Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjai L. N., jos atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei, atsakovės atstovui S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. N. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir apsaugos darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2015-09-02 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3549 priimtą sprendimą, kuriuo pareiškėjai nuo 2015-08-27 buvo nustatytas 65 procentų darbingumo lygis; panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2015-10-05 sprendimą Nr. SS-2885 „Dėl L. N. darbingumo lygio“; Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2015-11-24 sprendimą Nr. S-365 „Dėl L. N. darbingumo lygio“; įpareigoti Tarnybą nustatyti pareiškėjai 55 procentų darbingumo lygį (t. 1, b. l. 28–29).

Pareiškėja nesutinka su Tarnybos sprendimu, kuriuo jai nuo 2015-08-27 buvo nustatytas 65 procentų darbingumo lygis. Teigia, kad priimti sprendimai yra nepagrįsti dėl tos priežasties, jog nustatytas darbingumo lygis neatitinka pareiškėjos faktinės pablogėjusios sveikatos būklės ir kad ji neturinti galimybių pilnavertiškai dalyvauti darbinėje veikloje. Pažymėjo, kad jos pirštai yra sužaloti ir nejudrūs, atlikta kairės plaštakos III, IV ir V pirštų amputacija ir dalinai II pirštas amputuotas. Ji kenčia nuo kairės plaštakos neuropatijos. Be to, nuolat junta rankos, liemens ir kojų skausmus, kenčia nuo kojų tirpimo. Kadangi kairė ranka yra iš esmės nedarbinga, jai Darbo biržoje negali jokio darbo pasiūlyti.

Pasak pareiškėjos, Tarnyba nepakankamai atsižvelgė į 2015-06-19 traumatologo-ortopedo konsultacijos išvadas, kur nurodyta, kad funkcijos sutrikimas vidutinis, bei į kitas ligas, dėl kurių pareiškėja negali pilnavertiškai gyventi ir dirbti, t. y. nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, depresija, migrena, kairės rankos pirštų fantominiai skausmai, stuburo stenozė, skydliaukės ligos, sponditolistezė, sąnario kontraktūra bei plaštaka, rankos traiškytinio sužalojimo ir trauminės amputacijos padariniai ir kt. Pareiškėjos teigimu, yra pagrindas panaikinti skundžiamus sprendimus ir reikalauti įpareigoti atsakovą nustatyti pareiškėjai 45 procentų nedarbingumo lygį.

Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja akcentavo, kad jai nėra galimybių susirasti darbą dėl kairės rankos amputuotų pirštų. Taip pat pažymėjo, kad nustatytas darbingumo lygis neatitinka jos realios sveikatos būklės.

Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. b. 1. 10–13).

Atsiliepime nurodė, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pažymėjo, kad pasibaigus nustatyto darbingumo lygio termino galiojimui, darbingumo lygis yra ne pratęsiamas remiantis jau turimais byloje medicininiais duomenimis, o vertinamas iš naujo, vadovaujantis naujai pateiktais medicininiais dokumentais, liudijančiais tuo metu esamus asmens sveikatos funkcinius sutrikimus. Akcentavo, kad Tarnyba nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokius su gydymo procesu susijusius klausimus. Teigė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti skundžiamų sprendimų pagrįstumu ir (ar) teisėtumu, o rėmėsi tik savo subjektyvia nuomone.

Tarnybos teigimu, L. N. darbingumo lygiui esminę įtaką daro 2011 m. patirtos rankos traumos sukelti padariniai ir judamojo atramos aparato, t. y. stuburo funkcijos, sutrikimas. Pažymėjo, kad traumos padariniai tiek 2013 m., tiek ir vertinant darbingumo lygį ginčo laikotarpiu 2015 m., buvo vertinti tomis pačiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis. Tai, kad šiuo laikotarpiu pasikeitė darbingumo lygis, įtaką padarė tik pasikeitęs sveikatos funkcijos sutrikimo mastas dėl pareiškėjai diagnozuotos stuburo patologijos.

