Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.7.2.5.; 1.1.8.15.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.9.1.; 1.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.13.; 2.1.16.2.12.;2.3.6.4.5.1.;2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.7.; 2.3.6.8.; 1.2.25.4.2.3.

2022 m. gruodžio 2 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams;

2) Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį 6 mėnesius kiekvieną dieną nuo 23.00 val. iki 7.00 val. būti savo namuose, jeigu nurodytas laikas nėra susijęs su darbu arba mokymusi ir tęsti darbą;

3) Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos paleistas atlikęs bausmę 2015 m. sausio 14 d.;

4) Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, atėmimu 3 metams. Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos paleistas atlikęs bausmę 2022 m. balandžio 15 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent: 2022 m. liepos 3 d. apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini), kelio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kilometre, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,28 promilių neblaivumas, vairuodamas P. B. priklausančią transporto priemonę - lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. neblaivus vairavo transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai - neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač - į kelio būklę bei eismo intensyvumą ir nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, dėl ko automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis P. B. patyrė sužalojimus, o būtent: nosies kaulų lūžimus, septinto kaklo slankstelio skersinės ataugos lūžimą, trečio krūtininio slankstelio kūno skeveldrinį lūžimą, skersinių ataugų lūžimus, krūtinkaulio kūno skeveldrinį lūžimą, kairės krūtinės ląstos pusės III, VI, dešinės krūtinės ląstos pusės III, VI, VIII šonkaulių lūžimus, odos nubrozdinimus kūne, kas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2022 m. liepos 3 d. 14:50 val. važiavo kelyje (duomenys neskelbtini), automobilis priklausė P. B.. Kažkada laikėsi teises, bet neišlaikė, neturėjo įgijęs teisės vairuoti. Abu važiavo į mišką atsigerti alaus, kai važiavo į mišką buvo blaivus. Nuvažiavo į mišką, ten išgėrė 3 bambalius alaus, jie 1 litro talpos, 6 laipsnių stiprumo. Abu gėrė alų ir važiavo link jo namų. Iki namų gal 5-6 km. žvyrkelio. Jis vairavo transporto priemonę, B. sakė prisisegti diržą. Išvažiavo iš miško į pagrindinį kelią, kuris irgi buvo žvyrkelis, paspaudė gazo ir mašiną sumetė, supanikavo ir apsivertė, mašina liko ant stogo. P. išropojo iš mašinos, pats buvau prispaustas, patį išlaisvino. P. pirmas išlipo, jis padėjo išlipti ir žmogus važiavęs pro šalį padėjo. P. sakė, kad skauda krūtinę, abu buvo išgabenti su greitąja, P. pirma išvežė, jį patį antrą išvežė, buvo dvi greitosios. Pačiam koją siuvo, randai likę rankose, kojose, kaktoje dešinėje pusėje. Su P. buvo ligoninėje, jam padaryti sumušimai, lūžimai, nubrozdinimai, taip kaip sakė prokurorė. Susitaikė su P., jis pretenzijų neuri. 3 774,94 eurų Kauno TLK dengiu civilinį ieškinį, pradės mokėti kitą mėnesį, susitarė per 5 metus, kad sumokės. Sodros ieškinį 287,10 eurų dar neatlygino, dar nukentėjusiajam moka už mašiną, o jiems pradės mokėti po šio mėnesio galo, dar į juos nesikreipė. Sutinka su ieškiniu. Buvo neblaivus, nereikėjo sėsti už vairo, bet P. pasiūlė pasimokyti vairuoti, vertina blogai savo poelgį, dirba, vaikų neturi.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras ir pats kaltinamasis, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Įtariamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad P. B. yra jo draugas. 2022 liepos 1 d. jis atvyko pas P., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas jį buvo visą savaitgalį ir alkoholinių gėrimų nevartojo. 2022 liepos 3 d. su P. sugalvojo nuvažiuoti į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) ribose, išgerti alaus. Jie važiavo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kurio numerių mintinai nežino, juodos spalvos. Kiek jam žinoma, tas automobilis priklauso P.. Automobilį į mišką atvairavo jis, būdamas blaivus. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, jo niekada ir neturėjo. Miške buvo apie 13 val. ir ten išgėrė apie 4 litrus alaus. Miške buvo apie dvi valandas ir apie 15 val. iš miško išvyko namo pas P.. Automobilį jis vėl vairavo. Tuo metu P. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir nebuvo prisisegęs saugos diržo, o jis buvo. Jam važiuojant žvyruotu keliu, vedančiu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą automobilį sumėtė, jis labai išsigando, kad net nespėjo paspausti stabdžių pedalo. Jis nuvažiavo nuo kelio į dešinę ir vieną kartą vertėsi. Automobilis sustojo ant stogo. Kai automobilis sustojo, jis negalėjo iš jo išlipti, nes buvo prispaustas ir dar užsisegęs saugos diržą. Matė kaip P. išropojo iš automobilio ir atsigulė ant žolės. Abu šaukėsi pagalbos. Po kokių 5 min. pro šalį važiavo automobilis, kuris sustojo. Tai buvo P. kažkoks pažįstamas, buvęs bendradarbis. Tas vyriškis pirmiausiai nuėjo prie P., po to jis išlaisvino jį iš automobilio, nupjaudamas saugos diržą. Jis priėjo prie gulinčio P. ir ten buvo iki kol atvyko medikai. P. skundėsi, kad jam skauda krūtinės srityje. Kai atvyko greitoji med. pagalba, jį ir P. išgabeno į (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai sumėtė jo vairuojamą automobilį, jis važiavo apie 80 km/h greičiu, matomumas buvo geras, kelio ruožas buvo tiesus, kelyje jokių kliūčių nebuvo, jo dėmesio nuo kelio niekas neatitraukė. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą kaltę pripažįsta pilnai, dėl savo veiksmų labai gailisi. Jis P. atsiprašė, jis jam atleido, jiedu susitaikė (1 t., b. l. 136; 145).

