar iki ją pradedant vykdyti, tuo pačiu demonstruoja tobulintiną aukštosios mokyklos pasirengimą vykdyti šią naują studijų kryptį bei teikti reglamentuojamą kineziterapeuto kvalifikaciją. Nustatytų trūkumų visuma sąlygoja pagrįstai ekspertų grupės priimtą sprendimą, įtvirtintą Metodikos 26.2 papunktyje – rekomenduoti Programą pataisyti.

Gavusi minėtas pastabas, aukštoji mokykla dauguma trūkumų per nustatytą terminą ištaisė. Kiekvienos rekomendacijos įgyvendinimo lygmuo ekspertų buvo detaliai išnagrinėtas ir detaliai aptartas galutinėse ekspertų išvadose. Tačiau 2 aspektai, kaip matyti iš ekspertų išvadų, visgi pataisyti nebuvo:

1) Ekspertai konstatavo, kad papildomai pateikta informacija, t. y. socialinių partnerių raštai apie kineziterapijos specialistų poreikį, nepagrindė Programos vykdymo poreikio. Įvertinę visą šiuo klausimu turimą informaciją, gautą tiek iš Programos aprašo ir jo priedų, tiek informaciją, gautą vizito metu bei Programą pareiškėjai pataisius, taip pat vadovaudamiesi savo turima ar surinkta informacija, ekspertai konstatavo, kad papildomai pateikti dokumentai liudija augantį kineziterapijos specialistų poreikį, bet neįrodo fakto, kad kineziterapeutų Lietuvoje parengiama per mažai ir būtų poreikis rinkoje turėti naują šios krypties programą. Kaip matyti iš ekspertų išvadų teksto, nepagrįstas Programos poreikis įrodomas ne tik Užimtumo tarnybos duomenimis, bet ir platesniu kontekstu, apimančiu visą kineziterapeutus rengiančių institucijų ir jų siūlomų programų spektrą, bei ženkliu kasmet kineziterapijos studijas pabaigiančių ir kvalifikacijas įgyjančių specialistų skaičiumi (Išvadų 5 ir 9 puslapiai);

Ekspertų išvadų pastabos patvirtina, kad ekspertai detaliai susipažino su jiems pateiktais Programos vertinimui reikalingais dokumentais, taip pat aplinkybę, jog individualiame administraciniame akte ekspertai aiškiai ir tuo pačiu detaliai pagrindė tiek patį sprendimą, tiek ir jį pagrindžiančius įrodymus, tinkamai konstatavo netinkamai pagrįstą Programos poreikį. Vertinamosios srities „Studijų tikslai, rezultatai ir turinys“ pirminis įvertinimas buvo 3 balai, kas pagal Aprašo 14 punktą atitinka įvertinimą „gerai“ – sritis buvo plėtojama sistemiškai, be esminių trūkumų. Tačiau po SVK svarstymo įvertinimas buvo pakeistas į 2 balus, kas atitinka įvertinimą „patenkinamai“ – sritis tenkina minimalius reikalavimus, tačiau yra esminių trūkumų, kuriuos būtina pašalinti. Pareiškėja teigia, kad toks įvertinimo pakeitimas buvo nepagrįstas, neatitinka tikrovės ir galiojančių teisės normų.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MSĮ, 2019-07-17 Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-835 patvirtintas Aprašas, Metodika, Nuostatai.

Dalyvaudama Europos aukštojo mokslo erdvėje Lietuva nacionaliniu ir instituciniu lygiu įgyvendina bendras aukštojo mokslo kokybės ir jos vertinimo nuostatas. EAME aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis, kurios nustato vidinio kokybės užtikrinimo, išorinio kokybės užtikrinimo principus ir nuostatas išorinio kokybės užtikrinimo agentūroms. ESG kaip dokumentą taip pat yra patvirtinę visų Bolonijos reformų proceso aukštajame moksle dalyvaujančių šalių švietimo ministrai, taigi ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, susitikime Jerevane 2015 m. Kokybės užtikrinimas pagal ESG reiškia sisteminį ir nuolatinį dėmesį kokybei, siekiant įgyvendinti du pagrindinius tikslus – kokybės gerinimo ir atskaitomybės didinimo. Lietuviškame kontekste ši samprata reiškia veiklos kokybės lygio nustatymą per akreditavimo sprendimus, rekomendacijų kokybės gerinimui teikimą, išvadų viešinimą bei paskesnę veiklą.

