Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei L. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Turtinę žalą sudaro šaunamasis ginklas – 12 200 Eur, įvertintas 2018 m. lapkričio 18 d. Kilnojamojo turto (kilnojamojo daikto) kainos nustatymo pažymoje, ginklo dėklas - 600 Eur, pagamintas ginklo meistro Reinh Stadlimann specialiai šiam Ginklui. Neturtinę ieškinio žalos dalį sudaro 8 000 Eur.

Nurodė, kad pareiškėjo senelį ir pareiškėją, kaip vyriausią anūką, siejo labai artimas ryšys. Nuo mažens jį imdavo į medžioklę, išmokė medžioti, ko pasėkoje vėliau pareiškėjas tapo medžiotoju. Senelis pasakojo, kad Ginklą jam perdavė jo tėvas, kad Ginklas brangus kaip atsiminimas ir kaip daiktas, todėl gali būti perduotas tik medžiotojui iš giminės, turi būti saugomas ir neparduodamas. Senelio sūnūs nebuvo medžiotojai, todėl pasakojo, kad mirus Ginklą paliks pareiškėjui. Mirus seneliui, pareiškėjo senelė padovanojo jam savo senovinę spintą, sakė kad senelis prašė ją padovanoti pareiškėjui. Spintą restauruojant rado paslėptą senelio Ginklą, kadangi Ginklas nebuvo įregistruotas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų, šaudmenų ir sprogmenų savanoriško atidavimo ir ginklų bei šaudmenų įteisinimo laikinuoju įstatymu (toliau – Įteisinimo įstatymas), pareiškėjas 2007 m. kovo 31 d. Šakių raj. PK pateikė prašymą dėl Ginklo įteisinimo. Ginklas buvo patikrintas Informatikos ir ryšių departamente prie LR VRM ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, po ko 2007 m. liepos 27 d. Šakių raj. PK sprendimu dėl ginklo įteisinimo buvo įteisintas. Ginklas pareiškėjui perduotas nebuvo, buvo paliktas saugojimui Šakių raj. PK iki pareiškėjo prašymo perduoti Ginklą jo perdirbimui ginklų taisymu užsiimančiai ginklų įmonei.

Kai 2016 m. kovo 22 d. Šakių r. PK pareiškėjas paprašė išduoti perdirbimui jo Ginklą, gavo 2016 m. kovo 30 d. Marijampolės AVPK Šakių raj. PK Viešosios policijos skyriaus raštą Nr. 64-S-16500, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad Ginklo apskaitoje nėra, jis buvo perduotas Marijampolės AVPK. Marijampolės AVPK teiraujantis dėl reikalingų dokumentų Ginklui atsiimti, pareiškėjas buvau informuotas, kad Ginklas gal atiduotas ginklų fondui, gal sunaikintas, o gavus 2016 m. balandžio 8 d. Nr.64-12-12345 tarnybinį pranešimą dėl ginklo įteisinimo, suprato kad Ginklas pagrobtas atsakingų daugiametę patirtį turinčių, atsakomybę už tokius veiksmus žinančių, policijos pareigūnų ir Ginklas prarastas. Pareiškėjui patikėtos šeimos relikvijos ir senelio atminimo praradimas, įvykdytas policijos pareigūnų nusikalstama veika, sukėlė stiprius negatyvius vidinius išgyvenimus, kurie išliko iki dabar, pareiškėjas prarado pasitikėjimą teisėtvarkos institucijomis, iki šiol save kaltina dėl Ginklo praradimo ir senelio prašymo neišpildymo išsaugoti ginklą kaip relikviją.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2007 m., kai pareiškėjas pateikė Šakių raj. PK Ginklą, iki 2016 m. jis pagal 2007 m. liepos 27 d. sprendimą nepateikė jokio prašymo perduoti Ginklą perdirbi ginklų taisymu užsiimančiai įmonei savo lėšomis. Tokį prašymą Marijampolės AVPK Šakių raj. PK pareiškėjas pateikė 2016 m. kovo 22 d.. Kadangi Marijampolės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyryje pareiškėjo Ginklo nebuvo, 2016 m. balandžio 13 d. Marijampolės AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17274-16 dėl neteisėto šaunamojo ginklo pagrobimo iš Šakių raj. PK, pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnio 1 dalyje požymius. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pareiškėjas buvo informuotas. Ikiteisminio tyrimo metu nusikalstamą veiką padaręs asmuo nebuvo nustatytas, todėl Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2017 m. sausio 9 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą sustabdė.

