Kauno apygardos teismo nutartis

2010-12-07 · Civilinė byla Nr. 2S-2054-601/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-07
Bylos Nr.
2S-2054-601/2010
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00655-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Raimondas Buzelis
Pareiškėjas
V. P.
Kategorijos
  • 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2054-601/2010(Proceso Nr. 2-20-3-00655-2010-6)Procesinio sprendimo kategorija: 32.1;95.7; 122.3; 122.4 (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Rasa BalsevičienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarties panaikinimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. patikslintą skundą dėl 2010 m. balandžio 12d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimo, kuriuo netenkintas V. P. skundas ir paliktas galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo prokuratūros 2010 m. kovo 17 d. nutarimas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti 2010 m. balandžio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimą netenkinti V. P. skundo ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. kovo 17d. nutarimą, kaip visiškai neteisėtą ir nepagrįstą bei įpareigoti Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrą ginti viešą interesą kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (kelio buvimo) iki V. P. žemės sklypo nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą atmetė. Teismas nustatė, kad dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo (kelio buvimo fakto nustatymo) be pareiškėjo V. P. į Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrą niekas iš piliečių nesikreipė. Paties V. P. paaiškinimu nustatyta, jog už jo gyvenamosios vietos (sodybos) jokio kelio nebuvo, tik pievos, laukai, kuriuose žmonės ganė gyvulius, traktoriais atveždavo laukais gyvuliams vandens. Konkrečiu atveju dėl ieškinio pareiškimo viešajam interesui ginti sprendžia prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos. Teismas laikė pagrįstu, teisėtu 2010-04-12 Kauno apygardos prokuratūros nutarimą, kuriuo atmestas V. P. skundas dėl Kaišiadorių raj. apylinkės prokuratūros 2010-03-17 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemonėmis. Pareiškėjo prašymas, teismą įpareigoti Kaišiadorių apylinkės prokuratūrą ginti viešą interesą kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (kelio buvimo) iki V. P. žemės sklypo nustatymo, nėra numatytas CPK 49 str., pagal kurį, pats prokuroras sprendžia ar pareikšti ieškinį.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti 2010 m. rugsėjo 7 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį kaip visiškai neteisėtą ir nepagrįstą bei priimti naują sprendimą. Motyvuose nurodo:

1) teismas, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nebuvo iš esmės atskleistos bei išnagrinėtos faktinės bylos aplinkybės, neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo jokio kelio/privažiavimo prie pareiškėjo namų valdos, neišsiaiškino, kokiu būdu (kokiu keliu) iki šiol pareiškėjas patekdavo į savo namų valdą, neatsižvelgė į pateiktą antstolio D. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą;

2) teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad ginčas tarp privačių subjektų kilo dėl valstybės tarnautojų kaltės – jų padarytų neteisėtų veiksmų, todėl yra būtinas valstybės institucijų įsikišimas ir privačių asmenų subjektinių teisių atstatymas viešojo intereso gynimo būdu;

3) teismas neatsižvelgė į LAT praktiką viešojo intereso gynimo srityje, jog tinkamas pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, žemės reformos tinkamas vykdymas yra priskirtinas prie viešojo intereso srities dalykų, valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su viešojo intereso apsauga;

4) teismas neatsižvelgė į tai, jog prokuratūros savo nutarimuose yra pripažinusios, jog nagrinėjamu atveju yra pažeistas viešasis interesas, be to, Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras yra kreipęsis į teismą prašydamas nustatyti kelio servitutą, todėl pareiškėjo skundo dalykas –materialus teisinis reikalavimas turėtų būti pareikštas kartu su prokuratūros ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo;

5) tik nustačius juridinį faktą, jog kelias, einantis per V. P. sklypą, buvo iki pareiškėjo sklypo, būtų galima prašyti nustatyti servitutą tam keliui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Kauno apygardos prokuratūra prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-09-07 nutartį. Motyvuose nurodo, jog nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesusijęs su viešu interesu ir turėtų būti sprendžiamas pasitelkiant ne viešojo intereso institutą, o kitais įstatymų numatytais būdais, prokuratūrų nutarimuose konstatuota, jog pareiškėjas turi teisę pats inicijuoti civilinę bylą teisme dėl juridinę reišmę turinčio fakto nustatymo, kadangi toks procesas negali būti pradėtas pasitelkiant viešojo intereso gynimo institutą, o prokuratūrų suformuluoti reikalavimai neišeina už privataus intereso ribų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūra prašo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Motyvuose nurodo:

Šalies argumentai

1) pareiškėjo prašyme suformuluoti reikalaviami neišeina už privataus intereso ribų, o duomenų, jog pareiškėjas dėl savo būklės, sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių pats negali ginti savo interesų nėra, todėl prokurorui nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemonių, numatytų LR Prokuratūros įstatymo 19 str.;

2) šiuo metu, pagal Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros ieškinį atsakovui V. P., trečiajam asmeniui V. P. dėl kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis, nustatymo yra nagrinėjama civilinė byla ir procesas joje nėra baigtas, todėl šiame etape teikti ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nėra galimybės;

3) pagal CPK 49 str. prokuroras pats sprendžia ar kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ngrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas patikslintu skundu prašė panaikinti 2010-04-12 Kauno apygardos prokuratūros nutarimą - netenkinti V. P. skundo ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. balandžio 12 d. nutartimą, kaip visiškai neteisėtą ir nepagrįstą, bei įpareigoti Kaišiadorių apylinkės prokuratūrą ginti viešą interesą kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (kelio buvimo) iki V. P. žemės sklypo nustatymo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiama 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą.