Mokslo ir studijų valstybinį reguliavimą bei mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo principus reglamentuoja MSĮ. Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Nors pripažįstama, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve, tačiau Konstitucijos, MSĮ bei kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštosios mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams. MSĮ 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokslo ir (arba) meno veiklos ir studijų kokybė užtikrinama taikant priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas, mokslo ir studijų institucijų vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą bei išorinį mokslo ir studijų institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą. MSĮ 46 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad aukštųjų mokyklų studijų kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis. Mokslo kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatomis. MSĮ 48 straipsnis reglamentuoja išorinį studijų vertinimą ir akreditavimą. Pagal MSĮ 48 straipsnio 2 dalį, išorinis studijų vertinimas apima visų tam tikros krypties studijų programų ir jų vykdymo kokybės analizę aukštosios mokyklos atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, pasitelkiant išorinius ekspertus. Išorinį studijų vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą. Išorinio studijų vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Po išorinio studijų įvertinimo aukštoji mokykla, bendradarbiaudama su Studijų kokybės vertinimo centru, įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas. Tam tikros krypties studijų akreditavimas – procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras patvirtina, kad įvertintos studijų krypties konkrečios pakopos (tarp jų trumposios pakopos studijos) arba profesinės studijos atitinka joms nustatytus rodiklius pagal vertinamąsias sritis. Sprendimas dėl akreditavimo priimamas remiantis išorinio studijų vertinimo išvadomis (MSĮ 48 straipsnio 3 dalis).

2019-07-17 Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-835 patvirtintas Aprašas reglamentuoja Lietuvos Respublikoje įsteigtų ir turinčių leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą aukštųjų mokyklų, egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų, Lietuvos Respublikoje ir užsienyje vykdomų ir ketinamų vykdyti studijų išorinio vertinimo tikslus bei atlikimo principus, akreditavimo tikslus bei jo atlikimo tvarką, bei užsienio aukštųjų mokyklų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir turinčių leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, studijų išorinio vertinimo tvarką. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad ekspertinio krypties studijų išorinio vertinimo pagrindu priimamas sprendimas dėl krypties studijų akreditavimo. Centras, išnagrinėjęs ekspertų parengtas vertinimo išvadas, priima vieną iš šių sprendimų:

- studijų programą (kryptį) vertinti teigiamai, jeigu ne daugiau negu viena ketinamos vykdyti studijų programos vertinamoji sritis, numatyta Aprašo 2 priede, yra įvertinta ne prasčiau kaip „patenkinamai“ – 2 balais pagal šio Aprašo 3 priede nustatytą įvertinimo skalę (Aprašo 37.1 papunktis);

- studijų programą (kryptį) vertinti neigiamai, jeigu bent viena iš studijų programos vertinamųjų sričių, numatytų Aprašo 2 priede, buvo įvertinta „nepatenkinamai“ – 1 balu – arba „patenkinamai“ – 2 balais pagal šio Aprašo 3 priede nustatytą įvertinimo skalę (Aprašo 37.2 papunktis).

Aprašo 2 priedas „Krypties studijų vertinamosios sritys ir rodikliai“ nustato septynias vertinimo sritis ir rodiklius. Iš Aprašo priedų matyti, kad atliekant išorinį vertinimą vertinamos sritys „Studijų paskirtis ir rezultatai“, „Mokslo (meno) ir studijų veiklos sąsajos“, „Studentų priėmimas ir parama“, „Studijavimo pasiekimai ir absolventų užimtumas“, „Dėstytojai“, „Studijų materialieji ištekliai“, „Studijų vidinis vertinimas, tobulinimas ir viešinimas“. Vertinimo metu kiekviena vertinimo sritis įvertinama penkiais balais: 1 – nepatenkinamai, sritis netenkina minimalių reikalavimų, yra esminių trūkumų, dėl kurių krypties studijos negali būti vykdomos; 2 – patenkinamai, sritis tenkina minimalius reikalavimus, yra esminių trūkumų, kuriuos būtina pašalinti; 3 – gerai, sritis plėtojama sistemiškai, be esminių trūkumų; 4 – labai gerai, sritis vertinama labai gerai nacionaliniame kontekste, be jokių trukumų; 5 – išskirtinės kokybės, sritis vertinama išskirtinai gerai nacionaliniame kontekste ir gerai tarptautinėje erdvėje.