Atsakovė paaiškino, kad tokį sprendimą lėmė gydančių specialistų pateiktos išvados. Už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako gydantis gydytojas. Tarnyba nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų. Darbingumo lygį reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjai nustatyto darbingumo lygio teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad VšĮ Centro poliklinikos 2015-08-25 siuntimu Nr. 9130 (toliau – ir Siuntimas) pareiškėja buvo nukreipta į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti (t. 1, b. l. 39). Siuntime buvo nurodytos šios diagnozės: pagrindinė diagnozė: nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais ([D:M50]-[D:M51]+), 1-o laipsnio; forma: L3 anterolistezė; stuburo kanalo stenozė, remiantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM; toliau – ir TLK-10-AM), įvardyta TLK-10-AM kodu G55.1. Taip pat Siuntime nurodytos ir kitos diagnozės: kaklo diskų liga su radikulopatija (toliau nurodomos skliausteliuose ligos žymimos TLK kodu M50.1); juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija ([D:G55.1*]); dviejų ar daugiau pirštų trauminė amputacija (visiška) (dalinė) (S 68,2); dalinis gimdos ir makšties nusileidimas (prolapsas) (N81.2); lėtinis faringitas (J31.2); rankos traiškytinio sužalojimo ir trauminės amputacijos padariniai (T92.6); sąnario kontraktūra, plaštaka, vidutinio laipsnio (M 24.54); nereumatinis triburio vožtuvo nepakankamumas I laipsnis (I36.1); spondilolistezė, juosmens sritis (M43.16); stuburo stenozė, juosmens sritis (M48.06); polineuropatija sergant endokrininėmis ir medžiagų apykaitos ligomis (pagal TLK G63.3; [D:E00]-[D:E07]+, [D:E15]-[D:E16]+, [D:E20]-(D:E34]+, [D:E70]-[D:E89]+); migrena (G 43.0); skausminis fantominės galūnės sindromas, lengvas laipsnis (G54.6); vidutinio sunkumo depresijos epizodas, atsirandantis postnataliniu periodu (F32:11); gastoezofaginio refliukso liga be ezofagilo (K21.9); netoksinis vienas skydliaukės mazgas, lengvas laipsnis (E04.1). Kartu su siuntimu pateikti medicininiai dokumentai: 2013-01-31 VŠĮ Centro poliklinikos Radiologijos skyriaus galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo duomenys; 2015-07-20 psichologo tyrimo išvados; 2015-07-23 VŠĮ Centro poliklinikos psichiatro konsultacijos išvada; 2015-07-31 VŠĮ Centro poliklinikos neurologo konsultacijos išvada; 2015-08-19 Všį Centro poliklinikos endokrinologo konsultacijos išvada; 2015-08-25 VŠĮ Centro poliklinikos gastroenterologo konsultacijos išvada, 2015-07-14 Alytaus apskrities S. Kudrisko ligoninės kompiuterinės tomografijos duomenys (t. 1, b. l. 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47– 48, 49).

Pareiškėja 2015-08-27 kreipėsi į Tarnybą, prašydama nustatyti darbingumo lygį (t. 1, b. l. 112).

Tarnybos Vilniaus IV teritorinis skyrius vertino pareiškėjos darbingumo lygį, remdamasis siuntimo į Tarnybą, specialistų ir konsultantų išvadų bei apžiūros ir pokalbio duomenimis ir 2015-09-02 Tarnybos Vilniaus IV teritorinio skyriaus Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-3549 (toliau – ir Aktas Nr. DL-3549), be medicininių dokumentų vertinimo, nurodė, kad pareiškėja šiuo metu skundžiasi sprando ir nugaros juosmeninės dalies skausmu, plintančiu į kojas, kojų tirpimu, galvos skausmu, kairės plaštakos pirštų bigių skausmu. Aprašyta objektyvi būklė: amputuoti kairės plaštakos III-IV-V pirštai. Nurodė pagrindinę diagnozę pagal TLK G55.1 – Nervų Šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant intervertebralunų diskų ligomis (M50-M51 +), (FN 1°). Funkcijų sutrikimas: rankų, skausmo – vidutinis; liemens, kojų – lengvas. Tarnybos Vilniaus IV teritorinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 (TAR 2014-03072, 2014-16257; 2015-11-18) patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – Kriterijų aprašas) 1 priedo IX dalies 59.1 punktu, XIV dalies 79.15.9.3 punktu, XIV dalies 79.15 6.7 punktu, I dalies 14.1 punktu ir XIII dalies 76.1.2 punktu nustatė L. N. 65 procentų bazinį darbingumą, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balus (19) prilygino koeficientui 1, nustatė 65 procentų darbingumo lygį, galiojantį nuo 2015-08-27. Pastabose nurodė, kad procentinį darbo lygio kitimą sąlygojo stuburo funkcinės būklės pagerėjimas – FN I*, lengvas funkcijos sutrikimas; diagnozės J31.2, F32.11, K219 neįtakojo darbingumo lygio vertinimo. Specialieji poreikiai nenustatyti, nes asmens sveikatos būklė šiuo metu neatitinka specialiųjų poreikių skyrimo kriterijų (t. 1, b. l. 98–105).

