- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-675-230/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas, Evaldas Burzdikas, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- J. N., M. P.
- Trečiasis asmuo
- L. P.
- Ieškovas
- M. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. N. ir trečiojo asmens L. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-7651-199/2015 pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui J. N., trečiajam asmeniui L. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktino kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo bei trečiojo asmens L. P. ieškinį atsakovams J. N. ir M. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė M. P. civilinėje byloje Nr. 2-1960-451/2012 pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-09-25 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, nutraukė santuoką tarp M. N. ir J. N. dėl atsakovo kaltės, padalino santuokoje įgytą turtą. Kauno apygardos teismas 2013-02-07 nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. 2015-02-20 L. P. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašė įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nes jai kaip kreditorei nebuvo pranešta apie santuokos nutraukimo bylą, nurodė, kad 2007-03-20 J. N. iš jos pasiskolino 25 000 Lt (7 246 Eur), kuriuos pagal susitarimą turėjo grąžinti 2014-07-20, tačiau negrąžino. Kauno apylinkės teismas 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-7651-199/2015 L. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkino, atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-1960-451/2012 CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, įtraukė trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą L. P.. 2015-05-29 trečiasis asmuo L. P. pareiškė ieškinį, kuriame prašė teismui sprendžiant, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe, pripažinti 7 246 Eur (25 000 Lt) skolą bendra sutuoktinių prievole, priteisti iš J. N. ir M. P. kreditorės L. P. naudai 7 246 Eur skolą. Jei teismas palieka J. N. turtą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine jo nuosavybe, priteisti iš J. N. 7 246 Eur skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu prašymą dėl 2012-09-25 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1960-451/2012, 2013-02-07 Kauno apygardos teismo nutarties panaikinimo, pakeitimo, atmetė. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais L. P. ieškinį atmetė. Priteisė iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais L. P. ieškovei M. P. 300 Eur už advokato teisinę pagalbą.
Teismas nustatė, kad pagal byloje pateiktą paskolos raštelį 2007-03-20 J. N. skolinosi iš L. P. 25 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2014-07-20, raštelyje nurodyta, kad J. N. pinigus gavo. Atsakovas nurodė, kad pasiskolino iš L. P. 25 000 Lt, kuriuos panaudojo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pagerinimui, tačiau jų L. P. negrąžino, nes neturėjo pinigų. Nei trečiasis asmuo, nei atsakovas, išskyrus paskolos raštelį, jokių rašytinių įrodymų, susijusių su paskolos panaudojimu, nepateikė, o paskolos raštelyje sąlyga, kad paskola suteikiama namų valdos pagerinimui, nenurodyta. Be to, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai yra tendencingai nukreipti įrodinėti tą aplinkybę, kad turtas (duomenys neskelbtini) neteisėtai pripažintas sutuoktinių, t. y. atsakovo ir ieškovės bendrąja jungtine nuosavybe. Nei trečiasis asmuo L. P., nei atsakovas neįrodė tų aplinkybių, kad ieškovė žinojo ar turėjo žinoti apie šią paskolą iki proceso atnaujinimo. Taip pat nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepaneigė bylos aplinkybių, nustatytų atlikus nekilnojamojo turto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo teismo ekspertizę. Teismo ekspertizės išvados patvirtina, kad namas (duomenys neskelbtini), iš esmės buvo pagerintas nuo 2003 metų pabaigos iki 2005 metų pradžios, namas buvo pertvarkytas, suremontuotas tiek iš vidaus, tiek iš išorės, buvo pakeistas stogas, sutvarkyta šildymo sistema, pakeisti statinio išorės matmenys, padidintas bendras gyvenamojo namo plotas, pakeltos mezonino sienos, išgriauta dalis pertvarų, įrengtas įėjimas į garažą iš gyvenamojo namo, įrengtas rūsys. Tokiu būdu statybos remonto darbai namų valdoje (duomenys neskelbtini) buvo atliekami 2003–2005 metais, o paskolos raštelis pasirašytas 2007-03-20, kai jie jau buvo atlikti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad 2007-03-20 paskolintus iš L. P. 25 000 Lt, gyvendamas santuokoje su ieškove, panaudojo šeimos ūkio tvarkymui, namų valdos pagerinimui. Tokiu būdu atsakovas, sudarydamas paskolos sutartį, prisiėmė visišką atsakomybę už paskolos grąžinimą, asmeniškai įsipareigodamas grąžinti paskolą iki 2014-07-20. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad po proceso atnaujinimo siekiant išsiaiškinti, ar L. P. kreditoriniai reikalavimai yra solidarioji atsakovo ir ieškovės prievolė, ar tai yra asmeninė atsakovo prievolė, visa byla turėtų būti pernagrinėjama iš naujo būtent dėl turto padalijimo, kadangi procesas byloje buvo atnaujintas dėl kreditorės pareikštų reikalavimų, kurie negali pakeisti turto statuso dėl paskolos sumos mažareikšmiškumo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismas 2013-02-07 nutartyje konstatavo, jog namų valda buvo iš esmės pagerinta, pagerinimai atlikti šalių santuokos metu, jie atlikti sutuoktinio, kuris nebuvo turto savininku, lėšomis, todėl ginčo turtas pagrįstai pripažintas šalių bendrąja jungtine nuosavybe, o žemės sklypas su priklausiniais, kaip vieningo objekto – namų valdos dalis, taip pat pagrįstai pripažintas bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė nedavė sutikimo paskolos sutarčiai sudaryti nei prieš jos sudarymą, nei po jos sudarymo, ir byloje nepateikta įrodymų, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, nes nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neįrodė, kad paskola buvo panaudota šeimos interesams tenkinti. Todėl nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendrąja ieškovės ir atsakovo prievole, o minėta paskola negalėjo pakeisti turto, esančio (duomenys neskelbtini), statuso dėl paskolos sumos mažareikšmiškumo, be to, paskolos sutartis buvo surašyta jau po turto pagerinimo, o paskolos sudarymo faktas ieškovei tapo žinomas tik po 2015-02-20, t. y. kai L. P. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo su paskolos raštelio kopija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas J. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliaciniame skunde nurodo, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl teismas po proceso atnaujinimo nagrinėdamas civilinę bylą privalėjo patikrinti 2012-09-25 Kauno apylinkės teismo ir 2013-02-07 Kauno apygardos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdamas į kreditorės L. P. pareikštus reikalavimus ir nurodytas aplinkybes visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas neįvertino, jog po bylos išsprendimo paaiškėjo naujos aplinkybės, turinčios įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, o būtent dėl kreditorės reikalavimas yra pagrindas peržiūrėti ir iš naujo įvertinti teismo sprendimo pagrįstumą ir turto režimo pakeitimo dalyje, kadangi byloje neginčytinai nustatyta, jog paskola atsakovui buvo suteikta, o atsakovo paaiškinimu lėšos panaudotos ginčo turto žemės sklypui tvarkyti, kuris paskolos suteikimo metu priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ir nei atsakovas, nei trečiasis asmuo paskolos suteikimo momentu nesitikėjo, kad ieškovės reikalavimu pasikeis ginčo turto teisinis režimas į bendrąją jungtinę nuosavybę ir tokiu būdu sumažės atsakovo asmeninio turto masė. Teismas turėjo vertinti, ar ginčo turtas ankstesnių teismų sprendimais pagrįstai pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsižvelgiant į kreditorės paskolintų lėšų indėlį į ginčo turtą, dėl ko padidėjo ir ginčo turto vertė. 25 000 Lt suma laikytina ženklia investicija, atsižvelgiant į bendrą turto vertę iki santuokos sudarymo (120 000 Lt), be to, byloje nenustatyta, kad turtas po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas išimtinai ieškovės asmeninėmis lėšomis. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad santuokos metu buvo iš esmės pagerintas visas turtas – žemės sklypas bei ūkinis ir kiti kiemo statiniai, todėl visiškai nepagrįstai pripažino ieškovei nuosavybes teisę ir į minėtą turtą. Skolos teisinis kvalifikavimas neatsiejamai susijęs su nekilnojamo turto teisinio statuso nustatymu, todėl svarbu įvertinti atliktų pagerinimų ginčo nekilnojamam turtui apimtis ir vertę, dėl ko atsakovas reiškė prašymą skirti statybos darbų vertinimo ekspertizę, tačiau teismas, motyvuodamas tuo, jog prašymas nesusijęs su proceso atnaujinimo pagrindu, prašymą atmetė, tokiu būdu buvo eliminuota galimybė nustatyti objektyvią ginčo turto pagerinimų vertę bei užkirstas kelias atsakovui įrodinėti nurodytas aplinkybes. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi byloje esančia ginčo turto vertės nustatymo ekspertizės išvada, tačiau tiek išvada, tiek jos turinys vertinti kritiškai, kadangi minėta ekspertizė atlikta tikslu įvertinti bendrą turto vertę, o ne nustatyti atliktų pagerinimų apimtis ir pagerinimų vertės santykį su pradine turto verte. Teismas taip pat pažeidė CPK 371 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi atmesdamas prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo (pakeitimo) priėmė teismo sprendimą, o ne nutartį.
Trečiasis asmuo L. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, pažeisdamas materialinės teisės normas, nenustatė bendro sutuoktinių turto ir jo vertės, asmeninio vieno ir kito sutuoktinių turto bei nepadalijo viso sutuoktiniams būnant santuokoje įgyto bendro turto ir taip neatskleidė bylos esmės. Ankstesniais teismų sprendimais neprivaloma vadovautis, o padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios turto dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių. Be to, teismas, pripažindamas atsakovo asmenine nuosavybės teise valdomą turtą bendrąja jungtine nuosavybe, nevertino, kokia bendra sutuoktinių turto dalimi buvo pagerintas atsakovo J. N. asmeninis turtas. Nepagrįstai pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe tik vieno sutuoktinio turtas, kuris padalintas dar ir nenukrypstant nuo lygių dalių principo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalims esant santuokoje buvo gerintas ne tik atsakovo J. N. nekilnojamas turtas, bet ir ieškovei asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas. Taigi teismas, vadovaudamasis išimtinai ankstesnių teismų priimtais sprendimais dėl dalintino turto ir sutuoktiniams atitenkančių turto dalių, neįvertino, jog žymiai sumažėjo atsakovo asmeninio turto masė, į kurią kreditorė gali nukreipti išieškojimą.
Atsiliepimas
Ieškovė M. P. atsiliepimais į atsakovo J. N. ir trečiojo asmens L. P. apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose nurodo, jog trečiasis asmuo yra pareiškęs alternatyvius reikalavimus, tuo pačiu pabrėždamas, jog jo teisės ir teisėti interesai būtų apginti patenkinus bet kurį iš šių reikalavimų, tai yra ir turtą pripažinus bendrąja jungtine ieškovės ir šį turtą pripažinus asmenine atsakovo nuosavybe. Esant tokiems trečiojo asmens reikalavimams, jie negali būti pretekstu dar kartą svarstyti ieškovės ir atsakovo turto padalijimo klausimą, išspręstą dar 2012 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu. Pagal kasacinio teismo praktiką byla atnaujinama tik dėl su kreditoriaus reikalavimu susijusios bendro turto padalijimo dalies. L. P. pareiškus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir teismui priėmus nutartį atnaujinti procesą, byla atnaujinta tik dėl šio kreditorės reikalavimo. Kadangi šioje byloje vienareikšmiai nustatyta, jog ieškovė apie trečiojo asmens L. P. neva suteiktą paskolą atsakovui J. N. nežinojo, akivaizdu, kad apie savo kreditorių, jeigu toks buvo, teismą turėjo informuoti ne kas kitas, o tik atsakovas J. N.. Todėl aplinkybė, jog praėjus 3 metams po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo staiga atsirado atsakovo pamirštas „kreditorius“, negali būti pretekstu tenkinti atsakovo, o ne šio „kreditoriaus“, turtinius reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2012-09-25 sprendimu (t. 4, b. l. 37–45) buvo nutraukta ieškovės M. N. ir atsakovo J. N. santuoka dėl atsakovo kaltės ir tarp sutuoktinių lygiomis dalimis padalintas turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kt. statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), pripažinus šį turtą bendrąja jungtine nuosavybe ir nustačius, kad ši anksčiau buvusi atsakovo asmeninė nuosavybė buvo pagerinta sutuoktinių bendromis lėšomis ir bendru darbu. Kauno apygardos teismo 2013-02-07 nutartimi (t. 4, b. l. 86–91) šis sprendimas paliktas nepakeistas. L. P. 2015-02-20 kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydama įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, kadangi jai kaip kreditorei nebuvo pranešta apie santuokos nutraukimo bylą, nurodė, kad J. N. 2007-03-20 iš jos pasiskolino 25 000 Lt (7 246 Eur), kuriuos pagal susitarimą turėjo grąžinti 2014-07-20, tačiau negrąžino (t. 5, b. l. 128–131). Kauno apylinkės teismas 2015-04-15 nutartimi L. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkino, atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-1960-451/2012 CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukė L. P. (t. 5, b. l. 162–164). 2015-05-29 trečiasis asmuo L. P. pareiškė ieškinį (t. 6, b. l. 18), kuriame prašė teismui sprendžiant, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe, pripažinti 7 246 Eur (25 000 Lt) skolą bendra sutuoktinių prievole, priteisti iš J. N. ir M. P. kreditorei L. P. 7 246 Eur skolą. Jei teismas palieka J. N. turtą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine jo nuosavybe, priteisti iš J. N. 7 246 Eur skolą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais L. P. prašymą panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą ir atmetė jos savarankišką reikalavimą. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais L. P. ir atsakovas J. N., apeliaciniuose skunduose nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatikrino Kauno apylinkės teismo 2012-09-25 sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2013-02-07 nutarties pagrįstumo ir teisėtumo dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinio režimo pakeitimo, kadangi, jų nuomone, šis turtas nurodytais teismų sprendimais buvo nepagrįstai pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, neįvertinus kreditorės (L. P.) paskolintų lėšų indėlio atsakovo asmeninio turto pagerinimui, be to, nepagrįstai buvo nustatyta, kad šis turtas buvo pagerintas išimtinai ieškovės asmeninėmis lėšomis.
Dėl bylos, kurioje atnaujintas procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nagrinėjimo ribų
Apeliantai iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai turėjo patikrinti byloje priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą visa apimtimi, tačiau su tokia jų pozicija negalima sutikti. Pakartotinio nagrinėjimo ribos apibrėžiamos proceso atnaujinimo pagrindais (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Salta“ v. VĮ Turto fondas, bylos Nr. 3K-3-337/2011). Tai reiškia, kad teismas patikrina ankstesnio teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Nagrinėjamoje byloje procesas buvo atnaujintas pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais L. P. prašymą, grindžiamą tuo, kad ji būdama sutuoktinio kreditore nebuvo įtraukta į santuokos nutraukimo bylą. Procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kuriame įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Kai procesas atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas, nagrinėjantis bylą iš naujo, visų pirma turi nustatyti, kokias konkrečiai materialines teises ir (ar) teisėtus interesus nagrinėjamoje byloje turi į ją anksčiau neįtrauktas asmuo ir ar dėl jų buvo nuspręsta teismo sprendimu (pvz., teismo sprendime pasisakyta dėl asmens teisių ir pareigų, teismo sprendimu sukurtos asmeniui teisės ir pareigos, įtvirtintas asmens teisių pažeidimas, neįvertinus neįtraukto asmens pateiktų įrodymų, asmens teisės ir pareigos nustatytos netinkamai ir kt.). Vadinasi, turi būti išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje. Tai reiškia, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir nagrinėjant bylą, esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesą ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.). Kartu tai reiškia, kad po civilinės bylos atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą turi būti nagrinėjamos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiosiomis teisėmis. Be to, pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas taikomas tada, kai teismo sprendimu yra nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Šių aplinkybių (kad teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų) pasitvirtinimas po civilinės bylos atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą gali lemti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo konstatavimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad teismas turi teisę CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu panaikinti anksčiau priimtą sprendimą tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. DNS „Linas“ poilsio bendrija, bylos Nr. 3K-3-113/2013, 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. antstolis S. U., J. Š., bylos Nr. 3K-3-262/2013).