Centro direktoriaus 2019-12-31 įsakymu Nr. V-149 patvirtinta Metodika nustato reikalavimus ketinamų vykdyti trumposios, pirmosios pakopos, antrosios pakopų, vientisųjų bei profesinių studijų programų aprašams, kuriuos aukštosios mokyklos, aukštosios mokyklos egzilyje, aukštosios mokyklos, kurios teikia paraišką dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą teikia Studijų kokybės vertinimo centrui, ketinamų vykdyti studijų programų išorinio vertinimo eigą, taip pat prašymo ir kitų dokumentų dėl ketinamų vykdyti studijų krypčių akreditavimo nagrinėjimo Centre procedūrą bei apeliacijų dėl Centro priimtų sprendimų dėl ketinamos vykdyti studijų programos nagrinėjimo tvarką. Studijų programos kūrimą inicijuoja aukštoji mokykla, įvertinusi: numatomų rengti specialistų poreikį šalyje ar regione, absolventų galimybes įsidarbinti; mokslinį ir (ar) profesinį pajėgumą vykdyti numatomas studijas; turimus ar ketinamus pasitelkti išteklius (materialiuosius ir metodinius) numatytoms studijoms vykdyti (tinkamai įrengtos auditorijos ir (ar) meninės kūrybos bei veiklos erdvės, laboratorijos, kompiuteriai su reikiama programine įranga, mokslinės ir profesinės periodikos, naujos literatūros ir (ar) meno kūrinių fondai, atitinkama komunikacijų įranga ir kt.) (Metodikos 5.1–5.3 papunkčiai). Studijų programa rengiama laikantis bendrųjų ir specialiųjų (studijų krypties arba studijų krypčių grupės aprašų) reikalavimų studijų programoms bei kitų teisės aktų nuostatų (Metodikos 6 punktas). Rengiant studijų programą turi būti įtraukti studentų ir socialinių partnerių atstovai (Metodikos 61 punktas). Studijų programa išoriškai vertinama pagal Metodikos 1 priede nustatytas vertinamąsias sritis, rodiklius ir analizuojamus duomenis ir informaciją (Metodikos 15 punktas). Ekspertų grupė parengia studijų programos vertinimo išvadų projektą su kiekvienos vertinamosios srities įvertinimu pagal Aprašo 3 priede nustatytą įvertinimo skalę ir pateikia jį Centrui ne vėliau kaip per 1 mėnesį (Metodikos 25 punktas). Teikdami išvadų projektą Centrui, ekspertų grupė pateikia vieną iš šių siūlymų:

1) studijų programą vertinti teigiamai. Studijų programa ekspertų siūloma vertinti teigiamai tada, kai nenustatyta trūkumų arba nustatyti trūkumai yra nežymūs. Studijų programa taip pat siūloma vertinti teigiamai, jei aukštoji mokykla programą pataisė pagal ekspertų rekomendacijas per terminą, nustatytą Metodikos 27 punkte;

2) studijų programą rekomenduoti pataisyti. Studijų programą rekomenduojama pataisyti tada, kai yra nustatyti programos trūkumai, kuriuos būtina pašalinti ir trūkumai yra nesudėtingai pašalinami iš esmės nekeičiant studijų programos;

3) studijų programą vertinti neigiamai. Studijų programa ekspertų siūloma vertinti neigiamai tada, kai yra nustatyti esminiai ir ekspertų išsamiai pagrįsti trūkumai, susieti su Metodikos 1 priede nurodytais rodikliais bei analizuojamais duomenimis ir informacija. Studijų programa taip pat ekspertų siūloma vertinti neigiamai, jeigu aukštoji mokykla per terminą, nustatytą Metodikos 27 punkte, programos nepataisė arba pataisymai nepašalino programos trūkumų, kuriuos būtina pašalinti (Metodikos 26.1–26.3 papunkčiai).

Iš išdėstytų teisinių reglamentavimų ir pateikiamų duomenų matyti, kad atsakovo pozicija neigiamai vertinti studijų programą yra išdėstyta 2023-10-12 sprendime. Šio sprendimo motyvai nurodyti SMK Aukštosios mokyklos ketinamos vykdyti Programos 2023-08-18 išorinio vertinimo išvadose Nr. SV9-14, kurios yra sudėtinė priimto administracinio akto dalis. Atsakovo Apeliacinės komisijos protokolinis sprendimas yra priimtas 2024 m. sausio mėnesį nagrinėjant ginčą Metodikos 39–40 punktuose numatyta ikiteismine tvarka. Šis protokolinis sprendimas grindžiamas 2023-11-20 posėdžio protokolo Nr. SV7-1 išraše nurodytais motyvais. Iš skundžiamų aktų turinio matyti, kad atsakovas priėmė sprendimą neigiamai vertinti Programą, kadangi trys vertinamosios sritys – studijų tikslai, rezultatai ir turinys; mokslo (meno) ir studijų veiklos sąsajos; dėstytojai – buvo įvertintos patenkinamai (2 balais).