Nukentėjusysis P. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2022 m. liepos 3 d. prieš pietus, tiksliau valandos nurodyti negali, pas jį į namus traukiniu atvažiavo jo draugas D. B.. Jis buvo blaivus. Jis taip pat buvo blaivus. Jie su D. išgėrė 10 skardinių nealkoholinio alaus ir nusprendė važiuoti į mišką prie ežero, esančio netoli siurblinės. Ta vieta yra apie 3 kilometrų atstumu nuo jo namų. Jie sėdo į jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo. Už automobilio vairo sėdo D. B., nes jis nemoka vairuoti. Jis žinojo, kad D. neturi vairuotojo pažymėjimo, bet moka vairuoti. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir nebuvo prisisegęs saugos diržo. Su savimi jie buvo pasiėmę alaus, 5 ar 6 laipsnių stiprumo, du litrinius butelius. Alų jie su D. išgėrė miške prie siurblinės. Išgėrę alų jie sėdo į jo automobilį ir žvyrkeliu važiavo link (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo D. B.. Jis sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje ir nebuvo prisisegęs saugos diržu. D. automobilį vairavo išgėręs alaus, bet nesimatė, kad jis būtų neblaivus, todėl jis jam leido vairuoti savo automobilį. D. žvyrkeliu važiavo greitai, tačiau jis nematė ir negali pasakyti, kokiu greičiu jis važiavo. Pravažiavus (duomenys neskelbtini), D. vairuojamą automobilį sumėtė ir jie įvažiavo į kviečių lauką. Prieš tai automobilis kelis kartus apsivertė. Automobilis sustojo ant stogo. Jis pats išlindo iš automobilio, pro keleivio priekinių durelių langą, kurio stiklas išdužo. D., kadangi buvo prisisegęs saugos diržą, liko automobilyje ir kabėjo žemyn galva. Jį iš automobilio išlaisvino į įvykio vietą atvykę jam nepažįstami vyrai. D. važiavo tiesiu kelio ruožu. Matomumas buvo geras. Diena buvo saulėta, o kelio danga sausa. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad D. žvyrkeliu važiavo dideliu greičiu, o automobilį sumėčius, jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio. Įvykio metu kelyje kitų transporto priemonių nebuvo. Eismo įvykio metu jis patyrė sužalojimus, dėl kurių buvo gydomas (duomenys neskelbtini). Be to, eismo įvykio metu nepataisomai buvo sugadintas jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2022 m. vasario 13 d. jis už 450 eurų pirko iš J. - G. N., tačiau automobilio neįregistravo savo vardu. Iš eismo įvykio vietos jį iš karto atvežė į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kur jam buvo atlikti tyrimai ir paimtas kraujas (1 t., b. l. 26-27).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2022 m. liepos 3 d. šiek tiek po pietų kelyje „(duomenys neskelbtini)“ prieš (duomenys neskelbtini) pastebėjo kairėje kelio pusėje ant stogo gulintį tamsios spalvos lengvąjį automobilį. Tuo metu jis pats važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Sustojęs prie apvirtusio automobilio, pamatė šalia jo gulintį ant šono jam nepažįstamą žmogų, kuris šaukėsi pagalbos, jis buvo iškritęs ties automobilio keleivio puse. Tas asmuo jam pasakė, kad automobilyje yra dar vienas žmogus. Jis įlindęs į automobilį per keleivio pusę pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdi žmogus, kurį laiko saugos diržas, jis buvo sąmoningas. Jam išlindus iš automobilio, sustojo pakeleivingas automobilis, kurio vairuotojas turėjo peilį. Tuomet jie ištraukė iš apvirtusio automobilio vairuotoją. Jis nei vieno iš apvirtusio automobilio asmenų nepažįsta, tačiau iš vairuotojo vietos jie ištraukė jaunesnį vyriškį už tą, kuris gulėjo šalia automobilio ant žemės. Ištraukus asmenį iš automobilio, netrukus atvyko ir spec. tarnybos. Ištrauktas iš vairuotojo vietos jaunesnis vyriškis jam prisipažino, kad jis vairavo ir nuvažiavo nuo kelio (1 t., b. l. 45).

