Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-08-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2668-1201/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-08-01
Bylos Nr.
e1-2668-1201/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Božena Mozūraitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. el-2668-1201/2024
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-09464-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.25.5; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioj O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. O. B. būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, o būtent: jis 2024 m. kovo 11 d., apie 09.42 val., Liepkalnio ir Dunojaus gatvių sankryžoje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,34 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais O. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis O. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, bet vairuoti automobilį moka. 2024 m. kovo 11 d. su savo broliu I. B. buvo namuose, (duomenys neskelbtini), gėrė degtinę. Vėliau su broliu nuėjo į giminaičio automobilį „Toyota Prius“ pasiklausyti muzikos. Jo brolis automobilyje užmigo. Jis nutarė nuvažiuoti iki parduotuvės „Maxima“ netoli namų. Broliui apie tai nieko nesakė, kadangi būtų neleidęs vairuoti. Jis nuvažiavo iki parduotuvės, grįžtant namo atsitrenkė į šviesoforą ir šaligatvio bortelį. Automobilis po įvykio užgeso, kartu su broliu išlipo iš automobilio. Tada atvyko policijos pareigūnai ir jį trumpam sulaikė. Labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3. Liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus (toliau – VTV SPS) specialistu. 2024 m. kovo 11 d. dirbo su VA VPK VTV SPS specialistais M. R. ir T. B. Apie 11.39 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Dunojaus – Liepkalnio gatvių sankryžoje į šviesoforą įvažiavo pilkos spalvos automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Bando šalintis. Atvykus į įvykio vietą, kartu su kolegomis pastebėjo sankryžoje apgadintą šviesoforą. Šalia šio šviesoforo ant šaligatvio stovėjo automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia automobilio stovėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, vairuotojas O. B. Šis vyras atrodė akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. O. B. prisipažino, kad būtent jis vairavo transporto priemonę ir vairuodamas neblaivus atsitrenkė į sankryžoje esantį šviesoforą. Paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo vakar, šiandien paskutinį kartą vartojo likus maždaug 15 min. iki eismo įvykio. O. B. blaivumą patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,34 promilių alkoholio koncentracija, antro tikrinimo metu asmeniui buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas.

4. Liudytojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis turi savo vardu registruotą automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį jis 2024 m. kovo 8 d. perdavė savo pusbroliui I. B., kadangi prie jo namų yra autoservisas ir automobilį reikėjo „patvarkyti“. 2024 m. kovo 11 d., apie 11.12 val., jam paskambino I. B. ir pasakė, kad su šiuo automobiliu jo brolis O. B., būdamas neblaivus, padarė avariją. Pasakė, kad automobilis šiuo metu yra išvežtas ir policija jį paliko aikštelėje. Daugiau įvykio detalių jam nepaaiškino. Prašo jam grąžinti jo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis girtam O. B. neleido juo važinėti. Savo pusbroliams O. B. ir I. B. jokių pretenzijų neturi.

5. 2024 m. kovo 11 d. apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis yra tamsiai pilkos spalvos, apgadintas kairės pusės priekinis kampas: kairės pusės sparnas, kapotas, kairys žibintas, priekinis bamperis.

6. 2024 m. kovo 11 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1989753, iš kurių matyti, kad 2024 m. kovo 11 d. 9.54 val. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0113 O. B. nustatytas 2,34 promilių girtumas, 2024 m. kovo 11 d. 10.13 val. jam nustatytas 2,44 promilių girtumas. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 2 val. Taip pat O. B. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą, negali.

7. 2024 m. gegužės 10 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas tokio turinio pokalbis: BPC: 112 klausau. M: Sveiki, norime pranešti apie ką tik įvykusią avariją ir ten akivaizdžiai du girti ją padarė. BPC: Čia kokiame mieste jinai įvyko? M: Vilnius. BPC: Kokiu adresu? M: Sankryža Liepkalnio <...>. BPC: Sakykit numerius. <...> M: (duomenys neskelbtini). BPC: O markė, spalva? M: „Toyota“, jinai tokia tamsiai pilka „Toyota Prius“. BPC: Nepadėkit ragelio, sujungsim su policija, pasakysit, ką matot. <...> M: Aš čia šiaip norime pranešti apie ką tik įvykusią avariją Liepkalnio – Dunojaus gatvių sankryžoje, šviesoforas yra nulenktas, sudaužytas ir vairuotojai akivaizdžiai girti. <...> Pareigūnas (toliau – P): Numerių nematote „priuso“? M: Matome, matome (duomenys neskelbtini). <...> P: O kuris vairavo, matėt? M: Vat tas va su juoda striuke. Mes matėm, kuris išlipo, nes kažkaip teko pravažiuoti <...>.