Pareiškėjos pateiktos ketinamos vykdyti Programos vertinimas buvo atliktas tokia tvarka:

1) Centre buvo gautas pareiškėjos 2023-03-31 prašymas Nr. 02(23)-0014 dėl Programos įvertinimo ir akreditavimo;

2) Šio prašymo pagrindu, vadovaujantis Ekspertų atrankos aprašo nuostatomis, buvo sudaryta ekspertų grupė. Apie jos sudėtį pareiškėja buvo informuota Centro 2023-05-09 raštu Nr. S-270;

3) Pareiškėjai buvo sudaryta galimybė pateikti grįžtamąjį ryšį dėl ekspertų grupės sudėties, tačiau pastabų iš pareiškėjos gauta nebuvo;

4) Ekspertų grupė ruošėsi išoriniam vertinimui bei artėjančiam vizitui į aukštąją mokyklą, Centrui tarpininkaujant 2023 m. gegužės 19, 25 ir 31 dienomis vyko ekspertų grupės posėdžiai, skirti tinkamai pasirengti vizitui, paruošti klausimus vizito dalyviams ir pan. (Metodikos 20 punktas);

5) Atsakant į ekspertų grupės prašymą pateikti papildomą informaciją, 2023-05-30, 2023-05-31 Centre gauta pareiškėjos papildoma informacija (informacija apie dėstytojų praktinio darbo patirtį, mokslines publikacijas, Programoje dėstysiančių kineziterapeutų procentą pagal padalinius);

6) Pagal pareiškėjos ir Centro suderintą darbotvarkę 2023-06-01 įvyko fizinis vizitas į aukštąją mokyklą;

7) 2023-07-18 pareiškėjai susipažinti buvo nusiųstas išvadų projektas, kuriame ekspertų grupė identifikavo taisytinus aspektus bei aukštajai mokyklai sudarė galimybę reaguoti į galimas faktines klaidas bei pateikti įrodymus apie nustatytų trūkumų pašalinimą (Metodikos 26, 27 punktai);

8) 2023-07-31 Centre gautas pareiškėjos raštas dėl faktinių klaidų ir atsakymas dėl Programos pataisymų Nr. 02(23)-0193;

9) Programos 2023-08-16 vertinimo išvados Nr. SV9-14, papildytos ekspertų grupės vertinimais apie pareiškėjos pateiktą informaciją apie galimas faktines klaidas bei atliktus pataisymus, buvo pateiktos aukštajai mokyklai;

10) 2023-08-25 Programos išvados svarstytos Studijų vertinimo komisijoje. Šio posėdžio metu išvadoms pritarta nebuvo ir jos ekspertų grupei buvo grąžintos taisyti;

11) 2023-09-01 Centre gautos pataisytos ekspertų išvados;

12) Išvados pakartotinai svarstytos SVK 2023-09-22, joms pritarta;

13) SVK pritarus išvadoms, Centras 2023-10-12 priėmė sprendimą dėl Programos neigiamo vertinimo;

14) 2023-10-26 buvo gauta pareiškėjos apeliacija;

15) Centro Apeliacinė komisija priėmė 2024-01-04 sprendimą Nr. S-1 apeliaciją atmesti.

Atsakovas, vadovaudamasis tarptautinėmis praktikomis, ekspertų išvadų kokybei užtikrinti taiko papildomas kontrolės priemones. Kaip matyti iš Metodikos 30 ir 31 punktų, visos studijų išorinio vertinimo išvados yra teikiamos Studijų vertinimo komisijai, kolegialiai Centro Patariančiajai komisijai, sudarytai iš aukštojo mokslo srities ekspertų, turinčių tiek universitetinio, tiek ir koleginio sektoriaus patirties, taip pat įtraukiant ir socialinių partnerių bei studentų atstovus.

Vadovaujantis Nuostatų 6.1 papunkčiu, SVK svarsto, ar ekspertų Centrui pateiktos studijų vertinimo išvados yra objektyvios, išsamios, pagrįstos ir priima vieną iš siūlymų, nurodytų Nuostatų 7 punkte. Vadovaujantis Nuostatų 7 punktu, SVK išvadoms gali pritarti, arba nepritarti ir grąžinti ekspertų grupei išvadas taisyti. Išvados ekspertų grupei taisyti grąžinamos tik tuomet, kai SVK suabejoja išvadų objektyvumu, išsamumu ir (ar) pagrįstumu. Vertindama Programą, SVK, atsižvelgusi į ekspertų nustatytas abejones dėl Programos poreikio, taip pat į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos poziciją nei pritarti, nei nepritarti Programos poreikiui, suabejojo, ar esant tokiems Programos trūkumams būtų pagrįsta vertinamajai sričiai „Studijų tikslai, rezultatai ir turinys“ skirti 3 balus. Po pirmojo SVK posėdžio, t. y. išvadoms nepritarus, ekspertų grupė, gavusi rekomendaciją išvadas pataisyti, nusprendė SVK pozicijai pritarti ir išvadas pataisyti: pakartotinai įvertinę identifikuotų vertinamosios srities trūkumų reikšmę ir svarbą, šios srities įvertinimą sumažino 1 balu.