Atsižvelgiant į tai, atnaujinus procesą nagrinėjamoje byloje nurodytu pagrindu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu) bylos nagrinėjimo eigoje turėjo būti nustatinėjama, ar buvo pažeistos trečiojo asmens L. P. materialinės teisės, kurios atsirado jos ir atsakovo J. N. pasirašytos paskolos sutarties, sudarytos jam esant dar santuokoje su M. N. (P.), pagrindu. Kadangi jos teisių pažeidimą galėjo nulemti tiek prievolės, kylančios paskolos sutarties pagrindu, pobūdis (ar tai asmeninė J. N., ar bendra sutuoktinių prievolė), tiek turto padalijimas, kuris turi įtakos prievolės vykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė prievolės pobūdį ir L. P. paskolos, suteiktos J. N., panaudojimą atsakovo asmeninio turto pagerinimui, kuris teismo sprendimu buvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais L. P., pareiškusi ieškinį atnaujintoje byloje, savo teises gina prašydama skolą priteisti arba iš abiejų sutuoktinių, arba vien iš atsakovo J. N., kas rodo, kad jai nėra svarbus prievolės pobūdis, tačiau tokį alternatyvų reikalavimą formuluoja priklausomai nuo to, koks bus nustatytas ginčo turto teisinis režimas: ar tai bus atsakovo J. N. asmeninė nuosavybė, ar bendroji jungtinė buvusių sutuoktinių nuosavybė, jei turtas būtų paliktas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliacinį skundą L. P. grindžia tuo, kad teismo sprendimu nustatytas turto padalijimo būdas pažeidžia jos teises, kadangi turtą padalinus tarp sutuoktinių sprendime nurodytu būdu sumažėjo atsakovo asmeninio turto dalis, į kurią galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Tai reiškia, kad trečiojo asmens L. P. apeliacinio skundo esmę sudaro ne netinkamas prievolės pobūdžio nustatymas, bet teismo nustatytas turto padalijimo būdas, o konkrečiai atsakovo J. N. asmeninės nuosavybės teise valdyto ginčo turto pripažinimas bendrąja jungtine nuosavybe. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad prievolė trečiajam asmeniui L. P. nėra bendra sutuoktinių prievolė, nes byloje nebuvo įrodyta, kad ieškovė M. N. (P.) būtų davusi sutikimą paskolos sutarčiai sudaryti ar kad ši sutartis buvo sudaryta šeimos interesais ar jų tenkinimui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to, kaip jau nurodyta, apeliaciniuose skunduose nenurodomi argumentai dėl netinkamo prievolės pobūdžio nustatymo, o tik teigiama, kad buvo netinkamai padalintas turtas. Nesutikdama su turto padalijimu, trečiasis asmuo L. P. tik abstrakčiai nurodo, kad sutuoktinių turtas padalintas pažeidžiant materialines teisės normas, neįvertinus tai, kokia bendra sutuoktinių turto dalimi buvo pagerintas J. N. asmeninis turtas, dėl ko sumažėjo atsakovo asmeninio turto masė, į kurią kreditorė galėtų nukreipti išieškojimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nebuvo įrodyta, jog paskola buvo suteikta konkrečiu tikslu, t. y. atsakovo asmeninio turto pagerinimui, nes tai nėra nurodyta paskolos sutartyje, o kitokių įrodymų nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis). Nustatydamas ginčo prievolės pobūdį, teismas išnagrinėtoje byloje pateiktų įrodymų pagrindu taip pat pagrįstai sprendė, kad ginčo turtas buvo pagerintas 2003–2005 metais, t. y. statybos remonto darbai buvo atlikti dar iki paskolos suteikimo, o ieškovei apie šią paskolą iki proceso atnaujinimo nebuvo žinoma, todėl ginčo paskola negalėjo turėti įtakos padalinto turto teisiniam režimui. Ir tai reiškia, kad teismo sprendimu padalijus turtą, net ir įvertinus trečiojo asmens suteiktą paskolą, turto teisinis režimas nekinta ir trečiojo asmens teisės nėra pažeidžiamos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją, analogiškai įtvirtinta ir CPK 382 straipsnio 5 punkte. Tai reiškia, kad santuokos nutraukimo byloje