Nurodė, kad pripažįsta, jog 2007 m. kovo 31 d. Šakių raj. PK pareiškėjo priduotas Ginklas jam nebuvo grąžintas ir pradingo iš Šakių raj. PK bei iki šios dienos nebuvo surastas, ko pasėkoje pareiškėjas patyrė žalą. Turtinė žala turi būti mažinama, kadangi Ginklo vertė buvo nustatinėjama remiantis tik prielaidomis bei neįrodyta ginklo dėklo vertė. Daiktai, dėl kurių praradimo pareiškėjas patyrė turtinę žalą, nebuvo nauji, reikia įvertinti jų nusidėvėjimą. Taip pat reikia įvertinti ir tai, kad pareiškėjo pateiktos 2018 m. lapkričio 17 d. sutarties dėl konsultacijos apie Ginklo kainą 2.1.2 papunktyje nurodyta, kad konsultacija atliekama remiantis prielaida, jog ginklas veikiantis, šaudantis dūminiu paraku ir švino kulkomis užtaisytais šoviniais, gerai prižiūrėtas, gero techninio stovio, visos ginklo sudedamosios dalys autentiškos. Pagal LPKTC 2007 m. balandžio 16 d. pažymą Nr. 140-(3809)-IS1-2650 ir pareiškėjo duotus parodymus, nustatyti, kad Ginklo taikymosi juostoje meistro užrašai inkrustuoti auksu, spynos ir buožės apvado raižiniai sidabruoti, vamzdžiai papuošti auksiniais žiedais ir pan. nebuvo galimybės. Pagal daikto nuotraukas nustatyti, kad ta tikrai yra auksas, sidabras ar kitas taurusis metalas neįmanoma, o LPKTC 2007 m. balandžio 16 d. pažymoje Nr. 140-(3809)-IS1-2650 nebuvo įvardinta, kad ginklo metalinių dalių paviršiai yra iš aukso ar sidabro.

Pareiškėjo pateikti argumentai dėl jo patirtos neturtinės žalos yra abstraktūs, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsti. Išreiškė nuomonę, kad pareiškėjas nepatyrė tokios neturtinės žalos, kurią būtų galima įvertinti 8 000 Eur suma. Be to atsakovas Marijampolės AVPK jokios vykdytinos piniginės prievolės pareiškėjo atžvilgiu neturėjo, taigi nebuvo ir negali būti praleistas terminas piniginės prievolės įvykdymui, todėl reikalavimas priteisti palūkanas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų atsakovo atstovo pareigūnų veiksmų, prarandant saugojimui paliktą dvivamzdį kombinuotą gaidukinį medžioklinį šautuvą Nr. 005.

CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018).

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos (pareigūnai) neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Lietuvos Respublikos ginklų, šaudmenų ir sprogmenų savanoriško atidavimo ir ginklų bei šaudmenų įteisinimo įstatymo (galiojo nuo 2006 m. birželio 22 d. iki 2007 m. balandžio 2 d.) 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, kad atiduoti netinkami naudoti ginklai ir šaudmenys, atlikus nustatytus patikrinimus ir policijos įstaigai priėmus sprendimą atsižvelgiant į juos atidavusio asmens prašymą, gali būti teisės aktų nustatyta tvarka perdirbami (pritaikomi kolekcijoms) juos atidavusių asmenų sąskaita, įteisinami ir grąžinami juos atidavusiems asmenims. Kaip minėta, Šakių raj. PK 2007 m. liepos 27 d. sprendimu „Dėl ginklo įteisinimo“ buvo nutarta Ginklą perduoti perdirbti ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu užsiimančiai ginklų įmonei, pareiškėjo lėšomis ir minėtas Ginklas buvo paliktas saugojimui Šakių raj. PK.