8. 2024 m. liepos 8 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūno kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240311-094931UTC+0200“ užfiksuotas pareigūno (P) pokalbis su vyru (kaip nustatyta – O. B.) (V). P: Laba diena. Kas čia atsitiko? V: Važiavau, padariau avariją. P: Kas važiavo? V: Aš. Girtas. <...> P: Vairuotojo pažymėjimą turite? V: Ne. Neturiu. Na, tiesiog norėjau į šventę. <...> P: Dokumentą savo duok. Kada alkoholį vartojote? V: Vakar ir šiandien. P: Šiandien – prieš valandą, 15 minučių? V: Gal 15 minučių. P: Ar gėrėt prie vairo? V: Nėra degtinės, nieko! <...> P: Žiūrėk, 2,34 promilės.

9. VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. Š.

10. VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2024 m. kovo mėnesį automobilio ,,Toyota Prius“ (pasirinkti 2008 m.) kaina su PVM buvo 5 220 Eur.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

12. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad O. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,34 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismo išvadą dėl O. B. kaltės patvirtina ne tik paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir 3–8 punktuose aptarti įrodymai, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų patikimumu. O. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad yra vartojęs alkoholinius gėrimus (nurodė, kad vartojo alkoholį (degtinę) dieną prieš įvykį bei įvykio dieną, prieš sėsdamasis prie vairo), tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę. Taigi, baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

13. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą O. B. skirti 45 parų arešto bausmę, kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti O. B. 30 parų arešto bausmę; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti O. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius bei, vadovaujantis BK 72 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 220 Eur.

14. O. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. O. B. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

15. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

16. O. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad O. B. Vilniaus mieste, kur bet kuriuo paros metu yra kitų eismo dalyvių, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, sukėlė didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. Svarbu pažymėti, kad O. B. šiuo atveju tik laimingo atsitiktinumo dėka, atsitrenkdamas į šviesoforą ir šaligatvio bortelį, nekliudė važiavusių transporto priemonių ar pėsčiųjų, taip išvengdamas galimų sveikatos sužalojimų ar turto sugadinimo (tiek savo, tiek trečiųjų asmenų). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad O. B. nėra įgijęs teisės vairuoti. Kaltinamasis padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. O. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis praeityje vieną kartą teistas (teistumas išnykęs), per pastaruosius trejus metus iki nusikaltimo padarymo buvo septynis kartus baustas administracine tvarka, po nusikaltimo padarymo administracine tvarka baustas dar vieną kartą, paskirtos baudos nesumokėtos, bylos duomenimis, nedirba (nuo 2013 metų), nevedęs. O. B. turi priklausomybę nuo alkoholio (diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė), gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. balandžio 10 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad O. B. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). Taigi, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti O. B. skyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį – arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 45 paras. Teismo vertinimu, tokia bausmė bus pakankama, teisinga, proporcinga, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

17. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, O. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtinos bausmės mažintinas vienu trečdaliu ir O. B. skirtina 30 parų arešto bausmė.

18. Prokurorė siūlo kaltinamajam O. B. atidėti arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), tai, kad žala nėra padaryta, duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį O. B., o būtent, kad jis yra neteistas (praeityje buvo vieną kartą teistas 1993 metais, teistumas išnykęs), sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Teismo įsitikinimu, tikslinga skirti kaltinamajam šiuos įpareigojimus: 1) dirbti arba visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Šios priemonės, teismo įsitikinimu, suteiks O. B. realią galimybę keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

19. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

20. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad O. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones (jam ši teisė nebuvo suteikta), tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, jis yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes jos taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko yra tikslinga O. B. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

21. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi O. B. iškvėptame ore alkoholio koncentracija siekė 2,34 promilės, jis nagrinėjamu atveju veikė itin pavojingai, sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui, teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs, skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas artimas vidurkiui – 2 metai 6 mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 15 d., t. y. nuo dienos, kai O. B. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas.

22. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

23. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju O. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vis dėlto, iš byloje esančių duomenų visumos matyti, jog šio automobilio savininkas yra A. Š., t. y. turtas priklauso trečiajam asmeniui. Duomenų, jog šis asmuo žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, byloje nėra, pats A. Š. tai paneigė, nurodydamas, kad neleido neblaiviam O. B. vairuoti jam priklausančios transporto priemonės. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, dėl to iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad analogiškų automobilių vidutinė vertė Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu skaičiuojant su PVM buvo 5 220 Eur, todėl ši suma išieškotina iš O. B..

VI. Kiti klausimai

24. Ikiteisminio tyrimo metu O. B. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

O. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir O. B. skirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti O. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Įpareigoti O. B. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Uždrausti O. B. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 15 d.

Išieškoti iš O. B. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 220 Eur.

O. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti O. B., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. Nr. 0 672 88 430) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti O. B., kad:

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę (švelnesnę ar griežtesnę).

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Božena Mozūraitienė