Pareiškėja 2015-09-07 apskundė Tarnybos direktoriui NDNT Vilniaus IV teritorinio skyriaus sprendimą ir prašė atlikti pakartotinį darbingumo lygio vertinimą (t. 1, b. l. 96). Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2015-09-07–2015-10-15 pakartotinai vertino pareiškėjos darbingumo lygį ir 2015-10-05 Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-2593 (toliau – ir Aktas Nr. DL-2593; t. 1, b. l. 79–86), vertindama medicininės dokumentacijos duomenimis, nustatė pagrindinę diagnozę: G55.1 – nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant endokrininėmis ir medžiagų apykaitos ligomis (M50-M51+J, (FN 1°), gretutines ligas, funkcijų sutrikimą: rankų, skausmo – vidutinis, liemens, kojų – lengvas. Taip pat, atsižvelgdama į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam kriterijus, juos įvertino 19 balų, prilygino koeficientui 1. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Aktu Nr. DL-2593, priėmė 2015-10-05 sprendimą Nr. SS-2885 „Dėl L. N. darbingumo lygio“ (toliau - ir sprendimas Nr. SS-2885), kuriuo paliko galioti Tarnybos Vilniaus IV teritorinio skyriaus L. N. nustatytą 65 procentų darbingumo lygį, 35 procentų netektą darbingumą, galiojantį nuo 2015-08-27 (t. 1, b. l. 75–78).

Pareiškėja 2015-10-20 kreipėsi į Komisiją, prašydama peržiūrėti priimtus sprendimus dėl jai nustatyto darbingumo lygio (t. 1, b. l. 36). Komisija 2015-11-24 sprendime Nr. S-365 „Dėl L. N. darbingumo lygio“, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, jį atmetė. Paliko galioti Tarnybos kontrolės skyriaus 2015-10-05 Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-2885 nepakeistą.

Komisija, atsižvelgusi į pareiškėjai nustatytas ligas, jų sukeltus organizmo funkcinius sutrikimus, nusprendė, kad pareiškėjai pagrįstai nustatytas 65 procentų darbingumo lygis, galiojantis nuo 2015-08-27. Taip pat padarė išvadą, kad pagrįstai Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius neišdavė Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, nes nustatytas darbingumo lygis yra didesnis nei 55 procentai, t. y. pareiškėja pripažinta darbinga (t. 1, b. l. 12–21).

Pareiškėja nesutinka su jai nustatytu darbingumo lygiu ir teigia, kad nebuvo tinkamai įvertinta jos faktinė sveikatos būklė, t. y. ji dėl sužalotų kairės rankos pirštų, jos nevaldo ir negali ja dirbti. Pareiškėjos manymu, nepagrįstai jai sumažintas nedarbingumo lygis nuo 45 iki 35 procentų.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir NSIĮ) 20 straipsnio 8 dalis įtvirtina, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Kriterijų aprašas bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punkto nuostatomis, asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant tris kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), funkcinius (2 priedas), profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Kriterijų aprašo 4 punkte nurodyta, kad medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Kriterijų aprašo 1 priede pateiktas sąrašas ligų, suklasifikuotų pagal žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XV dalių, prie kiekvienos ligos nurodant bazinio darbingumo vertę procentais apibrėžtuose intervaluose. Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus, pagal tai, kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų per savaitę (Kriterijų aprašo 11 p.). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, amžius bei fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymas (Kriterijų aprašo 12 p.).

Pagal NSIĮ 18 straipsnio 1 dalį ir Tvarkos aprašo 2 punktą, Tarnyba nustato darbingumo lygį, o ginčus dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėja ir sprendžia Komisija (NSĮĮ 20 str. 2 d., Tvarkos aprašo 41 p.).