Iš 2022 m. rugsėjo 20 d. P. B. pareiškimo matyti, kad dėl 2022 m. liepos 3 d. eismo įvykio jis D. B. jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t., b. l. 36).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. B. dėl nosies kaulų lūžimų, septinto kaklo slankstelio skersinės ataugos lūžimo, trečio krūtininio slankstelio kūno skeveldrinio lūžimo, skersinių ataugų lūžimų, krūtinkaulio kūno skeveldrinio lūžimo, kairės krūtinės ląstos pusės III, VI, dešinės krūtinės ląstos pusės III, VI, VIII šonkaulių lūžimų, odos nubrozdinimų kūne padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 40-42).

Iš 2022 m. liepos 3 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kilometre. Apžiūros metu sudaryta eismo įvykio vietos schema, ortomozaika, fotolentelė (1 t., b. l. 8-22).

Iš 2022 m. liepos 3 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būklė bei apgadinimai (1 t., b. l. 91-92).

Iš 2022 m. liepos 3 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio matuokliu „Drager Acotest 7510“, Nr. ARPK-0161, buvo tikrinimas įtariamojo D. B. blaivumas. Pirmu tikrinimu (15:17 val.) jam nustatytas 1,28 ‰ (promilių) neblaivumas, antru tikrinimu (15:26 val.) nustatytas 1,29 ‰ (promilių) neblaivumas (1 t., b. l. 172-174).

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal 281 straipsnio 2 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą ir faktą, kad asmuo vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai - kito žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog P. B. dėl nosies kaulų lūžimų, septinto kaklo slankstelio skersinės ataugos lūžimo, trečio krūtininio slankstelio kūno skeveldrinio lūžimo, skersinių ataugų lūžimų, krūtinkaulio kūno skeveldrinio lūžimo, kairės krūtinės ląstos pusės III, VI, dešinės krūtinės ląstos pusės III, VI, VIII šonkaulių lūžimų, odos nubrozdinimų kūne padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Minėtos išvados 1 punkte išvardijami P. B. padaryti kūno sužalojimai, jų lokalizacija ir mechanizmas: nosies kaulų lūžimai, septinto kaklo slankstelio skersinės ataugos lūžimas, trečio krūtinkaulio slankstelio kūno skeveldrinis lūžimas, skersinių ataugų lūžimai, krūtinkaulio kūno skeveldrinis lūžimas, kairės krūtinės ląstos pusės III, VI, dešinės krūtinės ląstos pusės III, VI, VIII šonkaulių lūžimai, odos nubrozdinimai kūne, sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku - 2022 m. liepos 3 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėta išvada teismo eksperto atlikta remiantis medicinos dokumentų duomenimis iš asmens sveikatos istorijos, teismo ekspertui pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į ikiteisminio tyrimo metu užduotyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, būtų atsisakęs pateikti išvadą arba prašęs pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis.