Pareiškėjui padaryta žala kildinama iš atsakovo atstovo pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. dėl Šakių raj. PK saugojamo pareiškėjo perduoto Ginklo praradimo. Ginčo dėl to, kad pareiškėjo Ginklas dingo iš Šakių raj. PK byloje nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad asmuo, kuris galimai įvykdė nusikalstamą veiką pagrobdamas pareiškėjo perduotą ginklą, nenustatytas, ginklo dingimo aplinkybės neaiškios, todėl nėra pagrindo laikyti pagrįstu pareiškėjo argumentą, jog ginklas pagrobtas Marijampolės AVPK pareigūnų, tačiau nagrinėjamojo byloje yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovo atstovas nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas pareiškėjo Šakių raj. PK perduoto Ginklo saugojimas policijos komisariate.

Pagal CK 6.247 str. pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė teisinė atsakomybė.

Nagrinėjamu bylos atveju atsakovo neteisėtas neveikimas, neužtikrinant, kad pareiškėjo perduotas Ginklas būtų laikomas saugiai, buvo neabejotina žalingų pasekmių pareiškėjui atsiradimo sąlyga. Pažymėtina, jog atsakovo atstovas pripažįsta, kad 2007 m. kovo 31 d. Šakių raj. PK pareiškėjo priduotas Ginklas jam nebuvo grąžintas ir pradingo iš Šakių raj. PK bei iki šios dienos nebuvo surastas, ko pasėkoje pareiškėjas patyrė žalą, t.y. pripažįsta neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo faktą, tačiau nesutinka su pareiškėjo prašomos turtinės ir neturtinės žalos, kurią turi atlyginti atsakovas, dydžiu.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma, pažymėtina, kad pagal LR CK6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi išminėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

Pareiškėjas į bylą pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Inreal“ 2018 m. lapkričio 18 d. Kombinuoto šautuvo Nr. 005 kainos nustatymo pažymą (toliau – Pažyma), kurioje konstatuota, kad Kilnojamojo daikto – kombinuoto medžioklinio ginklo Nr. K005, pagaminto meistro Reinh Stadlimann in Shul, vidutinė rinkos kaina 2016 m. gegužės 2 d. yra 12 000 Eur.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sprendžia, jog nėra pagrindo netikėti, jog pareiškėjas patyrė negatyvius išgyvenimus dėl atsakovo pareigūnų neteisėtų veiksmų praradus vertingą daiktą, kuris buvo laikomas šeimos relikvija. Teismo nuomone, tarp paminėtos pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir neteisėtų Marijampolės AVPK veiksmų yra priežastinis ryšys. Esant visoms trims valstybės civilinės atsakomybės sąlygoms – neturtinei žalai, neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryšiui tarp jų – konstatuotina valstybės civilinė atsakomybė. Atsižvelgdamas į pažeidimo intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis vertintinas 300 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. birželio 20 d. (pateikdamas skundą elektroninių ryšių priemonėmis), o teisme byla iškelta 2019 m. liepos 2 d. nutartimi. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nuo 2019 liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje teismo sprendimas priimamas iš dalies pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos už skundo parengimą. Prašomos priteisti išlaidos grindžiamos 2019 m. spalio 11 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 56, 2019 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 462, iš kurių matyti, kad pareiškėjas už teisines paslaugas sumokėjo 2 200 Eur.

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi skundą pareiškėjas teismui pateikė 2019 m. birželio 20 d. (2019 m. II ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo bei prašymo dėl atsikirtimų į atsakovo atsiliepimą surašymą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2018 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (970,30 Eur).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 2 425,75 Eur (970,30( Eur (2018 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5 (koeficientas). Pareiškėjo prašoma priteisti 2 200 Eur suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, todėl priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Pareiškėjo skundas patenkintas 59 procentais, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1298 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Likusieji proceso šalių išdėstyti argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui ir nagrinėjamos administracinės bylos nagrinėjimo dalykui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Pažymėtina, kad LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 12 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo.

Priteisti pareiškėjui A. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo.

Priteisti pareiškėjo A. T. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1298 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.