Atlikę vertinamosios srities „Dėstytojai“ įvertinimą, ekspertai nustatė reikšmingų šios srities trūkumų, sąlygojančių Metodikos 26.2 papunktyje nustatytos rekomendacijos – programą pataisyti – priėmimą:

1. Nepakankamas dėstytojų, turinčių kineziterapeuto kvalifikaciją, skaičius norint pasiekti studijų programoje numatytus studijų rezultatus.

2. Dėstytojams, ketinantiems dėstyti kineziterapijos studijų programoje, reikėtų kelti kineziterapeuto profesines kompetencijas.

3. Nurodyti, kas vadovauja profesinėms veiklos praktikoms, kur jos bus vykdomos ir kokia yra klinikinio instruktoriaus įgyta profesinė kvalifikacija bei praktinė patirtis.

Aukštoji mokykla šiuos trūkumus siekė ištaisyti, todėl per 10 darbo dienų pateikė papildomą informaciją, įskaitant papildomai pritrauktų dėstytojų sąrašus, tačiau nepateikė jų gyvenimo aprašymų.

Ekspertų grupė, susipažinusi su pateikta informacija, vertinimo išvadose konstatavo, kad Aprašo rengėjų grupė, nepateikdama naujai į Programą įtrauktų dėstytojų gyvenimo aprašymų, nepagrindė dėstytojų tinkamumo šiai Programai vykdyti. „Pagal pateiktus dokumentus ne visi iš naujai į numatomą vykdyti studijų programą įtrauktų dėstytojų turi 3 metų praktinę patirtį jiems priskirto dėstomo dalyko srityje, o didžioji dauguma neturi jokios mokslinės patirties. Norint pasiekti studijų programoje numatytus studijų rezultatus dėstytojams nepakanka tobulinti savo didaktines, bendrąsias ir patyrimines kompetencijas vien tik SMK organizuojamuose mokymuose. SMK planuoja kelti dėstytojų kvalifikaciją, tačiau šiuo metu esama dėstytojų kvalifikacija yra nepakankama Kineziterapijos studijų programai vykdyti.“

Metodika nustatomi reikalavimai aukštųjų mokyklų teikiamai informacijai išorinio vertinimo procese, tokia ekspertų grupės išvada atitinka Metodikos 8.2.2 papunkčio nuostatas. Vadovaujantis Metodikos 8.2.2 papunkčiu, turi būti teikiami „<...> visų numatomų studijų programos dėstytojų gyvenimo aprašymai. Dėstytojo gyvenimo aprašyme turi būti ši informacija: dėstytojo vardas ir pavardė, turimas pedagoginis ir (ar) mokslo laipsnis, pedagoginio darbo patirtis, mokslinių interesų kryptis, reikšmingiausi studijų krypties dėstytojų moksliniai (meniniai), metodiniai darbai, susiję su studijų programos kryptimi, parengti per paskutinius 5 metus, praktinio darbo patirtis dėstomo dalyko srityje, kvalifikacijos tobulinimas didaktinėje bei su kryptimi susijusioje srityje per pastaruosius 3 metus, užsienio kalbų mokėjimo lygis“. Ši informacija teisės akte yra reglamentuota tam, kad Programą vertinantys ekspertai galėtų detaliai įsigilinti į dėstytojų kompetencijas ir galėtų įvertinti jų atitiktį keliamiems reikalavimams.

Nors Metodikoje yra nustatyta pareiga pateikti dėstytojų gyvenimo aprašymus, pareiškėja pasirinko pateikti glaustesnę ir lakoniškesnę informaciją, kuri nebuvo pakankama tam, kad ekspertų grupė galėtų įsitikinti numatomų dėstytojų išsamiai aprašyta patirtimi. Susipažinusi su aukštosios mokyklos pateikta informacija, ekspertų grupė pagrįstai konstatavo, kad dalis dėstytojų neturi reikiamos mokslinės ir dėstymo patirties, tad jų kvalifikacija nebūtų pakankama tinkamai įgyvendinti Programą.