Vertinant atskirojo skundo argumentų teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą analizuoti klausimai dėl viešojo intereso egzistavimo tam tikruose civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Teisinius pagrindus prokurorams reikšti ieškinius viešajam interesui ginti nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnyje nurodoma, kad prokurorai tokius ieškinius reiškia, kai nustato asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Įstatymų leidėjas nėra suformulavęs viešojo intereso teisinės sampratos, tai suponuoja, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (CPK 49 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-291/2006). Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P., E. T. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-194/2006).

Taigi CPK 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymų numatytais atvejais pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti gali prokuroras, valstybės ir savivaldybės institucijos bei kiti asmenys. Ieškiniai dėl viešojo intereso gynimo turi visiškai savarankišką ieškinio objektą – visuomenės suinteresuotumą bylos baigtimi. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Kauno apygardos prokuratūra bei Kaišiadorių rajono apylinkės teismo prokuratūra tinkamai taikė CPK 49 str. 1 d. ir Prokuratūros įstatymo 19 str. 1, 2 dalių nuostatas dėl prokuroro teisės ginti viešąjį interesą bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl viešojo intereso gynimo, jog viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todėl, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Viešasis interesas, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į teismą ginant tai kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi su prašymu į Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrą prašydamas apginti viešąjį interesą, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – kelio iki V. P. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvimo (kad įvaža į pareiškėjo namų valdą yra kelio tęsinys). Iš bylos medžiagos nustatyta, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-12-574/2008 pagal Kaišiadorių raj. apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį V. P., trečiajam asmeniui V. P. dėl kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėms, nustatymo, 2008-05-08 sprendime, konstatavo, kad įvaža nuo (duomenys neskelbtini) į pareiškėjo sklypą yra, tačiau ji nelaikytina gatvės tęsiniu, ką patvirtino ir apeliacinės instancijos Kauno apygardos teismas nurodydamas, kad Sodininkų gatvė yra tiesi, ji neužsuka ir nepasibaigia prie V. P. sklypo, be to, gatvės dalis B. P. parduota nebuvo. Nustačius, jog B. P. 1993-07-07 įteisinant namų valdos žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatytas servitutas, kurio pagrindu, šiuo metu esantis šios namų valdos savininkas V. P. butų įpareigotas leisti jo privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype esančiu keliu V. P. patekti i savo namų valdos žemės sklypą, kuris yra vienintelis privažiavimas prie jo gyvenamojo namo. Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnams pripažinus, kad privatizuojant V. P. priklausantį žemės sklypą esantį – (duomensy neskelbtini), buvo padaryta klaida ir nebuvo nustatytas kelio servitutas (ši situacija susidarė dėl valstybės institucijų pareigūnų klaidų) ir dėl ko buvo pažeistas viešasis interesas bei V. P. interesas, Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras 2009-05-28 pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl kelio servituto suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėms nustatymo (suteikiantį teisę V. P. važiuoti transporto priemonėmis V. P. priklausančiu žemės sklypu į savo žemės valdą) (byla dar neišnagrinėta), taigi prokuroras ėmėsi priemonių, kad būtų apgintas viešasis interesas dalyje dėl privalomo kelio servituto nustatymo.

Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog įvaža į pareiškėjo žemės sklypą nėra Sodininkų gatvės tęsinys, be to, šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla dėl servituto nustatymo iki pareiškėjo namų valdos, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad kilęs ginčas (dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (kelio buvimo) nustatymo) turėtų būti sprendžiamas pasitelkiant ne viešojo intereso institutą, o kitais įstatymų numatytais būdais jeigu pareiškėjas mano, kad yra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Nustačius, jog pareiškėjas reikalavimus grindžia galimai savo privačių subjektyvių teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu, ir to negalima laikyti reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apygardos prokuratūra, patikrinusi Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros surinktą medžiagą, pagrįstai 2010-04-12 motyvuotu nutarimu atsisakė naikinti 2010-03-17 Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, savo ruožtu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus duomenis ir padarė pagrįstas išvadas, kad naikinti skundžiamą procesinį sprendimą nėra pagrindo ir pareiškėjo skundą dėl Kauno apygardos prokuroro nutarimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikti su minėtomis išvadomis nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismas negali įpareigoti prokuroro kreiptis į teismą su minėto pobūdžio ieškiniu. Apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė. Todėl, jei pareiškėjas nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu, jis turi teisę pats kreiptis į teismą su ieškiniu, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visas faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teisingai priteikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, dėl ko tenkinti atskirojo skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331 str., 336 str., 337 str. 1 p.,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Raimondas BuzelisRamūnas Mitkus