Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant ieškovui J. Š., jo atstovei advokatei R. Gradauskienei, atsakovui A. Š., jo atstovui advokatui G. Dabkevičiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovui J. Š. dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškovas J. Š. savo ieškinį bei jo patikslinimą grindė tuo, kad jis ir atsakovas A. Š. yra 0,0375 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. J. Š. priklauso 188/375 dalys žemės sklypo, atsakovui A. Š. 187/375 dalys žemės sklypo. Ant minėto sklypo stovi jiems po 1\2 dalį nuosavybės teise priklausantis namas ir kiemo statiniai. Tarp jų nuolat vyksta konfliktai, todėl ieškovas nori nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, kad tarp jo ir atsakovo liktų kuo mažiau bendrų dalių. Šalia įėjimo į namą yra požeminis garažas, kuriuo naudojasi tik ieškovas, todėl tą žemės sklypo dalį jis prašo paskirti jam J. Š., o kadangi prie garažo ant sienos yra pritvirtintas atsakovui priklausantis elektros skaitiklis, o kitoje namo pusėje abu su atsakovu turi įsirengę terasas, tai ieškovas prašo parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje sklypo dalyje „A" neatlygintini servitutą SI (7 kv.m.) ir SI (6 kv.m.) A. Š. prižiūrėti ir remontuoti pastatą bei prieiti prie jo skaitiklio. Pagal naudojamas namo dalis nustatyti ir žemės sklypo naudojimosi tvarką, o terasų vietoje nustatyti 5 kv.m. ir 6 kv.m. servitutus. Atsakovo A. Š. priešieškinį prašo atmesti, nes pagal jo pateiktą projektą matyti, kad įvažiavimas į garažą prašomas nustatyti bendram naudojimui, todėl ieškovo teisės netrukdomai patekti į garažą ir vėl toliau bus pažeidinėjamos.