Ekspertų grupė, sudarydama galimybę aukštajai mokyklai Programą pataisyti, paprašė pateikti ir profesinės praktikos dėstytojų duomenis. Tuo tarpu pareiškėja, atsakydamas į šį ekspertų prašymą, pateikė tik nuasmenintą praktikų vadovų sąrašą. Įvertinusi šią informaciją, ekspertų grupė konstatavo, kad negali įvertinti numatytų dėstytojų kvalifikacijos ir tinkamumo dėstyti praktikos studijų dalyką, nes aukštoji mokykla nenurodė konkrečių asmenų, kurie vadovaus praktikoms. Toks ekspertų grupės sprendimas visa apimtimi atitinka Metodikos 8.2.2 ir 8.2.5 papunkčių reikalavimus, nes aukštosios mokyklos išorinio vertinimo procese yra įpareigotos Centrui pateikti ne tik vardinius dėstytojų (taip pat ir vedančių profesines praktikas, koordinuojančių baigiamojo darbo rengimą) sąrašus, bet ir jų gyvenimo aprašymus. Priimdama sprendimą duomenų neteikti ir nesilaikyti Metodikos reikalavimų, aukštoji mokykla nesudarė galimybės ekspertų grupei įsitikinti profesinės praktikos dėstytojų kompetencija.

Pareiškėjos argumentai, kad duomenų apie profesinės praktikos dėstytojus aukštoji mokykla pateikti negali, nes nėra gavusi jų iš praktiką organizuojančių subjektų, vertintini neigiamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštoji mokykla, visų pirma, turi prisiimti atsakomybę už tinkamą ir kokybišką studijų proceso organizavimą, todėl situacija, kai aukštoji mokykla nežinotų, kas konkrečiai vadovauja jos studentų praktikoms, negali būti vertinama kaip tinkamai užtikrinanti studijų kokybę. Pažymėtina, kad, pirmąjį kartą Programos išorinio vertinimo išvadas pateikus SVK, ši komisija taip pat suabejojo vertinamosios srities „Dėstytojai“ įvertinimu 3 balais. Po pirmojo SVK posėdžio, t. y. išvadoms nepritarus, ekspertų grupė, gavusi rekomendaciją išvadas pataisyti, nusprendė SVK pozicijai pritarti ir išvadas pataisyti: pakartotinai įvertinę identifikuotų vertinamosios srities trūkumų reikšmę ir svarbą, šios srities įvertinimą sumažino 1 balu.

Be to, kaip jau buvo minėta, ekspertai konstatavo, kad papildomai pateikta informacija, t. y. socialinių partnerių raštai apie kineziterapijos specialistų poreikį, nepagrindė Programos vykdymo poreikio. Įvertinę visą šiuo klausimu turimą informaciją, gautą tiek iš Programos aprašo ir jo priedų, tiek informaciją, gautą vizito metu bei Programą pareiškėjai pataisius, taip pat vadovaudamiesi savo turima ar surinkta informacija, ekspertai konstatavo, kad papildomai pateikti dokumentai liudija augantį kineziterapijos specialistų poreikį, bet neįrodo fakto, kad kineziterapeutų Lietuvoje parengiama per mažai ir būtų poreikis rinkoje turėti naują šios krypties programą. Kaip matyti iš ekspertų išvadų teksto, nepagrįstas Programos poreikis įrodomas ne tik Užimtumo tarnybos duomenimis, bet ir platesniu kontekstu, apimančiu visą kineziterapeutus rengiančių institucijų ir jų siūlomų programų spektru, bei ženkliu kasmet kineziterapijos studijas pabaigiančių ir kvalifikacijas įgyjančių specialistų skaičiumi.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad aukštosios mokyklos (ir valstybinės, ir nevalstybinės) pagal Konstituciją ne tik naudojasi autonomija, bet ir vykdo svarbią socialinę funkciją – teikia aukštąjį išsilavinimą. Aukštųjų mokyklų autonomija negali būti nesiejama su jų misija rengti aukštąjį išsilavinimą įgijusius įvairių sričių specialistus, atitinkančius visuomenės ir valstybės poreikius, taigi ir su didele aukštųjų mokyklų atsakomybe už aukštojo mokslo kokybę (Konstitucinio Teismo 2008-02-01 sprendimas). Aukštųjų mokyklų misija rengti aukštąjį išsilavinimą įgijusius įvairių sričių specialistus, atitinkančius visuomenės ir valstybės poreikius, suponuoja aukštųjų mokyklų atsakomybę už tai, kad studijuojantiems asmenims būtų suteiktas kokybiškas, visuomenės ir valstybės poreikius atitinkantis išsilavinimas (Konstitucinio Teismo 2009-10-28 sprendimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog, nustatant aukštojo mokslo finansavimo modelį ir teisės aktais reguliuojant su tuo susijusius santykius, būtina atsižvelgti į tai, kad valstybės nustatytus kokybės standartus atitinkantį aukštąjį išsilavinimą gali suteikti aukštosios mokyklos, turinčios aukštos kvalifikacijos dėstytojus, reikiamą mokymo bazę, būtiną infrastruktūrą ir pan. (Konstitucinio Teismo 2008-03-20 nutarimas).

