- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- 2S-606-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02027-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- R. Š., B. S., Z. S.
- Ieškovas
- A. Š.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams R. Š., B. S. ir Z. S., institucijai teikiančiai išvadas Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. Š. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kt. Taip pat ieškovė 2013-12-11 pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams I. Š. ir G. Š., laikiną materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 700 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant ieškovei uzufrukto teisę naudoti šias lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo R. Š. laikinąjį materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. Š. gim.(duomenys neskelbtini) ir G. Š. gim.(duomenys neskelbtini) išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį nuo 2013-12-11, iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės. Teismas nurodė, kad materialinis išlaikymas nepilnametėms dukroms nėra priteistas, dukros gyvena su ieškove, kuri joms teikia materialinį išlaikymą. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, šalių interesų pusiausvyros principu, sprendė, kad yra pagrindas priteisti materialinį išlaikymą iš atsakovo kiekvienam vaikui po 500 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. Š. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmesti. Nurodo, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįsta dėl to, kadangi teismas pažeidė LR CPK 148 str. 1 d., kuris numato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą teismas informuoja atsakovą, t.y. jam yra pranešama. Šiuo atveju atsakovas nebuvo informuotas apie ieškovės pateiktą prašymą ir jo nagrinėjimą. Ieškovė nei ieškinyje, nei atskirai pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jo tinkamai nepagrindžia. Ieškovė prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones susijusias su nepilnamečių vaikų išlaikymu, prašyme nurodo vienintelį argumentą, kad atsakovas nepilnamečių vaikų neišlaiko. Kaip teismas nustatė reikalingą išlaikymo dukroms sumą iš teismo nutarties neaišku, nes joje nėra dėl to pasisakyta, t.y. nėra pasisakyta nei dėl reikalingo vaikų poreikių, nei dėl abiejų tėvų turtinės padėties bei galimybės teikti reikalingo dydžio išlaikymą. Teismas spręsdamas dėl galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma turėjo nustatyta, kad ši pareiga atsakovo nėra vykdoma, ar vykdoma netinkamai, tai nustačius turėjo nustatyti dukrų poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį ir tik po to spręsti dėl atitinkamos priteistinos laikino išlaikymo sumos. Atsakovas pažymi, kad tiek ieškovė, tiek ir abi dukros gyvena kartu su atsakovu, ir abi dukros yra atsakovo išlaikomos, bei jomis tinkamai rūpinamasi. Teismui priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisus iš atsakovo išlaikymą mokamą pinigais, kuriuos turėtų mokėti ieškovei, susidaro tokia situacija, kad gyvenant kartu bei atsakovui išlaikant dukras, atsakovas priverčiamas teikiamą išlaikymą nutraukti ir jį mokėti pinigais ieškovei. Atsakovo nuomone, šiuo metu gyvenant kartu santuokoje, ir vykdant savo pareigą išlaikyti vaikus, iki santuokos nutraukimo laikinas išlaikymas negalėtų būti priteistas, nes išlaikymo pareiga yra vykdoma, ir ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas vaikų neišlaiko ar juos išlaiko netinkamai, dėl ko prašymas nepagrįstas. Teismo aprašomojoje dalyje nieko nepasisakyta dėl vaikų poreikių ir jiems patenkinti reikalingos sumos. Teismas tiesiog nutarties rezoliucinėje nutarties dalyje nustatė, kad priteistina po 500 Lt suma, tačiau ši suma nėra niekaip pagrindžiama teismo argumentais bei padarytomis išvadomis.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Tokiu atveju pagal analogiją taikomos Civilinio kodekso 3.72 straipsnio, 3.192-3.203 straipsnių nuostatos. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams I. Š. ir G. Š., laikiną materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 700 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatant ieškovei uzufrukto teisę naudoti šias lėšas. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo R. Š. laikinąjį materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. Š. gim.(duomenys neskelbtini) ir G. Š. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį nuo 2013-12-11, iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius; sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pagal CPK 144 – 148 straipsnius teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo laikino išlaikymo dydis – 500 Lt atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.65 str. 2 d. 4 p.). Sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, atsižvelgiama į Lietuvos teismų suformuotą praktiką, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 1 000 Lt. Taigi iš apelianto priteistas laikino išlaikymo dydis atitinka teismų praktikoje taikomą orientacinį kriterijų, o kartu yra tik minimalaus dydžio.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįsta dėl to, kadangi teismas pažeidė LR CPK 148 str. 1 d., kuris numato, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą teismas informuoja atsakovą, t.y. jam yra pranešama. Šiuo atveju atsakovas nebuvo informuotas apie ieškovės pateiktą prašymą ir jo nagrinėjimą.
Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka numatyta ne 148 straipsnyje, kuriuo apeliantas grindžia savo argumentą, o CPK 147 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama kitai šaliai. Todėl teismas vertina, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka nepažeidė įstatymo, todėl šis ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-145-91/2014 nutraukė A. Š. ir R. Š. santuoką įregistruotą 1996-09-07 Marijampolės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.220. Patvirtino pareiškėjų A. Š., R. Š., B. S., Z. S., sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kt. Taip pat minėtu sprendimu panaikintos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-12-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas yra šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykas. Tačiau minėtas teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs.
Remiantis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Marijampolės rajono apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.