Atsakovas A. Š. priešieškinį grindė bei į patikslintą ieškinį atsikirto tuo bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis kartu su ieškovu statėsi namą ir abu namą valdo lygiomis dalimis. Dovanojimo sutartyje, kuria jam ieškovas padovanojo 1\2 dalį namo, yra nurodyta kokiomis namo patalpomis naudojasi ieškovas ir atsakovas, tačiau tuo metu nebuvo pusrūsio, kuris buvo pastatytas abiejų su ieškovu kartu ir įregistruotas tik 1997m. ir tuo pusrūsiu, tiksliau patalpa P5, naudojasi abu su ieškovu ir toje patalpoje atsakovas laiko savo malkas, yra jo ir ieškovo kieto kuro katilai. Kol ieškovas tame name gyveno, ten ir jis laikė savo malkas. Jei būtų nustatyta ieškovo siūloma sklypo naudojimosi tvarka, tai atsakovas netektų galimybės atsivežti malkų į pusrūsį. Jokio kito privažiavimo prie namo nėra. Kiemo statiniai (aikštelė) yra reikalingi gyvenamojo namo priežiūros ir remonto darbams atlikti, kamino angos valymui ir pan. Kiekvienais metais du kartus sunkiasvorės transporto priemonės pagalba yra atliekami būtini priešgaisrinius reikalavimus užtikrinantys darbai - kamino valymas. Šiuos darbus objektyviai galima atlikti tik bendrai naudojamos kiemo aikštelės pagalba, kitų variantų nėra, t. y. aplink gyvenamąjį namą nėra patogios ir neužstatytos sklypo dalies, iš kurios gali būti valomas kaminas, t.y. kur galėtų privažiuoti ir valyti kaminą tam skirta transporto priemonė, atliekami kiti su mano priežiūra susiję darbai. Kadangi teisę ir pareigą tinkamai prižiūrėti pastatą turi abu bendraturčiai, todėl abiems turi būti sudaroma galimybė naudotis visais kiemo statiniais, todėl ir prašo nustatyti atsakovo projekte pažymėto žemės sklypo „A" dalies naudojimą bendrai abiejų bendraturčių, o ne nustatyti tik ieškovui pagal ieškovo siūlomą projektą. Žemės sklype esančiais statiniais -pastatu ir kiemo statiniais, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso abiems bendraturčiams, turi pagrįstą interesą naudotis abu bendraturčiai, todėl nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarka turi būti užtikrinama, kad abiems bendraturčiams būtų sudarytos sąlygos jais naudotis. Šis reikalavimas gali būti pasiekiamas tik tokiu atveju, jeigu žemės sklypo dalis, kurioje yra bendrai naudojamų statinių, būtų paskirta naudotis abiems bendraturčiams. Atsakovas A. Š. prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą projektą, pagal kurį abiems bendraturčiams priklausantys statiniai (pastatas ir kiemo statiniai) būtų toje žemės sklypo dalyje, projekte pažymėtoje „A", ir kuria bendraturčiai naudotųsi bendrai. Pagal kitu būdu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, vienas iš bendraturčių nesąžiningai įgytų daugiau teisių į žemės sklypą ar jo dalis bei statinius, neproporcingai suvaržant kito bendraturčio teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 1996m. birželio 28d. sutartimi J. Š. padovanojo broliui A. Š. 1/2 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo su rūsiu, pusrūsiu, mansarda bei minėta sutartimi buvo nustatyta A. Š. naudojamos patalpos bei jo ir J. Š. bendrai naudojamos patalpos ( 1t. b. l. 43). 2008m. gegužės 30d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi A. Š. nupirko 0,0187 ha valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) (1t. b. l. 45-47). 2007m. lapkričio 20d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-12473 J. Š. buvo parduota 0,0188 ha, A. Š. -0,0187 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (1t. b. l. 48). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad J. Š. nuosavybės teise priklauso 188/375, A. Š. 187/375 dalys 0,0375 ha žemės sklypo bei J. Š. ir A. Š. nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo su kitais statiniais (inžineriniais)-kiemo statiniais (kiemo aikštele), esančių (duomenys neskelbtini) ( 1t. b.l. 9-11, 12-13) Ieškovas J. Š. bei atsakovas A. Š. pateikė savo siūlomus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektus ( 1t. b. l. 41, 100). Iš pateiktų Šilainių Policijos nuovados priimti teikimo bei J. Š. skundų Kauno m. VPK Santakos PK, Šilainių Policijos nuovadai, Kauno m. VPK Santakos PK oficialaus įspėjimų, Kauno m. VPK Santakos PK nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, specialisto išvados, centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo matyti, kad tarp ieškovo J. Š. ir atsakovo A. Š. yra susiformavę konfliktiški santykiai. ( 1t. b. l. 177-184, 192, 193, 194, 2t. 23-25)

Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (Lietuvos Respublikos CK 4.81 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 4.75 str. 1 d. nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita.

Vertinant bendraturčių reikalavimus patvirtinti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančią žemės naudojimo tvarką, atsižvelgtina į šiuos kriterijus: 1) proporcingumo kriterijų, t. y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; 2) ar naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą; 3) ar naudojimosi žemės sklypu tvarka minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje; 4) kuri naudojimosi žemės sklypu tvarka palieka mažesnius bendro naudojimo žemės plotus; 5) ar naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka tarp bendraturčių nusistovėjusiai tvarkai; 6) ar teisės aktų nustatyta tvarka galima naudotis žemės sklypu pagal prašomą patvirtinti tvarką. Pažymėtina, kad teismo pareiga - priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui bei atitiktų susiklosčiusius faktinius bendraturčių žemės naudojimo santykius. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.).