Įvertinus byloje ištirtą medžiagą, teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi minėtą nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų pažeidimai. Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Pagal Kelių eismo taisyklių 127 punktą vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų kaltinamasis D. B. nesilaikė ir įvyko eismo įvykis. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti, šiuo atveju minėtų KET 9, 14, 127 punktų pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Taigi, kaltinamojo minėti KET pažeidimai yra būtinoji eismo įvykių padarinių - nukentėjusiojo P. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kilimo sąlyga, kadangi analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų.

Kaltinamasis veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu kaltinamasis nebūtų neblaivus sėdęs už vairo ir vairavęs, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, nesilaikęs visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, konkrečiu atveju atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Aplinkybė, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo neblaivus nuo alkoholinių gėrimų, kai nustatytas 1,28 promilės etilo alkoholio, yra nustatyta neblaivumo nustatymo aktu (1 t, b. l. 172-174), ją patvirtina ir 2022 m. liepos 13 d. tarnybinis pranešimas ( 1 t., b. l. 1), jos neginčija ir pats kaltinamasis, teisiamojo posėdžio metu nurodęs, kad tą dieną vartojo alkoholį, ją patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo P. B., parodymai (1 t, b. l. 136, 145) (BK 281 straipsnio 9 dalis). Kaltinamasis D. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje padarymo, savo kaltę pripažino visiškai.

Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada bei kiti aukščiau įvertinti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad D. B. 2022 m. liepos 3 d. apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini), kelio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kilometre, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,28 promilių neblaivumas, vairuodamas P. B. priklausančią transporto priemonę - lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. neblaivus vairavo transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui ir aplinkai - neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač - į kelio būklę bei eismo intensyvumą ir nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, dėl ko automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis P. B. patyrė sužalojimus, o būtent: nosies kaulų lūžimus, septinto kaklo slankstelio skersinės ataugos lūžimą, trečio krūtininio slankstelio kūno skeveldrinį lūžimą, skersinių ataugų lūžimus, krūtinkaulio kūno skeveldrinį lūžimą, kairės krūtinės ląstos pusės III, VI, dešinės krūtinės ląstos pusės III, VI, VIII šonkaulių lūžimus, odos nubrozdinimus kūne, kas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė vieną nesunkų neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 11, 16 straipsniai). Įvertinant veikos pavojingumo laipsnį matyti, kad kaltinamasis padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kadangi vairavo neblaivus, kai nustatyta 1,28 promilių neblaivumas, pasirinko nesaugų važiavimo greitį, neįvertino važiavimo sąlygų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl padarytų pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio padariniai - nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, davė parodymus apie kilusį eismo įvykį, reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl sukeltų padarinių ir savo elgesio. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

D. B. anksčiau teistas keturis kartus, paskutinį kartą nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 2022 m. balandžio 15 d. paleistas atlikęs bausmę, po kurio praėjus vos trims mėnesiams padarė šią nusikalstamą veiką, ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už veikas esant neblaiviam, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (1 t, b. l. 151-152), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 168), teismo posėdžio metu nurodė, kad yra vedęs, nepilnamečių vaikų neturi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietės charakterizuojamas teigiamai.