būtent atsakovas J. N. turėjo pranešti apie kreditorę L. P. ir ją informuoti apie iškeltą bylą, tačiau to nepadarė ir tik po to, kai pačiam atsakovui nepavyko atnaujinti proceso byloje, buvo pateiktas šis L. P. prašymas, kas tik patvirtina atsakovo siekį peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą, tikintis sau naudingo rezultato. Todėl kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atmestini atsakovo J. N. argumentai, jog visa byla turto padalijimo dalyje turėtų būti pernagrinėjama iš naujo, kadangi procesas byloje buvo atnaujintas dėl kreditorės pareikštų reikalavimų ir būtent tai apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas J. N. taip pat buvo pareiškęs prašymą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (t. 5, b. l. 5–10, 39–44), tačiau Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi (t. 5, b. l. 76–80) buvo atsisakyta atnaujinti procesą, ir ši nutartis Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi palikta nepakeista (t. 5, b. l. 119–123). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo iš naujo nagrinėti bylos dalį dėl turto padalinimo visa apimtimi, t. y. iš naujo vertinti byloje jau įvertintus įrodymus ir nustatinėti jau nustatytas faktines bylos aplinkybes. Naujų įrodymų, išskyrus paskolos sutartį, byloje nebuvo pateikta, o šios sutarties įtaka turto padalijimui pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinta. Kadangi procesas atnaujintas ne dėl atsakovo prašymo, o dėl neįtraukto į bylą trečiojo asmens L. P. prašymo, todėl atsakovo J. N. prašymas skirti statybos darbų vertinimo ekspertizę buvo pagrįstai atmestas, kaip nesusijęs su proceso atnaujinimo pagrindu, kurį nagrinėjamu atveju apsprendžia teismo sprendimo įtaka neįtraukto į bylą asmens teisėms ir pareigoms. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R. , bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; kt.). Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kuriais atsakovas iš esmės siekia, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turto padalijimo dalyje dar kartą būtų peržiūrėtas visa apimtimi, nors atsakovas jau buvo pasinaudojęs teise į apeliaciją, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, o dėl įsiteisėjusio sprendimo įtakos trečiojo asmens L. P. teisėms ir pareigoms jau pasisakyta.
Dėl nurodytų argumentų apeliaciniai skundai atmestini, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teismo sprendimą, o ne nutartį, kaip teigia atsakovas, nelaikytina CPK 371 straipsnio pažeidimu. CPK 371 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) priimti naują sprendimą (nutartį), o 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju priimama teismo nutartis, o šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais – teismo sprendimas ar nutartis. Nors šiuo atveju trečiojo asmens L. P. prašymas dėl teismo sprendimo pakeitimo ir panaikinimo atmestas, tačiau teismas šiuo procesiniu dokumentu atmetė ir trečiojo asmens savarankišką reikalavimą, todėl pagrįstai byloje priėmė teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsakovui J. N. buvo atidėtas 156 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo (t. 6, b. l. 81). Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo J. N. valstybei priteistinas atidėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Taip pat tenkintinas ir ieškovės M. P. prašymas priteisti iš atsakovo J. N. – 300 Eur, o iš trečiojo asmens L. P. – 200 Eur atstovavimo išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis), kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai (t. 6, b. l. 95–98, 104–107).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) – 156 Eur žyminį mokestį.
Priteisti iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.