Kaip matyti iš ieškovo pateikto projekto, jis prašo jam paskirti naudotis 108 kv. m. ir 18 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „A"; atsakovui A. Š. paskirti naudotis 125 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“, ieškovui J. Š. ir atsakovui A. Š. paskirti naudotis bendrai 124 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „C", nustatyti tarnaujančio daikto dalyje - ieškovui J. Š. skiriamoje naudotis plane pažymėtoje sklypo dalyje „A" neatlygintinį servitutą SI (7 kv. m.) ir SI (6 kv. m.) A. Š. prižiūrėti ir remontuoti pastatą; nustatyti tarnaujančio daikto dalyje - atsakovui A. Š. skiriamoje naudotis plane pažymėtoje sklypo dalyje „B" neatlygintini servitutą SI (5 kv. m.) J. Š. prižiūrėti ir remontuoti pastatą. Kaip matyti iš atsakovo pateikto projekto, jis prašo ieškovui J. Š. nustatyti naudotis žemės sklypo „C" dalimi (106 kv. m.), atsakovui A. Š. — „B" dalimi (105 kv. m.), o ieškovui J. Š. ir atsakovui A. Š. nustatyti bendrą naudojimąsi žemės sklypo „A" dalimi (164 kv. m.). Kaip matyti iš atsakovo A. Š. paaiškinimų bei pateikto plano, jis prašo paskirti bendram naudojimuisi tą žemės sklypo dalį, ant kurios yra šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai-gyvenamasis namas ir kiti statiniai (kiemo aikštelė), o neužstatytą žemės sklypo dalį padalinti beveik lygiomis dalimis, t.y. ieškovui 106 kv. m., atsakovui 105 kv. m. Iš ieškovo pateikto projekto matyti, kad jis prašo žemės sklypo dalį, ant kurios stovi gyvenamasis namas paskirti naudotis abiem bendrai, o sklypo dalį, kur yra įvažiavimas į garažą, paskirti naudotis ieškovui, atsakovui nustatant servitutą namo priežiūrai bei remontui bei priėjimui prie atsakovo elektros skaitiklio bei atsakovui ir ieškovui nustatant servitutus iš kitos namo pusės terasų vietoje. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad garažu naudojasi tik ieškovas J. Š.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovo paaiškinimų matyti, kad tarp šalių yra susiklostę itin priešiški santykiai ir jau yra kilęs ne vienas konfliktas dėl galimybės ieškovui patekti į garažą bei garažo niokojimo. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad iš esmės jų ginčas kyla tik dėl sklypo dalies, kurioje yra įvažiavimas į garažą. Kaip matyti iš atsakovo pateikto projekto, sklypo dalį, kurioje yra įvažiavimas į garažą, atsakovas prašo palikti bendram naudojimui. Tuo atveju, kai bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tuo atveju, kai, teismo nuomone, nė vienas iš šalių pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymų neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir egzistuojančių susitarimų darnos, teismas gali atmesti abiejų šalių reikalavimus. Taigi tokiose bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo. Tokiose bylose žemės sklypo planas nėra vien įrodymas; iš esmės – tai jį teikiančios šalies pozicijos išdėstymo forma, pavaizdavimas. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012). Daroma išvada, kad nustačius atsakovo A. Š. siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką, nebus išspręstas šalių nesantaikos klausimas ir nebus pasiekta teisinė taika. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Įvertinus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad ieškovo siūlomas projektas dalyje dėl sklypo dalies, kurioje yra įvažiavimas į ieškovo naudojamą garažą, labiau padėtų pasiekti tarp šalių teisinę taiką bei padėtų išvengti konfliktų ateityje, todėl ieškovo siūlomas projektas yra racionalesnis ir todėl priimtinesnis.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, J. Š. nuosavybės teise priklauso 188/375, A. Š. 187/375 dalys 0,0375 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo pateiktų projektų matyti, kad nėra nukrypstama nuo jų turimų žemės sklypo dalių bendrojoje nuosavybėje.

Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad vienoje iš prie garažų sienoje yra pritvirtinta atsakovui A. Š. priklausanti elektros apskaitos skydinė ir šalia yra abiems šalims priklausanti patalpa P-5 (2t. b. l. 34). Tai įvertinus, daroma išvada, kad tam tikra sklypo dalis, kurioje yra įvažiavimas į garažą, bei vidinėje namo pusėje, kur yra abiems šalims priklausančios terasos, yra reikalinga abiem šalims namo priežiūrai ir remontui, tiek atsakovui prieiti prie jam priklausančios elektros apskaitos skydinės. Iš ieškovo pateikto projekto matyti, kad jis prašo nustatyti tarnaujančio daikto dalyje - ieškovui J. Š. skiriamoje naudotis plane pažymėtoje sklypo dalyje 18 m² „A" neatlygintinį servitutą SI (7 kv. m.) ir pažymėtoje sklypo dalyje 108 m² „A" SI (6 kv. m.) A. Š. prižiūrėti ir remontuoti pastatą; nustatyti tarnaujančio daikto dalyje - atsakovui A. Š. skiriamoje naudotis plane pažymėtoje sklypo dalyje „B" neatlygintini servitutą SI (5 kv. m.) J. Š. prižiūrėti ir remontuoti pastatą.

Servitutas yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Tai suteikimas teisės viešpataujančiojo daikto savininkui ar valdytojui naudotis svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu) arba to daikto (tarnaujančiojo daikto) savininko ar valdytojo teisių naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos CK 4.111 str.). Servituto tikslas užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Kaip buvo minėta, byloje nustatyta, jog šalys žemės sklypą valdo bendrosios nuosavybės teise, nėra jo atsidalinę bei kiekvienas teisiškai įsiregistravęs konkrečias jiems priklausančias sklypo dalis, todėl reikalavimas dėl servituto nustatymo šioje byloje yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atmetus ieškovo reikalavimą dėl servituto nustatymo bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, šalių tarpusavio santykius, bendraturčių esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, jų susiformavusią sklypo naudojimosi tvarką, vadovaujantis racionalumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais daroma išvada, kad yra pagrindas paskirti ieškovui J. Š. naudotis 11 m² žemės sklypo dalimi jo pateiktame plane pažymėtoje sklypo dalyje „A", toje pačioje plane pažymėtoje sklypo dalyje „A" 7 m² žemės sklypo dalį paskirti ieškovui J. Š. ir atsakovui A. Š. naudotis bendrai, kitoje plane pažymėtoje sklypo dalyje „A" ieškovui J. Š. paskirti naudotis 102 m² žemės sklypo dalį, toje pačioje plane pažymėtoje sklypo dalyje „A" 6 m² žemės sklypo dalį paskirti ieškovui J. Š. ir atsakovui A. Š. naudotis bendrai, atsakovui A. Š. paskirti naudotis 120 m² žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėto indeksu „B“, toje pačioje plane pažymėtoje sklypo dalyje „B" 5 m² žemės sklypo dalį palikti ieškovui J. Š. ir atsakovui A. Š. naudotis bendrai, ieškovui J. Š. ir atsakovui A. Š. paskirti naudotis bendrai 124 m² žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „C".

Iš atsakovo priteistina valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268-270 str. teismas

nusprendė:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką tarp bendraturčių ieškovo J. Š., a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Š., a/k (duomenys neskelbtini) sekančiai:

paskirti ieškovui J. Š. naudotis 11 kv. m. žemės sklypo dalimi jo pateiktame IĮ „Infotopa" paruoštame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtoje sklypo dalyje „A", toje pačioje plane pažymėtoje sklypo dalyje „A" 7 kv. m. žemės sklypo dalį paskirti ieškovui J. Š. ir atsakovui A. Š. naudotis bendrai, kitoje plane pažymėtoje sklypo dalyje „A" ieškovui J. Š. paskirti naudotis 102 kv. m. žemės sklypo dalį, toje pačioje plane pažymėtoje sklypo dalyje „A" 6 kv. m. žemės sklypo dalį paskirti ieškovui J. Š. ir atsakovui A. Š. naudotis bendrai, atsakovui A. Š. paskirti naudotis 120 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėto indeksu „B“, toje pačioje plane pažymėtoje sklypo dalyje „B" 5 kv. m. žemės sklypo dalį palikti ieškovui J. Š. ir atsakovui A. Š. naudotis bendrai, ieškovui J. Š. ir atsakovui A. Š. paskirti naudotis bendrai 124 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „C".

Likusioje dalyje ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo 22,68 Lt (dvidešimt du litus 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.