Iš medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas atliktas remiantis pagrindine diagnoze pagal TLK-10 kodą G55.1 ir gretutinėmis diagnozėmis pagal TLK-10 kodus: E04.1, F32.11, G43.0, G54.6, G63.3, I36.1, J31.2, K21.9, M24.54, M43.16, M48.06, M50.1, M51.1, N81.2, S68.2, T92.6.

Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo IX dalies 59.1 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos E04.1 (TLK-10-AM kodas) nustatė 100 procentų bazinį darbingumą, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 79.15.9.3 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos T92.6 (TLK-10-AM kodas) nustatė 70 procentų bazinį darbingumą, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 79.15.6.7 punktu, gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos M24.54 (TLK-10-AM kodas) nustatė 85 procentų bazinį darbingumą, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies 14.1 punktu, dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų G63.3, G54.6 (TLK-10-AM kodai) nustatė 80 procentų bazinį darbingumą, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.1.2 punktu, dėl diagnozėse nurodytų ligų G55.1, M50.1, M51.1, M43.16, M48.06 (TLK-10-AM kodai) nustatė 90 procentų bazinį darbingumą, gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų F32.11, G43.0, 136.1, J31.2, N81.2, S68.2 (TLK-10-AM kodai) nevertino, taikė įtakos koeficientą 0,9. Be to, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, atsižvelgdamas į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam kriterijus, juos įvertino 19 balų, prilygino koeficientui 1.

Teismo nuomone, Tarnyba, kurios sprendimą vertino Komisija, turi teisę vertinti pareiškėjos medicininius kriterijus, remdamasi medicininiais dokumentais, t. y. siuntimo, ligos istorijos bei specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro medicininių kriterijų vertinimas nustatant pareiškėjos darbingumo lygį.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2013-03-07 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-22/2013), priimtoje nagrinėjant analogišką situaciją, pažymėjo, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, todėl teismas šiuo atveju iš esmės nepasisako, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjos sveikatos būklę.