Vertinant kaltinamojo D. B. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad šią inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas keturis kartus už tyčinius nusikaltimus, nedaug laiko praėjus po paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vėl nusikalto ir yra teisiamas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, be to jis eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už veikas esant neblaiviam, nuobaudos neįvykdytos, baudos nesumokėtos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus, šios nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos bausmės rūšys jam jokios reikšmingos įtakos neturėjo, juolab buvo skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudos ar arešto bausmę, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai, minėtos bausmės kaltinamajam poveikio nepadarys. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kuri, pagal bylos aplinkybes bei charakterizuojančius kaltinamąjį duomenis, yra tinkama bausmė kaltinamajam (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64 ¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis anksčiau teistas keturis kartus, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, atlikęs laisvės atėmimo bausmę padarė šią nusikalstamą veiką, kas rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Be to, jis ne kartą baustas administracine tvarka, kas charakterizuoja asmenį, kaip linkusį pažeisti įstatymus ir daryti teisės pažeidimus. Naujos veikos padarymas yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys ir nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas itin sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmių, o aptartų aplinkybių visuma rodo, jog D. B. linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, tačiau po paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo praėjo vos trys mėnesiai, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai pakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus. Be to, kaltinamasis yra saistomas pakankamų socialinių ryšių (dirba, yra vedęs). Visos šios aplinkybės, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas gali būti pasiekti. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta ir siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą D. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą, nes teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti suteikiant kaltinamajam pasitikėjimą.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 ar 281¹ straipsniuose numatytus nusikaltimus padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo D. B. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau yra teistas viso keturis kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios, baudos nesumokėtos. Tai rodo, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus, todėl jis laikytinas piktybišku įstatymų pažeidėju, tačiau ne piktybišku Kelių eismo taisyklių pažeidinėtoju. Šio nusikaltimo KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis neblaivus vairavo automobilį, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,28 promilių neblaivumas. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 0,41 promilių neblaivumas, padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinio nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, D. B. teisinė padėtis būtų palankesnė nei to asmens, iš kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo, susijusio su vairavimu esant neblaiviam, padarymą. Neteisėti D. B. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, šie kaltinamojo neteisėti veiksmai sukėlė pasekmes – nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius D. B., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad asmuo dirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, bei BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis nėra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad asmuo dirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, todėl nenukrypdamas nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerių metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, vairavo pagal VĮ Regitros duomenis trečiajam asmeniui – P. B., priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, padarius eismo įvykį būnant vidutinio girtumo laipsnio, dėl eismo įvykio nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 2 dalyje, yra būtinas. Kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuriam apie nusikalstamos veikos padarymą buvo žinoma, šios aplinkybės nei ikiteisminiame tyrime nei bylos nagrinėjimo teisme metu paneigtos nebuvo, priešingai iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų, iš kaltinamojo parodymų matyti, jog automobilio savininkas žinojo, jog jo automobilį naudoja D. B., juolab žinojo, jog jis vairavo neblaivus ir neturintis šios specialiosios teisės, automobilis turi ekonominę vertę, esant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, tačiau sprendžiant, kad šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas sprendžia iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaip kasacinis teismas yra išaiškinęs, konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma su PVM (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Kaip nustatyta iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ duomenų, aktualiu bylai laikotarpiu kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertė 510,00 Eur su PVM, kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo byloje nenustatyta. Byloje nesant pastarųjų duomenų – specialisto atlikto konkrečios transporto priemonės individualaus įvertinimo, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys: Nr. 2K-7-12-495/2020, Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019). Konfiskuotina visa automobilio vertę atitinkanti suma, kadangi kaltinamojo charakteristika nėra teigiama, jis linkęs nusikalsti paveiktas alkoholio, todėl visos transporto vertės konfiskavimas nepažeis teisingumo ir proporcingumo principų.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamojo 287,10 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo (2 t., b. l. 2-3). Nurodytos išlaidos patirtos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui paskyrus ir išmokėjus nukentėjusiajam P. B. 287,10 ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Kadangi P. B. buvo sužalotas neteisėtais, nusikalstamais D. B. veiksmais ir dėl to turėjo nedarbingumą, todėl už žalą, patirtą civilinio ieškovo mokant nukentėjusiajam ligos išmoką, atsakingas kaltas asmuo, t. y. D. B.. Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant šioms aplinkybėms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo D. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteisiama 287,10 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamojo 3 374,94 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 50-51). Iš 2022 m. rugsėjo 23 d. Kauno teritorinė ligonių kasos rašto matyti, kad Kauno teritorinė ligonių kasa pareikšto ieškinio atsisako, kadangi 2022 m. rugsėjo 16 d. Kauno teritorinė ligonių kasa ir D. B. sudarė Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį (1 t., b. l. 60), todėl Kauno teritorinės ligonių kasos procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 66-68), pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti P. B. (1 t., b. l. 99), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininkui P. B. disponuoti savo nuožiūra.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės J. P. 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu apribota P. B. nuosavybės teisė į jam priklausomą turtą „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą. Apribojimo terminas nustatytas nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. sausio 10 d. (1 t., b. l. 66-68), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. skirti 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, D. B. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje arba mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams uždrausti naudotis ir įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti transporto priemones, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir iš jo konfiskuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 510,00 Eur (penkis šimtus dešimt eurų).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 287,10 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 10 ct) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti.

Civilinei ieškovei Kauno teritorinė ligonių kasai atsisakius ieškinio, civilinis procesas nutraukiamas.

Kaltinamajam D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti P. B., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui P. B. disponuoti savo nuožiūra.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės J. P. 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu apribotą P. B. nuosavybės teisę į jam priklausomą turtą „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą, kurio terminas nustatytas nuo 2022 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. sausio 10 d., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.