Pagal MSĮ preambulę, mokslo ir studijų misija – padėti užtikrinti šalies visuomenės, kultūros ir ūkio klestėjimą, būti kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio visaverčio gyvenimo atrama ir paskata, tenkinti prigimtinį pažinimo troškimą. Lietuvos mokslo ir studijų politika laiduoja mokslo ir studijų kokybę, visų šalies piliečių lygias teises įgyti aukštąjį išsilavinimą ir sąlygas geriausiems dirbti mokslinį darbą, siekti mokslinio ir kūrybinio tobulėjimo, rūpinasi mokslo ir studijų sistemos atitiktimi visuomenės ir ūkio poreikiams, remia jos atvirumą ir integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvę. Darni mokslo ir studijų sistema grindžia žinių visuomenės plėtotę, žiniomis grįstos ekonomikos stiprėjimą ir darnų šalies vystymąsi, dinamišką ir konkurencingą šalies ūkio gyvenimą, socialinę ir ekonominę gerovę; ugdo kūrybingą, išsilavinusią, orią, etiškai atsakingą, pilietišką, savarankišką ir verslią asmenybę, puoselėja civilizacinę Lietuvos tapatybę, palaiko, plėtoja ir kuria šalies ir pasaulio kultūros tradicijas.

Taigi aukštojo mokslo kokybė laikytina vienu iš švietimo srities prioritetų, be kurio ne tik nebūtų patenkinti visuomenės lūkesčiai, bet ir apskritai sunkiai įgyvendinamu taptų šalies visuomenės, ūkio, kultūros klestėjimas bei darnios mokslo ir studijų sistemos egzistavimas. Siekiant įgyvendinti ir užtikrinti MSĮ preambulėje laiduojamą mokslo ir studijų kokybę, Mokslo ir studijų įstatyme, be kita ko, yra pabrėžiama aukštosios mokyklos autonomijos ir atskaitomybės vienovė ir darna (MSĮ 7 straipsnis). Nors pripažįstama, kad aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve, tačiau Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštosios mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams (MSĮ 7 straipsnio 1 dalis).

Dalyvaudama Europos aukštojo mokslo erdvėje Lietuva nacionaliniu ir instituciniu lygiu įgyvendina bendras aukštojo mokslo kokybės ir jos vertinimo nuostatas. EAME aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis, kurios nustato vidinio kokybės užtikrinimo, išorinio kokybės užtikrinimo principus ir nuostatas išorinio kokybės užtikrinimo agentūroms. ESG kaip dokumentą taip pat yra patvirtinę visų Bolonijos reformų proceso aukštajame moksle dalyvaujančių šalių švietimo ministrai, taigi ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, susitikime Jerevane 2015 m.

Kokybės užtikrinimas pagal ESG reiškia sisteminį ir nuolatinį dėmesį kokybei, siekiant įgyvendinti du pagrindinius tikslus – kokybės gerinimo ir atskaitomybės didinimo. Lietuviškame kontekste ši samprata reiškia veiklos kokybės lygio nustatymą per akreditavimo sprendimus, rekomendacijų kokybės gerinimui teikimą, išvadų viešinimą bei paskesnę veiklą.

Lietuvoje aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo principai apibrėžti MSĮ, kurio nuostatos yra suderintos su ESG. MSĮ 3 straipsnyje, apibrėžiančiame mokslo ir studijų principus, yra numatyta, kad studijos Lietuvos Respublikoje turi būti grindžiamos suderinamumo su EAME nuostatomis.

Kokybės užtikrinimas yra, visų pirma, aukštųjų mokyklų atsakomybė. Aukštosiose mokyklose turėtų būti sukurta ir įgyvendinama kokybės užtikrinimo strategija, numatanti nuolatinį kokybės gerinimą. Vidinis aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas, vadovaujantis ESG, apima: kokybės užtikrinimo politikos ir procedūrų nustatymą; studijų programų, suteikiamų kvalifikacijų patvirtinimą, stebėseną ir periodinį vertinimą; studentų pasiekimų vertinimą; dėstytojų kvalifikacijos užtikrinimą; studijų išteklius ir paramą studentams; efektyvių informacinių sistemų sukūrimą; viešą ir nešališką informavimą.

Centras, vadovaujantis Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacijos ekspertų atliktų vertinimų išvadomis ir Europos aukštojo mokslo kokybės agentūrų registro sprendimais, nuo 2012 m. yra įtrauktas į patikimų kokybės agentūrų sąrašą.