Pažymėtina, kad įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, paneigiančios nustatytas diagnozes. Konstatuotina, kad teismas neturi teisės spręsti dėl konkrečių Kriterijų aprašo 1 priedo „Bazinio darbingumo procentai“ pozicijų taikymo bei tam tikrų procentinių reikšmių parinkimo teisingumo. Teismui tokia kompetencija nesuteikta. Pareiškėja teismui papildomų medicininių dokumentų, kurių nebūtų ištyrusi Tarnyba ir Komisija, nepateikė. Pareiškėja L. N. rėmėsi faktine savo sveikatos būkle, kuri, be kita ko, buvo vertinta, atsižvelgus į objektyvią jos būklę.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pagrindinė diagnozė buvo nurodyta G55.1, t. y. nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant intervertbralinių diskų ligomis, o pareiškėjos teigimu, esminė gretutinėje diagnozėje nurodyta liga T926 dėl rankos sužalojimo ir trauminės amputacijos padarinių buvo įvertinta 70 procentų bazinio darbingumo. Byloje nustatyta, kad L. N. darbingumo lygiui esminę įtaką daro 2011 m. patirtos rankos traumos sukelti padariniai ir judamojo atramos aparato, t. y. stuburo funkcijos, sutrikimas. Byloje nustatyta, kad traumos padariniai tiek 2013 m., tiek ir vertinant darbingumo lygį ginčo laikotarpiu 2015 m., buvo vertinti tomis pačiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis, t. y. 70 procentų verte kaip ir 2013 m. nustatant pareiškėjos darbingumo lygį (t. 1, b. l. 114–119). Pareiškėjos teiginiai, kad nebuvo tinkamai vertinti patirti rankos sužalojimai yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad minėti padariniai buvo įvertinti tuo pačiu procentiniu dydžiu. Taigi, tai tik pareiškėjos subjektyvus vertinimas. Teismo vertinimu, pareiškėjos darbingumo lygis pasikeitė dėl pasikeitusios sveikatos funkcijos sutrikimo masto, vertinant neurologui pareiškėjai diagnozuotą stuburo patologiją. Vertinant L. N. darbingumo lygį 2013 m., buvo pritaikytas kriterijus, kuris vertinamas 75 proc. bazinio darbingumo lygio verte. Pastarasis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.1 papunktis yra naudojamas, kai asmeniui yra diagnozuojama II funkcinio nepakankamumo klasė, kuri nustatoma, kai gydantis specialistas prieina išvadą, kad dėl diagnozuoto sveikatos funkcinio sutrikimo asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet yra ribota jo aktyvi fizinė veikla. Remiantis 2013-07-29 neurologo konsultacijos duomenimis, pareiškėjai tuo metu buvo diagnozuotas II funkcinio nepakankamumo klasės sutrikimas (t. 1, b. l. 122–123, 114–119). Šiuo atveju, vertinant 2015 m. pareiškėjos stuburo funkcinį sutrikimą, buvo pritaikytas Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.1.2 papunktis, kuris yra vertinamas 90 proc. bazinio darbingumo lygio verte ir kuris naudojamas, kai yra nustatoma I funkcinio nepakankamumo klasė, kuomet asmuo gali atlikti įprastus kasdienius judesius (apsitarnavimo, profesinius, laisvalaikio). Byloje nustatyta, kad tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas yra patvirtintas asmens byloje esančiais medicininiais duomenimis, t. y. 2015-07-31 neurologo konsultacijos, kurioje nustatytas lengvas funkcijos sutrikimas (t. 1, b. l. 44), 2015-07-14 radiologo konsultacijos (t. 1, b. l. 46) ir 2015-08-25 siuntimo į Tarnybą Nr. 9130 duomenimis (t. 1, b. l. 39–40). Minėta patologija buvo įvertinta 90 procentų bazinio darbingumo lygio verte, vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedu. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjos darbingumo lygio 2015 m. pasikeitimui, lyginant su 2013 m. metų vertinimu, esminę įtaką padarė stuburo funkcijos sutrikimo vertinimas, kurį atliko gydytojas specialistas neurologas. Pažymėtina, kad gydančio specialisto pateiktos išvados pagrįstumo, dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, negali vertinti nei Tarnyba, nei Komisija, nei teismas. Pažymėtina ir tai, kad Tarnyba 2015 m. pareiškėjos darbingumo lygį vertino su Siuntimu pateiktais naujais medicininiais duomenimis ir vertino pareiškėjos darbingumo lygio kitimą atsižvelgdama į sveikatos būklę vertinimo laikotarpiu bei objektyvią jos būklę. Pareiškėja nepateikė teismui kitų medicininių duomenų, paneigiančių atliktų medicininių dokumentų tyrimą ir nustatytą darbingumo lygį. Teismo vertinimu, Tarnyba ir Komisija, įvertinusios L. N. organizmo funkcinius sutrikimus ir rizikos veiksnius, pagrįstai nuo 2015-08-27 nustatė 65 procentų darbingumo lygis. NSIĮ 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad neįgalusis – asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis. Taigi, pareiškėja pripažinta darbinga. Pareiškėja skunde argumentų, kodėl ginčijami sprendimai, išskyrus medicininių kriterijų ir jos sveikatos būklės vertinimą, nenurodė.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Tarnyba ir Komisija sprendime išsamiai pagal suteiktą kompetenciją atliko medicininių kriterijų, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno vertinimą ir nuo 2015-08-27 nustatė pareiškėjai 65 procentų darbingumo lygį. Taigi, darbingumo lygis buvo nustatytas vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, įvertinus medicininius kriterijus pagal pateiktus medicininius dokumentus. Tarnyba neįgaliota nustatyti diagnozių ar skirto gydymo. Pareiškėja skunde teismui nenurodė, kokių konkrečių pateiktų medicininių dokumentų, jos manymu, nevertino Tarnyba ar netinkamai vertino. Ta aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su nustatytu darbingumo lygiu negali paneigti atlikto tyrimo išsamumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė, kad procedūros, nustatytos Kriterijų apraše buvo laikomasi, visi pateikti medicininiai dokumentai tinkamai ištirti ir įvertinti.

Netenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl sprendimų, kuriais nustatytas darbingumo lygis, panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Tarnybą pareiškėjai nustatyti 55 procentų darbingumo lygį.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016-05-02 teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo jau po bylos išnagrinėjimo, šis klausimas bus sprendžiamas rašytinio proceso tvarka paskelbus teismo sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127–129 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.