Vadovaujantis MSĮ 48 ir 49 straipsnių nuostatomis, išorinis kokybės užtikrinimas apima reguliarias periodiškai vykstančias studijų ir aukštųjų mokyklų veiklos išorinio vertinimo ir akreditavimo procedūras. MSĮ 48 straipsnyje išvardyti šie išorinio vertinimo tikslai:

1) įvertinti studijų kokybę;

2) užtikrinti nuolatinį studijų programų tobulinimą;

3) plėtoti studijų kokybės užtikrinimo kultūrą;

4) informuoti akademinę bendruomenę ir visuomenę apie studijų kokybę.

Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, studijų išorinis vertinimas yra sudėtingas, kompleksiškas ir specialiųjų žinių reikalaujantis procesas, jam atlikti yra sudaromos ekspertų grupės. Ekspertų kompetencijai ir patirčiai yra keliami aukšti reikalavimai. Ekspertų grupės yra sudaromos vadovaujantis Ekspertų atrankos aprašu. Ketinamų vykdyti studijų vertinimui sudaromos ekspertų grupės iš ne mažiau kaip 3 ekspertų. Apraše keliami reikalavimai turėti vertinamos studijų krypties dėstymo ir (ar) mokslinės veiklos patirties (Ekspertų atrankos aprašo II skyriaus I skirsnis). Pasitelkti ekspertai Programos vertinimui visiškai atitiko teisės aktais jiems keliamus reikalavimus.

Ekspertų darbo organizavimo aprašas nustato pagrindinius ekspertų darbo organizavimo principus ir tvarką Centre. Objektyvumo principas įpareigoja ekspertus remtis ne tik pateiktais dokumentais, kita surinkta informacija, bet ir savo kompetencija. Įstatyminiu lygmeniu įtvirtintas ekspertinio vertinimo poreikis lemia, kad išorinio vertinimo išvados visada turi būti parengtos remiantis ir ekspertų asmenine patirtimi, ekspertine nuomone bei bendru sutarimu. Remiantis teisiniu reglamentavimu ir jame įtvirtinta kokybinio vertinimo koncepcija, ekspertų pritraukimu į išorinį vertinimą, konstatuotina, kad tiek išvadas, tiek ir kiekvienos vertinamosios srities įverčius pagal rodiklius ir kriterijus ekspertai priima išanalizavę turimą informaciją ir ją įvertinę savo kompetencijos ir patirties kontekste.

Kaip jau minėta pirmiau, iš Programos vertinimo eigos matyti, kad pareiškėjos pateiktame Programos apraše pateiktos informacijos ekspertams pritrūko dar iki vizito, tad aukštosios mokyklos buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus. Galimybė Programą pataisyti buvo sudaryta ir priėmus Metodikos 26.2 papunktyje reglamentuotą sprendimą – programą pataisyti.

Skunde pareiškėja nurodo, jog Centro priimtas 2023-10-12 sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų. Reikalavimai administraciniam sprendimui yra nustatyti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta:

3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;

4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;

8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440/14, 2014-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-839/14, 2009-03-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2014-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-827/2014, 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2197/2011). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (LVAT 2020-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1306-261/2020).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas aministracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. 6 punkte nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti administracinio sprendimo motyvai.

Ginčijami administraciniai aktai gali būti panaikinti nustačius procedūrinius pažeidimus tik tuomet, kai procedūriniai pažeidimai yra esminiai, dėl kurių pats administracinis aktas negali būti laikomas teisėtu. Tokių pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Formalūs, nereikšmingi pažeidimai negali būti laikomi administracinio akto panaikinimo pagrindu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies prasme.

Skunde pareiškėja nesutinka ir su Centro Apeliacinės komisijos 2024-01-04 sprendimu, nurodo, kad jis nėra pagrįstas. Pareiškėjai kartu su Apeliacinės komisijos sprendimu yra pateiktas ir išsamus išrašas iš šios komisijos protokolo, kuriame detaliai išdėstyti visi teiginiai, kodėl Apeliacinės komisijos nariai nusprendė apeliaciją atmesti: protokolo išrašo 5–14 puslapiuose detaliai aprašyti motyvai, lėmę tokio sprendimo priėmimą. Posėdyje buvo sudaryta galimybė pasakyti savo nuomonę ir į Apeliacinės komisijos narių klausimus atsakyti tiek aukštosios mokyklos atstovams, tiek ir ekspertų grupės nariams. Protokolo pabaigoje Apeliacinės komisijos sprendimas yra apibendrintas. Taigi, Apeliacinės komisijos sprendimas yra motyvuotas ir aiškus, naikinti jo nėra pagrindo.